- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-13
- Bylos Nr.
- I-128-505/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00805-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Algis Markevičius, Daina Kukalienė, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- V. A.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybės administracijos
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algio Markevičiaus ir Nataljos Zelionkienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. A. patikslintą skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl administracinių aktų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. A. su patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. 1SS-493-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2018 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. 8SD-218-(14.8.94) „Dėl informacijos pateikimo“ (1 t., b. l. 99-110).
Pareiškėja patikslintame skunde nurodė bei jos atstovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad 2015 m. liepos 30 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr.8S-389-(l4.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei V. A.“ pareiškėjai yra atkurtos nuosavybės teisės į O., J., A. ir K. N. iki nacionalizacijos turėtą nekilnojamąjį turtą, tačiau iki pat šios dienos jai nėra grąžinta natūra 0,3037 ha žemės už nacionalizuotą pareiškėjos senelės O. ir jos tėvo J. N. žemę, nors iki nacionalizacijos turėtos žemės ribose, tarp žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir gatvės ((duomenys neskelbtini)) yra automobilių stovėjimo aikštelė, po kuria esantis 0,2 ha ploto žemės sklypas galėjo ir turėjo būti gražintas pareiškėjai. Pažymėjo, kad pareiškėja su nuosavybės teisių atstatymu į 0,3037 ha žemės dalį ne natūra bei pinigine kompensacija kategoriškai nesutiko, nes nebuvo išnaudotos visos galimybės atkurti nuosavybę jai natūra. Paaiškino, jog pareiškėja 2017 m. gruodžio 10 d. prašymu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių, prašydama atkurti jai nuosavybės teises į aukščiau paminėtą apie 0,2 ha dydžio žemės sklypą, esantį šalia žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra savavališkai įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, tačiau 2018 m. sausio 15 d. sprendimu Nr.8SD-218- (14.8.94) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą. Šį aktą pareiškėja apskundė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kuri 2018 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. l SS-493-(7.5.) pareiškėjos skundą paliko nenagrinėtu. Teigė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010 m. liepos 01 d. raštas Nr.(15.2)-2D-7667 patvirtina, kad žemės sklypas, kur šiuo metu yra įrengta automobilių parkavimo aikštelė, jau buvo suformuotas, todėl mano, kad šioje vietoje neleidžiama suformuoti žemės sklypo vieninteliu tikslu - kad jis nebūtų grąžintas pareiškėjai. Pareiškėjos įsitikinimu, jai taikomi dvigubi standartai, pažeidžiant konstitucinį visų asmenų lygybės prieš įstatymą principą, nes teigiama, jog toje vietoje sklypas apskritai negali būti formuojamas, tačiau rašytiniai dokumentai rodo, kad žemės sklypas toje vietoje jau buvo formuojamas ir juo buvo leidžiama naudotis, t. y. privačiam juridiniam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Skaita“ buvo leista įregistruoti nuosavybės teises į nelegalią, pastatytą be statybos leidimo, automobilių stovėjimo aikštelę, o Kauno miesto savivaldybės administracija tam ne tik neprieštaravo, bet net ir atliekant (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, gatvės ribą sutapdino su uždarajai akcinei bendrovei „Skaita“ nuosavybės teise įregistruoto nelegalaus statinio riba, kai tuo tarpu 2014 m. lapkričio 13 d. rašte Nr.70-2-3359 nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ribos negali būti keičiamos ir pareiškėjai nuosavybės teisės toje pat vietoje negali būti atkurtos. Akcentavo, jog analogiškoje vietoje 1999 m. lapkričio 30 d. Kauno miesto valdybos sprendimu Nr.1244 buvo patvirtintas detalusis planas 1200 kv. m žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Pabrėžė, kad minima automobilių stovėjimo aikštelė ir žemė po ja neatitinka Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje nurodytų sąlygų, dėl kurių ji galėtų būtų priskirta valstybės išperkamam turtui, todėl atsisakymas atkurti pareiškėjai nuosavybės teises į šią žemę yra neteisėtas ir nepagrįstas. Skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Geodezijos ir žemės naudojimo kontrolės departamento Geodezijos ir nekilnojamojo turto kadastro skyriaus vedėjos, atliekančios direktoriaus pavaduotojos pareigas, sprendimas 2018 m. kovo 12 d. Nr. l SS-493-(7.5.) turi būti panaikintas ir kitu pagrindu - kaip priimtas nekompetentingo ir neturinčio teisės tokius sprendimus priimti asmens, nes Išankstinio ginčų nagrinėjimo taisyklėse imperatyviai įvardintas vienintelis asmuo - direktorius, galintis priimti sprendimą išnagrinėjus skundą, be to, nebuvo jokio pagrindo atsisakyti nagrinėti 2018 m. kovo 1 d. pareiškėjos skundą. Prašė skundą tenkinti.
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškėjos patikslintu skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 50-54, 119-123).
Atsiliepimas
Atsiliepime į patikslintą skundą nurodė bei atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, mišką ir vandens telkinius klausimus vadovaujamasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymu, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr.1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ bei kitais teisės aktais. Teigė, kad O., J., A. ir K. N. iki 1940 m. nuosavybės teise valdė 9,0600 ha žemės sklypą, esantį Kauno apskrityje, (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjai priklauso atkurti nuosavybės teises į 2,7000 ha žemės, ko pasėkoje ji savo pirminiuose prašymuose nurodė pageidavimą nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą grąžinti natūra ir tokia jos valia iki 2003 m. balandžio 1 d. nebuvo pakeista. Pažymėjo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 3 punkto nuostatomis, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginami piliečio prašyme atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nurodytu ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme numatytu nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdu. Teigė, kad galutinis terminas, iki kurio piliečiai galėjo pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, buvo 2003 m. balandžio 1 d. ir jeigu pilietis nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu buvo priimtas 2015 m. liepos 30 d. sprendimas Nr.8S-389-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei V. A. atlyginant pinigais“, kuris nenuginčytas ir galiojantis, todėl mano, kad visos nuosavybės teisės pareiškėjai jau yra atkurtos, o ginčijami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. kovo 12 d. sprendimas Nr. 1SS-493-(7.5.) bei. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2018 m. sausio 15 d sprendimas Nr. 8SD-218-(14.8.94) pareiškėjai nesukels jokių teisinių pasekmių Prašė pareiškėjos patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą su pareiškėjos patikslintu skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į pareiškėjos patikslintą skundą (1 t., b. l. 112-118) nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos duomenimis, O., J., A. ir K. N. iki 1940 m. valdytos žemės ribose parengti ir patvirtinti šių žemės sklypų planai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (patv. 2004-11-18 įsakymu Nr. A-3089), (duomenys neskelbtini) (patv. 2008- 04-21 įsakymu Nr. A-1396), (duomenys neskelbtini) (patv. 2008-04-21 įsakymu Nr. A-1394), (duomenys neskelbtini) (patv. 2008-04-21 įsakymu Nr. A-1405), (duomenys neskelbtini) (patv. 2008-04-21 įsakymu Nr. A- 1395). Kauno miesto savivaldybės administracija raštu, adresuotu Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriui, nurodė, kad O., J., A. ir K. N. iki 1940 m. turėtos žemės vietoje, preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės nėra, kad dalis nagrinėjamos teritorijos pagal Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, patvirtintą Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. T-209 (toliau - Bendrasis planas), patenka į inžinerinės infrastruktūros teritoriją bei inžinerinės infrastruktūros plėtrai skirtą teritoriją ir užimta (duomenys neskelbtini) dalimi, pagal Bendrojo plano brėžinį „Rezervuojamos valstybės poreikiams teritorijos“, (duomenys neskelbtini) pažymėtas kaip valstybės poreikiams rezervuojama infrastruktūros teritorija, t. y. šiai teritorijai nustatytas ir aiškiai apibrėžtas visuomenės poreikis. Taip pat rašte nurodoma, kad žemės sklypai, į kuriuos jau atkurtos nuosavybės teisės pretendentei V. A., buvo suformuoti atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) raudonąsias linijas ir gretimų įregistruotų žemės sklypų ribas. Teigė, jog pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, (duomenys neskelbtini), kaip statinys (susisiekimo komunikacijos - gatvės dangos ir želdiniai), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, o kadastro duomenų nustatymo data 2004 m. kovo 24 d. ir šie kadastriniai duomenys buvo nustatyti dar iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), išformavimo, kuomet žemės sklypo riba buvo ženkliai arčiau (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies. Atliekant kadastrinius matavimus 2015 m. spalio 20 d., paaiškėjo, kad Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti inžineriniai statiniai - aikštelė bl4 ir bordiūras bl5, kurie nuosavybės teise priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Skaita“, todėl atliekant (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, gatvės riba buvo sutapdinta su įregistruoto statinio riba. Tokie pat duomenys nustatyti ir atliekant 2018 m. gegužės 7 d. kadastrinius matavimus. Minėti gatvės kadastriniai matavimai Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti. Pažymėjo, jog šiuo metu numatomi (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto darbai, projektavimas, todėl kadastriniai (duomenys neskelbtini) matavimai bus pakartotinai atliekami ir tik tuomet registruojami. Atkreipė dėmesį, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, aikštelės, kaip nekilnojamojo daikto istorinė kilmė - gautas padalijus daiktą, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. daiktas suformuotas padalijimo būdu, įregistravimo pagrindas: 2015 m. birželio 25 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, nuosavybės teisės į teritoriją, esančią po aikštele, negali būti atkurtos ne tik dėl tos priežasties, kad minėta teritorija yra reikalinga (duomenys neskelbtini) plėtrai ir jai yra išreikštas aiškus visuomenės poreikis, bet ir dėl papildomai po Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. lapkričio 13 d. rašto Nr. 70-2-3359 pateikimo išaiškėjusios aplinkybės - teritorija yra užstatyta Nekilnojamojo turto registre įregistruotų inžinerinių statinių, kurie turi savo savininką. Nurodė, kad pareiškėjai yra atkurtos visos nuosavybės teisės į O., J., A. ir K. N. iki 1940 m. valdytą žemę. Prašė pareiškėjos patikslintą skundą atmesti kaip visiškai nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo pareiškėjai siekiant, kad jai būtų atkurtos nuosavybės teisės natūra į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Toks pareiškėjos reikalavimas nebuvo tenkintas motyvuojant tuo, kad žemė, į kurią pareiškėja siekia atkurti nuosavybės teises natūra, priskirta valstybės išperkamai, o nuosavybės teisės į tokią žemę negali būti atkuriamos natūra, todėl priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises pareiškėjai atlyginant pinigais, kuris teismine tvarka nenuginčytas.
Administracinėje byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad O., J., A. ir K. N. iki 1940 m. nuosavybės teise valdė 9,0600 ha žemės sklypą, esantį Kauno apskrityje, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai priklauso atkurti nuosavybės teises į 2,7000 ha žemės.
Pareiškėja pirminiuose prašymuose nurodė pageidavimą, kad nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą būtų grąžintos natūra (turėtoje vietoje) ir ekvivalentine natūra. Pareiškėjos valia iki 2003 m. balandžio 1 d. nebuvo pakeista, t. y. prašymuose, pateiktuose iki 2003 m. balandžio 1 d., pareiškėja pageidavo, kad nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą būtų grąžintos natūra (turėtoje vietoje) ir ekvivalentine natūra.
Pareiškėjai nuosavybės teisės atkurtos Kauno miesto valdybos 1994 m. gegužės 31 d. potvarkiu Nr. 758-v suteikiant neatlygintinai 0,0600 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); Kauno apskrities viršininko 2005 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 02-01-5477 ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2005 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 5849 grąžinta natūra bendrosios dalinės nuosavybės teise 0,0379 ha žemės sklypo turėtoje vietoje (duomenys neskelbtini), dalį – 0,0190 ha, 0,1036 ha žemės sklypo turėtoje vietoje (duomenys neskelbtini), dalį - 0,0518 ir 1,0630 ha žemės sklypo turėtoje vietoje (duomenys neskelbtini), dalį - 0,4415 ha; Kauno apskrities viršininko 2007 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 02-01-5709 ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2007 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 7320 grąžinta natūra bendrosios dalinės nuosavybės teise 0,1915 ha žemės sklypo turėtoje vietoje (duomenys neskelbtini), dalį - 0,0957 ha; Kauno apskrities viršininko 2008 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 02-01-6594 ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 8902 grąžinta natūra bendrosios dalinės nuosavybės teise 0,2915 ha žemės sklypo turėtoje vietoje (duomenys neskelbtini), dalį - 0,1457, 0,0196 ha žemės sklypo turėtoje vietoje (duomenys neskelbtini), dalį - 0,0098 ha, 0,2046 ha žemės sklypo turėtoje vietoje (duomenys neskelbtini), dalį - 0,1022 ha, 0,1068 ha žemės sklypo turėtoje vietoje (duomenys neskelbtini), dalį - 0,0534 ha (1 t., b. l. 160-163); už 0,0447 ha žemės parengta Kauno apskrities 2010 m. birželio 8 d. išvada Nr. 2589 ir už 1,4362 ha žemės parengta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2010 m. rugpjūčio 16 d. išvada Nr. 5. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius 2014 m. vasario 10 d. raštu Nr. TR-(5.34.)-1573 „Dėl išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintai nuosavybėn perdavimo“ pateikė nepilnai panaudotą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2010 m. rugpjūčio 16 d. išvadą Nr. 5. Tokiu būdu pareiškėjai liko neatkurta nuosavybės teisė į 0,3037 ha žemės (1 t., b. l. 23-24). Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2015 m. liepos 30 d. sprendimu Nr.8S-389-(14.8.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei V. A.“ (toliau- ir Sprendimas) pareiškėjai V. A. nuosavybės teisės atkurtos į 0,3037 ha žemės plotą, t. y. už valstybės išperkamą žemę atlyginant pinigais (vertė (indeksuota koeficientu 1,6)) - 1177 Eur (1 t., b. l. 22). Duomenų apie pareiškėjos valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeitimo iki NŽT minėto sprendimo priėmimo byloje nėra.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriuje (toliau – ir NŽT Kauno miesto skyrius) gautas pareiškėjos 2017 m. gruodžio 14 d. prašymas, kuriuo ji prašė vietoj piniginės kompensacijos grąžinti žemę natūra turėtoje vietoje arba atkurti nuosavybės teises į nuomojamą 0,0790 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 13).
NŽT Kauno miesto skyrius, išnagrinėjęs minėtą pareiškėjos prašymą, 2018 m. sausio 15 d. sprendimu Nr. 8SD-218-(14.8.94.) „Dėl informacijos pateikimo“ nusprendė netenkinti pareiškėjos prašymo, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisų į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi, kurioje nurodyta, kad kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, arba nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais, todėl pakeisti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. 8S-389-(14.8.3.) nėra teisinio pagrindo. Taip pat nurodė, jog atkurti nuosavybės teises į pareiškėjos nuomos teise naudojamą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nėra teisinio pagrindo, nes toks atlyginimo būdas už valstybės išperkamą žemę įstatyme nėra numatytas (1 t., b. l. 19).
Pareiškėja, nesutikdamas su minėtu NŽT Kauno miesto skyriaus sprendimu, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT) 2018 m. kovo 1 d. pateikė skundą dėl nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę buvusių savininkų O., J., A. ir K. N. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytoje žemėje (1 t., b.l.14-18).
Nacionalinė žemės tarnyba, išnagrinėjusi minėtą pareiškėjos prašymą, 2018 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. 1SS-493-(7.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ nusprendė pagal Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 punkto 4 dalį (jeigu išaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo aktas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą) paliko pareiškėjos skundą nenagrinėtą, nes pareiškėjos skunde keliamus klausimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusių savininkų iki nacionalizacijos valdytą žemę buvusiam (duomenys neskelbtini) Nacionalinė žemės tarnyba išnagrinėjo ir V. A. atsakė 2014 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. lSS-(7.5.)-2936 „Dėl skundo nagrinėjimo“. Šiuo raštu V. A. išsamiai buvo paaiškinta, kokių veiksmų ėmėsi Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius, siekdamas atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų iki 1940 metų iki nacionalizacijos valdytą žemę, esančią buvusiame (duomenys neskelbtini), pagal dabartinį administracinį teritorinį suskirstymą (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės teritorijoje. Be to, pareiškėja V. A. buvo informuota, kad jai manant, jog Kauno miesto savivaldybės administracija, priskirdama buvusių savininkų O., J., A. ir K. N. iki 940 m. nacionalizacijos valdytą žemę valstybės išperkamai žemei, pažeidė jos teises ar interesus, įstatymų nustatyta tvarka ji turi teisę kreiptis į teismą (1 t., b. l. 20).
Pareiškėja ginčą iš esmės byloje kelia dėl to, jog nesutinka su tuo, kad į likusią 0,3037 ha O., J., A. ir K. N. nuosavybės teisėmis valdytos žemės dalį buvo atkurtos nuosavybės teisės atlyginant pinigais, o ne natūra grąžinant žemės sklypą (0,2 ha), esantį (duomenys neskelbtini).
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba teigia, jog atkurti nuosavybės teisių į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) pareiškėjos nurodytu būdu, t. y. už nacionalizuotą žemę, šiuo metu patenkančią į Kauno miesto ribas, atgauti sklypą Kauno mieste, pareiškėjos nurodytos žemės ribose, nėra galimybių, nes žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra laisva (neužstatyta) žemė Atkūrimo įstatymo ir Tvarkos prasme.
Nuosavybės teisių atkūrimo procesą reglamentuoja Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau - ir Įstatymas, Atkūrimo įstatymas), Lietuvos Respublikos vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – ir Tvarka), kiti teisės aktai.
Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja.
Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje.
Tvarkos 106 punkte nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus. Piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į miestuose esančius žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja žemėtvarkos skyriai, vadovaudamiesi, be kita ko, savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais žemės sklypų planais, kai piliečiams grąžinama natūra laisva (neužstatyta) žemė, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusi miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose.
Pagal Tvarkos 106¹ punktą, savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo pagal nustatyta tvarka patvirtintus miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus pateikia žemėtvarkos skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai ar žemės valdos projektai nepatvirtinti arba jų nėra, – apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra konstatavęs, jog tai, ar žemė turi būti grąžinama natūra, ar valstybės išperkama, lemia ne detalaus plano buvimas ar nebuvimas, o tai, ar yra pagrįstas visuomenės poreikis tai konkrečiai žemei, ir ar žemė yra laisva (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys :2004 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-586-04; 2008 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1677/2008, 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63 -880/2009).
Taigi, Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos ir šios teisės normos taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo natūra klausimą, privalu nustatyti, kokia žemė ( ar jos dalis) yra valstybės išperkama, o kokia dalis laisva, t. y. į kurią galimos nuosavybės teises natūra. Tai paaiškėja detaliojo planavimo procedūrų metu, kurių metu nustatoma, koks žemės plotas yra reikalingas pastatams, statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, todėl pareiškėjos argumentas, kad tik išsprendus nuosavybės teisių atkūrimo klausimą pagal pareiškėjos prašymą buvo galimas teritorijos planavimas, yra nepagrįstas. Taigi, pagal išdėstytą teisinį reglamentavimą natūra turėtoje vietoje žemė grąžinama, jei ji neužstatyta (išskyrus atvejus, kai užstatyta pretendentui priklausančiais statiniais) ir nėra priskirta valstybės išperkamai žemei kitais pagrindais, išvardytais 12 straipsnyje. Nei nurodytame Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte, nei kitose šio įstatymo nuostatose nepateikta neužstatytos žemės sampratos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad žemės sklypas gali būti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas naudojamas. Ši taisyklė turi būti taikoma atsižvelgiant į individualias aplinkybes, tačiau bet kokiu atveju apie tai, užstatyta žemė ar ne, sprendžiama pagal du kriterijus – faktinį ir teisinį. Pirma, žemės sklype turi būti statinių ar kitokių nekilnojamųjų daiktų. Antra, šie statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai turi būti pastatyti (įrengti) teisės aktų nustatyta tvarka. Nustačius, kad žemės sklype yra teisėtai pastatytų statinių ar kitokių nekilnojamųjų daiktų, kuriems naudojamas žemės sklypas, ir tokio sklypo naudojimas pagal kitą paskirtį nėra galimas, sklypas laikytinas užstatytu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Č. M. v. UAB „Lankava“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-60/2011; 2012 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. J. v. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus žemėtvarkos skyrius ir kt., bylos Nr. 3K-3-80/2012).
Kaip matyti iš anksčiau išdėstyto teisinio reguliavimo nuostatų, Nacionalinė žemės tarnyba sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus, o piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises žemėtvarkos skyriai (Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai skyriai) nagrinėja, vadovaudamiesi, be kita ko, savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais žemės sklypų planais, kai piliečiams grąžinama natūra laisva (neužstatyta) žemė, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusi miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė kolegija, aiškindama šias nuostatas, nurodė, jog sąvokos ,,priima pagal“, ,,nagrinėja vadovaudamiesi“, ,,privaloma vadovautis“ (Tvarkos 106¹ p.), iš esmės apibrėžiančios Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijos nagrinėjamu aspektu ribas, taip pat sisteminis, teleologinis aktualaus teisinio reguliavimo aiškinimas suponuoja išvadą, kad Nacionalinė žemės tarnyba sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra gali priimti tik po to, kai savivaldybės administracijos direktorius pateikia informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę ir kartografinėje medžiagoje suprojektuoja natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypą. Todėl Nacionalinė žemės tarnyba negali tęsti nuosavybės teisių į tokią žemę atkūrimo natūra procedūrų, jeigu savivaldybės administracija pateikia informaciją, kad buvusi savininko žemė yra valstybės išperkama. Toks Tvarkos 106 ir 106¹ punktų aiškinimas nagrinėjamu aspektu iš esmės atitinka ir ankstesnę Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-1099/2007, 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1194/2010, 2011 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1032/2011). Viešojoje teisėje iš esmės dominuoja principas, jog leidžiama tik tai, kas nurodyta įstatymuose (kituose teisės aktuose) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1432-858/2015).
Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, Nacionalinė žemės tarnyba, vykdydama minėtų teisės aktų nuostatas, prieš priimdama 2015 m. liepos 30 d. sprendimą Nr.8S-389-(14.8.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei V. A.“ dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant pinigais, kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl laisvos (neužstatytos) žemės ginčo teritorijoje.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius 2014 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. 70-2-3359 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės (dokumentų bylos Nr.295)“ nurodė, kad O., J., A. ir K. N. iki 1940 m. turėtos žemės vietoje, preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės nėra. Minėtame rašte nurodoma, kad dalis nagrinėjamos teritorijos pagal Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, patvirtintą Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. T-209 (toliau - Bendrasis planas), patenka į inžinerinės infrastruktūros teritoriją bei inžinerinės infrastruktūros plėtrai skirtą teritoriją ir užimta (duomenys neskelbtini) dalimi. Pagal Bendrojo plano brėžinį „Rezervuojamos valstybės poreikiams teritorijos“ (duomenys neskelbtini) pažymėtas kaip valstybės poreikiams rezervuojama infrastruktūros teritorija, t. y. šiai teritorijai nustatytas ir aiškiai apibrėžtas visuomenės poreikis (Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad minėtas planas nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka ir yra galiojantis). Rašte nurodoma, kad žemės sklypai, į kuriuos jau atkurtos nuosavybės teisės pretendentei V. A., buvo suformuoti atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) raudonąsias linijas ir gretimų įregistruotų žemės sklypų ribas. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, (duomenys neskelbtini), kaip statinys (susisiekimo komunikacijos - gatvės dangos ir želdiniai), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, o kadastro duomenų nustatymo data 2004 m. kovo 24 d. Taigi šie kadastriniai duomenys buvo nustatyti dar iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), išformavimo, kuomet žemės sklypo riba buvo ženkliai arčiau (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies (1 t., b. l. 73-87). Pareiškėja Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė atnaujinti pareiškėjai terminą skundui dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2014 m. lapkričio 13 d. rašto Nr. 70-2-3359 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės (dokumentų bylos Nr. 295)“ pateikti bei panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2014 m. lapkričio 13 d. raštą Nr. 70-2-3359 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės (dokumentų bylos Nr. 295)“, tačiau teismas 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi netenkino pareiškėjos V. A. prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjos V. A. patikslinto skundo reikalavimą panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2014 m. lapkričio 13 d. raštą Nr. 70-2-3359 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės (dokumentų bylos Nr. 295)“ (1 t. b. l. 170-177). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. sausio 29 d. nutartimi pareiškėjos V. A. atskirąjį skundą atmetė ir minėtą nutartį paliko galioti (1 t., b. l. 190-193). Taigi duomenų, jog administraciniai aktai, kurių pagrindu žemės sklypas, į kurį pareiškėja siekė atkurti nuosavybės teises natūra, buvo priskirtas valstybės išperkamai žemei, yra negaliojantys, šioje byloje nėra.
Byloje nustatyta, kad atliekant kadastrinius matavimus 2015 m. spalio 20 d. paaiškėjo, kad Nekilnojamojo turto registre nuo 2015 m. rugsėjo 7 d. yra įregistruoti inžineriniai statiniai - aikštelė bl4 ir bordiūras bl5 (toliau - Aikštelė), kurie nuosavybės teise priklauso uždarajai akcinei bendrovei „Skaita“. Todėl atliekant (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, gatvės riba buvo sutapdinta su įregistruoto statinio riba. Tokie pat duomenys nustatyti ir atliekant 2018 m. gegužės 7 d. kadastrinius matavimus. Minėti gatvės 2015 m. spalio 20 d. ir 2018 m. gegužės 7 d. kadastriniai matavimai Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, Aikštelės, kaip nekilnojamojo daikto istorinė kilmė - gautas padalijus daiktą, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. daiktas suformuotas padalijimo būdu. Aikštelės įregistravimo pagrindas: 2015 m. birželio 25 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Duomenų apie tai, kad Aikštelės įregistravimo pagrindas yra neteisėtas ar yra sprendžiamas jo neteisėtumo klausimas, byloje nėra (1 t., b. l. 129- 159).
Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad nuosavybės teisės į teritoriją, esančią po Aikštele, negali būti atkurtos ne tik dėl tos priežasties, kad minėta teritorija yra reikalinga (duomenys neskelbtini) plėtrai ir jai yra išreikštas aiškus visuomenės poreikis, bet ir dėl papildomai po Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. lapkričio 13 d. rašto Nr. 70-2-3359 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės (dokumentų bylos Nr.295)“ pateikimo išaiškėjusios aplinkybės - teritorija yra užstatyta Nekilnojamojo turto registre įregistruotų inžinerinių statinių, kurie turi savininką.
Taigi Nacionalinė žemės tarnyba nagrinėjamu atveju (pagal šiuo metu nagrinėjamos bylos duomenis) atliko jos kompetencijai priskirtus veiksmus, ir Kauno miesto savivaldybės administracijos pateikta informacija apie ginčo žemės sklypo priskyrimą valstybės išperkamai žemei buvo pakankamas pagrindas Nacionalinei žemės tarnybai atsisakyti atkurti pareiškėjai nuosavybės teises į žemės sklypą (0,2 ha), esantį (duomenys neskelbtini), natūra.
Žemesnės instancijos teismas
Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje (redakcija, galiojusi NŽT Sprendimo priėmimo metu) numatyta, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.
Byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste aptartas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad NŽT, nustačiusi, jog nėra galimybės atkurti pareiškėjai nuosavybės teisių jos nurodytu būdu, turėjo teisę spręsti dėl nuosavybės teisių atkūrimo kompensuojant pinigais, todėl Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2015 m. liepos 30 d. sprendimu Nr.8S-389-(14.8.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei V. A.“, kuriuo nuspręsta pareiškėjai išmokėti piniginę kompensaciją – 1177 Eur už 0,3037 ha žemės, yra teisėtas ir pagrįstas, nes Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi neatnaujinę pareiškėjai termino skundui paduoti ir atsisakė priimti skundo reikalavimą dėl minėto Sprendimo panaikinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. sausio 29 d. nutartimi pareiškėjos V. A. atskirąjį skundą atmetė ir minėtą nutartį paliko galioti (1 t., b. l. 170-177,190-193).
Pareiškėja skunde nurodo, kad skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Geodezijos ir žemės naudojimo kontrolės departamento Geodezijos ir nekilnojamojo turto kadastro skyriaus vedėjos, atliekančios direktoriaus pavaduotojos pareigas, 2018 m. kovo 12 d. sprendimas Nr. lSS-493-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ turi būti panaikintas ir kitu pagrindu - kaip priimtas nekompetentingo ir neturinčio teisės tokius sprendimus priimti asmens.
Nurodytas argumentas atmestinas, kadangi vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos darbo reglamento, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. lP-(1.3.)-86 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos darbo reglamento patvirtinimo“ 24 punktas numato, kad direktoriaus pavaduotojai pasirašo dokumentus pagal koordinuojamas ir kontroliuojamas sritis, nurodytas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojų pareigybės aprašymuose, kuriais kreipiamasi ar atsakoma į fizinių ir juridinių asmenų prašymus ir skundus, išskyrus tuos skundus, kurie nagrinėjami Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90 „Dėl Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių patvirtinimo, nustatyta tvarka.
Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 19 straipsniu, Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, nuosavybės teisių į žemę atkūrimą vykdančių institucijų priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (atstatymo) gali būti skundžiami teismui. Taigi, vadovaujantis išdėstytu, sprendimams dėl nuosavybės teisių atkūrimo nėra taikoma išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka, todėl tokio pobūdžio asmenų kreipimaisi ir skundai, pagal kompetenciją ir suteiktus įgaliojimus, yra gali būti pasirašomi direktoriaus pavaduotojo.
Teisėjų kolegija, apibendrinusi tai, kas išdėstyta, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. kovo 12 d. sprendimas Nr. 1SS-493-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2018 m. sausio 15 d. sprendimas Nr. 8SD-218-(14.8.94) „Dėl informacijos pateikimo“ yra teisėti ir pagrįsti, o pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.)(Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2010-525/2015).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjos V. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.