- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-19
- Bylos Nr.
- e2-10924-1136/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-06089-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys atmestas.
- Teisėjas
- Loreta Miltenytė (pirm.)
- Ieškovas
- N. K.
- Atsakovas
- I. K.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM Panevėžio apskrities VTAS
- Kategorijos
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Loreta Miltenytė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo N. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pateikimo atsakovei I. K., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Teisme gautas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pateikimo: iki įsiteisės teismo sprendimas nutraukti ieškovo N. K. ir atsakovės I. K. santuoką, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę netrukdyti ieškovui naudotis 0,0603 ha žemės sklypu ir namu, esančiais (duomenys neskelbtini), bei šiame name gyventi.
Šalies argumentai
2. Ieškovas nurodo, kad rengia ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo bei santuokoje įgyto turto padalijimo. Dirba tolimųjų reisų vairuotoju. Lapkričio mėnesį grįžęs iš komandiruotės namų duris rado užrakintas, kai kurie jo asmeniniai rūbai buvo sukrauti į maišus ir palikti už durų. Teigia, kad neturi kur gyventi, atsakovei neįleidžiant jo į namus negali pasiimti kai kurių asmeninių daiktų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Prašymas atmestinas.
3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka (CPK 144 straipsnio 2 dalis).
4. Pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį paduodamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pareiškimo dienos, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Taigi, būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja grėsmė ieškovo interesams ir būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
5. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo galimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-760-183/2015; 2015 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-449-464/2015). CPK 147 straipsnio 3 dalies pagrindu paduodamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu. Nesant priimto ieškinio (ar kito panašaus pobūdžio procesinio dokumento), prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali būti pareikštas tik tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo ketina tokį dokumentą pateikti, tačiau neturi objektyvios galimybės to padaryti, teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taigi šios priemonės gali būti taikomos nustačius, kad ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-744-180/2015).
6. Ieškovas nurodė, kad renkami duomenys ieškiniui iš Nekilnojamojo turto registro, VĮ Regitros ir kiti dokumentai. Paduodamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovas pateikė dalį nurodytų dokumentų, tačiau nepateikė pagrįstų argumentų, kurie įrodytų, kad dėl objektyvių aplinkybių ieškovas negalėjo kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikti ir ieškinį dėl santuokos nutraukimo. Teismas negali nustatyti, kad ieškinys nebuvo paduotas iš karto su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dėl pateisinamų priežasčių ir ieškovas iš tiesų ketina teikti teismui ieškinį.
7. Ieškovas teismui pateiktais duomenimis neįrodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Be to, ieškovas prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepateikė pakankamų ir leistinų įrodymų, kad atsakovė trukdo naudotis jam priklausančiu turtu, buvo kreiptasi į atitinkamas institucijas.
8. Atsižvelgus į visas nurodytas aplinkybes, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo atmestinas.
9. Ieškovui išaiškintina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 3 dalis), todėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinimas, neriboja jo teisės, prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones pakartotinai (CPK 147 straipsnio 3 dalis).
10. Pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį paduodamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo, pareiškėjas turi sumokėti CPK 80 straipsnio 5 dalyje nustatytą žyminį mokestį ir pusės CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovas sumokėjo 38 Eur žyminį mokestį. Pagal CPK 80 straipsnio 5 dalį už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis, išskyrus prašymus dėl Civiliniame kodekse numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. Šiuo atveju, kreipdamasis į teismą pareiškėjas neturėjo mokėti žyminio mokesčio dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o turėjo sumokėti pusės CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą, apie kurio sumokėjimą teismas duomenų neturi.
11. Žyminis mokestis byloje nebuvo įskaitytas, todėl jo grąžinimo klausimas nesprendžiamas, atsižvelgiant į tai, ieškovas iš naujo kreipdamasis į teismą gali pasinaudoti tuo pačiu jos sumokėtu žyminiu mokesčiu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 144 straipsniu, 147 straipsniu, 290-291 straipsniais, teismas
nutaria:
ieškovo N. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pareiškimo taikymo atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.