Dėl duomenų bazės atnaujinimo darbų apie 21 val. kelias minutes neveiks Teisora. Atsiprašome už nepatogumus

Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2019-04-18 · Civilinė byla Nr. 2YT-4144-1071/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-18
Bylos Nr.
2YT-4144-1071/2019
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-01935-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytautas Pliuskevičius
Pareiškėjas
E. Š.
Suinteresuotas asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Minibank“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius
Civilinė byla Nr. 2YT-4144-1071/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01935-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.7.1.; 3.2.3.2.; 3.4.5.11.
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. balandžio 18 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Vytautas Pliuskevičius,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. Š. skundą dėl antstolio Jono Petriko veiksmų, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Minibank“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, antstolis Jonas Petrikas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose 2019 m. kovo 19 d. buvo priimtas pareiškėjo E. Š. skundas dėl antstolio Jono Petriko veiksmų.

Šalies argumentai

Skundu pareiškėjas kreipėsi į antstolį dėl vykdymo veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0172/16/01740, 0172/17/01599, kuriuo prašė panaikinti antstolio patvarkymą ir areštą taikomą jo sąskaitai ir leisti apsipirkti įkalinimo įstaigos parduotuvėje. Prašė nustatyti jam 20 procentų apribojimą iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų išieškojimo tvarką, reglamentuotą CPK 733-743 straipsniuose.

Antstolis Jonas Petrikas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2019 m. kovo 13 d. patvarkymu atsisakė tenkinti E. Š. skundą ir pareiškėjo skundą su vykdomųjų bylų medžiaga, remdamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsniu, persiuntė Klaipėdos apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, kad skundžiamame 2018 m. rugpjūčio 29 d. patvarkyme Nr. S18-24912 yra nurodytas išskaitų dydis. Nurodė, jog E. Š. antstoliui nėra ir nebuvo pateikęs jokių rašytinių dokumentų (sąskaitos išrašo) kiek piniginių lėšų patenka (ar priklauso) į E. Š. asmeninę sąskaitą įkalinimo įstaigoje, todėl nėra galimybės objektyviai įvertinti kokiomis piniginėmis lėšomis kas mėnesį disponuoja E. Š., kokios turėtų likti jam disponuoti ir kokios turėtų būti skiriamos vykdomiesiems dokumentams įvykdyti. Nurodė, kad į antstolio depozitinę sąskaitą nėra ir nebuvo pervesta jokių piniginių lėšų priklausančių E. Š., todėl įvertinus vykdomosiose bylose esančius rašytinius dokumentus, nėra jokio teisinio pagrindo teigti, jog antstolis nukreipė išieškojimą į vieną minimaliosios mėnesinės algos (MMA) sumą. Taip pat nurodė, kad vadovaujantis CPK 736 straipsnio 1 dalies norma, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo nustatyti 20 procentų dydžio išskaitą iš gaunamų piniginių lėšų. Suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Minibank“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepimų į pareiškėjo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai vertinami tuo aspektu, ar yra pagrindas antstolio atliktus veiksmus pripažinti neteisėtais.

Nustatyta, kad antstolio Jono Petriko kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0172/16/01740 pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2016 m. birželio 23 d. išduotą teismo įsakymą Nr. L2-10635-618/2016 dėl 137,27 Eur ir 5 proc. procesinių palūkanų išieškojimo iš E. Š. išieškotojos UAB „Minibank“ naudai. Antstolis taip pat vykdo vykdomąją bylą Nr. 0172/17/01599 pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2017 m. spalio 23 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-9-904/2017 dėl 352,40 Eur skolos išieškojimo iš E. Š. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai.

Antstolis 2018 m. rugpjūčio 29 d. surašė patvarkymą Nr. S18-24912 „Vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje“, kuriame nurodė, kad vadovaudamasis CPK 688 straipsniu, areštuoja 401,54 Eur skolos, 12,24 Eur palūkanų ir 372,34 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 786,12 Eur iš skolininkui E. Š. priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Nurodė, kad vadovaujantis CPK 668 straipsniu, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Be to, antstolis užtikrindamas pareiškėjo E. Š. interesus būtiniems, esminiams ir gyvybiškai svarbiems poreikiams tenkinti, 2019 m. kovo 13 d. surašė patvarkymą Nr. S19-6358 „Vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje“, kuriame areštavo 401,54 Eur skolos, 13,44 Eur palūkanų ir 372,34 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 787,32 Eur iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nurodant, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Nustačius visą skolininko turto masę, reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio; kitų jam prilygintų išmokų; ir kitų lėšų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio; kitų jam prilygintų išmokų; ir kitų lėšų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 30 procentų nuo darbo užmokesčio; kitų jam prilygintų išmokų; ir kitų lėšų dalies, neviršijančios vieno MMA.

Nagrinėjamu atveju antstoliui nustačius, kad pareiškėjas atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, vadovaujantis CPK 688 straipsniu, buvo areštuotos pareiškėjui priklausančios / mokėtinos lėšos, esančios pataisos namų sąskaitoje. CPK 739 straipsnis numato, jog negalima išieškoti iš sumų, kurios skolininkui priklauso kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą, kitos kompensacijos, kai dirbama nukrypstant nuo darbo sąlygų, sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves, valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės pašalpos, išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą, laidojimo pašalpa, išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai, išeitinės išmokos. Pažymėtina, kad lėšos, patenkančios į pareiškėjo sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytus atvejus, kai išieškoti iš pareiškėjui priklausančios pinigų sumos negalima, lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į tokias lėšas, todėl antstolio veiksmai šiuo atveju yra visiškai teisėti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-7-315-421/2017) konstatavo, kad išieškojimas nukreipiamas ne tik į darbo užmokestį, bet ir į kitas pajamas, <...> nors CPK 737 straipsnyje pateiktas skolininko pajamų, prilyginamų darbo užmokesčiui, sąrašas, kuris neapima tokios pajamų kategorijos kaip kitų asmenų pervedamos ar (ir) išmokamos lėšos, tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad tokios lėšos nėra priskiriamos kitų pajamų, į kurias gali būti nukreiptas išieškojimas, kategorijai. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad turi būti formuluojama tokia vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarka, aiškinimo ir taikymo taisyklė: skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu bei minėta kasacinio teismo praktika konstatuotina, kad antstolis neapribojo pareiškėjo teisės įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje, laikėsi aukščiau nurodytų CPK nuostatų.

Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte nurodoma, jog išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos, kuri priklauso skolininkui nuosavybės teise arba yra jo dalis bendrojoje nuosavybėje ir reikalinga skolininkui ar jo išlaikomiems asmenims. Piniginės lėšos nuo trečiųjų asmenų pavedimo momento atlikimo pareiškėjui, tampa pareiškėjo lėšomis, į kurias, vadovaujantis CPK normomis, antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą.

Teismo vertinimu, antstolis, vadovaudamasis nurodytomis įstatymo nuostatomis, turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į pareiškėjo, esančio laisvės apribojimo įstaigoje, asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Taigi CPK nedraudžia nukreipti išieškojimo į nuteistojo sąskaitą pervedamas pinigines lėšas, todėl siekiant užtikrinti išieškotojo teisėtus interesus yra reikalinga areštuoti skolininko gautinas lėšas iš trečiųjų asmenų, nes priešingu atveju, galimas pareiškėjo piktnaudžiavimas jam suteiktomis teisėmis, taip siekiant išvengti įsiskolinimo padengimo bei pažeidžiant išieškotojo interesus.

Pareiškėjas skundu prašo panaikinti antstolio patvarkymą tiek, kiek yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolis nepriėmė nei vieno procesinio sprendimo, kuriuo būtų nustatęs pareiškėjui apribojimą įsigyti maisto prekių ar būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje.

Papildomai pažymėtina, kad atlikdamas bausmę pataisos namuose, pareiškėjas yra visiškai išlaikomas valstybės. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnis, reglamentuojantis bausmes atliekančių nuteistųjų materialinį buitinį aprūpinimą, nustato, jog arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas, nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė, nuteistieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną, nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas atlieka bausmę Vilniaus pataisos namuose. Darytina išvada, kad pareiškėju yra rūpinamasi ir jis yra išlaikomas valstybės.

Be to, pareiškėjas skundu prašo nustatyti jam 20 procentų apribojimą iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų išieškojimo tvarką, reglamentuotą CPK 733-743 straipsniuose.

CPK 736 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus tol, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos. Aptariamo straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta – pagal kelis vykdomuosius dokumentus – trisdešimt procentų, 2 dalyje įtvirtinta – iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma penkiasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. Įvertinus tai, kad pareiškėjo E. Š. atžvilgiu yra vykdomos dvi vykdomosios bylos, vadovaujantis anksčiau nurodytomis teisės normomis, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo E. Š. prašymo nustatyti jam 20 procentų dydžio išskaitą iš gaunamų piniginių lėšų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad antstolis pagrįstai priėmė 2019 m. kovo 13 d. patvarkymą dėl pareiškėjo skundo, antstolio veiksmai laikytini teisėtais. Teismas visiškai sutinka su antstolio 2019 m. kovo 13 d. patvarkyme išdėstytais motyvais, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas 290-29, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjo E. Š. skundą dėl antstolio Jono Petriko veiksmų.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0172/16/01740, 0172/17/01599 grąžinti antstoliui Jonui Petrikui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėjas Vytautas Pliuskevičius