Kauno apygardos teismo nutartis

2018-09-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-735-593/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-25
Bylos Nr.
1S-735-593/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-38369-2016-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys, Daiva Jankauskienė
Nuteistasis
S. S.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-735-593/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38369-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo S. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo S. S. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. liepos 30 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

S. S. Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas galutine subendrinta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nuosprendžiu S. S. pripažintas kaltu pagal BK 286 straipsnį ir nuteistas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. nuosprendžiu S. S. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį, ir nuteistas 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartimi panaikintas Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu paskirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir S. S. pasiųstas atlikti Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu paskirtą 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 25 d. nuosprendžiu Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nuosprendis pakeistas – panaikinta nuosprendžio dalis, kuria už nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, paskirta bausmė subendrinta su Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, pridėta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, paskirtos bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartimi Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia 2017 m. liepos 19 d., bausmės pabaiga 2019 m. liepos 17 d. Komisija 2018 m. liepos 30 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė netaikyti nuteistajam S. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Tokį sprendimą Komisija motyvavo tuo, jog nuteistasis pataisos namuose nedirba, atvykęs į pataisos įstaigą atsisakė administracijos jam pasiūlyto mokamo darbo, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė bei egzistuoja šie kriminogeniniai veiksniai – išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys bei nuostatos, todėl darytina išvada, kad nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nenusikals.Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi atmetė nuteistojo S. S. skundą dėl Komisijos nutarimo. Apylinkės teismas sprendė, jog nuteistasis S. S. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.Nuteistasis S. S. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.Skunde nurodoma, jog žemesnės instancijos teismas neįvertino to, jog nuteistasis anksčiau neteistas, bausmės atlikimo laikotarpiu nebuvo baustas, nepažeidė nustatytos tvarkos, už gerą ir nepriekaištingą elgesį buvo tris kartus skatintas. Taip pat apylinkės teismas neanalizavo to, jog nuteistasis turi gyvenamąją vietą, tvirtus ryšius – yra lankomas ir palaikomas artimųjų, kas veikia kaip apsauginis faktorius nuo tolesnio pakartotinio nusikalstamumo. Be to, nei Komisija, nei žemesnės instancijos teismas nepateikė jokių aiškių rašytinių įrodymų, kuriais grindžia savo prielaidas, kad nuteistasis ateityje nusikals. S. S. pažymi ir tai, kad jo padaryta nusikalstama veika yra priskiriama mažareikšmei, ji nesukėlė jokių ilgalaikių pasekmių, o jis padarė reikiamas išvadas. Skunde taip pat tvirtinama, jog byloje Sergej Rachinštein prieš Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją buvo suformuota nauja praktika, pagal kurią nustatytos tvarkos ir rėžimo reikalavimų pažeidimas, jei už jį nebuvo paskirta drausminė nuobauda, apskritai, negali būti traktuojamas kaip pažeidimas. Taigi, žemesnės instancijos teismas, sprendimą atmesti jo skundą dėl Komisijos nutarimo, nepagrįstai motyvavo tuo, jog nuteistasis vieną kartą pažeidė nustatytos tvarkos ir rėžimo reikalavimus. Be to, apylinkės teismas padarė nepagrįstą prielaidą, kad nuteistasis atsisakė darbo, neanalizavo atsisakymo priežasčių. Nuteistais teigia darbo atsisakęs, kadangi neturėjo jam atlikti reikalingų specialių žinių, o įkalinimo įstaiga nesuteikė galimybės jam baigti profesinius mokymus. Nuteistojo S. S. skundas atmetamas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, jog egzistuoja formalus pagrindas taikyti S. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, kadangi nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo žemesnės instancijos teismas, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas, bet būtina įvertinti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą – tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Būtent materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą, kaip esminį motyvą atsisakyti taikyti S. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, konstatavo tiek Komisija, tiek apylinkės teismas. Tokiai Komisijos ir žemesnės instancijos teismo išvadai pritaria ir skundą nagrinėjantis teismas. Nesutikdamas su žemesnės instancijos teismo išvada, jog jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką dar nėra pakankama konstatuoti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, S. S. atkreipia dėmesį į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų sukeltas pasekmes, tai, kad anksčiau jis nebuvo teistas, bausmės atlikimo metu nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis, buvo tris kartus skatintas, taip pat tai, kad turi gyvenamąją vietą ir yra saistomas stipriais ryšiais su savo šeimos nariais. Šiame kontekste apygardos teismas pažymi, jog, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymo klausimą, teismas turi įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius, mąstysenos adekvatumą, dedamas pastangas mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kitą rašytinę bylos medžiagą, padedančią įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir pan. Tuo tarpu nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdis, sunkumas, ankstesni teistumai nėra tos aplinkybės, į kurias teismas atsižvelgia vertindamas galimybę nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo institutą, jos gali būti vertintinos tik tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme. Taigi vien tai, kad S. S. bausmę atlieka už apysunkio ir trijų nesunkių nusikaltimų, nesukėlusių sunkių padarinių, padarymą, ar tai, kad anksčiau S. S. nebuvo teistas, savaime nereiškia, kad nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Tai, kad S. S. bausmės atlikimo metu buvo tris kartus skatintas, iki šiol palaiko ryšius su artimaisiais, taip pat tai, kad, lygtinio paleidimo atveju, turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą, vertintina nuteistojo naudai, tačiau šios aplinkybės negali būti pripažįstamos pakankamu pagrindu spręsti, jog nuteistasis savo elgesiu jau įrodė, kad gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, jog jo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Motyvuodamas tokią išvadą, apygardos teismas pažymi, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo išimtinai teigiamas. Kaip matyti iš pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, fiksuotas ir vienas atvejis, kuomet S. S. nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos. Atkreipiamas dėmesys, jog šį pažeidimą nuteistasis padarė 2018 m. sausio 19 d., t. y. po to, kai už gerą elgesį, sąžiningą darbą ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje buvo du kartus skatintas, pareiškiant jam padėką, o tai rodo, jog nuteistojo pozityvus elgesys nėra pastovus. Šiame kontekste aukštesnės instancijos teismas nesutinka su nuteistojo skundo argumentu, jog teismas, svarstydamas lygtinio paleidimo nuteistajam taikymo galimybę, negali vertinti ir pasisakyti dėl tų pažeidimų, už kurių padarymą nebuvo skirta drausminė nuobauda. Susipažinęs su S. S. skunde minimu Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1504-423/2018, apygardos teismas sprendžia, kad nuteistasis, teigdamas, jog minėta nutartimi buvo suformuota praktika, pagal kurią nustatytos tvarkos ir rėžimo reikalavimų pažeidimas, jei už jį nebuvo paskirta drausminė nuobauda, apskritai, negali būti traktuojamas kaip pažeidimas, netinkamai interpretuoja šio sprendimo turinį, jame padarytas išvadas. Atsižvelgus į minėtą administracinio teismo sprendimą, galima sutikti tik su tuo, jog Drausmės komisijos pokalbis su nuteistuoju negali būti prilyginamas nuteistajam paskirtai nuobaudai, tačiau tai paties pažeidimo padarymo fakto nepaneigia. S. S. minimu atveju administracinis teismas pažymėjo, jog konkretaus nuteistojo individualaus darbo su juo knygelėje nebuvo jokių įrašų apie tai, kas nubaudė nuteistąjį už padarytą pažeidimą, todėl teismas sprendė, jog joks pataisos namų direktoriaus ar kito įgalioto pareigūno įsakymas ar nutarimas dėl pažeidimų nuteistojo atžvilgiu nebuvo priimtas, dėl ko Drausmės komisija, apskritai, neturėjo teisinio pagrindo siūlyti pareiškėjui skirti nuobaudą, t. y. svarstyti jo Drausmės komisijoje. Nagrinėjamu atveju, apygardos teismas neturi jokių duomenų, jog S. S. Drausmės komisijoje buvo svarstomas nesant tam juridinio pagrindo, t. y. pataisos namų direktoriaus ar kito įgalioto pareigūno sprendimo dėl pažeidimo padarymo, jų nepateikė ir pats nuteistasis. Šiame kontekste svarbu pažymėti, jog nagrinėjant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas tik įvertina tai, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, netikrindamas skundo medžiagoje pateiktų duomenų teisėtumo ir pagrįstumo. Nesant duomenų apie skundo medžiagoje nurodytos informacijos prieštaringumą, apygardos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju žemesnės instancijos teismas, motyvuodamas sprendimą atmesti nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad S. S. bausmės atlikimo laikotarpiu pažeidė įstaigoje nustatytos tvarkos reikalavimus, kadangi kiekvienas bausmės atlikimo vietos rėžimo reikalavimų pažeidimas, nepaisant to, ar už jo padarymą buvo paskirta drausminė nuobauda, rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Be to, tai leidžia pagrįstai abejoti ir dėl nuteistojo galimybės lygtinio paleidimo taikymo atveju laikytis teismo ir įstatymo jam nustatytų įpareigojimų, t. y. probacijos sąlygų. Teigti, kad nuteistajam gali būti sėkmingai taikomas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutas, neleidžia ir informacija apie tai, jog nuteistajam Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, buvo atidėtas, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios, dalyvauti elgesio pataisos programoje. Akmenės rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi nuteistajam S. S. paskyrė papildomas pareigas, kurios darytų teigiamą įtaką jo elgesiui: draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei įpareigojimą neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Nepaisant teismo jam parodyto pasitikėjimo, nuteistasis probacijos laikotarpiu pažeidė teismo skirtą draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas, dėl ko Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartimi S. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir jis pasiųstas atlikti bausmę. Apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką taip pat sprendžiama vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 1R-229, redakcija), 15.2 punktas). Pažymėtina, jog nors nuteistasis vykdo individualios socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei dalyvauja elgesio pataisos programose, tačiau socialinio tyrimo išvadoje S. S. vis dar nustatomi net keturi kriminogeniniai veiksniai – išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys bei nuostatos. Į šių kriminogeninių veiksnių egzistavimą, spręsdamas dėl materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimo nagrinėjamu atveju, kaip matyti, atsižvelgė ir žemesnės instancijos teismas, nurodęs, jog nuteistasis, atvykęs į pataisos namus, atsisakė mokamo darbo, jis nesugeba atskirti tų sričių, kurios yra probleminės ir turėjo įtakos jo nusikalstamumui, jis yra pernelyg susirūpinęs dėl trumpalaikės naudos, o ne dėl ilgalaikių sprendimų, be to, nuteistasis apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes. Šiuo atveju aplinkybės, dėl kurių nuteistasis atsisakė jam siūlomo darbo atvykus į pataisos įstaigą, nėra itin reikšmingos. Apygardos teismo manymu, sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, svarbu įvertinti nuteistojo darbinę motyvaciją viso bausmės atlikimo laikotarpiu. Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, jog nuteistojo požiūris į darbą bausmės atlikimo laikotarpiu pasikeitė – jis padėjo remontuoti būrio patalpą, kreipėsi į įmonę „Mūsų amatai“, ieškojo darbo ir pataisos namuose, tačiau, vis tik, jam susirasti visų galimybių neišnaudojo. O tai apygardos teismo manymu, rodo, jog nuteistasis ne tik bausmės atlikimo pradžioje, bet ir šiuo metu, nededa visų įmanomų pastangų panaikinti jam nustatomą kriminogeninį veiksnį – išsilavinimą, mokymąsi ir galimybę įsidarbinti. Kadangi nuteistasis neišnaudoja visų galimybių susirasti darbą net ir būdamas pataisos namuose, žinodamas, jog tai gali lemti ir palankesnio teismo sprendimo jo atžvilgiu priėmimą, pagrįstai manyti, jog tai jis darys išėjęs į laisvę, teismas neturi jokio pagrindo. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog pagrindo išvadai, kad nuteistasis S. S. padarė pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra. Pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo, netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nesilaikė teismų praktikos ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymo institutą, nėra pagrindo. Skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją naikini nuteistojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo S. S. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Albinas AntanaitisEvaldas GražysDaiva Jankauskienė