Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Justinos Nasutavičienės ir Ievos Saudargaitės. (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. S. H. H. patikslintą skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) Lietuva.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

5. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Ambasados 2025 m. liepos 29 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta atsisakyti išduoti pareiškėjui Šengeno vizą.

6. Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir rašytiniais šalių paaiškinimais, nustatytos šios nagrinėjamos administracinės bylos kontekste aktualios faktinės aplinkybės.

6.1. K. S. H. H. 2025 m. liepos 20 d. pateikė prašymą Ambasadai, prašydamas išduoti Šengeno vizą. Prašyme nurodytas kelionės tikslas – kultūra; papildomai nurodyta, kad siekiama savanoriauti (duomenys neskelbtini); pagrindinio kelionės tikslo valstybė – Lietuva; kaip kviečianti įmonė nurodyta AIESEC Lietuva, o kontaktinis asmuo – N. F. O.; pažymėta, kad jam bus suteiktas apgyvendinimas, padengiamos visos išlaidos buvimo metu ir iš anksto apmokėtas transportas. Kartu su prašymu buvo pateiktas tarpininkavimo raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo(duomenys neskelbtini) Lietuva nurodytas kaip K. S. H. H. į Lietuvą kviečiantis subjektas, kartu įsipareigojantis remti ir (ar) apgyvendint užsienietį jo buvimo Lietuvos Respublikoje turint Šengeno vizą laikotarpiu. Kartu su prašymu taip pat buvo pateiktas 2025 m. birželio 17 d. (duomenys neskelbtini) Lietuva prezidento N. F. O. vardu pasirašytas kviestinis laiškas, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) Lietuva patvirtina savo sprendimą kviesti K. S. H. H. į Lietuvą dalyvauti savanorystės programoje socialiniame projekte „Explore in Lithuania“, kurį organizuoja (duomenys neskelbtini) Lietuva; be kita ko, pažymima, kad K. S. H. H. pasirinktas dėl savo asmeninių savybių, remiantis jo ankstesniu dalyvavimu (duomenys neskelbtini) Lietuva organizuotame projekte; programos laikotarpis nuo 2025 m. spalio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 28 d.

6.2. Ambasada 2025 m. liepos 29 d. standartine pranešimo apie atsisakymo išduoti vizą, vizos panaikinimo ar atšaukimo priežastis forma nurodė, kad, išnagrinėjusi K. S. H. H. prašymą, atsisakė jam išduoti Šengeno vizą. Nurodant sprendimo priežastis, pažymėta, kad nebuvo pateiktas numatomo buvimo tikslo ir sąlygų pagrindimas, taip pat nurodyta, kad informacija, kuri buvo pateikta, siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslą ir sąlygas, yra nepatikima. Sprendime pateikiant papildomas pastabas nurodyta, kad pateiktuose dokumentuose, siekiant pagrįsti kelionės į Lietuvos Respubliką tikslą, nurodyta prieštaringa informacija, kurios vizų tarnybai nepavyko patvirtinti; įvertinus kartu su prašymu išduoti Šengeno vizą pateiktus dokumentus ir kitą vizų tarnybai prieinamą informaciją, konstatuota, kad nepagrįstas prašymo išduoti vizą tikslas.

6.3. Byloje pateiktas Ambasados ministro patarėjo 2025 m. liepos 29 d. sprendimas atsisakyti išduoti Šengeno vizą Nr. (duomenys neskelbtini). Jame nurodyta, kad, nagrinėjant užsieniečio pateiktus dokumentus nustatyta, jog planuojamos lėktuvo kelionės bilietai neapmokėti, taip pat nerasti aviakompanijos sistemoje; padaryta išvada, kad pateikti skrydžių bilietai negarantuoja pareiškėjo atvykimo į Vilnių ir pareiškėjo grįžimo atgal į (duomenys neskelbtini) Ministro patarėjo sprendime, vertinant kviečiančios organizacijos galimybę laikytis finansinių įsipareigojimų, jos įdirbį ir patirtį, pažymėta, kad (duomenys neskelbtini)Lietuva buvo vertinama, remiantis viešai prieinamais šaltiniais, ir nustatyta, kad bendri ekonominiai rodikliai kelia rimtų abejonių dėl įmonės sugebėjimo vykdyti visus įsipareigojimus užsieniečiui; be to, 2025 m. sausio 13 d. buvo registruotas sprendimas inicijuoti (duomenys neskelbtini) Lietuva likvidavimą, todėl nėra aišku, kaip likviduojama įmonė prisiims visus įsipareigojimus kviečiamam asmeniui, taip pat nelogiška, kad tokia įmonė gali teikti oficialius kvietimus. Ministro patarėjo sprendime taip pat pabrėžta, jog nepateikta informacija dėl nekilnojamojo turto, kurio adresu planuojama apgyvendinti užsienietį, priklausomybės. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, konstatuota, kad kyla pagrįstų įtarimų, jog nurodyta savanorystės programa nebus organizuojama (įskaitant apgyvendinimą ir dienpinigių mokėjimą), todėl, įvertinus visus pateiktus dokumentus (neapmokėtus lėktuvo bilietus ir viešbučio rezervacijas), padaryta išvada, kad pareiškėjas nepateikė numatomo buvimo tikslo ir sąlygų pagrindimo. Ministro patarėjo sprendime pabrėžta, kad, išnagrinėjus prašymą ir prie jo pateiktus dokumentus, nekilo abejonių dėl turimos informacijos ir / ar papildomų dokumentų reikalingumo priimant galutinį sprendimą, todėl, nesant pagrįstos būtinybės, priimtas sprendimas nekviesti pareiškėjo pokalbiui. Ministro patarėjo sprendime taip pat vertinta (duomenys neskelbtini) socialinė-ekonominė situacija ir konstatuota, kad ji ženkliai suprastėjo per pastaruosius pusę metų (infliacija pasiekė apie 25–30 proc., o prekių pabrangimas pagal atskiras maisto prekių rūšis siekia iki 70 proc.), taip pat suprastėjo ir bendra politinė – karinė situacija regione, todėl labai padažnėjo atvejų, kai pareiškėjai apgaulės būdu stengiasi gauti vizas į Šengeno šalis. Ministro patarėjo sprendime konstatuota, kad, įvertinus užsieniečio pateiktus dokumentus, informacijos visumą, darytina išvada, jog užsienietis pateiktuose dokumentuose nenurodė argumentų dėl kelionės į Lietuvą pasirinkimo; kelionės tikslas – „kultūra – savanorystė“ kelia rimtų abejonių, nes kviečiančioji organizaciją yra likviduojama, o remiantis kitos paraiškos duomenimis, kviečiančiosios organizacijos prezidentas, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento duomenimis, yra grąžintinas asmuo, trečiosios šalies pilietis, kuris 2025 m. vasario 24 d. išvyko iš Lietuvos; atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) Lietuva yra likviduojama, daroma išvada, jog pareiškėjas siekia rasti tik galimybę atvykti į bet kurią Šengeno šalį ir Lietuva nėra tikrasis kelionės tikslas, o kelionės bilietų rezervacijos buvo padarytos tik tam, kad formaliai atitiktų prašymą išduoti Šengeno vizą pagrindžiantiems dokumentams keliamus reikalavimus. Šiame kontekste Ministro patarėjo sprendime buvo remiamasi pateikiant kito užsieniečio dokumentus atliktu vertinimu. Minėtame sprendime taip pat pateikta K. S. H. H. kilmės valstybę(duomenys neskelbtini) apibūdinanti informacija – be kita ko, tai, kad (duomenys neskelbtini) laikomas migracijos kilmės, tikslo ir tranzito šalimi. Remiantis Vizų kodeksu, nuspręsta atsisakyti išduoti Šengeno vizą K. S. H. H., nes nebuvo pateiktas numatomo buvimo tikslo ir sąlygų pagrindimas (Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktis), taip pat informacija, kuri buvo pateikta, siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima (Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktis).

6.4. Registrų centro juridinių asmenų registro duomenimis 2025 m. sausio 9 d. buvo inicijuotas (duomenys neskelbtini) Lietuva likvidavimas.

7. Kaip minėta, pareiškėjas, ginčija Sprendimą, kuriuo atsisakyta jam išduoti Šengeno vizą.

8. Remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 27⁴ dalimi, Šengeno viza – vadovaujantis Vizų kodekso ir Šengeno teisyno nuostatomis, Šengeno valstybės išduodama viza, kuria užsieniečiui leidžiama atvykti į Šengeno valstybių teritoriją ir būti joje ne ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį arba vykti tranzitu per Šengeno valstybių teritoriją. Įstatymo 12¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Šengeno vizos išdavimui taikomos procedūros ir sąlygos, nustatytos Vizų kodekse.

9. Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tikrindamas, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas patikrina, be kita ko, tai, ar pateiktas kelionės dokumentas nėra netikras, suklastotas arba padirbtas (a punktas), taip pat prašymą išduoti vizą pateikusio asmens pateiktą numatomo buvimo tikslą ir sąlygas ir ar jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų (b punktas). To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu. Paminėtina, kad, pagal Vizų kodekso 21 straipsnio 8 dalį, nagrinėdami prašymus konsulatai gali pagrįstais atvejais pakviesti prašymą išduoti vizą pateikusį asmenį pokalbiui ir paprašyti pateikti papildomus dokumentus.

10. Šiuo atveju Šengeno vizą pareiškėjui išduoti atsisakyta Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a punkto i papunkčio ir ii papunkčio pagrindu. Pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktį, vizą išduoti atsisakoma, jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą, o pagal to paties punkto ii papunktį – jei jis nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo praktikoje pabrėžia, kad Vizų kodekso 23 straipsnio 4 dalis, 32 straipsnio 1 dalis ir 35 straipsnio 6 dalis aiškintinos taip, kad valstybės narės kompetentingos institucijos, išnagrinėjusios prašymą išduoti vienodą vizą, gali atsisakyti išduoti tokią vizą prašymą pateikusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra vienas iš šiose nuostatose išvardytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje C-84/12 R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką). Kaip pabrėžia Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, turi egzistuoti objektyviais duomenimis grindžiama abejonė pareiškėjo pateikta informacija (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-536-815/2024).

11. Kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą išduoti vizą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-619/2014, 2016 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016 ir kt.). Aktualioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuri suformuota 2025 m. sausio 29 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-716-789/2025, pažymima, kad viešojo administravimo subjektas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti vizą, turi vertinti pareiškėjo pateiktus dokumentus, surinktus duomenis ir atitinkamai spręsti dėl pagrindų neišduoti vizą buvimo konkrečioje situacijoje. Vis dėlto ši kompetentingos institucijos diskrecija nėra absoliuti – turi egzistuoti objektyviais duomenimis grindžiama abejonė pareiškėjo pateikta informacija (šiuo aspektu taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-326-629/2025). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1249-968/2023, kurioje sprendimas neišduoti nacionalinės vizos panaikintas dėl netinkamo motyvavimo, išaiškinta, kad plati kompetentingų institucijų diskrecija, joms nagrinėjant prašymus išduoti Šengeno vizą, nėra causa sui (savo paties priežastis, savaime sukelta priežastis), o yra siejama, be kita ko, su atitinkamai institucijai tenkančia pareiga kruopščiai išnagrinėti kiekvieno užsieniečio, pateikusio prašymą išduoti Šengeno vizą, individualią situaciją ir atliekant išsamų įvairių konkrečiai situacijai reikšmingų aplinkybių vertinimą, nustatyti, ar tuo konkrečiu atveju egzistuoja Vizų kodekse įtvirtinti atsisakymo išduoti Šengeno vizą pagrindai; sprendimas dėl vizos panaikinimo ar atšaukimo, nurodant jo priežastis, prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamas naudojant VI priede nustatytą standartinę formą, nereiškia, kad sprendimą atšaukti išduotą vizą priimanti institucija neturi pareigos tinkamai ir aiškiai jį pagrįsti; Vizų kodekso VI priede nustatyta standartinė forma naudojama ir pranešant apie atsisakymą išduoti vizą pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalį, todėl ir šiuo atveju galioja pareiga kompetentingai institucijai pagrįsti savo sprendimą objektyviais duomenimis bei teisės aktų normomis.

12. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 29 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-716-789/2025 pažymėta, kad pagal Europos Sąjungos teisminių institucijų jurisprudenciją, su kuria darnos siekia Lietuvos administracinė justicija, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tokį pažeidimą paprastai nėra galima ištaisyti teismo proceso metu. Ši praktika formuojama taip pat atsižvelgiant į konstitucinius teisės principus – teisinės valstybės, gero administravimo ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą užtikrinimą. Tam tikrais išimtiniais atvejais, viešojo administravimo subjektui papildžius administracinio sprendimo motyvus ar pateikus administracinį sprendimą su motyvais tik inicijavus teisminį ginčą, teismas galėtų vertinti priežastis, lėmusias ir praktiškai apsunkinusias išsamių motyvų nepateikimą suinteresuotam asmeniui, taip pat objektyvų jų egzistavimą iki kreipimosi į teismą, kartu įvertinant tokios situacijos poveikį šalių lygybei ir pareiškėjo teisei į gynybą, teismo proceso stadiją, kurios metu buvo pateikti papildomi motyvai, ir kitus reikšmingus aspektus. Tačiau tai neturėtų būti vertinama kaip priemonė, pateisinanti viešojo administravimo subjekto veiksmus, kurie iš esmės apsunkina asmens teisę į teisminę gynybą.

13. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apie jo atžvilgiu priimtą sprendimą neišduoti jam Šengeno vizos informuotas standartine pranešimo apie atsisakymo išduoti vizą, vizos panaikinimo ar atšaukimo priežastis forma, kurioje nurodyta, kad nebuvo pateiktas numatomo buvimo tikslo ir sąlygų pagrindimas, taip pat nurodyta, kad informacija, kuri buvo pateikta, siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslą ir sąlygas, yra nepatikima. Pranešime pateikiant papildomas pastabas nurodyta, kad pateiktuose dokumentuose, siekiant pagrįsti kelionės į Lietuvos Respubliką tikslą, nurodyta prieštaringa informacija, kurios vizų tarnybai nepavyko patvirtinti; įvertinus kartu su prašymu išduoti Šengeno vizą pateiktus dokumentus ir kitą vizų tarnybai prieinamą informaciją, konstatuota, kad nepagrįstas prašymo išduoti vizą tikslas. Pažymėtina, kad nors Sprendimo atsisakyti išduoti pareiškėjui Šengeno vizą detalūs argumentai standartinėje pranešimo formoje nebuvo nurodyti, jie pateikti atsakovui kartu su atsiliepimu teismui pateikus Ambasados ministro patarėjo 2025 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. LTU-44-00009597, kuriame išsamiai atspindėti atsisakymo išduoti Šengeno vizą argumentai, t. y. tą sprendimą, kurį šiuo atveju ir ginčija pareiškėjas, teismui pateikdamas skundą. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog nors šiuo atveju šis sprendimas nebuvo įteiktas pareiškėjui iki atsakovui pateikiant atsiliepimą į pareiškėjo skundą, nagrinėjamoje byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių kontekste tai savaime nelaikytina pagrindu pripažinti šį pareiškėjo ginčijamą Sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu.

14. Vadovaujantis Vizų kodekso 21 straipsnio 7 dalimi, prašymo išduoti vizą nagrinėjimas grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu. Pagal Europos Sąjungos Tarybos patvirtintos Bendrosios konsulinės instrukcijos diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms dėl vizų (2005/C 326/01) (toliau – ir Instrukcija) nuostatas, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga pirmiausia patikrina pateiktus dokumentus, o paskui šiais dokumentais pagrindžia savo sprendimą dėl prašymo išduoti vizą. Prašymų nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į valstybes nares ir jose įsikurti (V skirsnis „Prašymų nagrinėjimas ir sprendimų priėmimas“).

15. Kaip matyti iš byloje pateikto Ambasados ministro patarėjo 2025 m. liepos 29 d. sprendimo atsisakyti išduoti Šengeno vizą, toks sprendimas priimtas įvertinus visumą aplinkybių: (i) tai, kad pareiškėjas nebuvo apmokėjęs bilietų jo nurodytiems skrydžiams, ir jie nerasti aviakompanijos sistemoje, todėl jie negarantuoja pareiškėjo atvykimo į vilnių ir grįžimo atgal į (duomenys neskelbtini); (ii) tai, kad įvertinus užsienietį kviečiančią įmonę, pagal viešai prieinamus duomenis, nustatyta, kad informacija apie jos darbuotojus nepateikta, bendri ekonominiai rodikliai kelia abejonių dėl jos galimybės vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, Juridinių asmenų registro duomenimis 2025 m. sausio 13 d. buvo įregistruotas sprendimas apie šios įmonės likvidavimą, todėl neaišku, kaip kviečianti įmonė prisiims įsipareigojimus kviečiamam asmeniui; (iii) tai, kad nepateikta informacija, kam priklauso patalpos, kuriose bus apgyvendintas vizos prašantis asmuo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuota, kad pareiškėjas nepateikė numatomo buvimo tikslo ir sąlygų pagrindimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su tokia atsakovės išvada. Nagrinėjamu atveju byloje esanti medžiaga nepatvirtina numatomo pareiškėjo buvimo tikslo ir sąlygų Lietuvoje, taip pat nebuvo pateiktas galiojantis kelionės dokumentas. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog nors pareiškėjas teismui pateikė skrydžių informacijos patvirtinimą (išvykimas iš (duomenys neskelbtini) į Vilnių numatytas 2025 m. spalio 1 d., o iš Vilniaus į (duomenys neskelbtini) – 2025 m. gruodžio 28 d.), tokia informacija savaime nesudaro prielaidų daryti išvadą, kad pareiškėjas įsigijo minėtų skrydžių bilietus. Šios ir kitos byloje nustatytos aplinkybės sudaro prielaidas pripažinti, kad atsakovei pagrįstai kilo abejonė dėl numatomo pareiškėjo buvimo tikslo ir sąlygų. Pažymėtina ir tai, kad šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad K. S. H. H. jau yra dalyvavęs (duomenys neskelbtini) Lietuva organizuotame projekte, tai patvirtina ir byloje pateikti įrodymai. Visgi ši aplinkybė savaime negali patvirtinti, kad K. S. H. H. pagal naujai pateiktą prašymą išduoti Šengeno vizą iš tikrųjų yra kviečiamas dalyvauti naujame(duomenys neskelbtini), organizuojamame savanorystės projekte. Juo labiau, kad, remiantis Juridinių asmenų registro informacija, pareiškėją į Lietuvą kviečiantis subjektas yra likviduojamas. Atsakovė, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai atsižvelgė į šią aplinkybę ir vertino ją kaip esminę sprendžiant dėl Šengeno vizos pareiškėjui išdavimo. Sprendime atsakovė taip pat aptarė aktualią situaciją (duomenys neskelbtini) , kuri, teisėjų kolegijos vertinimu, nors pati savaime negali patvirtinti abejonių dėl pareiškėjo atvykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo joje sąlygų, vertintina kaip papildoma aplinkybė, pagrindžianti Sprendimo pagrįstumą.

16. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakovė kartu su atsiliepimu teismui nurodė vertinant kito asmens prašymą dėl vizos išdavimo gautus duomenis iš Valstybės saugumo departamento, kad N. F. O. galimai yra išvykęs iš Lietuvos, jis nurodomas kaip pagal 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1860 dėl Šengeno informacinės sistemos naudojimo neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimui grąžintinas asmuo, trečiosios šalies pilietis. Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodyti duomenys pateikti VIS sistemoje sprendžiant klausimą dėl vizos išdavimo kitam jos prašančiam asmeniui, jie nėra surinkti sprendžiant pareiškėjo prašymo dėl Šengeno vizos išdavimo klausimą. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytos aplinkybės vertintinos kaip papildomai sudarančios prielaidas abejoti pareiškėjo atvykimo į Lietuvą tikslu, taip pat jo buvimo Lietuvoje sąlygomis.

17. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktų įrodymų visumą, sprendžia, kad atsakovė šiuo atveju tinkamai nustatė ir įvertino pareiškėjo prašymui išduoti Šengeno vizą išspręsti svarbias aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nors šiuo atveju atsakovei tik pareiškėjui jau kreipusis į teismą pateikus išsamius sprendimo atsisakyti išduoti vizą argumentus (pateikiant Sprendimą ir atsiliepime į pareiškėjo skundą) buvo padaryti administracinės procedūros pažeidimai, jie nagrinėjamos administracinės bylos aplinkybių kontekste nevertintini kaip esminiai, sudarantys pagrindą panaikinti ginčijamą Sprendimą.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo K. S. H. H. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.