- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-05-20
- Bylos Nr.
- I-441-583/2010
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- K. V., S. D.
- Atsakovas
- Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Keršienei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų K. V. ir S. D. prašymą atsakovams - Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai prašymu kreipėsi į teismą nurodydami, jog yra statutiniai valstybės tarnautojai, kuriems Tauragės apskrities VPK neišmokėjo darbo užmokesčio dalies, susidariusios dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatų, ribojusių darbo užmokesčio priedų mokėjimą, taikymo. Pareiškėjai teigia, kad minima įstatymo nuostata 2009 m. gruodžio 11 d. Konstitucinio teismo nutarimu pripažinta prieštaravusia Konstitucijai, todėl pagal Konstitucijos 48 straipsnio nuostatas turi būti teisingai apmokėta už atliktą darbą. Kadangi policijos įstaigos pagal turimą išlaidų sąmatą finansuojamos iš valstybės biudžeto, todėl bendrąja prasme darbdaviu laikytina Lietuvos valstybė, todėl neišmokėto darbo užmokesčio suma pareiškėjų manymu turi būti priteista solidariai iš abiejų atsakovų – Tauragės apskrities VPK ir valstybės. Šiais ir išsamiau prašyme išdėstytais argumentais pareiškėjai prašo teismą solidariai iš atsakovų - valstybės ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį :
K. V. 4081.61 Lt.;S. D. 4664.04 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu prašo pareiškėjų prašymą atmesti kaip nepagrįstą, kadangi atsakovas apskaičiuodamas ir mokėdamas pareiškėjams darbo užmokestį veikė taip kaip tuo metu darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką reglamentavo valstybės tarnybos įstatymo nuostatos.
Tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, veikdamas ir kaip atsakovo Lietuvos valstybės atstovas, atsiliepime prašymą nurodė, kad nesutinka su pareiškėjų reikalavimais. 2009-12-11 Konstitucinis teismas konstatavo, kad Valstybės tarnybos 23 straipsnio 2 dalies nuostatos prieštarauja Konstitucijai, tačiau prieštaraujantys Konstitucijai įstatymai nėra laikomi neteisėtais nuo pat jo priėmimo momento, o negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas skaičiuojant ir išmokant pareiškėjams darbo užmokestį veikė pagal tuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, todėl nėra nei CK 6.271 straipsnyje, nei kituose teisės aktuose nustatytų valstybės civilinės atsakomybės pagrindų, pareiškėjų prašymo tenkinimui. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad jeigu teismas nuspręstų patenkinti pareiškėjų prašymus, dėl policijos įstaigos sunkios ekonominės padėties prašoma teismo sprendimo vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Prašymas tenkintinas dalinai.
Pareiškėjams kaip statutiniams valstybės tarnautojams atsakovas 2007-2009 metais dėl sudedamosios darbo užmokesčio dalies (priedų ir priemokų), viršijančios 70 procentų pareiginės algos dydį mokėjimo ribojimo, nesumokėjo dalies sudedamosios darbo užmokesčio dalies: pareiškėjui K. V. – 4081.61 Lt. už laikotarpį nuo 2007 m. rugsėjo mėn. iki 2009 m. vasario mėn. įskaitytinai; pareiškėjui S. D. – 4664.04 Lt už laikotarpį nuo 2007 m. gruodžio mėn. iki 2008 m. lapkričio mėn. įskaitytinai.
Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus 23-26 straipsnių nuostatos, kurios, remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.
Valstybės tarnybos įstatymo (2002-04-23 redakcija Nr. IX-855) 25 ir 26 straipsniuose numatyta, kad valstybės tarnautojams mokami priedai ir priemokos ir nurodytas priedų ir priemokų sąrašas. Minėto įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija) numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos, o 2 dalimi nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 3, 4, 8, 9, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 25, 38, 41, 43, 44, 49, 50 straipsnių ir priedėlio pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 22¹, 48¹, 50¹ straipsniais įstatymu (įstatymo redakcija 2007 m. birželio 7 d. Nr. X-1175, 2007-06-07 Žin., 2007, Nr. 69-2723) buvo pakeistas ir papildytas Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnis, kurio 2 dalis numatė, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Į šią sumą neįskaitomi šio Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.
Būtent aukščiau aptartas teisinis reguliavimas yra aktualus nagrinėjant pareiškėjų prašymo pagrįstumo klausimą, kadangi būtent pagal jį numatytas apribojimas išmokamų priedų ir priemokų sumai, kuri negalėjo viršyti 70 procentų pareiginės algos.
Pagal teismui teikiamas Tauragės apskrities VPK pažymas apie K.V. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį (b.l.10-12) nustatyta, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2007 rugsėjo mėn. iki 2009 m. vasario mėn. įskaitytinai, dėl priedų ir priemokų ribojimo neišmokėta 4081.69 Lt. faktiškai priskaityto darbo užmokesčio dalies.
Pagal teismui teikiamas Tauragės apskrities VPK pažymas apie S. D. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį (b.l.13-14) nustatyta, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio mėn. iki 2008 m. lapkričio mėn. įskaitytinai, dėl priedų ir priemokų ribojimo neišmokėta 4664.04 Lt. faktiškai priskaityto darbo užmokesčio dalies.
Ginčo dėl teismui teikiamų pažymų duomenų teisingumo ar darbo laiko apskaitos nėra, todėl teismas šių pažymų duomenimis vadovaujasi nekvestionuodamas jų turinio.
Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos ) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Konstitucinio teismo nutarime buvo konstatuota, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, negali būti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, švenčių dienomis, nakties metu, dirba kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sąlygomis, atlieka įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomas užduotis, atliekamas viršijant nustatytą darbo trukmę, būtų nemokama arba šis darbas būtų neapmokamas teisingai. Todėl ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose šio įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nesant nuostatų, pagal kurias būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą maksimalią mokėtiną ribą, pažeistos Konstitucijos nuostatos. Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, atlikusiems tam tikrą darbą, už šį darbą negalėjo būti apmokama. Vadinasi, pagal Konstituciją, inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, ir konstitucinį teisinės valstybės principą Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriuje "Darbo užmokestis", kuris vidaus tarnybos sistemos pareigūnams buvo taikomas be išlygų, turėjo būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą. Todėl net ir sprendimo priėmimo metu nesant nustatytam teisiniam reguliavimui pagal kurį būtų galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, pareiškėjai pagrįstai reiškia reikalavimą dėl piniginės išmokos priteisimo, kadangi kitų būdų kompensuojant už atliktą darbą nėra numatyta. Be to pareiškėjai kreipdamiesi prašymu į teismą patys formuluoja reikalavimą ir pasirenka kokiu būdu turi būti kompensuota už jų atliktą darbą.
2005-12-21 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija išnagrinėjusi administracinę bylą Nr. A1-638/2005 yra konstatavusi, kad ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio „sprendimo įvykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situaciją, kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismą reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. Ir, priešingai, ginčų dėl darbo užmokesčio bylose sprendimas yra neįvykdytas, kol valstybės tarnautojas turi teisę į savo pažeistų teisių gynimą teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose. Būtent iki to momento, kada teisė pareikšti skundą ar ieškinį teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, nes pareiškėjas yra išsaugojęs galimybę ginti šiuo nesumokėjimu pažeistas savo teises teismine tvarka.
Sprendimas dėl pareiškimo turi būti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dieną galiojančiomis teisės normomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A12-219/2004). Konstitucinio teismo nutarimas paskelbtas 2009 m. gruodžio 11 d., todėl yra išlikusi galimybė teismine tvarka koreguoti tarp pareiškėjų ir atsakovo dėl darbo užmokesčio mokėjimo susiklosčiusius teisinius santykius bei teisiniai santykiai tarp ginčo šalių dėl darbo užmokesčio nepriemokų priteisimo nėra pasibaigę. Todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad įstatymo nuostatos ribojant pareiškėjams mokamus priedus ir priemokas yra įvykdytos iki Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo paskelbimo, o Konstitucijai prieštaravęs aktas negali būti taikomas tik į ateitį, kaip tai numatyta Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje.
Todėl nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pareiškėjams ribojant priedų ir priemokų mokėjimą nesumokėta: K.V. – 4081.61 Lt, S.D. – 4664.04 Lt, duomenų, kad pareiškėjams buvo kompensuota kitu būdu už atliktą darbą nėra, taip pat šiems reikalavimams reikšti nėra praleistas kreipimosi į teismą terminas.
Dėl tinkamo atsakovo
Pareiškėjai prašymu prašo priteisti neišmokėtą darbo užmokestį solidariai iš Lietuvos valstybės ir Tauragės AVPK. Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas. Kaip jau buvo paminėta aukščiau, Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio (sumos) apribojimas suponuoja tai, kad vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovai ar kiti atsakingi asmenys įstaigos darbą turėjo organizuoti inter alia taip, kad poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu būtų dirbama bei atliekamos papildomos užduotys viršijant nustatytą darbo trukmę taip, kad neviršytų nustatyto apmokėjimo už darbą apribojimo. Tuo remiantis daroma išvada, kad už netinkamą darbo organizavimą ir neatitinkantį atlikto darbo apmokėjimą yra tiesiogiai atsakinga įstaiga, kuri turėjo pareigą mokėti darbo užmokestį. Nagrinėjamu atveju tokia pareiga nustatyta tiesioginiam pareiškėjų darbdaviui - Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką, 2005 m. gruodžio 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos išnagrinėtoje administracinėje byloje A1-635/2005 pasisakė, kad reikalavimas priteisti negautą darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte. Valstybė galėtų būti tinkamu atsakovu byloje, jeigu pareiškėjai, formuluodami savo reikalavimus, prašytų atlyginti žalą, padarytą neteisėtais valstybės institucijos (jos pareigūnų) veiksmais, tuo tarpu pareiškėjai prašo priteisti jiems neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, todėl atsakove yra tiesioginis pareiškėjų darbdavys, t.y. Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Dėl šių priežasčių teismas daro išvadą, kad prašymo reikalavimas atsakovo – Lietuvos valstybės atžvilgiu, atmestinas.
Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pareiškėjų prašymas dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo yra reiškiamas ir nukreiptas į darbdavį, t.y. atsakovą Tauragės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, todėl pareiškėjų nurodoma neišmokėta darbo užmokesčio dalis priteistina iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 97 straipsnis reglamentuoja sprendimų vykdymą. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, jog neįvykdyti teismo sprendimai dėl priteistų sumų išieškojimo vykdomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka. CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti. Atsakovo valstybės atstovas atsiliepimu prašo sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams, nes patvirtintame biudžete įstaigai nėra numatytos lėšos darbo užmokesčio nepriemokai sumokėti ir dėl visuotinai žinomų aplinkybių, susijusių su valstybės sunkia ekonomine padėtimi, kaip asignavimų valdytojui sumažintas finansavimas.
Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2-202/2009 konstatavo, kad aplinkybė, jog Lietuvos valstybės turtinė padėtis yra sunki yra nustatyta ir visuotinai žinoma, kas suponuoja būtinybę atidėti sprendimų vykdymą analogiško pobūdžio bylose dėl neišmokėtos darbo užmokesčio sumos priteisimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad yra ypatingai svarbu, jog teismų praktika iš esmės analogiškose bylose būtų formuojama vieninga linkme (priešingu atveju kiltų pavojus pažeisti konstitucinį visų asmenų lygybės įstatymui ir teismui principą), bylose dėl atlyginimo skirtumo priteisimo sprendimo vykdymą atidėjo vieneriems metams (2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-812/2009, 2010 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-57/2010 ir kt.). Teismas pripažįsta, kad toks sprendimo vykdymo atidėjimas ir jo pagrindimas yra taip pat aktualūs nagrinėjamai bylai, todėl atsakovo prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo tenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalis, Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis aukščiau išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,
nusprendė:
pareiškėjų K. V. ir S. D. prašymą patenkinti dalinai.
Pareiškėjui K. V. iš atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (įmonės kodas 190453332) priteisti 4081.69 Lt (iki mokesčių atskaitymo) neišmokėto darbo užmokesčio dalį.
Pareiškėjui S. D. iš atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (įmonės kodas 190453332) priteisti 4664.04 Lt (iki mokesčių atskaitymo) neišmokėto darbo užmokesčio dalį.
Pareiškėjų prašymą dalyje dėl darbo užmokesčio priteisimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atmesti kaip nepagrįstą.
Teismo sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.