- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-14
- Bylos Nr.
- e2A-1418-565/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00889-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Rosita Patackienė, Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- V. R.
- Ieškovas
- Bigbank AS
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Rositos Patackienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Bigbank AS ieškinį atsakovams V. R. ir V. R. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas Bigbank AS kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų V. R. ir V. R. 8 188 Eur skolą, 5 proc. metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, jog 2019 m. rugsėjo 24 d. sudarė su atsakovu vartojimo kredito sutartį Nr. CL-LTC-19008863, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 8 000 Eur kreditą su 9,7 proc. sutartinėmis palūkanomis. Atsakovas tinkamai nevykdė kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas, todėl 2021 m. balandžio 9 d. ieškovas vienašališkai nutraukė kredito sutartį. Kreditas buvo suteiktas atsakovų šeimos poreikiams tenkinti. Prieš suteikdamas kreditą, siekdamas tinkamai įvertinti atsakovų šeimos pajamas ir įsipareigojimus, ieškovas 2019 m. rugsėjo 17 d. atsakovės pasirašyto sutikimo tikrinti asmens duomenis pagrindu vertino ne tik atsakovo, bet ir atsakovės pajamas, išlaidas bei finansinius įsipareigojimus, todėl atsakovai yra solidariai atsakingi ieškovui.
3. Atsakovas V. R. prašė ieškinį tenkinti iš dalies.
Atsiliepimas
4. Atsakovas nurodė, kad neginčija skolos pagal kredito sutartį negrąžinimo fakto. Skola ieškovui negrąžinta dėl nuo atsakovo nepriklausančių aplinkybių. Prasidėjus COVID-19 pandemijai, atsakovas neteko darbo, santaupų neturėjo. Atsakovas siekia įgyti sunkiasvorio sunkvežimio vairuotojo teises, yra pasirašęs sutartį su įmone, jog, įgijęs teises, jis bus priimtas į darbą. Atsakovui vėl pradėjus dirbti, jis galės dalimis grąžinti skolą ieškovui. Atsakovas 2020 m. rugsėjo 22 d. su atsakove sudarė vedybų (povedybinę) sutartį, todėl atsakovai negali būti solidariai atsakingi ieškovui. Atsakovo prievolė ieškovui yra asmeninio pobūdžio, atsakovė nėra šios prievolės šalimi.
5. Atsakovė V. R. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
6.1. 2019 m. rugsėjo 24 d. ieškovas ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. CL-LTC-19008863, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 8 000 Eur kreditą, o atsakovas turėjo grąžinti minėtą kreditą su 9,7 proc. sutartinėmis palūkanomis. Atsakovas iš dalies nevykdė sutartinių įsipareigojimų, todėl liko skolingas ieškovui šias sumas: 7 583,19 Eur negrąžinto kredito; 282,16 Eur sutartinių palūkanų, apskaičiuotų nuo 2020 m. gruodžio 21 d. iki kredito sutarties nutraukimo (2021 m. balandžio 9 d.); 25,20 Eur sutarties administravimo mokesčio nuo 2020 m. gruodžio 21 d. iki kredito sutarties nutraukimo; 289,68 Eur nesumokėto sutarties sudarymo mokesčio; 7,77 Eur delspinigių nuo kredito sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą;
6.2. kredito sutartis sudaryta iki 2020 m. rugsėjo 22 d. vedybų (povedybinės) sutarties, kurios 2.7 punktas numato, jog santuokos metu kiekvienas sutuoktinis turi teisę skolintis pinigų, paimti paskolą ir gauti banko kreditą, tokia skola, paskola ir / ar kreditas bus laikomas sutuoktinio, pasiskolinusio pinigų, paėmusio paskolą ar gavusio banko kreditą, asmeniniu įsipareigojimu kreditoriui. Ši nuostata negali būti taikoma atgal. Atsakovai nepateikė pakankamai ir objektyvių įrodymų, kad kredito sutartis sudaryta ne šeimos poreikiams tenkinti. Priešingai, atsakovės sutikimas ieškovui gauti informaciją apie jos finansinę padėtį ir kitus duomenis, reikšmingus kredito sutarčiai sudaryti, patvirtina, kad ji dalyvavo kredito sutarties sudaryme, atsakovei buvo žinoma arba turėjo būti žinoma, jog kredito sutartis bus sudaryta atsižvelgiant ir į jos, kaip atsakovo sutuoktinės, finansinę padėtį (gaunamas pajamas, įsipareigojimus ir pan.), nes sutarties sudarymo metu atsakovai buvo santuokoje.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Atsakovė V. R. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 15 d. sprendimą panaikinti, tai yra ieškovo ieškinį atsakovės V. R. atžvilgiu atmesti. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:
7.1. sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas, t. y. kai kreditorius pareiškia reikalavimą abiem sutuoktiniams, teismas turi nustatyti, ar sutuoktinių prievolė yra solidari ar dalinė;
7.2. vartojimo kredito sutartis Nr. CL-LTC-19008863 buvo sudaryta ne su atsakove, o su atsakovu. Atsakovė su sutarties sąlygomis nebuvo supažindinta, sutarties nėra pasirašiusi, pinigų pagal sutartį negavo. Kredito sutartyje nėra nurodyta, jog atsakovė būtų atsakinga už šią prievolę. Kredito gavėjas yra atsakovas. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai 2019 m. rugsėjo 17 d. atsakovės pasirašytą sutikimą tvarkyti asmens duomenis sieja su jos dalyvavimu kredito sutarties sudaryme bei daro prielaidą, kad atsakovei buvo žinoma arba turėjo būti žinoma, jog kredito sutartis bus sudaryta atsižvelgiant ir į jos, kaip atsakovo sutuoktinės, finansinę padėtį. Atsakovei apie atsakovo sudarytą kredito sutartį nebuvo žinoma, iki kol ji negavo iš teismo pranešimo apie ieškovo ieškinį. Atsakovė nėra solidariai atsakinga už įsipareigojimus, kuriuos vienasmeniškai prisiėmė jos sutuoktinis;
7.3. ieškovo atsakovo sudaryta kredito sutartis nebuvo sudaryta šeimos poreikių tenkinimui. Sutartyje nėra nurodyta, jog ji imama šeimos poreikių tenkinimui, juolab, kad pats atsakovas nurodė, kad paskolą ėmė savo asmeniniams poreikiams tenkinti, ir apie sutarties sudarymą atsakovei nebuvo žinoma. Ieškovas neįrodė, kad paskola buvo panaudota šeimos reikmėms. Atsakovė 2019 m. rugsėjo 17 d. davė sutikimą tik informacijos apie ją rinkimui, tačiau ne kredito paėmimui.
8. Ieškovas Bigbank AS prašo atsakovės V. R. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
8.1. vartojimo kredito sutartis buvo sudaryta santuokoje. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą turtas, įgytas po santuokos sudarymo, bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamas ir tais atvejais, kai jis įgyjamas vieno iš sutuoktinio vardu. Vertinant kredito suteikimo galimybę, buvo vertinami ne tik atsakovo, bet ir atsakovės finansiniai įsipareigojimai, atsakovė davė ieškovui sutikimą tvarkyti asmens duomenis tam, kad ieškovas galėtų kreiptis į viešuosius registrus duomenų apie atsakovės pajamas ir finansinius įsipareigojimus;
8.2. ieškovas, įrodinėdamas, kad sutartis buvo sudaryta šeimos poreikiams tenkinti ir yra bendra prievolė abiem sutuoktiniais, remiasi 2019 m. rugsėjo 17 d. atsakovės pateiktu sutikimu dėl asmens duomenų tikrinimo. Atsakovė nepateikia paaiškinimų, kokiu tikslu ji pasirašė sutikimą, leidžiantį ieškovui tikrinti jos asmens duomenis. Įprastai dokumentus asmenys pasirašo tikslingai, siekdami vienokio ar kitokio tikslo;
8.3. vertinant galimybes suteikti kreditą, buvo vertinamos abiejų sutuoktinių pajamos ir finansiniai įsipareigojimai, nes, vertinant tik atsakovo kreditingumą, jo vieno pajamos ir finansiniai įsipareigojimai nebūtų pakankami suteikti kreditą ir kreditas nebūtų suteiktas. Pagal Vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2013 m. kovo 19 d. Nr. 03-62 nutarimu (toliau – Nuostatai), 9 punktą, sudarant vartojimo kredito sutartį, vartojimo kredito gavėjo vidutinės mėnesio įmokos dydis pagal visus įsipareigojimus finansų įstaigoms turi sudaryti ne daugiau kaip 40 proc. vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų. Nuostatų 20-1 punkte įtvirtinta, jog jeigu vartojimo kredito gavėjas susituokęs, vartojimo kredito davėjas, siekdamas tinkamai įvertinti vartojimo kredito gavėjo galimybes prisiimti konkretų finansinį įsipareigojimą, vertindamas vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, privalo papildomai surinkti informaciją ir įrodymus apie vartojimo kredito gavėjo sutuoktinio pajamas, išlaidas ir įsipareigojimus finansų įstaigoms ir įvertinti juos kartu su informacija ir įrodymais apie vartojimo kredito gavėjo pajamas, išlaidas ir įsipareigojimus finansų įstaigoms. Kai vartojimo kredito gavėjas susituokęs ir siekia sudaryti vartojimo kredito sutartį asmeninėms reikmėms, vartojimo kredito gavėjo vidutinės mėnesio įmokos dydis pagal visus vartojimo kredito gavėjo ir bendrus šeimos įsipareigojimus, nustatytus renkant ir tikrinant informaciją apie vartojimo kredito gavėją, dėl vartojimo kreditų sudaro ne daugiau kaip 20 proc. vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų. Šiuo atveju buvo vertinti šie atsakovo duomenys: pajamos – 714 Eur; turimi mėnesiniai finansiniai įsipareigojimai kitiems kreditoriams – 110,51 Eur. Vidutinės mėnesio įmokos pagal visus atsakovo turimus įsipareigojimus būtų sudarę 253,19 Eur: 110,51 Eur (įmoka kitam kreditoriui) + 142,68 Eur (įmoka ieškovui). Vidutinės mėnesio įmokos pagal visus įsipareigojimus finansų įstaigoms ir vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų santykis – 35,46 proc. (253,19 / 714 x 100). Taigi ieškovas nebūtų suteikęs atsakovui kredito asmeniniams poreikiams, nes vidutinių mėnesio įmokų ir tvarių pajamų santykis viršijo 20 proc. Pripažinus prievolę tik atsakovo asmenine, nukentėtų ieškovo interesai, nes, vertindamas galimybę suteikti kreditą, ieškovas turėjo pagrįstą lūkestį, kad abu sutuoktiniai liks solidariai atsakingi visu kredito sutarties vykdymo laikotarpiu.
9. Atsakovas V. R. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
11. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
12. 2019 m. rugsėjo 24 d. ieškovas ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. CL-LTC-19008863 (toliau – ir Kredito sutartis), pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 8 000 Eur kreditą su fiksuotomis 9,70 proc. metinėmis palūkanomis, 7 Eur mėnesiniu administravimo mokesčiu ir 312 Eur sutarties sudarymo mokesčiu. Bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma – 11 991,27 Eur, bendros vartojimo kredito kainos metinė norma – 13,11 proc. Atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą iki 2026 m. rugsėjo 21 d., kiekvieną mėnesį mokėdamas Kredito sutartyje esančiame mokėjimo grafike nurodyto dydžio įmokas. Atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ieškovas 2021 m. balandžio 12 d. pranešimu nutraukė Kredito sutartį.
13. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 8 188,00 Eur skolą pagal Kredito sutartį. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai.
14. Atsakovė V. R. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 15 d. sprendimo dalį, kuria prievolės pagal Kredito sutartį pripažintos atsakovų solidariosiomis prievolėmis, ir ieškinį atsakovės atžvilgiu atmesti. Taigi apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovė turi atsakyti pagal Kredito sutartį. Kadangi kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis (dėl negrąžinto kredito, palūkanų, delspinigių ir kitų priteistų sumų dydžio ir pagrįstumo) apeliacine tvarka nėra skundžiama, apeliacinės instancijos teismas vertina tik apeliaciniu skundu apskųstos sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
15. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1 – 3 dalys).
16. Pagal CK 6.6 straipsnį solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Viena iš tokių išimčių nustatyta CK 3.109 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų šeimos namų ūkiui išlaikyti ir vaikų auklėjimui bei švietimui užtikrinti, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.
17. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad iš paskolos sutarties kilusi prievolė gali būti pripažinta solidariąja sutuoktinių prievole, jeigu įrodoma, kad paskolos sutartis sudaryta šeimos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-611/2017, 33 punktas).
18. Procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė pagal paskolos sutartį būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (CPK 178 straipsnis). Šiuo konkrečiu atveju, tokia pareiga tenka ieškovui.
19. Kredito sutarties grafoje „Kredito rūšis“ nuodyta, jog tai yra „vartojimo kreditas“. Ieškovas solidariąją atsakovų, kaip sutuoktinių, atsakomybę įrodinėjo kartu su Kredito sutartimi pateiktu 2019 m. rugsėjo 17 d. atsakovės pasirašytu sutikimu tvarkyti jos asmens duomenis, kuriuo atsakovė sutiko, jog būtų vertinami jos finansiniai įsipareigojimai, gaunamos pajamos, turtinė padėtis. Sutikimo 1 punkte išdėstyti tikslai, dėl kurių yra tikrinama atsakovės turtinė padėtis, t. y. duomenys renkami ir tikrinami paskolos sutarties sudarymui bei vykdymui.
20. Nors atsakovė laikosi pozicijos, kad kreditas nebuvo paimtas šeimos poreikių tenkinimui, taip pat, kad apie atsakovo sudarytą Kredito sutartį ji sužinojo tik gavusi procesinius dokumentus iš teismo, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys (2019 m. rugsėjo 17 d. atsakovės pasirašytas sutikimas tvarkyti jos asmens duomenis, pateiktas kartu su jos asmens dokumento kopija) patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes, jog atsakovė žinojo apie ketinimus suteikti kreditą, leido ieškovui tikrinti (tvarkyti) jos asmens duomenis tuo tikslu, jog atsakovui būtų suteikta paskola.
21. Atsakovės pozicija, jog 2019 m. rugsėjo 17 d. ji davė sutikimą tik informacijos apie ją rinkimui, tačiau ne kredito gavimui, vertintina kaip siekis išvengti atsakomybės. Esant sutuoktinės pritarimui dėl kredito paėmimo, kreditorius neturi įrodinėti, kad sandoris sudarytas šeimos interesais. Laikytina, kad sąžiningi kreditoriai negali būti priklausomi nuo sutuoktinių tarpusavio santykių, jų nelojalumo vienas kitam, piktnaudžiavimo vienas kito pasitikėjimu ar kitokių panašių priežasčių. Atsižvelgiant į minėtus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas įrodė, jog iš Kredito sutarties kilusios prievolės yra solidariosios atsakovų prievolės. Tokios išvados nepaneigia ir apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė nesudarė Kredito sutarties su ieškovu, su Kredito sutarties sąlygomis nebuvo supažindinta, sutartyje nėra pasirašiusi ir pinigų negavo. Remiantis aukščiau šioje nutartyje nurodytu teisiniu reglamentavimu, solidarioji sutuoktinių prievolė atsiranda ir tuo atveju, kai paskolos sutartį sudaro tik vienas iš sutuoktinių, jeigu šis sandoris sudaromas šeimos interesais.
22. Įrodinėti, kad prievolė yra asmeninė vieno sutuoktinio, o ne jų abiejų bendra, tenka tam asmeniui, kuris siekia paneigti prievolės bendrumo prezumpciją. Šiuo atveju apeliantė neįrodė, kad prievolė pagal Kredito sutartį yra asmeninė atsakovo prievolė (CPK 178 straipsnis).
23. Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai (CK 6.6 straipsnio 5 dalis).
24. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad abu atsakovai už Kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų įvykdymą ieškovui atsakingi solidariai (CK 3.109 straipsnio 2 dalis), ir ieškovas pagrįstai iš abiejų atsakovų prašo priteisti negrąžintą kreditą bei kitas su negrąžintu kreditu susijusias sumas (CK 6.6 straipsnio 5 dalis).
25. Kiti ginčo šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės sprendžiant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
26. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovė neįgijo teisės į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93, 98 straipsniai). Ieškovas nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.