Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus prokurorui Dariui Šneideriui,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. S. vairavo motorinę transporto priemonę, būdama neblaivi, kai jai nustatytas daugiau negu 1,51 prom. neblaivumas, t. y. 2020 m. liepos 10 d., apie 22.47 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį BMW 316 TI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,92 prom. etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamoji J. S. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai ir nurodė, kad aptariamą dieną, važiavo pas draugus savaitgaliui. 2020 m. liepos 10 d. vakare jai paskambino kiti draugai ir nurodė, kad reikia atvažiuoti, pasveikinti su gimimo diena. Nuvažiavusi ten išgėrė porą bokalų šampano, jautėsi blaivi ir nusprendė važiuoti toliau, pas kitus draugus. Dėl savo poelgio labai gailisi ir daugiau taip niekada nepasielgs. Nurodė, kad automobilį vairuoja apie 22-23 metus, buvo bausta administracine tvarka už greičio viršijimą ar už automobilio pastatymą neleistinoje vietoje, tačiau už analogiškus pažeidimus bausta nebuvo. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant motiną. Jos abi yra artimos, motina jai turi didelį poveikį, kartu gyvena.

Laiduotoja siūloma L. S. teisiamajame posėdyje nurodė, kad nori laiduoti už savo dukrą. Nurodė, kad 21 metus dirbo (duomenys neskelbtini). Patyrė šoką, kai sužinojo apie dukters poelgį. Tokį poelgį smerkia. Pati labai išgyvena, su dukra daug kalbėjo. Šeimoje nėra vartojančių alkoholį. Mano, kad dukra daugiau taip nepasielgs. Siūlo paskirti laidavimą be užstato, kadangi santaupų neturi; finansinė padėtis sunki, dirba (duomenys neskelbtini), gauna šiek tiek didesnį nei minimalų darbo užmokestį. Sutinka būti laiduotoja, ir su užstatu.

Byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio D. K. 2020 m. liepos 10 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. liepos 10 d. nuo 15.00 val. iki 3.00 val. jis patruliavo kartu su patruliu R. P.. Apie 22.40 val. patruliuojant keliu (duomenys neskelbtini) pastebėjo nuo Vilniaus m. pusės link Švenčionių m. vingiuojant važiuojantį automobilį BMW 316TI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris jiems sukėlė įtarimą. Minėtą automobilį sustabdė privažiavę jam iš paskos ir įjungę tarnybiniame automobilyje mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius. Priėjęs ir prisistatęs, vairuotojos paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registracijos liudijimą, techninės apžiūros dokumentą bei transporto priemonės civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą. Bendraujant su vairuotoja, iš jos burnos pajuto sklindantį stiprų alkoholio kvapą, todėl jai pasiūlė papūsti į alkoholio matuoklį „Alkotest 7510“ Nr. ARKB-0212. Vairuotojai J. S. 22.40 val. patikrinimo metu prietaisas parodė 1,92 prom. etilo alkoholio koncentraciją, patikrinus antrą kartą 23.01 val. prietaisas parodė 1,93 prom. etilo alkoholio koncentraciją. Su prietaiso parodymais vairuotoja sutiko, ji buvo nušalinta nuo tolesnio vairavimo. Automobilis perduotas saugojimui UAB „Varimeda“, Lentupio g. 43, Švenčionių m. (b. l. 20).

Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad kaltinamajai alkotesteriu 2020 m. liepos 10 d. 22.40 val. nustatytas 1,92 prom. neblaivumas, o 23.01 val. – 1,93 prom. (b. l. 21).

2020 m. liepos 10 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, (duomenys neskelbtini), apžiūra, padarytos nuotraukos (b. l. 9-16).

2020 m. liepos 10 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte nurodyta, kad automobilis BMW 316 TI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nugabentas į saugojimo aikštelę (b. l. 23-24).

VĮ „Regitra“ duomenimis, aptariamas automobilis registruotas kaltinamosios vardu (b. l. 18).

Motyvuojamoji dalis

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

J. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes ji vairavo motorinę transporto priemonę, būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,92 prom. neblaivumas. Kaltinamosios įvykdyta nusikalstama veika, pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, įrodyta kaltinamosios prisipažinimu ir parodymais teismo posėdyje, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu, įvykio vietos apžiūros protokolu su nuotraukomis, alkotesterio duomenimis ir neblaivumo nustatymo aktu.

Teismui buvo pateikti kaltinamosios ir jos motinos L. S. prašymai atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti ją motinos, su kuria kartu gyvena, atsakomybei pagal laidavimą (b. l. 88, 90). Kaltinamoji patvirtino, kad motina yra jai didelis autoritetas. L. S. taip pat yra įsitikinusi, kad savo dukrai turi didelį autoritetą, dukra atsižvelgia į jos patarimus. Siūloma laiduotoja neigiamai vertina kaltinamosios poelgį ir mano, kad dažnai bei betarpiškai bendraudama gali daryti teigiamą įtaką dukrai, kad ši daugiau taip nesielgtų. Nurodė, kad pati yra neteista, vieną kartą bausta administracine tvarka už automobilio palikimą neįgaliųjų stovėjimo vietoje. L. S. nurodė, kad visą gyvenimą dirbo (duomenys neskelbtini); šiuo metu yra pensininkė, bet dirba, darbe charakterizuojama teigiamai. Laiduotoja prašė paskirti laidavimą be užstato, kadangi neturi santaupų, tačiau teisiamojo posėdžio metu sutiko ir su laidavimu su užstatu.

BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei, pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui.

Įvertinęs visas bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad šioje byloje yra visi pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamoji padarė nesunkų nusikaltimą, yra neteista (b. l. 72), taigi, nusikaltimą padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamoji pripažino savo kaltę, dėl savo poelgio nuoširdžiai gailėjosi. Tai laikytina ir jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šiuo atveju egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta sąlyga – kaltinamoji prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir gailėjosi. Žala nepadaryta. Teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, į tai, kad ji bausta administracine tvarka, tačiau nebuvo bausta už vairavimą esant neblaiviai (b. l. 74-76), dirba, iš pateiktos buvusios darbovietės charakteristikos matyti, kad darbe buvo charakterizuojama teigiamai (pateikta (duomenys neskelbtini), kur kaltinamoji dirbo nuo 2020 m. vasario 5 d. iki 2020 m. gegužės 15 d., parengta J. S. asmens charakteristika). Nurodytos aplinkybės, kaltinamosios asmenybę apibūdinantys duomenys leidžia teismui padaryti išvadą, jog yra pagrindas manyti, jog ateityje ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Visos šios aplinkybės patvirtina, jog yra nustatytos sąlygos kaltinamąją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Siūloma laiduotoja yra kaltinamosios motina, abi kartu gyvena. L. S. yra neteista (b. l. 91), bausta administracine tvarka (už transporto priemonės palikimą stovėti neįgaliųjų stovėjimo vietoje) (b. l. 93), dirba ir darbe charakterizuojama teigiamai (b. l. 94). Siūlomos laiduotojos teigimu, ji turi kaltinamajai autoritetą ir gali daryti jai teigiamą įtaką. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog L. S. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai (BK 40 straipsnio 3 dalis). Siūloma laiduotoja, akcentavusi nelengvą materialinę padėtį, sutiko laiduoti už kaltinamąją, su užstatu. Įvertinęs pirmiau paminėtas aplinkybes, siūlomą laiduotoją charakterizuojančius duomenis, tai, kad tiek ji, tiek kaltinamoji yra baustos administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, teismas atleidžia kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės, pagal laidavimą, su 500 Eur užstatu, nustatant 1 metų laidavimo terminą, laiduotoja paskiriant L. S.. Teismas sprendžia, kad paskyrus laidavimą su tokiu užstatu bus didesnė paskata tiek pačiai kaltinamajai susilaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, kad pateisintų jai parodytą valstybės bei laiduotojos pasitikėjimą, tiek ir paskata laiduotojai dėti didesnes pastangas, darant teigiamą įtaką kaltinamajai, kad ši padarytų tinkamas išvadas, įrodytų supratusi savo elgesio pavojingumą ir neteisėtumą. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, aukščiau paminėtus kaltinamosios bei laiduotojos asmenybes charakterizuojančius duomenis.

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Pagal BK 68 straipsnio nuostatas, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, ir kt.).

Byloje nustatyta, kad kaltinamoji neblaivi vairavo transporto priemonę, kai jai nustatytas net 1,92 prom. neblaivumo laipsnis. Savo veiksmais kaltinamoji padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas didesnis nei 1,51 prom. neblaivumas, taip keldama didelį pavojų ne tik eismo saugumui, tačiau ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajai turi būti skirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos (2020 m. liepos 11 d.) (b. l. 58). Toks terminas kaltinamajai nustatomas taip pat įvertinus nustatytą neblaivumo laipsnį, tai, kad kaltinamoji dėl savo poelgio nuoširdžiai gailėjosi, anksčiau nebuvo bausta už panašius teisės pažeidimus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

Nagrinėjamu atveju, J. S., veikdama tiesiogine tyčia, savo neteisėtais veiksmais tiesiogiai panaudojo aptariamą jai priklausantį automobilį darydama nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir todėl ši transporto priemonė laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone. Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės turto konfiskavimo taikymo kaltinamajai, teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, t. y. kad kaltinamoji padarė nesunkų nusikaltimą, sėdo vairuoti automobilį, pavartojusi alkoholio, žinodama, kad yra neblaivi, taip savo veiksmais sukėlusi pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams; taip elgdamasi kaltinamoji suprato galimas savo veiksmų pasekmes ir galimą riziką netekti vairuojamo automobilio. Teismas taip pat atsižvelgia į nustatytą neblaivumo laipsnį, tai, kad kaltinamoji bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Pažymėtina, kad kaltinamajai paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, ji ilgą laiką negalės naudotis motorine kelių transporto priemone. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, siekiant užtikrinti taisomąjį ir prevencinį poveikį, aptariamas kaltinamajai priklausantis automobilis konfiskuotinas valstybės naudai. Nagrinėjamu atveju, teismas nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jos padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei.

Dėl proceso išlaidų. Bylos duomenimis, kaltinamajai priklausantis automobilis buvo priverstinai nuvežtas į UAB „Varimeda“ saugojimo aikštelę (transporto priemonės nuvežimo kaina – 59 Eur, vienos saugojimo paros kaina – 9 Eur) (b. l. 23-24, 27-38). Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi, kuria buvo pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas – areštas kaltinamajai priklausančiam automobiliui iki 2020 m. lapkričio 3 d. (vėliau, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi minėtas areštas buvo pratęstas nuo 2020 m. lapkričio 4 d. iki 2021 m. sausio 3 d.) (b. l. 116-117, 150-151), areštuoto turto saugotoja buvo paskirta kaltinamoji ir jai be kita ko buvo išaiškinta, kad aptariamą automobilį iš saugojimo aikštelės gali atsiimti nuo nutarties priėmimo dienos, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 3 d. Nagrinėjamu atveju, proceso išlaidomis pripažintinos išlaidos už priverstinį transporto priemonės BMW 316 TI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimą ir saugojimą UAB „Varimeda“ aikštelėje – 554 Eur (šią sumą sudaro transporto priemonės nuvežimo kaina 59 Eur ir 495 Eur už automobilio saugojimą (vienos saugojimo paros kaina 9 Eur), skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 10 d. iki 2020 m. rugsėjo 3 d., todėl jos priteistinos iš kaltinamosios Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 – 305, 307-308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

J. S., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 500 Eur užstatu ir bylą nutraukti.

Nustatyti 1 metų laidavimo terminą.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti laiduotojai L. S., kad 500 Eur užstatą ji turi įnešti per 20 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus regiono apylinkės teismo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jei asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Išaiškinti J. S., kad jei laidavimo metu ji padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei laidavimo metu ji padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas, atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti L. S., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

J. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant 1 metus 6 mėnesius naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos (2020 m. liepos 11 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti J. S. priklausantį automobilį BMW 316 TI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Priteisti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (juridinio asmens kodas 191688326) iš J. S. 554 Eur išlaidas, už automobilio BMW 316 TI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimą ir saugojimą aikštelėje.

J. S. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2020 m. liepos 11 d. nutarimu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikinti ir pažymėjimą perduoti saugoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones, vykdančiai institucijai.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi skirtą bei Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi pratęstą laikiną nuosavybės teisės apribojimą - areštą J. S. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui BMW 316 TI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per nuosprendį priėmusį teismą.