Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje

V. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lenkas, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 188 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis V. Š. 2010 m. kovo 31 d. savo sodyboje (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 269 patvirtintų Aplinkos apsaugos reikalavimų deginant sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas 2 ir 3 punktų reikalavimus, degino nenupjautas ir nesugrėbtas nendres ir žolę, dėl ko gaisras išplito ir pasiekė A. S. priklausančią sodybą (duomenys neskelbtini), kurios teritorijoje sudegė gyvenamasis namas su priestatu, malkinė, tvartas, kiemo rūsys, vertės lauko virtuvė, ir kiti statiniai (rūkykla, šulinys, lauko tualetas), kurių bendra vertė 30000 Lt, bei pastatuose buvę daiktai: 500 Lt vertės trijų durų spinta, 800 Lt vertės sekcija, 2000 Lt vertės senovinė komoda, 500 Lt vertės šaldytuvas, 300 Lt vertės televizorius, bendros 600 Lt vertės keturios lovos, bendros 400 Lt vertės 2 sofos, bendros 400 Lt vertės 2 mediniai stalai, 250 Lt vertės dujinė viryklė, 63 Lt vertės dujų balionas, įvairūs bendros 400 Lt vertės drabužiai ir patalynė, įvairūs smulkūs bendros 300 Lt vertės namų apyvokos daiktai.

Kaltinamasis V. Š. kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad 2010 m. kovo 31 d. maždaug 11 val. ryto buvo uždegęs augančias nendres savo tvenkinyje, iš kurio buvo nuleistas vanduo. Tvenkinys yra sodybos pietvakarinėje pusėje. Ugnis buvo stipri, ji užgeso apie 12 val., ir jis iš ten išėjo. Gaisras išplito netoli namo, jis pats jį užgesino geležiniu grėbliu smūgiuodamas ir grėbdamas. Nuo padegimo pradžios iki pabaigos truko 20 minučių. Nendrės išdegė per minutę laiko. Arti statinių buvo sugrėbta žolė. Tą dieną pūtė stiprus pietų vėjas. Jo žolė buvo nušienauta. Prie pirties žolė buvo užsidegusi nuo nendrių, jis specialiai jos nedegė. Prie gyvenamojo namo 150-200 metrų nedegino. Buvo nedidelės iš rudenio likusios negeros žolės kokie 5 metrai, jis ją padegė prie pirties. Prie gyvenamojo namo nebuvo ugnies. Ugnis nuo nendrių priėjo prie šulinio. Tuo metu, kai jis buvo lauke, dūmų ir ugnies nebuvo. Jis nuėjo namo ir užsnūdo. Apie 14 val. atsibudo ir pamatė, kad dega ta vieta, kur eina melioracijos griovys. Apie 16 val. ugnis priėjo apie 100-150 metrų iki jo sodybos, ji plėtėsi. Ugnis ėjo per Alytaus rajono ribas. Jo sodyba negali būti ugnies židinys. Jokio vientiso sudeginimo iki kitų sodybų nebuvo. Kai atvažiavo gaisrinė, rado sudegintas nendres, jo sodybos teritorijoje degė žolė, nuo šiaurės pusės plėtėsi per jo pelkę. Tos sodybos namo langai užkalti lentomis, lentos atplėštos. S. sodyba už melioracijos griovio, pelkėtos vietovės, į šiaurės vakarus nuo kaltinamojo sodybos. Negali pasakyti, ar kas nors iš kaimynų tą dieną degino žolę. Pas kaimyną buvo juodas plotas, buvo išdegę. Ėjo 100-150 metrų pelkė, ir jis galvojo, kad ugnis užges. Gal lengvabūdiškai pamanė, kad ugnis neis per vandenį, ir į gaisrinę nesikreipė. Iš šiaurinės pusės matosi miškas, jis uždengė vėją, ir ugnis ėjo prieš vėją iš šiaurės pusės į jo sodybos pusę. Buvo išdegęs plotas, jungėsi jo sodybos vieta ir S.. Buvo toliau žolė ir miškas padegęs.

Nukentėjusiojo A. S. atstovas advokato padėjėjas S. M. paaiškino, kad 2010 m. kovo 31 d. (duomenys neskelbtini) kilusio gaisro metu išdegė miško paklotė bei sudegė nukentėjusiajam A. S. nuosavybės teise priklausančios sodybos pastatai ir juose buvęs turtas. Dėl sudegusio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto A. S. patyrė 64513 Lt turtinę žalą. Turtas apdraustas nebuvo. Nukentėjusysis apie 8 metus kartu su šeima gyvena D. B., Lietuvoje apsilanko tik kelis kartus per metus. Dėl šios priežasties sodyba (duomenys neskelbtini) buvo negyvenama, elektra atjungta, krosnis nekūrenama. Iki gaisro paskutinį kartą sodyboje lankėsi 2010 m. sausio mėn., viskas buvo tvarkoje. Dėl kilusio gaisro 2010 m. balandžio 14 d. Prienų r. apyl. prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 79-2-00018-10, kurio metu buvo surinkti privatų kaltinimą patvirtinantys duomenys. Ikiteisminio tyrimo metu V. Š. buvo įteiktas įtarimas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, tačiau 2011 m. vasario 23 d. Prienų r. apyl. prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nenustačius įtariamojo veiksmuose tyčios sunaikinti nukentėjusiajam priklausantį turtą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 1 d. Nr. 269 įsakymu patvirtintų „Aplinkos apsaugos reikalavimų deginant sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas“ 2 ir 3 punktai numato, kad sausą žolę, nendres, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės augalinės kilmės atliekas lauko sąlygomis leidžiama deginti tik sugrėbtas (surinktas) į krūvas, kai nėra galimybių jų kompostuoti ar kitaip panaudoti, ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų. Jų deginimas turi būti nuolat stebimas, jį baigus, smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu, smėliu ir pan. Draudžiama deginti ražienas, taip pat nenupjautas ir nesugrėbtas (nesurinktas): žolę, nendres, javus ir kitas žemės ūkio kultūras. V. Š., pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio taisykles, dėl atsargumo sunaikino svetimą turtą ir padarė didelės turtinės žalos nukentėjusiajam asmeniui. Pagal atliktos teismo ekspertizės išvadą patikslino sudegusių nekilnojamųjų daiktų vertę, nurodydamas, jog sudegusių pastatų bendra vertė yra 30000 Lt.

Liudytoja L. D. parodė, kad gavo pranešimą, jog dega žolė ir pastatai. Nuvykusi tirti gaisro, pamatė išdegusį lauką ir pastatus. Nusistatė vėjo kryptį ir su tarnybiniu automobiliu po mišką ieškojo gaisro židinio. Pėdsakai atvedė prie kaltinamojo sodybos. Pieva degė atvira ugnimi, ugnies liežuviai šliaužė žolės aukščiu į liudytoją. Žolė buvo ne aukštesnė kaip iki kelių. Ji liepė kaltinamajam gesinti ugnį, ir šis gesino rankinėmis priemonėmis. Stovint nuo kelio į sodybą, vėjas pūtė iš priekio. Ištisas bendras plotas buvo išdegęs tarp S. ir Š. sodybų. V. Š. sodyboje žolė buvo išdegusi prie pastatų, apeita pastatai, atrodo, dėtos pastangos, jog neužsidegtų pastatai. Nendrės jo sodyboje degintos stačios. Buvo sausoka. Ugnis galėjo išplisti nuo žolių deginimo aplink pastatą. Ji apėjo deginamą plotą aplink Š. sodybą. Visur yra miškas, gaisras išplito per jo properšą. Moteris, kuri gyvena kitoje kelio pusėje, jai pasakojo, kaip kilo gaisras, sakė, kad matė, kaip už miško dūmai rūko, kad tik kelias ją apsaugojo nuo gaisro.

Liudytoja D. Š. parodė, kad į brolio A. S. sodybą visad užsukdavo po Žolinių. Sodyboje buvo visi brolio skunde išvardinti daiktai, nurodyta jų vertė atitinka realią. Dar buvo plytos, kokliniai pečiai. Buvo ten namai, priestatas, lauko virtuvė, kluonas, malkinė, rūkykla, buvo sekcija, komoda, kėdžių, 3 lovos, patalynė, stalas didelis ir du „stalai-knygos“, staliukai, kėdės, taburetės, 10 metų senumo televizorius, šaldytuvas „Snaigė“ iki 10 metų senumo, indai, puodai, geros būklės senovinė komoda, kurios vertė 2000-3000 Lt. Daiktai buvo naudoti. Namai buvo sutvarkyti, pečiai sumūryti, grindys, namai buvo 50000 Lt vertės. Iki gaisro brolis buvo ten nuvažiavęs, kaimynė B. nueidavo pasižiūrėti. Kluone buvo dar ir vežimai, plūgai. Namai buvo remontuoti, namas apšaliuotas.

Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, jog pastatai - gyvenamasis namas, malkinė, tvartas, kiemo rūsys, lauko virtuvė, kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. S. (b.b. l. 50-53).

Prijungtoje baudžiamosios bylos Nr. 79-2-00018-10 medžiagoje esančiame Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Prienų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio 2010 m. kovo 31 d. akte Nr. 25 dėl kilusio gaisro, surašytas inspektorės L. D., užfiksuota, kad 2010 m. kovo 31 d. sodyboje (duomenys neskelbtini), 2013 m. kovo 31 d. 16.25 val. pastebėtas gaisras, priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai apie jį pranešta 16.27 val., pirmosios pajėgos atvyko 17.00 val., sudegė namas, lauko virtuvė, rūsys, ūkinis pastatas ir juose buvę namų apyvokos daiktai, išdegė pievos ir miško paklotė, gaisro kilimo priežastis – žolės deginimas (b.b.l. 7).

Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Prienų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio inspektorės vidaus tarnybos leitenantės L. D. 2010 m. kovo 31 d. tarnybiniame pranešime dėl neatidėliotino informacijos apie gaisrą patikslinimo nurodyta, kad buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) dega žolė, atvykus ugniagesiams gelbėtojams, degė žolė ir buvo užsidegusi negyvenama sodyba, už miško, apie 800 m pietryčių kryptimi nuo sudegusios sodybos buvo matyti dūmai. Nuvykus pažiūrėti, iš kur jie sklinda, nustatyta, kad V. Š. M. kaime aplink jo žemės sklype esančius pastatus degino nenušienautą žolę, V. Š. teigė, jog žolę degino nuo 12 val. Labiausiai tikėtina, kad gaisras išplito nuo V. Š. sodybos į kitus žolės plotus, išdegusios žolės plotai vientisi, iš to spręstina, kad ugnis pasiekė negyvenamą A. S. sodybą, kurioje visiškai sudegė 4 pastatai. Diena buvo giedra, vėjuota (b.b.l. 8),

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Prienų agentūros 2010 m. balandžio 7 d. rašte Nr. ARPR-4-87 nurodyta, kad gaisro (duomenys neskelbtini) 2010 m. kovo 31 d. metu išdegė 11,5 ha žolinės augmenijos (b.b.l. 9-10).

Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Prienų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Vidaus tarnybos vyr. leitenanto pamainos vado V. B. 2010 m. kovo 31 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pagal pranešimą apie degančią žolę (duomenys neskelbtini) atvykus į įvykio vietą, rasta visiškai sudegusi sodyba, joje elektros įvadas buvo atjungtas, negyvenamojo namo langai buvo užkalti lentomis (b.b.l. 11).

AB LESTO 2011 m. vasario 2 d. rašte Nr. 52350-2 nurodyta, kad su A. S. nesudaryta elektros energijos tiekimo (pardavimo)-vartojimo (pirkimo) sutartis (b.b.l. 29).

Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Prienų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pateiktoje 2010 m. kovo 31 d. gaisro (duomenys neskelbtini) schemoje užfiksuota A. S. sodybos vieta, esanti į šiaurės vakarus nuo V. Š. sodybos (b.b.l. 20).

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2010 m. rugpjūčio 17 d. pažymoje Nr. (8.42)-B8-1127 nurodyta, kad 2010 m. kovo 31 d. Stakliškių sen. vėjo kryptis buvo pietryčių, vidutinis vėjo greitis 12 val. buvo 4 m/s, 15 val. – 8 m/s, kritulių nebuvo (b.b.l. 27).

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos tinklapyje http://www.meteo.lt/ivair_terminu_zod.php pateiktas vėjo krypties termino paaiškinimas - Vėjo kryptis – iš kur pučia vėjai.

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2010 m. gruodžio 15 d. išvadoje Nr. 11-2309 (10) konstatuota, kad tikėtina, jog 2010 m. kovo 31 d. Margų ir Vydžionių kaimų teritorijoje išplitęs pernykštės augmenijos liekanų gaisras, kuris apėmė ir A. S. priklausančią sodybą, yra vienas tęstinis gaisras, išplitęs iš V. Š. sodyboje paties V. Š. deginamų pernykštės augmenijos liekanų plotų, tikėtina, kad tiriamojo gaisro kilimui turėjo įtakos V. Š. vykdytas tikslingas pernykštės augmenijos liekanų deginimas jo sodyboje, ir šio gaisro išplitimui – nenuolatinis pernykštės augmenijos liekanų gaisro plitimo stebėjimas ir nepakankamos priemonės šio gaisro plitimo sustabdymui (b.b.l. 32-34).

Pagal Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį atliktos teismo turto ekspertizės akte Nr. 2013/IVTE-07-003 nurodyta, jog A. S. priklausiusio ir sudegusio nekilnojamojo turto: gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lauko virtuvės (unikalus numeris 6993-5005-8051), kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) tikroji vertė 2010 m. kovo 31 d. buvo 30000 Lt (b.l. 81).

V. Š. 2010 m. balandžio 7 d. nubaustas administracine bauda už tai, jog savo sodyboje 2010 m. kovo 31 d. degino nenušienautą žolę 6 m nuo pastatų ir nendres 60 m nuo miško (b.b.l. 13).

Liudytoja A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2010 m. pavasarį, didįjį trečiadienį jos namų link pro miške esančią properšą matė einant dūmus ir ugnį. Matė, kad už properšos degė pievos. Apie 13 val. ugnis persimetė už properšos, pradėjo degti miškas. Pūtė pietryčių vėjas. Netrukus užsidegė kaimynystėje esanti negyvenama sodyba, priklausanti A. S.. Ji iškvietė gaisrininkus. Gaisras pievoje miške ir sodyboje kilo nuo deginamos žolės (b.b.l. 83).

V. Š., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad gyvena jam priklausančioje sodyboje (duomenys neskelbtini). Sodyba yra vienkiemyje, jos plotas yra 8,9 hektarai. Sodyba yra pelkėtoje vietoje, aplink miškai. 2010 m. kovo 31 d. apie 12 val. sodyboje esančiame tvenkinyje sugalvojo sudeginti apie 10x10 metrų plote augusias sausas nendres. Nendrės sudegė akimirksniu, ir ugnis išplito į žolę prie tvenkinio. Jis užgesino žolę. Tada savo sodybos teritorijoje padegė žolę prie savo pirties. Sudegus žolei, ugnis pilnai užgeso. Apie 14 val. pamatė, kad jo žemėje prie upelio, maždaug 150-200 m nuo namo, dega žolė ir retai augančios nendrės. Dėl kokių priežasčių užsidegė žolė ir nendrės, nežino, jų nepadegė. Žolė ir nendrės ruseno, rūko dūmai, ugnies nebuvo. Buvo išdegęs nemažas plotas, bet pagalvojo, kad deganti žolė ir nendrės išdegs iki upelio ir užges. Žolės negesino. Apie 15-16 val. pamatė, kad dega žolė prie miško, maždaug 50 metrų nuo namo. Užgesino degančią žolę. Tuo metu pamatė, kad dega didelis plotas 70 arų pelkės prie miško, žolė degė atvira liepsna. Pelkės negesino. Matė, kad nuo miško pusės žolės laukas visiškai sudegęs, kad dega žolė kitoje pusėje ir ugnis plinta link kaimyno sodybos. Užgesinęs žolę grėbliu ir pamatė, kad dega maždaug už 500 m už pelkės esanti negyvenama sodyba. Sodybos pastatai degė atvira liepsna. Matė, kad pelkėje yra išdegęs ugnies takas link sodybos. Sodyba negyvenama, kam ji priklauso, nežino. Ugniagesiams neskambino, nes neturėjo telefono, be to, tuo metu gesino degančią žolę. Užgesinęs žolę, pamatė, kad prie degančios sodybos jau atvažiavę ugniagesiai, kurie gesino gaisrą. Nebuvo nuėjęs į sudegusios sodybos gaisravietę. Tą dieną pūtė stiprus pietvakarių vėjas. Sudegusi sodyba yra šiaurės vakarų kryptimi nuo jo sodybos. Kodėl po dviejų valandų užsidegė žolė, ugnis išplito dideliuose žolės plotuose, dėl ko užsidegė už pelkės esanti sodyba, nežino. Nei tyčia, nei dėl neatsargumo sodybos nepadegė. Vėjas žiežirbų nuo jo deginamų nendrių ir žolės nunešti ir padegti žolę kitur negalėjo, nes jis žolę užgesino visiškai. Namuose tuo metu buvo vienas (b.b.l. 102-103).

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra kaltinamojo V. Š., liudytojų parodymais, pirmiau aptartais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis V. Š. 2010 m. kovo 31 d. savo sodyboje (duomenys neskelbtini) degino nenupjautas ir nesugrėbtas nendres ir žolę, dėl ko gaisrui nekontroliuojamai išplitus ir pasiekus (duomenys neskelbtini), sudegė 30000 Lt vertės A. S. priklausanti sodyba ir jos pastatuose buvę daiktai, kurių bendra vertė 6513 Lt, taip kaltinamasis dėl neatsargumo sunaikino svetimą turtą ir padarė didelę 36513 Lt turtinę žalą nukentėjusiajam.

Pagal BK 188 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neatsargiai sunaikino ar sugadino svetimą turtą ir padarė nukentėjusiam asmeniui didelės turtinės žalos, (...), neatsargaus turto sunaikinimo svarbiausias subjektyviosios pusės požymis - kaltė pasireiškia neatsargumu. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė už minėtus veiksmus atsiranda esant nusikalstamam pasitikėjimui ar nusikalstamam nerūpestingumui. Iš bylos duomenų matyti, jog kaltinamasis buvo nusikalstamai nerūpestingas – jis nenumatė, jog jo veika gali sunaikinti svetimą didelės vertės turtą - už beveik kilometro esančią A. S. sodybą, tačiau jis turėjo ir galėjo tai numatyti. V. Š. neatsargiai elgėsi su ugnimi, jis pažeidė norminio akto – Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 269 patvirtintų Aplinkos apsaugos reikalavimų deginant sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas 2 ir 3 punkto nuostatas, kurios draudžia deginti nenupjautas ir nesugrėbtas (nesurinktas) žolę, nendres, o sausą žolę, nendres, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės augalinės kilmės atliekas lauko sąlygomis leidžia deginti tik sugrėbtas (surinktas) į krūvas, kai nėra galimybių jų kompostuoti ar kitaip panaudoti, ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų, taip pat nustato, kad jų deginimas turi būti nuolat stebimas, jį baigus, smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu, smėliu ir pan. Tokius draudžiamus veiksmus kaltinamasis atliko vėjuotą dieną – pats pripažino, kad tą dieną pūtė stiprus vėjas, atitinkamai nurodyta ir specialisto išvadoje, jog vėjo gūsiai gaisro dieną siekė 11-15 m/s bei liudytojos L. D. parodymuose. Nors kaltinamasis teigė, kad vėjo kryptis tą dieną buvo nepalanki gaisrui išplisti A. S. sodybos link, ir aiškino, kad tą dieną pūtė pietų vėjas, o nukentėjusiojo sodyba yra į šiaurės vakarus nuo jo sodybos, iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2010 m. rugpjūčio 17 d. pažymos Nr. (8.42)-B8-1127 matyti, kad gaisro dieną įvykio vietoje pūtė kaip tik pietryčių vėjas, taigi – būtent šiaurės vakarų kryptimi. Pats kaltinamasis pripažino, jog jam deginant nenupjautas nendres, gaisras išplito netoli namo, o jis gaisrą užgesino geležiniu grėbliu smūgiuodamas ir grėbdamas, nors teisės aktai reikalauja, kad baigus deginimą, smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu, smėliu ir pan. V. Š. pripažino, kad jis, jo manymu, užgesinęs degintą žolę, nuėjo namo ir tik po poros valandų pamatė, kad išplitusi per pelkę. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas V. Š. parodė, kad apie 14 val. matė jo žemėje prie upelio, maždaug 150-200 m nuo namo, degant žolę ir nendres, kurios ruseno, buvo išdegęs jau nemažas plotas, bet jis jų negesino, tikėdamasis, kad žolė ir nendrės išdegs iki upelio ir užges, o jau apie 15-16 val. pamatė, kad dega 70 arų pelkės prie miško. Tačiau kaltinamasis neskambino nei ugniagesiams, nei pats ėmėsi pakankamų priemonių išplitusiam gaisrui gesinti. Kaltinamasis parodė nematęs, kad kuris nors iš kaimynų tą dieną irgi būtų deginęs žolę. Liudytoja L. D. patvirtino, jog tarp A. S. ir V. Š. sodybų buvo išdegęs ištisas bendras plotas, ugnis išplitusi per miško properšą, o V. Š. sodyboje žolė buvo išdegusi prie pastatų. Tai, jog A. S. sodybą ugnis pasiekė būtent nuo kaltinamojo sodyboje jo degintų nendrių ir žolės, patvirtina ir Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2010 m. gruodžio 15 d. išvada Nr. 11-2309(10). A. S. sodyboje elektra buvo atjungta, sodyba tuo metu buvo negyvenama. Taigi, byloje jokių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų kitas gaisro kilimo priežastis, nenustatyta. Kaltinamasis šioje konkrečioje situacijoje – esant pakankamai sausam orui, stipriam vėjui, degindamas nenupjautas nendres, nuo jų gaisrui išplitus į žolę jo sodyboje, o šio gaisro neužgesinęs vandeniu, smėliu ar pan., palikęs gaisravietę be priežiūros kelioms valandoms, turėjo ir galėjo numatyti savo draudžiamos veikos padarinius – tai, jog gaisras gali išplisti ir sunaikinti svetimą turtą. Svetimas turtas buvo visiškai sunaikintas, jo sunaikinimas padarė didelę, t.y. viršijančią 250 MGL (BK 190 straipsnis), turtinę žalą nukentėjusiajam – ekspertizės metu nustatyta, kad A. S. sodybos statinių vertė buvo 30000 Lt, tiek pats A. S. raštu nurodė, tiek parodė liudytoja D. Š., kad sodyboje iki gaisro buvusių įvairių baldų, buitinės technikos, kitų daiktų vertė buvo ne mažesnė kaip 6513 Lt.

BK 188 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai atsirado dėl teisės aktais nustatytų specialaus elgesio saugumo taisyklių pažeidimo, tačiau kaltinamasis neatitinka BK 188 straipsnio 2 dalies numatytos nusikalstamos veikos subjekto reikalavimų. Todėl tais atvejais, kai tokias taisykles pažeidžia asmenys, kurie teisės aktais neįpareigoti jų laikytis, veika kvalifikuojama pagal BK 188 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo nusikalstamos veikos aplinkybes visiškai patvirtino byloje išanalizuotų pirmiau išvardintų įrodymų visuma, teismas daro išvadą, kad V. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 188 straipsnio 1 dalyje (turto sunaikinimas dėl neatsargumo).

Skiriant bausmę V. Š., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas neatsargus nesunkus nusikaltimas, pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis pirmiau neteistas (b.l. 53), administracinėmis nuobaudomis baustas už KET pažeidimus (b.l. 41-48), psichiatro-narkologo įskaitoje neįrašytas (b.b.l. 97), nedirba. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus visas šias aplinkybes, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė (BK 48 straipsnis), laisvės apribojimo terminą nustatant mažesnį, nei galimos skirti bausmės vidurkis.

Nukentėjusysis A. S. pareiškė civilinį ieškinį 64513 Lt turtinei žalai atlyginti, teisiamajame posėdyje jo atstovas, atsižvelgdamas į eksperto išvadą dėl sudegusios sodybos vertės, reikalavimą sumažino iki 36513 Lt. Kaltinamasis sudegusio turto vertės neginčijo.

Nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Turtinė žala (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnis) - tai skirtumas tarp nukentėjusio asmens turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos, taip pat nukentėjusiojo numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurias gauti sutrukdė neteisėti nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas. Nustatant patirtą turtinę žalą, teismas atsižvelgia į tai, jog sudegusios sodybos kaina yra nustatyta, atlikus turto ekspertizę, kurios išvada teismas neturi pagrindo abejoti, o sodyboje sudegusių baldų, namų apyvokos daiktų, buitinės technikos, rūbų ir pan., kurių vertę nurodė nukentėjusysis, patvirtino liudytoja D. Š., kurios parodymais teismui taip pat nėra jokio pagrindo netikėti. Taigi, civilinis ieškinys yra įrodytas, padarytos žalos dydis yra realus, todėl, nustačius, jog V. Š. neatsargiai sunaikino nukentėjusiojo turtą, civilinis ieškinys dėl 36513 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, priteisiant šią sumą iš V. Š. nukentėjusiojo A. S. naudai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusysis prašė taikyti civilinio ieškinio užtikrinimo priemonę ir laikinai apriboti V. Š. nuosavybės teises į jam priklausantį turtą. Pagal BPK 116, 151 straipsnių nuostatas, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, teismas turi imtis priemonių civiliniam ieškiniui užtikrinti: surasti kaltinamajam ar už jo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį. Baudžiamojoje byloje pareikštas ir tenkintinas turtinis reikalavimas fiziniam asmeniui didelei sumai, todėl, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo galimybes išieškoti padarytos žalos atlyginimą, skirtinas laikinas kaltinamojo V. Š. nuosavybės teisės apribojimas 36513 Lt sumai (BPK 116, 151 straipsniai). Prašydamas baudžiamojoje byloje laikinai apriboti nuosavybės teises į kaltinamajam priklausantį turtą, nukentėjusysis nenurodė konkrečiai kokiam kaltinamojo turtui taikyti laikinąjį nuosavybės teisės apribojimą, kaltinamojo turto sudėtis ir buvimo vieta nėra žinoma, todėl turtą surasti ir aprašyti pavestina nukentėjusiojo baudžiamojoje byloje pasirinktam antstoliui.

Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Byloje yra pateikti advokato atstovavimo sutartis ir pinigų priėmimo kvitas (b.l. 11, 87, 88), iš kurių matyti, jog nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. S. atstovavimo teisme išlaidos sudaro 1800 litų. Ši suma priteistina iš kaltinamojo V. Š. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. S. naudai (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151, 152, 297 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 188 straipsnio 1 dalį ir nubausti laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams.

Priteisti iš V. Š. nukentėjusiajam A. S. 36513,00 Lt turtinei žalai atlyginti ir 1800,00 Lt teisinės pagalbos išlaidų.

Paskirti kaltinamajam V. Š. laikiną nuosavybės teisių į jam priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus apribojimą 36513,00 litų sumai, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, pavedant šį turtą saugoti V. Š..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.