- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-01
- Bylos Nr.
- eII-1053-1165/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00888-2025-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vita Padriezaitė
- Pažeidėjas
- I. D.
- Pareiškėjas
- I. D.
- Kategorijos
- 16.11.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos I. D. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. rugpjūčio 8 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo tyrėjo Audriaus Mikalausko 2025 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje I. D. patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad ji 2025 m. liepos 13 d. 11.58 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 0,88 promilės neblaivumas, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus ir padarydama administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje. I. D. šiuo nutarimu paskirta administracinė nuobauda – 800 eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams bei draudimas 12 mėnesių vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
Šalies argumentai
Pareiškėja I. D., nesutikdama su Institucijos 2025 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu, pateikė skundą, kuriuo prašo šį nutarimą pakeisti ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu yra numatyta minimali ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės neskirti išvis, pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Skunde pareiškėja I. D. nurodo, kad ji prisipažino padariusi pažeidimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi. 2025 m. liepos 13 d. 11.58 val. vairavo automobilį. Policijos alkoholio matuokliu buvo nustatytas 0,88 (0,86 po paklaidos) promilių neblaivumas. Vairuojant nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų KET reikalavimų. Jos manymu, įvyko techninė klaida. Ji turi daug diagnozuotų ligų, jai yra nustatytas pirmos grupės neįgalumas, vartoja labai daug vaistų. Dėl ligų alkoholio nevartoja jau daug metų. 2025 m. liepos 13 d. 14.06 val. medicinos įstaigoje buvo paimtas kraujo mėginys, kraujo tyrimu nustatytas 0,34 promilių neblaivumas. Prieš nusprendžiant vairuoti automobilį, visiškai nesijautė neblaivi, priešingu atveju vairavus nebūtų. Policijos pareigūnams davė sąžiningus ir nuoseklius paaiškinimus. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Ji išgyvena nepakeliamą gėdos jausmą ir psichologinį spaudimą, dėl visuomenėje smerkiamo inkriminuojamo nusižengimo prieštaraujančio teisės ir moralės normoms. Iki šio įvykio nėra padariusi analogiško ar panašaus administracinio nusižengimo, turi virš 24 metų vairavimo stažą. Yra dora visuomenės narė, visuomenėje priimtiną gyvenimo būdą pasirinkusi pilietė, įgijusi aukštąjį išsilavinimą, dirbanti, besirūpinanti šeima, artimaisiais, savo darbine, namų bendrijos aplinka, aplinkinių charakterizuojama teigiamai. Dirba direktoriaus pavaduotoja įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darbo funkcijų atlikimui, yra būtina turėti galimybę vairuoti transporto priemonę. Šios teisės turėjimas ypač reikšmingas vykdant darbines funkcijas, vykdydama šias funkcijas, privalo vizituoti įmonės klientus esančius rytų Lietuvoje, įsigyti žaliavų. Taip pat nuvykimui į darbo vietą, yra ypatingai svarbu turėti galimybę vairuoti transporto priemonę. Gyvenamoji vieta nuo darbo vietos yra nutolusi apie 40 kilometrų. Yra charakterizuojama kaip atsakingas, iniciatyvus, sąžiningas, visada padedantis, mandagus, empatiškas, pavyzdingas, jautrus, pagarbus, pozityvus, patikimas ir pareigingas asmuo. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakteristikoje pažymima, kad seniūnija jokių nusiskundimų dėl jos nėra gavusi. Labai gailisi dėl padaryto nusižengimo, pergyvena dėl darbo praradimo, pajamų netekimo, negalėjimo pasirūpinti šeima ir artimaisiais. Netekusi teisės vairuoti netektų darbo, tai sukeltų nepakeliamą finansinę naštą jai ir artimiesiems. Dėl sveikatos būklės kitą darbą susirasti būtų ypač sudėtinga.
Taip pat teisė vairuoti reikalinga pasirūpinti pensinio amžiaus tėvais G. S. ir J. S., kurie gyvena (duomenys neskelbtini). Dėl sveikatos sutrikimų tėvui reikalinga pagalba lankantis pas gydytojus. Teisės vairuoti turėjimas ypač reikšmingas besirūpinant tėvo sveikata ir privalomai vykstant į Všį „(duomenys neskelbtini)“, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas ir kitas medicinos įstaigas. Taip pat rūpinasi tėvų maistu ir vaistais.
Be to, ir savo sveikatos priežiūros tikslais yra svarbu turėti galimybę vairuot transporto priemonę. Jai yra diagnozuotos įvairios lėtinės ligos, (duomenys neskelbtini) (jos svoris 31 kg, ūgis 171 cm), (duomenys neskelbtini), nustatytas pirmos grupės neįgalumas, vartoja labai daug vaistų. Šios teisės turėjimas ypač reikšmingas privalomai vykstant į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninę Santaros klinikas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas ir kitas medicinos įstaigas, sekti sveikatos sutrikimų eigą, išsirašyti būtinus vaistus. Netekusi teisės vairuoti rizikuoja padidėjusiu krūviu, tai apsunkintų jos sveikatos būklę. Sveikatos sutrikimai sukelia galvos svaigimą, bendrą silpnumą, tonuso nebuvimą, drebulį, dusulį.
Negali nuvykti ir grįžti iš darbo vietos, vykdyti savo darbinių pareigų neturėdama teisės vairuoti. Neturi kaip užtikrinti pensinio amžiaus tėvų gerovės ir savo sveikatos gerovės. Ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukeltų neproporcingai neigiamas pasekmes ne tik jai, bet ir artimiesiems. Paskyrus trumpesnę administracinio poveikio priemonę arba administracinio poveikio priemonės neskiriant, būtų pakankamai paveikta, būtų pasiekti administracinės atsakomybės tikslai. Dėl trumpesnio administracinio poveikio priemonės paskyrimo arba administracinio poveikio priemonės neskyrimo nebūtų pažeistas nei viešasis interesas, nei teisingumo principas.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į skundą prašo skundžiamą 2025 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.
Šalies argumentai
Pareiškėja I. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad skundą palaiko ir prašo jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad turi sveikatos sutrikimų, buvo išgėrusi lašų „Leptranda“, kurie sustojo skrandyje. Taip pat iš vakaro gėrus buvo lašų su katžole. Išgėrė gal 10-13 lašų „Leptrandos“. Šie vaistai yra su alkoholiu. Nesijautė apsvaigusi, tikrai nebūtų vairavusi kitaip ir dariusi pažeidimo. Jai teisės yra labai svarbios darbe, nes darbo vieta už 40 km/h. Mama nevairuojanti, tėtis neįgalus, reikia vykti į gydymo įstaigas, jai pačiai reikia dažnai į gydymo įstaigas. Teisės yra jos gyvenimo pagrindas. Jai šiuo metu sustabdyta teisė vairuoti. Nuo liepos 13 d. bando prisiglausti kaime, bet ilgai nebus, stengiasi išsaugoti darbo vietą. Tikisi, kad galės vairuoti. Tą dieną vaistus gėrė iš ryto, o iš tėvų išvažiavo apie 12 val. Lašus išgėrė apie 8 val. ryte. Pirmuosius lašus išgėrė apie 5 val. ryte. Alkoholio nevartojo. Ji sveria 31 kg, o ūgis 171 m. Jos skrandyje viskas labai ilgai užsibūna, turi begalę sveikatos problemų, geria daug vaistų. Turi autoimuninę ligą. Kitą darbą jai neįmanoma būtų gauti. Darbo veikla yra jos pragyvenimo šaltinis. Gauna pašalpą dar, bet iš jos neįmanoma gyventi. Antialkoholiniai užraktai jai finansiškai būtų sunku. Su bauda sutinka. Ginčija tik teisių atėmimą 6 mėnesiams. Norėtų, jeigu įmanoma, kad „alkoblokas“ būtų panaikintas. Ji su juo sutiko, nes nežinojo, ar galima kitaip. Sutinka dabar su „alkobloku“, įsirengs jį. Buvo nuvykusi į klinikas ir ten jokio apsvaigimo gydytojai nenustatė. Gydytojo išvada, kad buvo blaivi. Jai nebuvo privaloma pasidaryti tą tyrimą, bet ji pasidarė, nes pačiai buvo labai keista.
Atsiliepimas
Institucijos, priėmusios nutarimą ne teismo tvarka administracinio nusižengimo byloje, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepime į skundą Institucija yra pateikusi prašymą bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant, todėl skundas teismo posėdyje išnagrinėtas jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingos institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Nagrinėjamu atveju, matyti, kad pareiškėja I. D. neginčija, jog įvykdė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą (vairavo transporto priemonę būdama neblaivi – jai nustatytas 0,88 promilių girtumas), tokiu būdu pažeisdama KET 14 punktą, kuriame, be kita ko, nustatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Tačiau pareiškėja nesutinka su jai paskirtos administracinės poveikio priemonės individualizavimu, manydama, jog skunde nurodytų motyvų pagrindu ši skundžiamo nutarimo dalis turėtų būti pakeista, neskiriant specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo arba jį skiriant kuo trumpesniam terminui. Taigi skunde yra keliamas pareiškėjai kartu su administracine nuobauda paskirtos administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) individualizavimo klausimas.
ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmenys, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. To paties straipsnio 6 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą privaloma skirti: 1) teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba 2) teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Taigi, įstatymų leidėjas ANK 422 straipsnio 6 dalyje įtvirtino imperatyvią teisės normą, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą kartu su paskirta administracine nuobauda yra privaloma skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
Galimybę paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje arba administracinio poveikio priemonės neskirti numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Pagal minėtą įstatymo nuostatą teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis gali būti taikoma tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Pavyzdžiu šiuo atveju galėtų būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir kita, kas galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti. Tokios pat taisyklės galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo.
Šioje administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad pareiškėja I. D. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančio Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjo Žygimanto Lažaunyko 2025 m. liepos 13 d. tarnybinio pranešimo, buvo gautas pranešimas, kad automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pavojingai manevruoja, važiuoja per dvi juostas, automobilį vairuoja moteris. Atvykus ties pastatu adresu, (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas ir sustabdytas pranešime nurodytus apibūdinimus atitinkantis automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Priėjus prie automobilio, prie jo vairo sėdėjo I. D.. Pabendravus su I. D. ši teigė, kad vyksta namo, paklausus, ar ši nevartojo alkoholinių gėrimų, I. D. teigė, kad alkoholinių gėrimų nevartojo, tačiau prieš keletą valandų vartojo lašus. I. D. kalbėjo nerišliai, taip pat buvo pastebėti nekoordinuoti judesiai. Buvo patikrintas I. D. alkoholio kiekis iškvėptame ore su alkotesteriu „Alcotest Drager 7510 Nr. ARKL-0678“, patikros sertifikato Nr. 2360116. Pirmu tikrinimu, 11.37 val. buvo nustatytas 1,01 prom. neblaivumas, o antru tikrinimu 11.53 val. nustatytas 0,88 promilių neblaivumas. Paklausus I. D., ar su pažeidimu sutinka ir gailisi, I. D. teigė, kad su pažeidimu sutinka ir gailisi. Automobilis buvo perduotas I. D. vyrui K. D.. Atvykus K. D., I. D. teigė, kad su alkotesterio rodmenimis nesutinka ir teigė, kad yra smulkaus kūno sudėjimo, mažo svorio ir vartoja raminamuosius vaistus, dėl kurių iškvėptame ore alkotesteris galimai aptiko alkoholio.
Taigi, bylos medžiagoje užfiksuota, jog pirmojo tikrinimo metu pareiškėjai I. D. buvo nustatytas 1,01 promilės neblaivumo laipsnis, o antrojo tikrinimo – 0,88 promilės, įvertinus paklaidą – 0,86 promilės, neblaivumas, kas rodo, jog nesuvokti savo apsvaigimo objektyviai nebuvo įmanoma. Kaip matyti iš neblaivumo nustatymo akte užfiksuotų aplinkybių, buvo užfiksuoti ir I. D. neblaivumo požymiai – nerišli kalba ir nekoordinuoti judesiai, negalėjimas stovint pirštu patakyti į nosies galą. Tai, kad pareiškėja kritiškai nevertino savo būklės patvirtina ir tai, kad, tiek policijos pareigūnams, tiek skunde, ji neigė vartojusi alkoholį teigdama, jog vartojo lašų. Teismo posėdžio metu įvardino gertus lašus – „Leptranda“. Pažymėtina, kad iš viešai internete prieinamos informacijos (vaisto informacinio lapelio) matyti, jog geriamajame tirpale, kurį nurodė pareiškėja – „Leptandra“, sudėtyje yra etanolio. Vis dėlto, kaip nurodyta šio vaisto informaciniame lapelyje, vaisto sudėtyje yra 35 tūrio % etanolio (alkoholio), t. y. iki 150 mg dozėje (atitinka 3 ml alaus, 1 ml vyno). Pareiškėja nurodė, kad išgėrė 10-13 lašų prieš keletą valandų (8 val. ryte, o neblaivumas pirmąjį kartą jai buvo patikrintas – 11.37 val.). Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, pareiškėja nebuvo visiškai nuoširdi nurodydama įvykio aplinkybes. Nors pareiškėja nurodo, kad buvo nuvykusi į gydymo įstaigą, kur buvo patikrintas jos neblaivumas ir gydytojai nustatė, kad ji yra blaivi, pažymėtina, kad į gydymo įstaigą pareiškėja nuvyko po poros valandų, jos kraujas paimtas 14.06 val. ir jai buvo nustatytas 0,34 promilės neblaivumas. Akivaizdu, kad pareiškėja duodama paaiškinimus teismui, nebuvo visiškai nuoširdi ir siekė minimizuoti savo veiksmus, nurodydama, kad neblaivumas jai gydymo įstaigoje nustatytas nebuvo. Be kita ko, teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl asmens iniciatyva atlikto papildomo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-39-2014). Pažymėtina, jog teismų praktikoje yra konstatuota, jog laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Pažymėtina, jog paprastai suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100-125 mg/kg/val. greičiu, kraujyje jo koncentracija sumažėja vidutiniškai 0,15 – 0,2 proc. promilės per valandą. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (administracinė byla Nr. N62-3686/2008). Paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai.
Nors I. D. teigė, jog savo kaltę pripažįsta ir gailisi, tačiau jos nurodytos faktinės aplinkybės, jog ji alkoholio nei iš vakaro, nei ryte nevartojo, o tik išgėrė vaistų, rodo, jog ji nėra nuoširdi, kadangi akivaizdu, jog nuo vaistų („Leptandra“) asmuo negali apsvaigti tiek, kad pirmu tikrinimu būtų nustatytas net 1,01 promilių neblaivumas. Pareiškėja I. D. padarė pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, galintį sukelti pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, kaip jau minėta, sankcijoje už šį pažeidimą imperatyviai nustatė privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Teismas, įvertinęs pareiškėjos skundo motyvus, kuriais yra grindžiamas švelnesnės negu ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės paskyrimas, šiuo atveju byloje nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad priimant skundžiamą nutarimą buvo nustatyta pareiškėjos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Akivaizdu, kad priimant skundžiamą nutarimą nurodytos aplinkybės buvo įvertintos ir I. D. buvo paskirta ne tik minimali ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – 800 eurų bauda, bet ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kuris lygus minimaliam ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytam terminui, tai yra 6 mėnesiams bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 1 metams. Pareiškėjos I. D. neblaivumo faktas neabejotinai nustatytas nepriklausomai nuo pačios nusižengimą padariusios pareiškėjos valios, priešingai – policijoje buvo gautas pranešimas apie įtartinai manevruojančią transporto priemonę. Kaip nurodyta skunde, administracinio nusižengimo padarymo metu pareiškėja I. D. nebuvo pradedančioji vairuotoja, priešingai – turinti 24 metų vairavimo stažą. Taigi, I. D., kaip patyrusi vairuotoja, prieš vairuodama automobilį turėjo elgtis atsakingai ir įvertinti, kad yra neblaivi, numatyti galimas tokio elgesio pavojingas pasekmes, taip pat tai, kad už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam numatyta griežta administracinė atsakomybė, kuri jai gali sukelti nepatogumų. Aplinkybės, jog pareiškėja nepadarė jokių kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, nusižengimo mažiau pavojingu nedaro ir jo nepateisina.
I. D., prašydama sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą, prašymą motyvuoja tuo, kad teisė vairuoti transporto priemones jai būtina, kadangi jos darbovietė nuo gyvenamosios vietos yra nutolusi 40 km atstumu, be to, ji vykdo darbo veiklą, kurioje jai reikia vykti į kitus miestus. Neturėdama teisės vairuoti ji gali prarasti darbą. Vis dėlto, šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjai teisė vairuoti transporto priemones šiuo metu yra sustabdyta nuo administracinio nusižengimo protokolo surašymo dienos – nuo 2025 m. liepos 13 d., tai yra jau daugiau nei 2 mėnesius, o darbo veiklą ji vykdo iki šiol, kas sudaro pagrindą abejoti pareiškėjos nurodytų aplinkybių pagrįstumu. Netgi šias aplinkybes vertinant kaip pagrįstas, pažymėtina, kad nuosekliai šiuo klausimu formuojamoje teismų praktikoje pasisakyta, jog asmens vykdoma darbo veikla ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones turėjimo būtinybė šiai veiklai tęsti nėra laikoma išimtine aplinkybe, kurios egzistavimas pagrindžia ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą. Vertinant priešingai, susidarytų teisiniu požiūriu ydinga situacija, kurioje asmenys, vykdantys darbo veiklą, susijusią su transporto priemonių vairavimu, atsidurtų palankesnėje situacijoje už kitus administracinėn atsakomybėn traukiamus asmenis, tokios veiklos nevykdančius. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja, žinodama, jog teisė vairuoti jai yra būtina darbo veiklai vykdyti, turėjo visas objektyvias galimybes pasirinkti tokį elgesio variantą, kuris nekeltų rizikos šios teisės netekti. Tačiau šiuo atveju I. D. savo elgesio pasekmių neapsvarstė ir nesant jokios objektyvios būtinybės sėdo prie automobilio vairo būdama neblaivi.
Be kita ko, pareiškėja savo skunde nurodė, kad ji rūpinasi savo pensinio amžiaus tėvais, kurie gyvena (duomenys neskelbtini). Dėl sveikatos sutrikimų tėvui reikalinga pagalba lankantis pas gydytojus, todėl reikia vykti į gydymo įstaigas, be to, rūpinasi tėvų maistu ir vaistais. Be to, pažymėjo ir tai, kad dėl jos pačios sveikatos problemų jai dažnai reikia vykti į gydymo įstaigas, o teisės vairuoti neturėjimas kelią riziką, jog jai padidės krūvis. Tačiau ir šios pareiškėjos akcentuojamos aplinkybės nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jos naudai, nes šias aplinkybes, prieš pažeisdama teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pati I. D., o to nepadariusi ji prisiėmė pasekmių, kilusių jai dėl padaryto nusižengimo, riziką. Akivaizdu, kad pareiškėjos vairavimo teisės netekimas sukels tam tikrų nepatogumų tiek pačiai pareiškėjai, tiek jos artimai aplinkai, tačiau šiuo atveju teismas pabrėžia, jog dėsninga, kad paskirta nuobauda ir turi sukelti asmeniui nepatogumų, kad kitą kartą prieš nusižengdamas asmuo apmąstytų savo elgesį, todėl paminėtosios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, dėl kurių būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti trumpesnį teisių atėmimo terminą. Atėmus teisę vairuoti transporto priemones kilęs nepatogumas gali būti įveiktas kitomis priemonėmis, pareiškėja gali pasirinkti bet kurį iš daugelio alternatyvių važiavimo būdų: rinktis visuomeninį transportą, taksi, pasisamdyti vairuotoją, paprašyti šeimos narių ar draugų ją nuvežti ir panašiai. Pažeidėjai neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti, sutrumpinti paskirtą nuobaudą, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Teismas pažymi, jog pažeidėjui atsiradę neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias ne tik jam, bet ir jo artimiesiems. Šiuo atveju, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėja sprendimą vairuoti transporto priemonę priėmė žinodama apie tai, kad turi rimtų sveikatos problemų, o taip pat ir pareigą rūpintis pensinio amžiaus tėvais. Pareiškėja I. D. žinodama, kad teisė vairuoti transporto priemones jai yra svarbi, šia specialia teise naudojosi neatsakingai, todėl administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui. Tai, kad I. D. nesilaikydama visuomenėje priimtų normų, elgdamasis itin lengvabūdiškai pablogino savo padėtį, yra tik jos pačios netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas.
Teismas pažymi, kad išskirtine aplinkybe nelaikytina pareiškėjos nurodoma aplinkybė, jog dėl jos padaryto nusižengimo nekilo neigiamų padarinių. Tai, kad šiuo atveju faktiškai nekilo eismo įvykis ar nepadaryta žala kitų asmenų turtui ar sveikatai, nei kiek nemažina padaryto nusižengimo pavojingumo. Vairavimas esant neblaiviam, nepriklausomai nuo to ar buvo sukeltas eismo įvykis ar ne, padaryta žalos kitų asmenų turtui bei sveikatai ar ne, jau pats savaime yra pavojinga ir įstatyme uždrausta veika, o vairuojant neblaiviam sukeltas eismo įvykis gali tapti nebent pagrindu dar griežtesnei atsakomybei pagal kitus ANK straipsnius arba sukelti net ir baudžiamąją atsakomybę. Pareiškėja teigė, kad praeityje nebuvo bausta už analogiško pobūdžio Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Šis faktas, atsižvelgiant į ypatingai pavojingo administracinio nusižengimo padarymą, šiuo konkrečiu atveju pareiškėjos atsakomybės nešvelnina. Vairuodama automobilį neblaivi pareiškėja I. D. kritiškai nevertino savo neteisėto elgesio galimų pasekmių (pavyzdžiui, eismo įvykio sukėlimo), todėl faktą, jog praeityje ji nebuvo bausta už vairavimą esant neblaiviai, vertinti kaip ypatingai jos teisinę padėtį švelninančią aplinkybę, jokios objektyvios galimybės nėra. Svarbu pažymėti, jog kaip jau buvo minėta, pareiškėjos vairavimas sukėlė pagrįstus įtarimus kitam asmeniui, kuris apie tai pranešė policijos pareigūnams ir pareiškėja buvo sustabdyta.
Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad norėtų, jog jai būtų panaikintas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, kad už nagrinėjamą padarytą nusižengimą sankcija imperatyviai numato, jog už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą privaloma skirti arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių, arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Kitokių alternatyvų įstatymas nenumato, o išskirtinių aplinkybių, lemiančių jos teisinės padėties švelninimą, aptariamu atveju teismas neįžvelgė, be to, kaip nurodė pats pareiškėja, nesant galimybių panaikinti šio draudimo, su juo sutinka.
Taigi, atsižvelgiant į ankščiau išdėstytus argumentus, šioje administracinio nusižengimo byloje remiantis skunde išdėstytais argumentais nėra jokio objektyvaus pagrindo taikyti pareiškėjai ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, netaikant specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar sutrumpinant atėmimo terminą, jį nustatant trumpesnį nei įstatymo sankcijos ribose. Nei jos nurodomos darbo, nei šeiminės aplinkybės nėra laikytinos išimtinėmis ir sudarančiomis pagrindą manyti, jog sankcijos ribose pareiškėjai paskirta administracinio poveikio priemonė yra neadekvati ir neproporcinga jos įvykdytam administraciniam nusižengimui. Numatant griežtas sankcijas už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, yra vertinamas visuomenės interesas, prevenciniai atsakomybės taikymo tikslai ir pažeidėjo nubaudimas tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas. Šiuo atveju privatus asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninis interesas išvengti neigiamų pasekmių, negali būti vertinamas ignoruojant viešąjį interesą (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byla Nr. ATP-82-1020/2017).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjos I. D. skundą atmesti.
palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) nepakeistą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.