Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „VM Valda“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 17 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla Nr. 2-7039-585/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „VM Valda“ ieškinį atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Stimeksa“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

1. Teismas neteisingai aiškino ir taikė Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste - ĮBĮ)10 straipsnio 4 dalies 5 punktą. Ieškovo reikalavimas yra atlyginti jam padarytus nuostolius, atsiradusius dėl nutrauktų mokėjimų po bankroto bylos iškėlimo dienos, todėl ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktas netaikytinas. Iškėlus bankroto bylą, atsakovas neišvežė lizingo davėjui -AB „SEB lizingas“ - priklausančio turto iš ieškovui priklausančio sandėlio ir nevykdė mokėjimų už naudojimąsi šiuo sandėliu, t.y. neatlaisvindamas ieškovo sandėlių, atsakovas faktiškai toliau jais naudojosi, vykdė savo veiklą, tačiau nevykdė mokėjimų. Lizingo objektas buvo neatlygintinai laikomas ieškovui priklausančiose patalpose nuo 2009 m. balandžio mėnesio ir tik per 2010 m. liepos 16 d. kreditorių susirinkimą nuspręsta pritarti administratoriaus atliktiems veiksmams, grąžinant turtą lizingo davėjams ir neskirti lėšų už lizingo bendrovėms UAB „Nordea Finance Lithuania“ ir AB „SEB lizingas“ nuosavybės teise priklausančio turto saugojimą ir sandėliavimą. Tai patvirtina, kad ieškovui nebus atlyginti nuostoliai dėl sandėliavimo, jo teisės bei teisėti interesai yra pažeisti.

2. Teigia, kad ĮBĮ nereglamentuoja atvejų, kai nuostoliai asmeniui atsiranda po bankroto bylos iškėlimo. Dėl šios priežasties taikomas Civilinis kodeksas, kuriame įtvirtinta asmenų teisė, esant ginčui bei pažeistoms teisėms, kreiptis į teismą (CK 6.251 str.). Nuostoliai, kurių atlyginimo reikalaujama, iškėlus bankroto bylą dar nebuvo atsiradę, kadangi jie yra paskaičiuoti už 16 mėnesių nuo bankroto bylos iškėlimo dienos iki ieškinio pateikimo, todėl ieškovui objektyviai nebuvo įmanoma per 45 dienų terminą pateikti kreditorinio reikalavimo atsakovui.

3. Teismas neteisingai aiškino ir taikė ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą. Teigia, kad atsakovui atsirado ne sutartinė, o deliktinė atsakomybė atlyginti savo neteisėtais veiksmai padarytus nuostolius, kadangi žala padaryta, kai sandėliavimo sutartis buvo jau nutraukta. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas taikytinas tuo atveju, kai nuostoliai atsiranda dėl delikto.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Šioje byloje faktiškai kilo klausimas dėl turtinio reikalavimo įmonei, kuriai iškelta bankroto byla, kai tas reikalavimas atsirado po bankroto bylos iškėlimo, sprendimo tvarkos.

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas civilinę bylą pagal ieškovo UAB „VM Valda“ ieškinį atsakovui BUAB „Stimeksa“ dėl nuostolių priteisimo nutraukė CPK 293 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu, padaręs išvadą, kad ieškinys nenagrinėtinas teisme, ir nurodęs, kad su tokiu reikalavimu ieškovas turėjo kreiptis į bankroto administratorių, o ne į teismą.

Ieškovas UAB „VM Valda“, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, savo atskiruoju skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktą, 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą, nes jo prašomi priteisti nuostoliai atsirado po bankroto bylos iškėlimo.

Pagal CPK 163 straipsnio 5 punkto nuostatą, teismas privalo sustabdyti bylą, kai nagrinėjant bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, paaiškėja, kad jam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla. CPK 163 straipsnio 5 punkte numatytu atveju sustabdyta byla perduodama bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui, o šis ją atnaujina ir prideda prie bankroto ar restruktūrizavimo bylos (CPK 166 str. 2 d.). Taigi, CPK 163 straipsnio 5 punkte numatytu pagrindu sustabdyta byla turi būti perduota bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, teisėjui, kuris ir turi spręsti bankrutuojančiai įmonei pareikšto ieškinio su turtiniu reikalavimu pagrįstumą ir priimti šiuo klausimu nutartį.

Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, bankroto bylą UAB „Stimeksa“ Vilniaus apygardos teismas iškėlė 2009 m. kovo 10 d. nutartimi, ši nutartis yra įsiteisėjusi.

Nagrinėjamoje byloje ieškovo UAB „VM Valda“ pareikštas ieškinys atsakovui bankrutuojančiai UAB „Stimeksa“ dėl patalpų atlaisvinimo ir nuostolių, atsiradusių po bankroto bylos iškėlimo, atlyginimo teisėjo rezoliucija buvo priimtas 2010 m. rugpjūčio 5 d. (b.l. 1). Taigi, ieškinio dėl neturtinių ir turtinių reikalavimų bankrutuojančiai įmonei priėmimo metu atsakovo UAB „Stimeksa“ atžvilgiu buvo priimta ir įsiteisėjusi nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo ir terminas, per kurį kreditoriai galėjo pareikšti savo finansinius reikalavimus bankrutuojančiai įmonei, buvo pasibaigęs. Teismas turi teisę priimti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytus terminus (ĮBĮ 10 str. 9 d.). Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 26 str. 1 d.)

Šioje byloje ieškovo UAB „VM Valda ieškiniu pareikštas reikalavimas atsakovui BUAB „Stimeksa“ priteisti 70 953,84 Lt yra turtinis bankrutuojančiai įmonei pareikštas reikalavimas, todėl jis teismingas teismui, nagrinėjančiam bankroto bylą, ir turi būti sprendžiamas bankroto byloje (CPK 163 str. 5 p, 166 str. 2 d.).

Aplinkybė, kad šį reikalavimą ieškovas pareiškė ne bankroto administratoriui, o teismui tiesiogiai, pareikšdamas ieškinį, nereiškia, kad toks reikalavimas negali būti priimamas ir nagrinėjamas teisme. Kaip jau minėta, ieškinio šioje byloje pateikimo metu terminas pateikti finansinius reikalavimus bankrutuojančiai UAB „Stimeksa“ jau buvo pasibaigęs, teismas turi teisę priimti ir tuos kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti ir terminui pasibaigus, o kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi iki bankroto bylos išnagrinėjimo arba nutraukimo. Taigi, bet kuriuo atveju kreditorių finansinius reikalavimus tvirtina teismas, ir tik teismas sprendžia kreditorių reikalavimų pagristumo klausimus.

Be reikalavimo priteisti iš bankrutuojančios UAB „Stimeksa“ 70 953,84 Lt, UAB „VM Valda“ šioje byloje pareiškė ir reikalavimą įpareigoti atsakovą atlaisvinti ieškovui nuosavybės teise priklausančias patalpas. Šis reikalavimas nėra turtinis ir nenagrinėtinas bankroto byloje, taigi ieškovas į administratorių su tokiu reikalavimu kreiptis bankroto įstatymo nustatyta tvarka neturi pagrindo.

Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys nenagrinėtinas teisme, yra nepagrįsta, prieštarauja faktinėms šios bylos aplinkybėms bei proceso teisės normoms.

Pažymėtina, kad pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, ši byla yra perduota nagrinėti UAB ,,Stimeksa““ bankroto bylą nagrinėjančiam teisėjui. Taigi, tiek šioje byloje pareikštą turtinį reikalavimą bankrutuojančiai UAB ,,Stimeksa“, tiek ir šios bendrovės bankroto bylą nagrinėja tas pats teisėjas, kuris ir turėtų spręsti šioje byloje pareikšto turtinio reikalavimo bankrutuojančiai įmonei nagrinėjimo bankroto byloje klausimą civilinio proceso kodekso ir bankroto įstatymo normų nustatyta tvarka.

Remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas civilinę bylą nutraukė, tinkamai neįvertinęs svarbių faktinių šios bylos aplinkybių, netinkamai pritaikė proceso teisės normas ir klausimą išsprendė neteisingai, o tai yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

Apeliantas atskiruoju skundu taip pat prašo priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, tačiau jokių įrodymų apie tokias išlaidas nepateikė. Bylinėjimosi išlaidos yra paskirstomos, išnagrinėjus bylą ir priimant sprendimą dėl bylos esmės (CPK 93, 98 str.). Todėl šį apelianto prašymą tenkinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš esmės.