Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, sekretoriaujant Aušrai Čybienei, Jurgitai Dilienei, Danutei Klimašauskaitei ir Redai Tamošauskaitei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį 2 metams laisvės atėmimo; Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 8 paroms arešto; Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartimi paskirta, subendrinus 2014 m. vasario 28 d. ir 2014 m. liepos 18 d. paskirtas bausmes, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 4 dienoms. 2015 m. liepos 17 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų atlikęs bausmę, kaltinamas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Č., laikotarpiu nuo 2015-09-28 iki 2016-02-07 būdamas UAB „X“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir užimamų pareigų pagrindu būdamas materialiai atsakingu už jam patikėtą jo žinioje buvusį UAB „X“ turtą, turėdamas tikslą pasisavinti įmonės lėšas, tyčia laikotarpiu nuo 2015-11-30 iki 2016-01-12 iš SEB banko sąskaitos Nr. LT68/ 744 0600 0806 3357 per du kartus išgrynino 64900 eurų sumą, iš jos pateikė tik 17927,39 euro sumos išlaidas patvirtinančius dokumentus, likusios 46973,51 euro sumos išlaidas patvirtinančių dokumentų nepateikė, pinigų į UAB „X“ kasą neįnešė ir tokiu būdu juos pasisavino:

- 2015-11-30 iš sąskaitos, esančios SEB banke, išgrynino 12900 Eur, iš kurių dokumentais pagrindė 920,47 Eur;

- 2016-01-12 iš sąskaitos, esančios SEB banke, išgrynino 52000 Eur, iš kurių dokumentais pagrindė 17006,02 Eur.

Tokiu būdu A. Č. pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „X“ priklausantį vertės turtą – 46973,51 Eur.

Be to, jis apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros:

A. Č., būdamas UAB „X“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, ir 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, kur nurodyta: „1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <…> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, laikotarpiu nuo 2015-12-07 iki 2016-02-07 Klaipėdos mieste, veikdamas per UAB „X“ buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę J. Ž., nesuvokusią jo nusikalstamų veikų pobūdžio, tyčia apgaulingai tvarkė UAB „X“ buhalterinę apskaitą, o būtent:

1) laikotarpiu nuo 2015-12-07 iki 2015-12-31 tikrovės neatitinkančiai ūkinei operacijai pagrįsti panaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-12-07 sąskaitą faktūrą, serija DMS, Nr. 121, pagal kurios rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo – prekių (191,868 kub. m beržo lentų) įsigijimo už 35495,58 Eur iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai yra UAB „X“ buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė 99,978 kub. m (486,868 – 386,89) medienos gaminių įsigijimo;

2) laikotarpiu nuo 2015-12-30 iki 2016-02-07 buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė iš viso 46973,51 Eur (11979,53 + 34993,98) grynųjų piniginių lėšų įnešimo į UAB „X“ kasą ar sumokėjimo kitiems ūkio subjektams bei fiziniams asmenims, iš jų: 11979,53 Eur (12900 – 32 – 41,47 – 847) dokumentinis UAB „X“ piniginių lėšų likutis pas A. Č. pagal avanso apyskaitą; 34993,98 Eur (52000 – 16999,65 – 6,37) UAB „X“ piniginių lėšų likutis pas A. Č. pagal buhalterinės apskaitos registruose neužregistruotų dokumentų duomenis.

Tokiu būdu A. Č. apgaulingai tvarkė UAB „X“ buhalterinę apskaitą, dėl ko laikotarpiu nuo 2015-12-07 iki 2016-02-07 negalima iš dalies nustatyti UAB „X“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, jis, siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas ir nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas aiškiai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, jų panaudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai:

A. Č., būdamas UAB „X“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, pažeisdamas 2001-12-20 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 11 straipsnio 1 ir 4 dalies reikalavimus, kur nurodyta: „1. Apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną, jeigu šis straipsnis nenustato ko kita, iš pajamų: 1) atimamos neapmokestinamosios pajamos; 2) atskaitomi leidžiami atskaitymai; 3) atskaitomi ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai. <...> 4. Išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus“, siekdamas išvengti 1688,33 Eur pelno mokesčio, laikotarpiu nuo 2015-09-28 iki 2015-12-31, veikdamas per UAB „X“ buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę J. Ž., nesuvokusią jo nusikalstamų veikų pobūdžio, pateikė jai neteisingus duomenis apie prekių (191,868 kub. m beržo lentų), nurodytų 2015-12-07 sąskaitoje faktūroje, serija DMS, Nr. 121, už 35495,58 Eur įsigijimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tikrovės neatitinkančiai ūkinei operacijai pagrįsti pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-12-07 sąskaitą faktūrą, serija DMS, Nr. 121, pagal kurios rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo, dėl ko buhalterė Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė 2015 m. Metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN204), kurioje deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie pelną ir pelno mokestį, tai yra šioje deklaracijoje:

- 19 eilutėje „Pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuotas mokestinių metų pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą“ nedeklaravo apskaičiuoto 33762,58 Eur mokestinių metų pelno;

- 37 eilutėje „Mokestinio laikotarpio veiklos (be pozityviųjų pajamų) pelnas (nuostoliai)“ nedeklaravo mokestinio laikotarpio veiklos pelno – 33766,58 Eur;

- 40 eilutėje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas Pelnas“ nedeklaravo 33766,58 Eur pelno;

- 55 eilutėje „Pelno mokesčio suma“ ir 59 eilutėje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ nepriskaičiavo ir nedeklaravo 1688,33 Eur pelno mokesčio sumos, mokėtinos į biudžetą.

Be to, jis aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros:

A. Č., būdamas UAB „X“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, kur nurodyta: „1. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. 2. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo <...> nuostatomis“; 1995-12-05 Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kur nurodyta, kad „<...> nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: <...> 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai“; Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-03-09 įsakymu Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintos Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės 10.15 punktą, kur nurodyta, kad ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinančių apskaitos dokumentų (sąskaitų faktūrų, mokėjimo pavedimų, avanso apyskaitų, kasos pajamų ir išlaidų orderių ir kt. minimalus saugojimo terminas 10 metų, laikotarpiu nuo 2015-12-07 iki 2016-02-07 nenustatė dokumentų saugojimo tvarkos ir priemonių, užtikrinančių dokumentų saugumą, ir neišsaugojo UAB „X“ pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, kuriais pagrindė:

- piniginių lėšų, iš viso 120471,21 Eur (52972,78 + 54575 + 12923,43), gavimo iš ūkio subjekto (duomenys neskelbtini) pagal dokumentinį akredityvą Nr. 457A15LC000098 (AB SEB banke Nr. 56780X004985) ūkinę operaciją;

- piniginių lėšų, iš viso 120471,21 Eur (52972,78 + 54575 + 12923,43), panaudojimo ūkines operacijas, tai yra prašymo paskirstyti lėšas pagal akredityvą Nr. 457A15LC000098 (AB SEB banke Nr. 56780X004985), 2016-01-11 AB SEB banko atliktų pervedimų dokumentų: 52972,78 Eur į UAB „X“ sąskaitą, 54575 Eur į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, 12923,43 Eur į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą.

Tokiu būdu A. Č. aplaidžiai tvarkė UAB „X“ buhalterinę apskaitą, dėl ko laikotarpiu nuo 2015-12-07 iki 2016-02-07 negalima iš dalies nustatyti UAB „X“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Pagal ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-6-00004-16 dokumentus nustatyta, kad UAB „X“ direktorius A. Č. apskaitos dokumentais, kurių duomenų apskaitą tvarkanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė J. Ž. apskaitos registruose neužregistravo, pagrindė grynųjų piniginių lėšų gavimo ir sumokėjimo ūkines operacijas:

- 2016-01-12 nurodymu išmokėti grynuosius pinigus (kasos išlaidų orderiu) bei elektroniniu čekiu Nr. 2077559447 pagrindė 52000 Eur grynųjų piniginių lėšų gavimą iš UAB „X“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke;

- laikotarpiu nuo 2015-11-13 iki 2016-01-20 direktorius A. Č. 2 išlaidas patvirtinančiais dokumentais pagrindė iš viso 17006,02 Eur grynųjų piniginių lėšų sumokėjimą ūkio subjektams, iš jų: 6,37 Eur sumokėjimą VĮ Registrų centrui pagrindė 2015-11-13 kvitu Nr. 27557; 16999,65 Eur sumokėjimą uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pagrindė 2016-01-20 kasos pajamų orderiu, serija KA, Nr. 345 (pagal 2015-12-09 PVM sąskaitą faktūrą, serija KA, Nr. 345, už medienos gaminius).

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad UAB „X“ direktorius A. Č. buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė iš viso 46973,51 Eur (11979,53 + 34993,98) grynųjų piniginių lėšų įnešimo į UAB „X“ kasą ar sumokėjimo kitiems ūkio subjektams bei fiziniams asmenims.

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje Danske Bank A/S, ūkinės operacijos laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-02-29 nebuvo vykdomos;

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaracijų ir ataskaitų nuo 2015-06-01 Valstybinei mokesčių inspekcijai neteikė.

Pagal ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-6-00004-16 dokumentus matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė veiklos ir, jeigu UAB „X“ (direktorius A. Č.) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-12-07 neįsigijo 191,868 kub. m beržo lentų už 35495,58 Eur, tai:

- UAB „X“ buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė 99,978 kub. m (486,868 –386,89) medienos gaminių įsigijimo.

Jeigu UAB „X“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių (191,868 kub. m beržo lentų), nurodytų 2015-12-07 sąskaitoje faktūroje, serija DMS, Nr. 121, už 35495,58 Eur neįsigijo, tai:

1) UAB „X“ laikotarpiu nuo 2015-12-07 iki 2015-12-31 nesilaikė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 13 straipsnio 1 dalies nuostatų, kur nurodyta: „1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <…> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, tai yra tikrovės neatitinkančiai ūkinei operacijai pagrįsti panaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-12-07 sąskaitą faktūrą, serija DMS, Nr. 121, pagal kurios rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo – prekių (191,868 kub. m beržo lentų) įsigijimo už 35495,58 Eur iš UAB „(duomenys neskelbtini)“; 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kur nurodyta: „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta: „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, tai yra UAB „X“ buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė 99,978 kub. m (486,868 – 386,89) medienos gaminių įsigijimo;

2) apskaitą tvarkanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ( buhalterė J. Ž.) laikotarpiu nuo 2015-12-07 iki 2015-12-31 nesilaikė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 13 straipsnio 3 dalies nuostatų, kur nurodyta: „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, tai yra UAB „X“ apskaitos registruose užregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-12-07 sąskaitos faktūros, serija DMS, Nr. 121 duomenis, pagal kurios rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo – prekių (191,868 kub. m beržo lentų) įsigijimo už 35495,58 Eur iš UAB „(duomenys neskelbtini)“.

UAB „X“ laikotarpiu nuo 2016-01-11 iki 2016-02-29 nesivadovavo:

- 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, kur nurodyta: „1. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. 2. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo <...> nuostatomis“;

- piniginių lėšų, iš viso 120471,21 Eur (52972,78 + 54575 + 12923,43), ūkines operacijas, tai yra prašymo paskirstyti lėšas pagal akredityvą Nr. 457A15LC000098 (AB SEB banke Nr. 56780X004985), 2016-01-11 AB SEB banko atliktų pervedimų dokumentų: 52972,78 Eur į UAB „X“ sąskaitą, 54575 Eur į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, 12923,43 Eur į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą.

UAB „X“ direktorius A. Č. laikotarpiu nuo 2015-12-30 iki 2016-02-29 buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė iš viso 46973,51 Eur (11979,53 + 34993,98) grynųjų piniginių lėšų įnešimo į UAB „X“ kasą ar sumokėjimo kitiems ūkio subjektams bei fiziniams asmenims, iš jų: 11979,53 Eur (12900 – 32 – 41,47 – 847) dokumentinis UAB „X“ piniginių lėšų likutis pas A. Č. pagal avanso apyskaitą; 34993,98 Eur (52000 – 16999,65 – 6,37) UAB „X“ piniginių lėšų likutis pas A. Č. pagal buhalterinės apskaitos registruose neužregistruotų dokumentų duomenis, todėl nesilaikė:

- 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kur nurodyta: „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta: „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“,

- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkto reikalavimų, kur nurodyta: „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas“; 9 punkto reikalavimų, kur nurodyta: „Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus“; 10 punkto reikalavimų, kur nurodyta: „Atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimą įrodančiais dokumentais atiduoda į kasą. Pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui išduodamas kasos pajamų orderio antrasis egzempliorius arba jo kvitas. Pinigų sumokėjimo tvarką ir terminus, kurie negali būti ilgesni kaip vienas mėnuo, atskaitingam asmeniui nustato vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir patvirtina ūkio subjekto vadovas.“

UAB „X“ apskaitą tvarkanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buhalterė J. Ž.) laikotarpiu nuo 2015-05-01 iki 2016-02-29 nesilaikė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 4 dalies reikalavimų, kur nurodyta: „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta: „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, tai yra laikotarpio nuo 2015-05-01 iki 2016-02-29 UAB „X“ apskaitos registruose neužregistravo 9 ūkinių operacijų duomenų, tai yra:

1) 52000 Eur grynųjų piniginių lėšų išdavimo (išėmimo) iš UAB „X“ AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) direktoriui A. Č. pagal 2016-01-12 nurodymą išmokėti grynuosius pinigus bei elektroninį čekį Nr. 2077559447;

2) direktorius A. Č. 6,37 Eur sumokėjimo VĮ Registrų centrui pagal 2015-11-13 kvitą Nr. 27557;

3) direktorius A. Č. 16999,65 Eur sumokėjimo uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2016-01-20 kasos pajamų orderį, serija KA, Nr. 345 (2015-12-09 PVM sąskaitos faktūros, serija KA, Nr. 345, pagrindu už medienos gaminius);

4) iš viso 120471,21 Eur (52972,78 + 54575 + 12923,43) piniginių lėšų gavimo pagal dokumentinį akredityvą Nr. 457A15LC000098 (AB SEB banke Nr. 56780X004985);

5) pagal akredityvą piniginių lėšų – 52972,78 Eur pervedimo 2016-01-11 į UAB „X“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke;

6) pagal akredityvą piniginių lėšų – 54575 Eur pervedimo 2016-01-11 į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, už medienos gaminius pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-12-10 PVM sąskaitą faktūrą, serija KA, Nr. 342;

7) pagal akredityvą piniginių lėšų – 12923,43 Eur 2016-01-11 pervedimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Nordea Bank, už frachtą Klaipėda–Dalian, krovinio gabenimą autotransportu Vydmantai–Klaipėda, dokumentų forminimą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-12-18 PVM sąskaitą faktūrą, serija GCR, Nr. 508259;

Pagal UAB „X“ organizuojamą ir tvarkomą buhalterinę apskaitą dėl 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2015-12-07 iki 2016-02-29 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Taip pat nustatyta, kad UAB „X“ valstybės įgaliotoms institucijoms už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 pateikė neteisingus duomenis apie pelną, jeigu UAB „X“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių (191,868 kub. m beržo lentų), nurodytų 2015-12-07 sąskaitoje faktūroje, serija DMS, Nr. 121, už 35495,58 Eur neįsigijo, ir tikrovės neatitinkančiai ūkinei operacijai pagrįsti panaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-12-07 sąskaitą faktūrą, serija DMS, Nr. 121, pagal kurios rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo, tai yra:

1) VĮ Registrų centrui pateikė Pelno (nuostolių) ataskaitą už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31, kurioje deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie pardavimo savikainą ir pelną, tai yra šioje deklaracijoje:

- 2 eilutėje „II. Pardavimo savikaina“ padidino pardavimo savikainą 35495,58 Eur;

- 8 eilutėje „VIII. Įprastinės veiklos pelnas (nuostoliai)“ nedeklaravo įprastinės veiklos pelno – 35495,58 Eur;

- 13 eilutėje „XIII.Grynasis pelnas (nuostoliai)“ nedeklaravo 35495,58 Eur grynojo pelno;

2) Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė 2015 m. Metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN204), kurioje deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie pelną ir pelno mokestį, tai yra šioje deklaracijoje:

- 19 eilutėje „Pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuotas mokestinių metų pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą“ nedeklaravo apskaičiuoto 33762,58 Eur mokestinių metų pelno;

- 37 eilutėje „Moketinio laikotarpio veiklos (be pozityviųjų pajamų) pelnas (nuostoliai)“ nedeklaravo mokestinio laikotarpio veiklos pelno – 33766,58 Eur;

- 40 eilutėje „Moketinio laikotarpio veiklos rezultatas Pelnas“ nedeklaravo 33766,58 Eur pelno;

- 55 eilutėje „ Pelno mokesčio suma“ ir 59 eilutėje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ nepriskaičiavo ir nedeklaravo 1688,33 Eur pelno mokesčio sumos, mokėtinos į biudžetą (33766,58 x 5 proc.),

todėl nesilaikė 2001-12-20 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 11 straipsnio 1 ir 4 dalies reikalavimų, kur nurodyta: „1. Apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną, jeigu šis straipsnis nenustato ko kita, iš pajamų: 1) atimamos neapmokestinamosios pajamos; 2) atskaitomi leidžiami atskaitymai; 3) atskaitomi ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai. <...> 4. Išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus.“

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad UAB „X“ už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 nesumokėjo į Valstybės biudžetą iš viso 1688,33 Eur pelno mokesčio (3 t., b. l. 10–193, 4 t., b. l. 1–72).

Taigi specialisto išvada ir byloje esančiais išrašais iš SEB banko (b. l. 4, t. 1) nustatyta, jog į UAB „X“ banko sąskaitą 2015 m. lapkričio 30 d. už parduotą medieną įplaukė 13000 Eur, o 2016 m. sausio 11 d. – 52972,78 Eur. Pirmu atveju jau tą pačią 2015 m. lapkričio 30 d. A. Č. grynaisiais iš banko paėmė 12900 Eur, o 2016 m. sausio 12 d., jau kitą dieną po didžiosios sumos pervedimo –52000 Eur. Kaip buvo nustatyta specialisto išvada, dokumentais nebuvo pagrįsta, kur A. Č. panaudojo 46973,51 Eur.

Pareiga pateikti įrodymus ar nurodyti duomenis, kurie gali patvirtinti lėšų panaudojimo bendrovės reikmėms faktą, išlieka ir baudžiamajame procese dėl kaltinimo lėšų pasisavinimu, nes specialisto išvadoje nustatyta pinigų, dėl kurių panaudojimo nebuvo pateikti pateisinantys dokumentai, suma. To pakanka kelti atsakomybės klausimą dėl lėšų panaudojimo. Tokios pozicijos laikomasi teismų praktikoje (kasacinė byla Nr. 2K-108/2008).

Ikiteisminio tyrimo metu A. Č. nurodė visai kitokį iš banko paimtų pinigų panaudojimo variantą. Jis parodė, kad L. M. su banku sutartą dieną jis nuvyko į banką ir iš UAB „X“ banko sąskaitos grynaisiais pinigais paėmė 12900 Eurų. Banko darbuotojai pasakė, kad šie pinigai reikalingi atsiskaityti už medieną. Išgrynintus pinigus, t. y. 12 900 Eur, jis atvežė į L. M. darbo vietą, esančią prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ ir atidavė ten buvusiam E. P.. Tuo metu, kai jis atidavė pinigus E. P., buvo ir L. M.. Atidavęs 12900 Eur sumą E. P., iš jo nereikalavo ir negavo jokio dokumento, patvirtinančio pinigų sumokėjimo faktą. Praėjus kuriam laikui iš L. M. sužinojo, kad į AB SEB banką reikia pristatyti dokumentus dėl akredityvo gavimo. Kitą dieną jis atvyko į Klaipėdą ir L. M. jam padavė dokumentus, kuriuos reikėjo nuvežti į banką, juos jis nuvežė. Maždaug po 2–3 savaičių L. M. arba E. P. jam pasakė, kad į UAB „X“ banko sąskaitą yra įkritę pinigai. L. M. jam sakė, kad jis turi nuvažiuoti į AB „SEB“ banko padalinį, esantį šalia prekybos centro „Vėtrungė“ ir paimti iš UAB „X“ banko sąskaitos 52000 Eur. L. M. taip pat pasakė, kad tokia pinigų suma yra užsakyta šiame banke, ir dar paminėjo, kad tokias dideles pinigų sumas norint išgryninti reikia iš anksto užsisakyti. L. M. užsakytą dieną, jis, A. Č., atvyko į Klaipėdą ir nuvykęs į AB SEB banko padalinį, esantį šalia prekybos centro „Vėtrungė“, grynaisiais pinigais iš UAB „X“ banko sąskaitos paėmė 52000 Eur. Išgrynintą pinigų sumą, t. y. 52 000 Eur, jis atvežė į L. M. darbo vietą, esančią prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, ir atidavė ten buvusiam E. P.. Tuo metu, kai jis atidavė pinigus E. P., biure buvo ir pats L. M., nes, kaip minėjo, be jo paties į biurą niekas kitas negalėjo įeiti. Atidavęs 52000 Eur sumą E. P., jis iš jo nereikalavo ir negavo jokio dokumento, patvirtinančio pinigų sumokėjimo faktą (b. l. 131–133, t. 4).

Beje, paaiškinime FNTT (b. l. 19–21, t. 2) A. Č. nurodė tokias pačias aplinkybes (iš banko paimtus UAB „X“ išgrynintus pinigus atidavė E. P.).

Teisme A. Č. pakeitė poziciją ir teigė, jog pinigus pasiėmė sau kaip dividendus, nes jam kažkam reikėjo sumokėti skolas. Bylos nagrinėjimo teisme metu A. Č. pateikė teismui dokumentus, neva rodančius apie tai, jog jis išsimokėjo dividendus. Ir tikrai 2016 m. lapkričio 30 d. vienintelio akcininko (A. Č.) sprendimu buvo nuspręsta 31459 Eur koreguotą pelną išsimokėti sau kaip dividendus, juos deklaruoti ir sumokėti mokesčius Valstybinei mokesčių inspekcijai (b. l. 78, t. 5). A. Č. pateikė ir naują pelno mokesčio deklaraciją už 2015 metus (b. l. 79–81, t. 5), kurioje atsispindi kiti duomenys (pelnas ir atskaitymai), nei nagrinėjo specialistė. Maža to, A. Č. kaip vienintelis akcininkas 2017 m. sausio 2–7 d. pardavė UAB „X“ akcijas P. I..

Teismas, siekdamas išsiaiškinti šio sandorio aplinkybes, pakvietė į teismo posėdį P. I., kuris parodė, kad 2017-02-07 jis iš A. Č. įsigijo UAB „X“. Tarp jo ir A. Č. buvo sudaryta akcijos pirkimų sutartis, už akcijas apie 200 Eur sumokėjo A. Č.. A. Č. jam deklaravo žodžiu ir raštu, kad su įmone yra viskas gerai, sutartyje aiškiai parašyta, kad įmonė neareštuota, nėra įsiskolinimų. Praėjus savaitei po įsigijimo jis nuėjo į Valstybinę mokesčių inspekciją. Jį informavo, kad už 2015 m., 2016 m. jie negavo jokių dokumentų, paprašė juos pateikti. Jis paprašė buhalterės sutvarkyti dokumentus, kuriuos jam pateikė A. Č.. Tik tada paaiškėjo, kad A. Č. neva sau pasiėmė dividendus, o jam, P. I., tenka prievolė sumokėti Mokesčių inspekcijai 1500 Eur skolą. Šiuo metu jis įmonės akcijas pardavė užsienio kapitalo įmonei. Mano, kad įsigydamas įmonę, jis galbūt perėmė ir jos skolas, galbūt dar teks mokėti skolas Mokesčių inspekcijai. Liudytojas pateikė teismui dokumentus, susijusius su UAB „X“ įsigijimu.

Taigi parduodamas UAB „X“ akcijas P. I., A. Č. nuslėpė nuo jo faktą apie neva sau išmokėtus dividendus ir skolą Mokesčių inspekcijai, nors iš A. Č. pateiktos metinės pelno mokesčių deklaracijos (b. l. 80, t. 5) matyti, kad mokėtina į biudžetą suma yra 1688 Eur, o 2017-01-02 akcijų pirkimo–pardavimo sutarties tarp A. Č. ir P. I. (b. l. 133, t. 5) 2 punkte tik nurodyta, kad akcijos nėra įkeistos, areštuotos ir nėra jokių nuosavybės teisių apribojimų, susijusių su akcijomis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 8 devintame ir dešimtame punktuose išaiškino, kad patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus, o turto pasisavinimas – tai veiksmai, kuriais patikėtas ar esantis kaltininko žinioje turtas neteisėtai, neatlygintinai paverčiamas savo turtu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas nutarimo Nr. 8 4 punkte taip pat išaiškino, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas. Pagal civilinio kodekso (toliau CK) 2.81, 2.82 straipsnius akcinės bendrovės vienasmenis valdymo organas yra sudėtinė ir neatskiriama įmonės, kaip juridinio asmens, dalis. Jo dėka įmonė funkcionuoja – įgyvendina savo teises bei vykdo pareigas. Dėl šios priežasties dalį teisių ir pareigų įmonės valdymo organas įgyja ex officio, t. y. įstatymo pagrindu. CK 2.87 straipsnyje įtvirtinta juridinio asmens valdymo organo nario pareiga sąžiningai ir protingai veikti juridinio asmens atžvilgiu ir nepainioti juridinio asmens turto su savo asmeniniu turtu, t. y. negalima naudoti juridinio asmens turto savo asmeninei ar trečiųjų asmenų naudai. Tokios praktikos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (pavyzdžiui Aukščiausiojo Teismo nutartys 2K-213/2006, 2K-411/2012, 24-407-2014 ir kt.). Taigi šiuo atveju A. Č., būdamas vieninteliu akcininku, negalėjo bendrovės turtu naudotis kaip savo pagal principą „ką noriu, tą ir darau“.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog A. Č., neturėdamas patirties ir atitinkamo išsilavinimo, nesigilino į vykdomas ūkines operacijas, o ūkinė veikla buvo vykdoma kitų asmenų. Tokiai išvadai neprieštarauja ir finansininkės J. Ž. parodymai, kuriai buhalterinius dokumentus teikė ne A. Č., o teisininkas L. M.. Iš bylos duomenų (specialistės išvada, liudytojų A. G., V. P. parodymai) galima spręsti, kad mediena iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, parduota Kinijos bendrovei, buvo įsigyta pagal fiktyvų sandorį, nes nustatyta, jog tokia įmonė faktiškai neveikė. Tačiau nepaisant to yra aišku, kad iš Kinijos verslininkų gautus pinigus išgrynino ne kas kitas, o A. Č.. Taigi jis turėjo pagrįsti, kaip jis juos panaudojo.

Kaip jau buvo minėta, ikiteisminio tyrimo metu A. Č. tvirtino, kad kaltinime inkriminuojamą pinigų sumą jis atidavė E. P. dalyvaujant L. M.. E. P. vaidmens nustatyti šioje byloje nepavyko, kadangi jis (duomenys neskelbtini) mirė. Tačiau natūralu, kad tokį faktą turėjo patvirtinti finansinis dokumentas, parodantis, kam pinigai buvo skirti, tokiai operacijai atlikti nereikia specialiųjų žinių. Jeigu tai būtų nustatyta, tuo atveju, jeigu tai atitiktų tikrovę ir pinigai būtų panaudoti ne įmonės reikmėms, galėtų kilti ir bendrininkų atsakomybės už svetimo turto pasisavinimą klausimas.

Tačiau teisme A. Č. parodymus pakeitė ir tvirtino, jog išgrynintų pinigų niekam neatidavė, o juos pasiėmė sau kaip dividendus. Tačiau ir toks kardinaliai priešingas nei ankstesnis variantas yra neteisėtas. Visų pirma pastebėtina, kad, kaip jau buvo minėta, sprendimas išsimokėti sau dividendus buvo pateiktas jau nagrinėjant bylą teisme, buhalteriniai dokumentai laiku pateikti nebuvo. Be to, toks veiksmas aiškiai prieštarauja ir logikai: jeigu A. Č. įmonės veikloje nedalyvavo, tai negalima paaiškinti, už kokius nuopelnus jis pasiėmė gautus už medieną pinigus sau, o nepaliko jų įmonei, nesumokėjo mokesčių. Teismo nuomone, A. Č. pavėluotai pateikti dokumentai apie išsimokėtus sau dividendus už parduotą medieną yra fiktyvūs, jais buvo bandoma sudaryti iliuziją apie neva teisėtą piniginių lėšų panaudojimą.

Nurodytų argumentų pagrindu teismas daro išvadą, jog A. Č. pasisavino didelės 46973,51 Eur (daugiau kaip 250 MGL) vertės svetimą UAB „X“ turtą ir turi atsakyti už nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.

Nors kaltinamasis ir teigė, jog įmonės veikloje nedalyvavo, o ūkinę veiklą ir buhalterinę apskaitą tvarkė kiti asmenys, jis vis dėlto turėjo 46973,51 Eur panaudojimą pagrįsti buhalteriniais dokumentais, o tai padaręs, pateikti juos buhalterei J. Ž.. To nepadarius, jam tenka atsakomybė pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už apgaulingą UAB „X“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko laikotarpiu nuo 2015-12-07 iki 2016-02-07 negalima iš dalies nustatyti UAB „X“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Be to, pagal fiktyvią sąskaitą faktūrą (b. l. 112, t. 3) UAB „X“ neva iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko medienos (191,868 kub. m beržo lentų) už 35495,58 Eur. Tai, kad, anot A. Č., jis tokiame sandoryje nedalyvavo, neatleidžia jo nuo atsakomybės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, kadangi pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.

Iš byloje esančių dokumentų negalima daryti išvados, jog A. Č., kaip jis teigia, nieko nesuprato apie UAB „X“, kurios direktoriumi ir vieninteliu akcininku jis tapo, ūkinę veiklą. Kaip matyti iš jo parodymų, jis žinojo, jog bus vykdomas medienos pirkimo–pardavimo verslas. Pavyzdžiui, byloje yra dokumentai, jog UAB „X“ turėjo verslo santykių ne tik su UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 124–134, 135–142, t. 1). Ant kai kurių dokumentų yra paties A. Č. parašas (2016-01-20 kasos pajamų orderis, pagal kurį už medieną A. Č. sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 16999,65 Eur grynaisiais, b. l. 129, t. 1). Be to, byloje yra 2015 m. gruodžio 10 d. UAB „X“ direktoriaus A. Č. pasirašyta sutartis dėl muitinės tarpininkavimo paslaugų teikimo tarp UAB „X“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 121–122, t. 1). Taigi A. Č. negali pasiteisinti, jog jis visai neišmanė ir nesirūpino medienos verslu, todėl nėra atsakingas už kilusias pasekmes.

Anot A. Č., jis ūkinėje įmonės veikloje nedalyvavo, viską tvarkė kiti asmenys (E. P., L. M., buhalterė J. Ž.), o jis tik pasirašinėjo jam pateikiamus dokumentus nesigilindamas į jų turinį. Tačiau toks įmonės direktoriaus ir vienintelio akcininko abejingumas suponuoja jo atsakomybę pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, numatančią neatsargią kaltės formą už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą. Todėl jis turi atsakyti pagal BK 223 straipsnio 1 dalį už tai, kad nenustatė dokumentų saugojimo tvarkos ir priemonių, užtikrinančių dokumentų saugumą, ir neišsaugojo UAB „X“ pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, kuriais pagrindė:

- piniginių lėšų, iš viso 120471,21 Eur (52972,78 + 54575 + 12923,43) gavimo iš ūkio subjekto (duomenys neskelbtini) pagal dokumentinį akredityvą Nr. 457A15LC000098 (AB SEB banke Nr. 56780X004985) ūkinę operaciją;

- piniginių lėšų, iš viso 120471,21 Eur (52972,78 + 54575 + 12923,43), panaudojimo ūkines operacijas, tai yra prašymo paskirstyti lėšas pagal akredityvą Nr. 457A15LC000098 (AB SEB banke Nr. 56780X004985), 2016-01-11 AB SEB banko atliktų pervedimų dokumentų: 52972,78 Eur į UAB „X“ sąskaitą, 54575 Eur į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, 12923,43 Eur į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 220 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. BK 220 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia dviejų veiksmų padarymu: neteisingų duomenų apie fizinio ar juridinio asmens pajamas, pelną, turtą ar jų panaudojimą įrašymu į atitinkamus dokumentus ir tokių dokumentų su juose įrašytais neteisingais duomenimis pateikimu tam tikrai valstybės įgaliotai institucijai. Ši nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas (BK 220 straipsnio 1 dalis) laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai atitinkamai valstybės įgaliotai institucijai yra pateikiami tam tikri dokumentai (deklaracijos) su juose įrašytais neteisingais duomenimis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą (AT nutartys 2K-179/2014, 2K-120/2013). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad vienas iš dokumentų, kuriame turi būti nurodomi duomenys apie asmens pajamas, turtą ir jų panaudojimą ir kuris turi būti pateiktas Valstybinei mokesčių inspekcijai, yra pelno mokesčio deklaracija. Neteisingų duomenų į minėtą deklaraciją įrašymą ir kartu mokėtino į biudžetą pelno mokesčio išvengimą gali lemti ir netinkamas juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymas, kai apskaitos dokumentuose, kuriais yra grindžiama pelno mokesčio deklaracija, nėra nurodomos visos šio mokesčio apskaičiavimui ir sumokėjimui reikšmingos ūkinės operacijos. Pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusio Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį už buhalterinės apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir privalėdamas garantuoti buhalterinių įrašų teisingumą. Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, kad A. Č., būdamas tiesiogiai atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir ataskaitų pateikimą, deklaravo specialisto išvadoje paminėtus tikrovės neatitinkančius duomenis apie pelną ir pelno mokestį. BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra padaromas tiesiogine tyčia siekiant išvengti mokesčių. A. Č. suprato, kad veikiant kitiems asmenims, mediena įsigyta fiktyviai, jis iš banko pasiėmė grynuosius pinigus, juos pasisavino, todėl pagal nustatytas bylos aplinkybes, ištirtus ir įvertintus įrodymus nėra pagrindo abejoti tuo, jog jis suvokė, kad Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui yra teikiamos pelno mokesčio deklaracijos su jose įrašytais tikrovės neatitinkančius duomenimis apie jo vadovaujamos bendrovės pelną, kad dėl to bus išvengta dalies pelno mokesčio į biudžetą sumokėjimo, ir norėjo taip veikti. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu jis jau pateikė kitą pelno mokesčio deklaraciją, bet tai neatleidžia jo nuo atsakomybės. Jo veikoje yra BK 220 straipsnio 1 dalies sudėtis.

Dėl A. Č. kaltės buvo nesumokėtas pelno mokestis valstybei. Žalą turi atlyginti kaltas asmuo – kaltinamasis A. Č. (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), todėl yra tenkinamas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys.

Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo gautas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas priteisti valstybės naudai 162,12 Eur už advokato teikiamą teisinę pagalbą. Gynėją prašė skirti pats teismas (b.l.3, t.5), todėl nurodytos išlaidos iš kaltinamojo nepriteisiamos.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad A. Č. padarė vieną sunkų nusikaltimą, kiti nusikaltimai yra lengvesni, tačiau tarpusavyje susiję. A. Č. anksčiau yra teistas, jo teistumas neišnykęs, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Kita vertus, teismas pastebi, jog įmonės veikloje A. Č. faktiškai nedalyvavo, juo galbūt pasinaudojo kiti asmenys, jis pats turėjo menką supratimą apie ūkinę veiklą, tretieji asmenys dėl padarytos veikos nenukentėjo, išskyrus Mokesčių inspekcijos, daugiau civilinių ieškinių pareikšta nebuvo, anksčiau A. Č. buvo teistas už kitokio pobūdžio nusikaltimus, todėl teismas mano, kad A. Č. nėra toks pavojingas, kad jį už padarytus ekonominius nusikaltimus būtina izoliuoti nuo visuomenės, o bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą maksimaliam terminui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301–302 straipsniais,

nusprendžia:

A. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), 223 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), ir nubausti:

pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – 3 metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 222 straipsnio 1dalį – 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 223 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, subendrinti bausmes apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirti A. Č. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Pritaikyti BK 75 straipsnį ir A. Č. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams. Įpareigoti A. Č. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti ir tęsti darbą.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2017 m. vasario 15 d. iki 2017 m. vasario 17 d..

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir registravimąsi policijos įstaigoje – palikti.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš A. Č. 1688,33 Eur valstybei.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą dėl 162,12 Eur advokato išlaidų priteisimo už A. Č. gynybą atmesti.

2 CD diskus, kuriuose yra duomenys su SMS žinučių išklotinėmis, 1 CD diską su UAB „X“ sąskaitos AB „(duomenys neskelbtini)“ banke informacija saugoti prie bylos. 3 CD diskus, kuriuose apžiūrėti nešiojamasis kompiuteris „Probook“, paimtas 2016-03-16 L. M. automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, ir nešiojamasis kompiuteris „Pavilion“, standųjį diską „Seagate“, kaip menkaverčius, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.