Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. N. ieškinį atsakovams V. K. ir A. N. (A. N.) dėl bendraturčio dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Pagal VĮ Registrų centras įvertinimą minėto statinio vidutinė rinkos vertė yra 2 360 Eur. Ieškovei A. N. nuosavybės teise priklauso 1/2 (14,50 m²) dalys statinio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovei V. K. nuosavybės teise priklauso 1/3 (9,67 m²) statinio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Atsakovui A. N. nuosavybės teise priklauso 1/6 (4,83 m²) dalys statinio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovė V. K. savo reikmėms senai naudojasi rūsio dalimi, kurios naudingas plotas – 6,93 m². Atsakovė įrengusi seifinio tipo duris. Įėjimas yra nuolat rakinamas. Raktas priklauso atsakovei V. K.. Kiti bendraturčiai patekti į minėtą patalpą negali. Kitas rūsyje esantis sandėliukas (7,64 m²) naudojamas ieškovės A. N. ir atsakovo A. N. poreikiams. Akivaizdu, kad garažas, priklausantis keliems bendrasavininkams, negali būti naudojamas pagal paskirtį – laikyti transporto priemonę. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad nėra techninių galimybių garaže įrengti 3 atskiras patalpas proporcingai bendraturčių dalims. Dabartiniu metu tarp ieškovės šeimos ir atsakovės V. K. susiklostė konfliktiniai santykiai. Šių konfliktų priežastis yra nesutarimai dėl naudojimosi garažo ir rūsio patalpomis. Ieškovei A. N. atiteks pagalbinis pastatas (garažas), plane pažymėtas 2I1p, naudingas plotas 14,44 m². Ieškovės dalies bendrosios dalinės nuosavybės plotas yra šiek tiek didesnis nei garažo plotas, tačiau ieškovė neprašys iš kitų bendrasavininkų piniginės kompensacijos Ieškovės reikalavimas atidalinti daiktą natūra objektyviai pagrįstas, nes bet koks kitoks garažo padalinimo būdas negali būti įgyvendinamas, t. y. garaže techniškai neįmanoma įrengti pertvaras ir atskrus įėjimus. Dėl šių priežasčių ieškovės siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, nes jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Priešingai leis kiekvienam iš bendraturčių realizuoti savo teisės į nekilnojamąjį daiktą, bei naudojantis atskirais įėjimais netrukdyti vienas kitam.

4. Atsakovas A. N. su ieškiniu sutiko.

9. Liudytoja N. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad santykiais su atsakove nedraugiški. Ji neadekvati, yra video medžiaga. Neduoda jiems gyventi. Yra pareiškimai policijai. Nuo 2018 m. konfliktai. Atsakovė naudojasi rūsiu, durys K., matė, kad naudojosi. Ieškovė naudojasi pagal jai priklausančią dalį tiek rūsiu, tiek ir garažu. Į rūsį bėga vanduo, jie uždengė, kad nebėgtų vanduo. Rūsyje nėra drėgna. Rūsyje neturi ką laikyti. Stalą, lovą, čiužinį, stogo bagažinę laiko garaže, nes patogiau.

10. Liudytojas R. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad su atsakove nuolat konfliktuoja. Atsakovė naudojasi rūsiu nuolat. Neturi rakto nuo rūsio, kuriuo atsakovė naudojasi. Ieškovė naudojasi dviem trečdaliai garažo. Šiuo metu nesinaudoja garažu ieškovė, jis naudojasi dukros garažo dalimi. Yra du rūsiai, vienas atsakovės, vienas ieškovės. Ieškovė galėtų parduoti garažą atsakovei. Ieškovei netinka gauti du rūsius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

11. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovei A. N. nuosavybės teise priklauso 1/2 (14,50 m²) dalys statinio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovei V. K. nuosavybės teise priklauso 1/3 (9,67 m²) statinio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Atsakovui A. N. nuosavybės teise priklauso 1/6 (4,83 m²) dalys statinio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

12. Pagalbinių patalpų, jų dalių ir priestatų kadastro duomenimis, statinys unikalus numeris (duomenys neskelbtini) yra 136 m³ tūrio: pagalbinis pastatas – garažas yra 86 m³ tūrio, o pagalbinis pastatas – rūsys – 50 m³ tūrio.

13. Pagal pagalbinių pastatų, jų dalių ir priestatų kadastro duomenis statinio unik. Nr. (duomenys neskelbtini) sudėtį sudaro: pagalbinis pastatas (garažas), plane pažymėtas 2I1p, naudingas plotas 14,44 m².; priestatas (rūsys), plane pažymėtas R, naudingas plotas 14,57 m². Rūsyje įrengta plytinė pertvara, dalinančią rūsį į 2 dalis (6,93 m² ir 7,64 m²). Taigi nors tiek garažo, tiek rūsio patalpų naudingieji plotai panašūs (atitinkamai 14,44 m² ir 14,57 m², tačiau patalpų tūris skiriasi – garažo patalpų tūris didesnis 36 m³ (86-50 m³).

14. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo būdų. Jei bendraturčiai nesusitaria dėl atidalijimo būdo, taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 4.80 straipsnio nuostatos. Pagal šio straipsnio 2 dalį atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės vykdomas daiktą padalijant natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai ir tik tokio atidalijimo galimybės nesant vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

15. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad būtent atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016).

16. Nagrinėjamu atveju ieškovė siekia atidalyti ginčo turtą tokiu būdu, jog visiškai pasibaigtų jos bendroji nuosavybės teisė su atsakovais, garažo patalpos atitektų jai natūra, o atsakovams liktų rūsio patalpos. Atsakovė su tokio atidalijimo būdu nesutinka, alternatyvaus atidalijimo būdo atsakovė neteikė. Atsakovas, ieškovės brolis, su ieškovės siūlomu atidalijimo būdu sutinka.

17. Iš pateiktų rašytinių įrodymų bei šalių, liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad garažo patalpomis naudojasi tiek ieškovė, tiek atsakovė. Aplinkybę, kad tarp atsakovės ir ieškovės buvo nesutarimų dėl naudojimosi garažu patvirtina Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. birželio 30 d. sprendimas, kuriuo atsakovai A. N. ir A. N. įpareigoti netrukdyti ieškovei V. K. naudotis jai priklausančia 1/3 dalimi garažo 211 p, kurio u/n (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas yra 20.90 kv.m., tūris – 136 kub.m., esančio adresu (duomenys neskelbtini), , t. y. perduoti V. K. raktus nuo garažo vartų ir atlaisvinti 1/3 dalį garažo patalpos. Šiuo metu garažu naudojasi tiek ieškovė (ieškovės tėvai), tiek atsakovė. Ieškovė norėtų garaže laikyti automobilį, ieškovės tėvai laiko stogo bagažinę, lovą ir kt. Atsakovė garaže laiko pakaitines automobilio padangas, šaldytuvą, elektrinį radiatorių, spintelę, kitus daiktus, kuriems neturi vietos namuose. Šalys, liudytojai teismo posėdžio metu patvirtino, kad patalpas šiuo metu naudoja sandėliavimui.

18. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad patalpos yra lygiavertės, nors ir yra patalpų tūrio skirtumas. Pasak ieškovės atstovo, ieškovė norėtų pirmo aukšto, rūsio patalpos jai netinka, nes jos dalis neatitiks ploto.

19. Pažymėtina, kad ieškovės siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo variantas tinka jai ir jos broliui, atsakovė su juo nesutinka. Byloje nustatytos faktinės aplinkybė ir surinkti įrodymai pagrindžia, kad bendros nuosavybės atidalinimas pagal ieškovės siūlomą variantą, o būtent garažo patalpų priskyrimas ieškovei, esminiai pažeistų atsakovės interesus (CPK 185 straipsnis). Ši išvada darytina, be kita ko, teismo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo medžiagą, išklausius šalių, liudytojų paaiškinimus, įvertinus kitą bylos medžiagą.

20. Atsakovė nurodė, kad rūsio patalpos drėgnos, todėl jose nenori laikyti daiktų. Liudytoja N. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad anksčiau į rūsį bėgo vanduo, bet šiuo metu rūsyje nebėra drėgna, nes jie uždengė, kad vanduo į rūsį nebėgtų, patys liudytojai rūsyje daiktų nelaiko. Atkreiptinas dėmesys, kad iš į bylą pateiktų nuotraukų matyti, jog ties įėjimu į rūsį yra garažo įvažiavimo nuolydis, tarp rūsio durų ir žemės yra tarpas, todėl, tikėtina, lietaus vanduo patenka į rūsį, jokia durų apsauga nuo lietaus nėra įrengta. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad rūsio patalpos, galimai, drėgnesnės nei antžeminė patalpų dalis.

21. Liudytojai nurodė, kad rūsyje nieko nelaiko, o daiktus patogiau laikyti garaže, jiems netiktų atsakovės posėdžio metu pateiktas pasiūlymas ieškovei priteisti rūsio patalpas, nors rūsio patalpų plotas taip pat atitiktų ieškovės dalį bendrojoje nuosavybėje. Taigi ieškovės tėvai, kurie šiuo metu naudojasi ieškovei priklausančia ginčo turto dalimi, pripažino aplinkybę, kad garažo patalpos yra patogesnės naudoti, nes ne visi daiktai telpa į rūsį, taigi pripažino aplinkybę, jog garažo patalpos ir rūsio patalpos nėra lygiavertės. Atsižvelgiant į liudytojų, atsakovės paaiškinimus darytina išvada, kad atsakovei liekančio rūsio patalpos nėra lygiavertės ieškovei tenkančio garažo patalpoms. Taigi ieškovei priteisus visas garažo patalpas tai neabejotinai neigiamai paveiktų atsakovės galimybę patogiai naudotis patalpomis, nes jai liktų rūsio patalpos, kurių tūris yra mažesnis, patekti į jį nėra taip patogu, kaip į garažo patalpas pirmame aukšte, minėtos patalpos galimai drėgnesnės. Be to, atsakovė rūsio patalpomis ir toliau dalytųsi su atsakovu, su kurio šeimos nariais atsakovės santykiai yra ypač konfliktiški ir tai sukeltų prielaidas naujiems ginčams, taigi ieškovės siūlomas atidalijimo variantas nesudaro prielaidų visiškai išvengti šalių konfliktų ateityje. Ir nors rūsio patalpos yra padalintos į dvi patalpas, tačiau patalpų plotai (6,93 m² ir 7,64 m²) neatitiktų atsakovams priklausančių dalių (9,67 m² ir 4,83 m²), todėl norint patalpas atskirti pagal priklausančias nuosavybės dalis atsakovai dėl to patirtų papildomas išlaidas.

22. Ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovė garaže norėtų laikyti automobilį, tačiau, pažymėtina, kad ieškovė šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), garažu naudojasi jos tėvai, atsakovės teigimu, N. turi kitą garažą, kuriame gali laikyti automobilį. Ieškovės tėvas, apklaustas kaip liudytojas, teismo posėdžio metu nurodė, kad galėtų parduoti atsakovei ieškovės garažo dalį, atsakovė atsiliepime nurodė, kad matė, jog N. potencialiam pirkėjui rodė garažą. Taigi ieškovės teiginiai, kad garaže ji laikytų automobilį, atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad ieškovė šiuo metu gyvena užsienyje, leidžia daryti išvadą, kad ieškovei garažas reikalingas siekiant jį parduoti ir gauti papildomų pajamų. Ieškovė be matematinio paskaičiavimo, kad jos siūlomas atidalinimo būdas nežymiai skiriasi nuo jos turimų nuosavybės objektų bendro jai tenkančio ploto, savo interesų svarbos nuosavybės teise vienasmeniškai valdyti garažo patalpas neįrodė. Ieškovė neįrodė intereso garažu naudotis kasdieninėms savo reikmėms. Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis darytina išvada, jog garažo atidalijimas ieškovei akivaizdžiai pažeistų atsakovės interesus ir neatitiktų proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principų.

23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kitas bendraturtis gali siūlyti alternatyvias atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes arba, jei nesiekia jokio atidalijimo varianto, savo nesutikimą su siūlomu ieškovo projektu gali grįsti bendraturčių interesų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014, 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-916/2022). Taigi, sprendžiant dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovė, priešingai nei nurodė ieškovės atstovas, neturi pareigos pateikti savo atidalijimo varianto, todėl tai, kad atsakovė nepasinaudojo tokia teise, nelaikytina, jog sprendžiant dėl atidalijimo, ji elgėsi pasyviai.

24. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad jos siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kito bendraturčio (atsakovės) teisių ir teisėtų interesų.

25. Įvertinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir surinktų įrodymų visumą, įstatyminį reglamentavimą, konstatuotina, kad ieškovės siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas pagal pateiktus įrodymus negali būti tenkinamas (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

26. Kiti šalių, jų atstovų teiginiai nevertintini, kaip neturintys esminės teisinės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

28. Atmetus ieškovės ieškinį, atsakovė įgijo teisę, kad būtų atlygintos jos bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pateikė įrodymus, kad už advokatės paslaugas rengiant atsiliepimą į ieškinį, teikiant konsultacijas, atstovavimą teismo posėdyje patyrė 800 Eur išlaidas. Šis prašymas ir turėtų išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Prašomų priteisti išlaidų suma neviršija Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose pritiesino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalių dydžių. Ieškovės ieškinį atmetus atsakovės šios išlaidos priteistinos iš ieškovės.

29. Teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šioje byloje yra 7,93 Eur, šios išlaidos neviršija 8 Eur sumos, todėl iš atsakovo nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411, kuriuo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės A. N. atsakovei V. K. 800 Eur (aštuonis šimtus) bylinėjimosi išlaidų.

Teismo sprendimui įsiteisėjus jo kopiją išsiųsti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui dėl įrašo apie bylos iškėlimą panaikinimo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.