Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Seselskytė, sekretoriaujant Vitai Girdvainienei, dalyvaujant ieškovo Klaipėdos miesto savivaldybės atstovui Andriui Kačalinui, atsakovo A. K. (A. K.) atstovui advokato padėjėjui Giedriui Skrinskai, teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Klaipėdos miesto savivaldybės ieškinį atsakovams T. K., A. K. dėl faktinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo, iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos ir nesumokėto nuomos mokesčio priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas prašo teismo: nutraukti faktinę gyvenamosios patalpos, (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, sudarytą tarp ieškovo Klaipėdos miesto savivaldybės ir atsakovo A. K.; iškeldinti atsakovus T. K. ir A. K. iš gyvenamosios patalpos, (duomenys neskelbtini), su visais jiems priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; priteisti ieškovui iš atsakovo A. K. 3 611,10 Lt nuomos mokesčio už gyvenamosios patalpos, (duomenys neskelbtini), nuomą per laikotarpį nuo 2009-03-01 iki 2011-05-31.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Šalių parodymais ir pateiktais rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad atsakovė T. K. nuo 1982-07-07 gyvena neprivatizuotame bute, (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso ieškovui Klaipėdos miesto savivaldybei. Rašytinė gyvenamosios patalpos nuomos sutartis tarp atsakovės T. K. ir ieškovo nebuvo sudaryta. Atsakovas A. K. kaip T. K. šeimos narys minėtame bute gyveno iki 2008 m. birželio mėn. pabaigos, po to išvažiavo į dirbti į užsienį ir faktiškai šiame bute nebegyvena. Kadangi atsakovai laiku nemokėjo nuomos mokesčio už butą, Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. 2-618-122/2009 pagal Klaipėdos miesto savivaldybės ieškinį atsakovams T. K. ir A. K. dėl nuomos mokesčio skolos priteisimo ir atsakovų iškeldinimo iš buto, (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-09-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-618-122/2009 netenkino ieškovo reikalavimo dėl atsakovų iškeldinimo iš buto, o tenkino atsakovo A. K. priešieškinio reikalavimą ir pakeitė faktinę buto, (duomenys neskelbtini), nuomininkę T. K. kitu nuomininku – A. K., bei įpareigojo Klaipėdos miesto savivaldybę sudaryti su atsakovu A. K. buto, (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Klaipėdos miesto savivaldybė, vykdydama teismo sprendimą, 2009-11-04 raštu ir pakartotinai 2009-12-10 raštu kreipėsi į A. K., prašydama pateikti reikiamus dokumentus gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sudarymui. A. K. į Klaipėdos miesto savivaldybę neatvyko, reikiamų dokumentų nepateikė, todėl rašytinė gyvenamosios patalpos nuomos sutartis su juo nebuvo sudaryta. Atsakovas A. K. laikotarpiu nuo 2009-03-01 iki 2011-05-31 nemokėjo nuomos mokesčio už gyvenamosios patalpos, (duomenys neskelbtini), nuomą, todėl susidarė 3 611,10 Lt skola. Iš AB „Klaipėdos energija“, AB ‚Klaipėdos vanduo“, AB LESTO, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, UAB „Vingio valdos“ pažymų matyti, kad už komunalines paslaugas bendra skola sudaro 27 176,33 Lt. VšĮ „Klaipėdos butai“ 2010-11-30 raštu pareikalavo A. K. kreiptis į Klaipėdos m. savivaldybės administraciją dėl nuomos sutarties sudarymo ir per nustatytą terminą sumokėti mokesčius už gyvenamosios patalpos nuomą ir paslaugų teikėjams, o neįvykdžius šio reikalavimo, pasiūlė A. K. ir T. K. gera valia išsikraustyti iš gyvenamosios patalpos, (duomenys neskelbtini).

Įsiteisėjusio Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-09-22 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-618-122/2009 pagrindu atsakovas A. K. tapo pagrindiniu ieškovui Klaipėdos miesto savivaldybei priklausančio buto, (duomenys neskelbtini), nuomininku, todėl tarp atsakovo ir savivaldybės faktiškai susiklostė sutartiniai gyvenamosios patalpos nuomos santykiai. Pagal CK 6.579 straipsnio 1 dalį, gyvenamosios patalpos sutartis, kai nuomotojas yra valstybė, savivaldybė ar juridinis asmuo, turi būti sudaroma raštu. Atsakovas A. K. neatvyko į savivaldybę pasirašyti gyvenamosios patalpos nuomos sutarties ir nepateikė reikalingų dokumentų, taigi neišreiškė savo valios sudaryti nuomos sutartį su ieškovu. Toks atsakovo elgesys vertintinas kaip nesąžiningas ieškovo atžvilgiu, kadangi A. K. priešieškiniu civilinėje byloje Nr. 2-618-122/2009 pats pareiškė reikalavimą pakeisti jį pagrindiniu buto nuomininku ir įpareigoti savivaldybę sudaryti su juo buto nuomos sutartį (CK 1.5 str. 1 d., 6.137 str. 2 d.). Dėl šios priežasties atsakovų argumentas, jog A. K. nuo 2008 m. birželio mėn. pabaigos išvyko dirbti į užsienį ir minėtame bute nebegyvena, nesinaudoja komunalinėmis paslaugomis ir net nėra registruotas, todėl nėra faktinis buto nuomininkas, atmestinas kaip prieštaringas ir nepagrįstas. Nors atsakovas A. K. ir teigia, kad jis faktiškai negyvena minėtame bute, nes yra išvykęs į užsienį, tačiau teismo sprendimu jis yra pripažintas šio buto pagrindiniu nuomininku, be to, bute gali būti likę jam priklausančių daiktų. Atsakovo paaiškinimas, jog reikalavimą pripažinti jį pagrindiniu buto nuomininku jis reiškė, nes rūpinosi savo motina, kad ji turėtų kur gyventi, traktuotinas kaip piktnaudžiavimas savo teisėmis (CK 1.137 str. 3 d.), nes pats A. K. tuo metu jau nebegyveno bute, (duomenys neskelbtini). Be to, atsakovas pats pripažino, kad yra praradęs teisę būti socialinio būsto nuomininku. Pažymėtina, kad atsakovė T. K. pati galėjo kreiptis į savivaldybę dėl buto nuomos sutarties sudarymo, tačiau ji byloje nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji pasinaudojo šia teise ir kreipėsi į savivaldybę. Šiuo atveju atsakovų vengimas sudaryti raštu buto nuomos sutartį pažeidžia kitų asmenų, laukiančių eilėje į savivaldybės socialinį būstą, teises. Atsakovų reikalavimas įpareigoti ieškovą Klaipėdos miesto savivaldybę sudaryti su T. K. buto, (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį yra priešinis reikalavimas, už kurį turi būti mokamas žyminis mokestis. Kadangi atsakovai tokį reikalavimą pareiškė atsiliepimuose į ieškinį, o ne pareikšdami priešieškinį byloje CPK 143 straipsnyje nustatyta tvarka, šis atsakovų reikalavimas šioje byloje nenagrinėtinas.

CK 6.583 straipsnio 1 dalyje nustatyta nuomininko pareiga už gyvenamosios patalpos nuomą mokėti nuomos mokestį. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos mokestį nuomininkas turi sumokėti kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito, po išgyventojo, mėnesio dvidešimtos kalendorinės dienos, jeigu šalių susitarimu nenustatytas kitas terminas. Mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas, kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių ir mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka iki CK 6.583 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino (CK 6.584 str. 1 d.). Atsakovas A. K. pažeidė savo kaip pagrindinio buto, (duomenys neskelbtini), nuomininko pareigą, nes laikotarpiu nuo 2009-03-01 iki 2011-05-31 nesumokėjo nuomos mokesčių, todėl ieškovui iš atsakovo A. K. priteistina 3 611,10 Lt skola.

Remiantis CK 6.611 straipsnio 1 dalimi, jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Pagal CK 6.589 straipsnio 1 dalį, gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Atsakovė T. K. yra atsakovo A. K. motina, todėl laikytina pagrindinio nuomininko šeimos nare, nes faktiškai gyvena bute, (duomenys neskelbtini) (CK 6.588 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad nei pagrindinis nuomininkas, t. y. atsakovas A. K., nei bute gyvenantis šeimos narys, t. y. atsakovė T. K., jau daugiau nei dvejus metus nemoka nuomos mokesčio, taip pat neatsiskaito už suteiktas komunalines paslaugas, darytina išvada, kad yra pagrindas nutraukti faktinę gyvenamosios patalpos, (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovo A. K., bei iškeldinti atsakovus T. K. ir A. K. iš šio buto su visais jiems priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Savivaldybė, pareikšdama ieškinį dėl savivaldybės interesų gynimo, atleidžiama nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 5 p.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys pareikštas iki įsigaliojant CPK 2011-10-01 pakeitimams, pagal tuo metu galiojusią CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų redakciją, už ieškinyje pareikštus turtinio ir neturtinio pobūdžio reikalavimus iš viso turėjo būti sumokėtas 245 Lt dydžio žyminis mokestis. Todėl visiškai patenkinus ieškinį, valstybei iš kiekvieno atsakovo priteistina po 122,50 Lt žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti faktinę gyvenamosios patalpos, (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, sudarytą tarp ieškovo Klaipėdos miesto savivaldybės ir atsakovo A. K..

Iškeldinti atsakovus T. K. ir A. K. iš gyvenamosios patalpos, (duomenys neskelbtini), su visais jiems priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Priteisti ieškovui Klaipėdos miesto savivaldybei iš atsakovo A. K. 3 611,10 Lt nuomos mokesčio už gyvenamosios patalpos, (duomenys neskelbtini), nuomą per laikotarpį nuo 2009-03-01 iki 2011-05-31.

Priteisti ieškovui valstybei iš atsakovės T. K. 122,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovui valstybei iš atsakovo A. K. 122,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.