Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų O. K. ir A. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. gruodžio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2YT-1244-904/2025, pagal pareiškėjų O. K. ir A. K. patikslintą pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys antstolis Mindaugas Mažrimas, uždaroji akcinė bendrovė „Erstemos grupė“, akcinė bendrovė SEB bankas

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Dėl atskirojo skundo argumentų

13. Apeliacijos objektas - pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria byla buvo sustabdyta šešiems mėnesiams iki tol, kol pareiškėjai sudarys naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjai pateikė patikslintą prašymą nutraukti jų santuoką bendru sutikimu ir patvirtinti jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties 2.5. punktu šalys susitarė, kad kiekvieno iš šalių vardu iki santuokos nutraukimo atidarytose sąskaitose bankuose ar kitose kredito įstaigose esančios lėšos, taip pat kiekvieno iš šalių vardu iki santuokos nutraukimo sukaupti privatūs pensijų fondai, jei tokių būtų, po santuokos nutraukimo bus to sutuoktinio asmeninė nuosavybė, kurio vardu buvo atidaryta atitinkama sąskaita arba sukauptas atitinkamas privatus pensijų fondas. Sutarties 3.4 punktu šalys susitarė dėl vaikams teikiamo išlaikymo dydžio, pareiškėjui A. K. įsipareigojant skirti dukters F. K. ir sūnaus A. K. išlaikymui kiekvienam po 389 Eur kiekvieną mėnesį, pradedant 2024 m. lapkričio mėnesiu, iki kiekvienas iš jų sulauks pilnametystės arba, nors ir sulauks pilnametystės, tačiau mokysis pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti. Sutarties 3.5 punktu šalys susitarė, kad tėvas A. K. pripažįsta motinai O. K., jog jo vaikų F. K. ir A. K. išlaikymo skola dėl to, kad nuo 2023 metų jis vaikų neišlaikė, šios sutarties pasirašymo metu, t. y. įskaitant 2024 m. spalio mėn., sudaro 14 686 Eur. Ši suma paskaičiuota, įvertinus tai, kad nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti kas mėnesį buvo reikalinga po 633 Eur kas mėnesį kiekvienam, o 2024 metais – 1418 Eur, t.y. po 709 Eur kas mėnesį kiekvienam, o taip pat įvertinus, kad tėvas privalėjo skirti vaikų išlaikymui 1/2 šios sumos (12 mėn. x 1 266 Eur + 10 mėn. x 1418 Eur) : 2 = 14 686 Eur, t.y. 7 343 kiekvienam. Tėvas A. K. įsipareigoja sumokėti vaikų išlaikymo skolą ne vėliau kaip per 1 savaitę po to, kai įsiteisės teismo sprendimas, kuriuo bus patvirtinta ši sutartis, pervesdamas šią sumą į motinos O. K. nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą banke. Kreditorė UAB „Erstemos grupė“ pareiškė, kad sutarties sąlygos dalyje dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, įsiskolinimo, atsiskaitomosiose banko sąskaitose esančių lėšų bei santaupų pasidalinimo pažeidžia kreditorės teises ir interesus.

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sustabdė bylos nagrinėjimą šešiems mėnesiams, kol pareiškėjai sudarys naują sutartį. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi apeliantai pateikė atskirąjį skundą, kurį iš esmės grindžia argumentais, kad teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, nes UAB „Erstemos grupė“ reikalavimas turi būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka bei, kad vien aplinkybė, kad tarp pareiškėjų ir suinteresuotojo asmens yra ginčas dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties savaime nereiškia, kad sutartis pažeidžia konkretaus suinteresuotojo asmens interesus. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantų argumentais sutinka.

16. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.52 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. CK 3.53 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą.

17. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog CK 3.53 straipsnio 4 dalies normoje nėra nustatyto baigtinio aplinkybių, dėl kurių teismas gali netvirtinti sutarties, sąrašo. Teismas tvirtina šalių sutartį, nes ja išsprendžiami sutarties šalių (sutuoktinių) klausimai dėl santuokos nutraukimo padarinių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.; CPK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o santuokos nutraukimo klausimas tokiais atvejais nagrinėjamas supaprastinta tvarka. Sutarčiai dėl santuokos nutraukimo padarinių, kaip ir bet kokiai kitai sutarčiai, taikomas sutarties uždarumo principas – jos šalys turi teisę savo valia, pasirinkimu ir apsisprendimu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Atitinkamai šalys, sudarydamos sutartį, neturi teisės susitarti dėl sutartyje nedalyvaujančių asmenų teisių (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Santuokos nutraukimo atveju, jeigu sutuoktiniai turi kreditorių, duomenys apie kreditorių turi būti pateikiami į bylą ir teismas privalo patikrinti, ar, sudarant ir patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, nebus pažeidžiamos jo teisės. Pagal CK 3.51 straipsnio 2 dalies procesinio pobūdžio nuostatą santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama esant CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms ir supaprastinto proceso tvarka. Jeigu nėra ginčo, tai taikomos CPK V dalies „Ypatingoji teisena“ XXV skyriaus bendrosios nuostatos (CPK 442–443 straipsniai) ir XXXV skyriaus 538–541 straipsnio normos. Pagal CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktą prašyme nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu turi būti nurodyti ir duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš sutuoktinių kreditorius ir nurodymas, kad pareiškėjas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą. Šis pranešimas yra reikalingas kreditoriaus teisėms įgyvendinti, nes jis pagal CK 3.126 straipsnį turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, padalijimo kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus. Jeigu byloje dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių pareiškimu sutuoktiniai ar vienas iš jų turi kreditorių ir dėl jam priklausančių teisių sprendžia sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių, šios sutarties nuostatos turi nepažeisti kreditoriaus interesų, ir teismas, spręsdamas dėl sutarties patvirtinimo, turi patikrinti, ar atitinkama sutarties dalis nepažeidžia kreditoriaus interesų. Teismui nutartimi tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių, jos turinys yra įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių sąlygos yra išdėstomos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą ir teismų praktiką, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią ir nedalyvavusiems byloje asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2006; 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2011).

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, jog teismas negali tvirtinti sutuoktinių kreditorių teises liečiančių ar jų interesus pažeidžiančių nuostatų, jeigu kreditorius nedalyvauja byloje (CPK 265 straipsnis). Jeigu kreditorius įstoja į bylą, nagrinėjamą pagal abiejų sutuoktinių bendrą sutikimą, su savarankiškais reikalavimais, tai pagal CPK 540 straipsnio 4 dalį byla yra sustabdoma. Tais atvejais, kai byloje sprendžiama ar pasisakoma dėl kreditoriaus teisių dėl vieno ar abiejų sutuoktinių (pvz., ar jų prievolė solidarioji ar ne, bendra ar asmeninė sutuoktinio prievolė), o kreditorius reikalavimo nėra pareiškęs, bet pareiškęs atsikirtimus, kuriais nesutinka su sutuoktinių sudarytos santuokos nutraukimo padarinių nuostatomis dėl jo teisių, yra pagrindas spręsti, kad kilo ginčas dėl teisės. Ginčo aplinkybės turi būti išnagrinėtos ir ginčas išsprendžiamas teismo sprendimu. Pagal CPK 443 straipsnio 7 dalį teismas išnagrinėja bylas ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl kreditoriaus teisės reikalauti skolos (iš abiejų ar vieno kurio sutuoktinio, dėl skolos dydžio ar jos sąlygų). Vadovaudamasis principu, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus ir veikti ex officio, (pagal pareigas) teismas ir nesant pareikšto reikalavimo, nereikalaudamas pareiškėjų sutarties pakeitimo, o nepatvirtindamas sutarties, išsprendžia kilusį ginčą ir nurodo, kokius pripažįsta teisinius pareiškėjų ir kreditoriaus santykius (pripažįsta prievolę asmenine, solidariąja, pasibaigusia ar kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2011).

19. Nagrinėjamu atveju kreditorė savarankiškų reikalavimų byloje nėra pareiškusi, patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO taip pat nenustatyta, kad UAB „Erstemos grupė“ pareiškėjams būtų pareiškusi kokių reikalavimų. Kreditorė tik prieštaravo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, dalyje dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, įsiskolinimo dydžio, atsiskaitomosiose banko sąskaitose esančių lėšų bei santaupų pasidalinimo. Taigi pirmosios instancijos teismas, sustabdydamas civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, padarė procesinės teisės normos pažeidimą, kadangi byla CPK 540 straipsnio 4 dalyje nustatytu pagrindu, negalėjo būti sustabdyta. Įvertinus CPK 443 straipsnio 7 dalies nuostatą bei jos taikymo išaiškinimą kasacinio teismo praktikoje, yra pagrindas konstatuoti, jog byloje kilo ginčas dėl teisės, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo sprendimu išspręsti tiek pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį būtinus išspręsti klausimus, tiek kilusį ginčą dėl kreditorės UAB „Erstemos grupė“ pareikštų prieštaravimų sutarties 2.5., 3.4. ir 3.5. punktų sąlygoms. Pagal nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas turi priimti sprendimą, pasisakydamas dėl šio ginčo esmės.

Dėl bylos baigties

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, nustatančias bylos sustabdymo pagrindus, todėl sustabdydamas bylos nagrinėjimą ir nustatydamas terminą sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių trūkumams pašalinti, nors turėjo išnagrinėti bylą iš esmės, patvirtinant ar nepatvirtinant sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, todėl atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti, spręsti dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tvirtinimo ar netvirtinimo (CPK337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

21. Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, susijusių su nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtinų piniginių lėšų dydžio, išlaikymo įsiskolinimo, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuos argumentus vertins pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tvirtinimo ar netvirtinimo.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. gruodžio 23 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.