Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2025-03-10 · Civilinė byla Nr. e2YT-10920-465/2025

Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-03-10
Bylos Nr.
e2YT-10920-465/2025
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04459-2025-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Margarita Ambrazaitienė
Pareiškėjas
L. V.
Suinteresuotas asmuo
M. V., Valstybės įmonė „Turto bankas“
Civilinė byla Nr. e2YT-10920-465/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04459-2025-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.1; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys M. V., Valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas L. V. (toliau ir – pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjo sutuoktinei D. V., pareiškėjas L. V. priėmė mirusiosios D. V. palikimą sudarančią ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Nurodė, kad pareiškėjas L. V. ir D. V. susituokė Vilniaus miesto CM skyriuje (duomenys neskelbtini) Su (duomenys neskelbtini) gimusiu sūnumi M. V. 2004 m. rudenį šeima išvyko gyventi ir dirbti į Norvegiją. Duktė A. V. (duomenys neskelbtini) gimusi Lietuvoje, su motina išvyko atgal į Norvegiją (duomenys neskelbtini) D. V. mirė ligoninėje Osle (duomenys neskelbtini) Testamento nebuvo sudariusi, skolų kreditoriams neturėjo. Įpėdiniais, galinčiais paveldėti pagal įstatymą, liko mirusiosios sutuoktinis L. V. ir du vaikai –M. V. ir nepilnametė A. V.. Sutuoktiniams L. ir D. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įstatymo preziumuotomis lygiomis dalimis po 1/2 priklausė dar 2002 metais įsigytas butas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo šeimai daugiau kaip dvidešimt metų nuolat gyvenant Norvegijoje, sutuoktiniams V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis butas Vilniuje nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo išnuomotas S. B., kuri nuomojasi butą iki šiol. Buto Vilniuje 2019 m. sausio 1 d. nuomos sutarties pagrindu prasidėję buto nuomos santykiai tebesitęsia iki šiol. Buto Vilniuje nuo 2019 m. sausio 1 d. iki šiol faktine turėtoja esanti nuomininkė S. B., po pareiškėjo sutuoktinės mirties apie tai informuota, daikto valdytoju ir savininku pripažįsta būtent pareiškėją, kuriam, kaip savininkui, ir iki šiol moka nuompinigius, ir praneša apie su butu susijusius įvykius bei teikia jos mokėjimų už butui gaunamas komunalines paslaugas įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kad butas Vilniuje, kurio 1/2 idealioji dalis, pagal įstatymo prezumpciją priklausiusi pareiškėjo sutuoktinei, sudaro palikimo dalyką, kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės objektas, kuriame bendraturčių realiųjų po 1/2 dalių niekad nebuvo nustatyta, nes nebuvo jokio poreikio, yra išnuomotas visas, šios bylos dalykui neturi reikšmės ta aplinkybė, kad tiek iki sutuoktinės mirties, tiek ir vėliau, pareiškėjas rūpinosi visu išnuomotu butu kaip savu. Pareiškėjo vykdytą paveldėto daikto kaip savininko faktinį valdymą per nuomininkę nuomos sutarties pagrindais (CK 4.30 str.) įrodo buto nuomininkės S. B. nuompinigių reguliarus mokėjimas į pareiškėjo banko sąskaitą tiek pusmetį iki sutuoktinės mirties, tiek ir pusmetį po nuomotojo sutuoktinės (buto bendraturtės) mirties. Kaip visuotinai priimta nuomos santykiuose Lietuvoje, nuomos sutarties pagrindu mokesčių už komunalines paslaugas išnuomotam nekilnojamajam daiktui mokėjimas visais laikais buvo deleguotas nuomininkei, faktinei daikto turėtojai (CK 4.22 str.). Nuomotojo reikalavimas ir gavimas įrodymų apie tvarkingai mokamus mokesčius už komunalines paslaugas išnuomotam butui taip pat sudaro daikto faktinio valdymo per kitą asmenį turinį (CK 4.30 str.). Prie pareiškimo pridedami įrodymai apie nuomininkės apmokėjimus išnuomotam butui (duomenys neskelbtini) teiktų komunalinių paslaugų tiek už pusmetį iki pareiškėjo sutuoktinės (buvusios bendranuomotojos) (duomenys neskelbtini) mirties, tiek ir iki pat 2023 metų pabaigos. Nuomotojo rūpinimasis ir kontrolė, kad nuomininkas tvarkingai mokėtų mokesčius už komunalines paslaugas yra nuomotojo aktyvūs valiniai veiksmai, sudarantys faktinio daikto valdymo per kitą asmenį turinį. Nuompinigių mokėjimo 2024 metais įrodymas patvirtina faktinio daikto valdymo per nuomininkę tęstinumą. Dujomis apšildomame sutuoktiniams V. priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugsėjo 9 d. prieš prasidedant šildymo sezonui pagal pareiškėjo šioje byloje L. V. ir MB Evatechas sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) senas dujų katilas buvo pakeistas nauju ir sutartimi šalys susitarė dėl jo nuolatinės techninės priežiūros/aptarnavimo. Inžinieriumi esantis pareiškėjas tokio, jo manymu, techniškai rimto dalyko nuomininkei nutarė nepavesti. Nuomotojo rūpinimasis dujomis apšildomam butui kritiškai svarbiu dujinio šildymo katilo aptarnavimu/priežiūra sutarties konrahentų profesionalų asmenyje taip pat sudaro buto faktinio valdymo per nuotolį teisinį turinį (CK 4.30 str.). Daikto savininkas sudarė sutartį ir pats visais laikais mokėjo pagal ją. Nors dujų katilo aptarnavimo sutartyje ir MB Solidum servisas sąskaitose už 2022 m. gruodžio – 2024 m. vasario laikotarpį numatytas atsiskaitymas po 6 eurus kas mėnesį, bet, pareiškėjo teigimu, jis yra atskirai susitaręs su paslaugos teikėju dėl 12-kos abonentinių sąskaitų po 6 eurus mėnesius apmokėjimo vieną kartą metuose 72 eurų suma (12×6=72). Kartu su pareiškimu teikiamas pareiškėjo mokėjimas buto šildymo dujų katilo aptarnautojams mokėjimas 2023 m. vasario 28 d. (mėnuo iki sutuoktinės mirties) už praėjusius metus, pareiškėjo 2024 m. kovo 12 d. mokėjimas dujų katilo aptarnautojams už praėjusius metus, apimantis 2023 m. kovo mėnesį iki sutuoktinės mirties ir visą laikotarpį po jos mirties. Būdingai teismų praktikos aiškinimams apie remontą paveldėtame bute ar name bei panašius aktyvius įpėdinio veiksmus kaip faktiško valdymo įrodymus, iš pridedamo pareiškėjo elektroninio pašto Yahoo susirašinėjimo su nuomininke matosi faktiškas daikto valdymas per kitą asmenį (CK 4.30 str.) 2023 m. gegužės 15 d. (dvi savaitės po sutuoktinės mirties, - trijų mėnesių termino pradžioje) sprendžiant su nuomininke klausimus dėl Namų Ūkio (daugiabutį namą administruojančios bendrovės) kažkokių atliekų išvežimo iš rūsio ir vamzdynų keitimo, 2023 m. gegužės 16 d. - dėl balkono-terasos remonto ar griovimo, o sutuoktinės mirties dar priblokštas pareiškėjas atsakydamas tą pačią 2023 m. gegužės 16 d. nuomininkei nurodo . kada rasysit ka, tai nebeatsakys ji jau niekad.. Liga ja iveike pries menesi...>. Tokiu būdu nuomininkė buvo informuota ir pripažino vienasmenį buto nuomotoją. Pareiškėjo tolimesniame susirašinėjime (aktualaus trijų mėnesių termino ribose po sutuoktinės (duomenys neskelbtini) mirties) matosi 2023 m. birželio 30-liepos 2 dienomis su nuomininke sprendžiami klausimai dėl komunalinių paslaugų apmokėjimo viena sąskaita pakeisto slaptažodžio, tuo tarpu netgi tokios atrodytų smulkmenos realiai sudaro faktinio daikto valdymo per nuomininkę teisinį turinį (CK 4.30 str.). Pareiškėjas jau 2023 m. balandžio 25 d. (praėjus vos trims savaitėms po sutuoktinės mirties) buvo Norvegijoje priėmęs mirusios sutuoktinės palikimą. Įpėdinystės teisių liudijime „Uskifteattest“ nurodomas kiek specifiškai norvegiškas palikėją pergyvenusio sutuoktinio nepadalinto palikimo priėmimas pagal Norvegijos įstatymą, bet turint omenyje paveldėjimo universalumo principą, priėmimas sutuoktiniams priklausančio namo dalies Norvegijoje reiškia priėmimą viso palikimo, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų. Formaliai atrodytų, jog norvegiškam dokumentui įrodant pareiškėjo Norvegijos teisme užfiksuotą priimto palikimo faktą, nėra reikalo nustatinėti Lietuvos teisme juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą faktiškai pradėjus paveldimą Vilniuje butą valdyti, bet svetimos jurisdikcijos teismų nustatyti faktai Lietuvos Respublikai neturi išankstinės teisinės galios, o CK 1.62 straipsnio 1 dalis imperatyviai nustato, jog nesant testamento, palikimo dalyką sudarančio nekilnojamojo daikto paveldėjimo santykiams taikoma nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybės teisė (CK 1.62 str. 1 d.). Į (duomenys neskelbtini) mirusios pareiškėjo sutuoktinės D. V. palikimo sudėtį įeinanti 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), yra imperatyvaus Lietuvos teisės taikymo dalykas. Tuo tarpu, pareiškėjo manymu, bylai pakanka įrodymų nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui apie palikimo priėmimą pareiškėjui faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti Lietuvos teismų praktikoje rečiau pasitaikančiu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-40-577/2017 aiškintu būdu – faktiniu valdymu per kitą asmenį (CK 4.30 str.) ir iš kitos vietovės, t.y. įpėdiniui/pareiškėjui per ilgametę buto Vilniuje nuomininkę aiškiai išreiškus valią paveldimą daiktą valdyti (tęsti viso buto valdymą nuomos santykių pagrindais) kaip savo. Nors ir išankstinės galios Lietuvos teismams neturintis norvegiškas įpėdinystės teisių liudijimas (2023 m. balandžio 25 d. „Uskifteattest“) galėtų būti vertinamas bent jau kaip įrodymas aplinkybės, kad pareiškėjas į Norvegijos teismą dėl palikimo priėmimo kreipėsi iškart pirmąjį mėnesį po sutuoktinės mirties, - (duomenys neskelbtini)).