- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-10
- Bylos Nr.
- e2-4161-470/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01426-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Snaigė Juknevičienė
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- D. M.
- Advokatai
- Diana Vaitkevičienė, Ona Klinavičienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei D. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. V. kreipėsi į teismą ieškiniu (b. l. 1), vėliau patikslintu ieškiniu (b. l. 35), kuriuo prašo priteisti iš atsakovės D. M. 6000 Eur skolą, 0,8 % palūkanas už kiekvieną pradelstą mėnesį nuo 2015 m. liepos mėnesio iki 2018-04-30, kas sudaro 1872 Eur, o taip pat 5 % dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo 2018-10-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas paaiškino, kad 1995-02-01 rašytine paskolos sutartimi jis paskolino atsakovės dabar jau mirusiam sutuoktiniui D. M. 3000 JAV dolerių už 2,3 % mėnesinių palūkanų iki 1995-08-01. Sutartą dieną D. M. negrąžinus paskolos jie tarpusavyje žodžiu susitarė paskolos grąžinimo terminą pratęsti apie dešimčiai metų nenustatant konkrečios datos, nes po tiek metų A. V. vaikai turėjo pradėti studijuoti aukštojoje mokykloje ir galimai tuo laiku jam būtų labiau reikėję piniginių lėšų vaikų išlaikymui. D. M. įsipareigojo kas mėnesį mokėti sutartas palūkanas. 2000-03-12 D. M. iš jo dar pasiskolino 4000 JAV dolerių už 1,15 % palūkanų, skolos faktą įformino įrašu pirmojoje paskolos sutartyje, įrašą padarė jis (ieškovas). Abipusiu sutarimu su D. M. jie numatė konvertuoti negrąžintą skolą iš JAV dolerių į eurus 1:1 santykiu ir maždaug apie 2005 metus paskolų palūkanas sulygino pakeisdami jas į 0,8 %. D. M. 2013 m. sausio mėnesį mirė. Palūkanas D. M. jam mokėjo pusmetį iki mirties, vėliau mokėjimai nutrūko, paskolos nė dalies nebuvo grąžinęs. Jis 2013-08-16 dėl skolos grąžinimo kreipėsi į D. M. sutuoktinę A. D. M., priėmusią palikimą po vyro mirties. Atsakovė pripažino skolą, savo biure 2013-08-06 jam perdavė 1000 Eur paskolos ir 1245 Eur palūkanų, perskaičiuotų po 0,8% laikotarpiui iki 2013-01-06. Skolos paskaičiavimo lape atsakovė savo ranka įrašė „Liko 6000 EUR“, lapo dešinėje pusėje savo ranka atliko paskaičiavimą. Su galutine 6000 EUR suma jis sutiko. 2015-01-13 atsakovė pavedimu jam į sąskaitą pervedė palūkanas, kurios sudarė 1500 Eur. Skola 6000 EUR iki šio laiko nėra grąžinta. Atsakovė paveldėjo savo sutuoktinio D. M. palikimą, tuo pačiu ir finansinius įsipareigojimus, todėl privalo grąžinti jam skolą su palūkanomis.
Atsiliepimas
Atsakovė D. M. su ieškiniu nesutinka, pateikė atsiliepimą į ieškinį (b.l. 14), tripliką (b. l. 24) ir atsiliepimą į patikslintą ieškinį (b. l. 45). Atsakovė paaiškino, kad apie 3000 JAV dolerių paskolos sutartį, sudarytą 1995-02-01 tarp jos buvusio sutuoktinio D. M. ir ieškovo A. V., ji sužinojo tik 2013 m. sausio mėnesio pradžioje iš savo buvusio sutuoktinio, kai šis, gulėdamas prieš mirtį Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninėje, ją apie tai informavo ir nurodė grąžinti A. V. 2245 EUR bei informavo, kad kita skolos dalis yra grąžinta sumontuotais plastikiniais langais ir durimis. D. M. mirė (duomenys neskelbtini). Vykdydama sutuoktino valią ji 2013-01-06 perdavė A. V. 1245 EUR, o 2013-08-16 – dar 1000 EUR. Į paskolos sutartį ji nesigilino, bet perduodama pinigus tik vykdė sutuoktinio paskutinę valią. Be to, 2015-01-15 ji pervedė į A. V. sąskaitą dar 1500 EUR, tačiau dėl šių pinigų pervedimo paaiškinti tiksliai negali, nes yra praėjęs nemažas laiko tarpas, gali būti, jog tai atliko spaudžiama ieškovo ir neapsikentusi jo nuolatinių raginimų, tačiau dėl praėjusio nemažo laiko tarpo ji negali paaiškinti detalių aplinkybių, susijusių su šiuo pervedimu ir šių piniginių lėšų paskirties. Spręsdama pagal pavedimu pervestos sumos dydį ji supranta, kad tai negalėjo būti nei paskolos grąžinimas, nei palūkanos, nes anksčiau jau buvo sumokėti 2245 EUR, o iš to, kad ieškovui buvo pagaminti ir sumontuoti plastikiniai langai ir durys, ji supratusi, kad visa paskola grąžinta. Nurodo, kad jei teismas manys kitaip, ji prašo taikyti ieškinio senatį, nes pagal 1964 m. Civilinį kodeksą yra suėjęs 3 metų ieškinio senaties terminas, kadangi paskola turėjo būti grąžinta 1995-08-01. Dėl papildomos 4000 JAV dolerių paskolos, kurios grąžinimo reikalauja ieškovas, ji nieko paaiškinti negali, nes apie tokią paskolą nieko nežinojo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies. Bylos duomenimis nustatyta, kad 1995-02-01 tarp skolininko D. M. ir kreditoriaus A. V. buvo sudarytas susitarimas, įformintas skolininko D. M. ranka rašyta paskolos sutartimi, pagal kurį D. M. pasiskolino iš A. V. 3000 JAV dolerių su 2,3 % mėnesinių palūkanų, nustatant paskolos grąžinimą 1995-08-01. D. M. negrąžinus paskolos sutartyje nurodytu terminu, sutarties šalys žodiniu susitarimu skolos grąžinimo terminą pratęsė dešimčiai metų, nenumatydamos konkrečios paskolos grąžinimo datos, o palūkanas sumažino nuo 2,3% iki 0.8 %. Skolininkas D. M. mirė 2013-01-25, jo palikimą pagal turto apyrašą priėmė sutuoktinė D. M. (b. l. 12). Ieškovas A. V. savo reikalavimo skolininko įpėdinei D. M. per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, kaip tai numato CK 5.63 straipsnio 1 dalis, nepateikė ir ieškinį grindžia atsakovės faktiniu piniginės prievolės pripažinimu. D. M., vykdydama paskolos sutartį, iš viso grąžino A. V. 3745 EUR ir tvirtina paskolą pilnai grąžinusi. Be to, ieškovas A. V. tvirtina 2000-01-12 suteikęs D. M. papildomai dar 4000 JAV dolerių paskolą už 1,15 % mėnesinių palūkanų, kurios vėliau sumažintos iki 0,8 %. Atsakovė teigia, kad apie 4000 JAV dolerių paskolos sutartį jai nieko nežinoma, ieškovas neišviešino reikalavimo atsiradus palikimui, todėl ji neprivalanti mokėti šios paskolos, jei tokia ir buvo sudaryta.
Nagrinėjamos bylos atveju šalių ginčo santykiai kildinami iš sutarčių, prievolinės ir paveldėjimo teisės. Sandorio sudarymo metu galiojusi CK 6.871 straipsnio 1 dalis reglamentavo, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršijo du tūkstančius litų. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Iš šios normos dispozicijos matyti, jog yra nustatyti tam tikri reikalavimai skolos dokumento formai ir turiniui. Taigi, tam, kad būtų galima konstatuoti, jog tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi pakankamai aiškiai atsispindėti pinigų perdavimo faktas. Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis).
Aptariamoje ieškovo į bylą pateiktoje paskolos sutartyje skolininkas D. M. savo ranka įrašė: „Alytus 1995.02.01. Paskolos sutartis Aš – M. D., J. skolinu 3000 JAV dolerių (3-is tūkstančius JAV dolerių) iš V. A. su 2,3 % mėnesinių palūkanų. Palūkanas išmoku kas einamą mėnesį pirmą dieną. Paskola suteikiama iki 95.08.01 1995.02.01 Šalių parašai (parašas, parašas)”.Sutartis patvirtinta ją sudariusių asmenų parašais. Minėta, kad CK 6.871 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Šiuo atveju nors paskolos sutartyje nėra atskiro įrašo, liudijančio apie pinigų gavimą, tačiau dėl to abejonių nekyla, tai patvirtina D. M. ranka rašyta sutartis, jos turiniu įrodoma 3000 JAV dolerių pasiskolinimas, pinigų gavimo fakto neginčija atsakovė D. M.. Sutartis iš esmės patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui faktą, todėl laikoma įrodyta, kad ieškovas A. V. suteikė D. M. 3000 JAV dolerių paskolą sutartyje numatytomis sąlygomis.
Ieškovo teigimu jis D. M. 2000-03-12 suteikė antrą paskolą, kurios dydis 4000 JAV dolerių. Anot ieškovo abi paskolos įformintos tuo pačiu rašytiniu dokumentu – 1995-02-01 paskolos sutartimi, pateikta į bylą. Sprendžiant, buvo 4000 JAV dolerių perdavimo ieškovui faktas ar ne, būtina aiškintis įvertinti įrašus paskolos sutartyje, nes būtent jais remiais ieškovas. Paskolos sutartyje po šalių parašais kita rašymo priemone padaryti įrašai: “2000 m 03.12.” ir “4000 dol – 1,15% mėnesinių palūkanų“. Šiuos įrašus, kaip nurodė ieškovas, padarė jis, taip esą patvirtindamas, kad suteikė D. M. 4000 JAV dolerių paskolą. Tačiau prie šio įrašo nėra šalių parašų, D. M. jokiu kitu būdu nepatvirtino gavęs tokią pinigų sumą iš A. V., apie tokią skolą nurodo nieko nežinojusi atsakovė D. M.. Ji teismo posėdžio metu nurodė negalinti prisiminti, ar 2013 metais, kai paskolos sutartyje darė įrašus apie dalies skolos grąžinimą, matė įrašą dėl 4000 JAV dolerių paskolos, ar nematė. Konstatuojama, kad pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktas dėl 4000 JAV dolerių neužfiksuotas, iš ko daroma išvada, kad skolos dokumentas neatitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimų, toks faktas nepatvirtintas jokiais kitais įrodymais, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas.
Ginčo šalys vienodai nurodo, kad sutarties šalys vėliau padarė susitarimą dėl paskolos valiutos konvertavimo iš JAV dolerių į euris santykiu 1:1.
Kaip jau minėta, skolininkas D. M. mirė (duomenys neskelbtini), mirties momentu jo skola kreditoriui A. V. nebuvo išmokėta. Bendra taisyklė numato, kad kreditorius, siekiantis, jog palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi pareikšti apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Šia teisės norma kaip savo argumentu, paneigiančiu ieškovo teisę į reikalavimą, remiasi atsakovė. Tačiau teismo vertinimu šiuo atveju nėra aktualus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytos specialios tvarkos kreditoriui pareikšti savo reikalavimą įpėdiniui per trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos laikymasis, nes kaip nustatyta bylos duomenimis, pati atsakovė D. M. patvirtino, kad dar 2013 metų sausio mėnesio pradžioje sutuoktinis D. M. prieš mirtį ją informavo apie paimtą 3000 JAV dolerių paskolą iš A. V. ir įpareigojo ją grąžinti išmokant likusią paskolos dalį, kaip teigia atsakovė 2245 EUR. Anot atsakovės sutuoktinis prieš mirtį jai paaiškino, kad kita paskolos dalis jau buvo grąžinta plastikiniais langais ir durimis. Taigi, atsakovė žinojo apie palikėjo skolą ir priimdama palikimą šį faktą vertino, kaip matyti iš dokumentų, palikimą priėmė pagal turto apyrašą, be to, po sutuoktinio mirties ji vykdė paskolos grąžinimą dalimis ir pati tai patvirtino.
Ieškovas tvirtina, kad atsakovės skola iš 1995-02-01 paskolos sutarties yra 2000 EUR (grąžinta 1000 EUR skolos, o kitais dviem mokėjimais padengtos palūkanos). Atsakovė nesutinka su ieškovu ir nurodo, kad prieš mirtį sutuoktinis ją informavo apie skolos dydį nurodydamas, kad jis yra 2245 EUR, tokią skolą ji yra išmokėjusi: 1245 EUR sumokėjo 2013-01-06, 1000 EUR sumokėjo 2013-08-16 ir laikė save atsiskaičiusia, vėliau 2015-01-15 ieškovui dar pervedė 1500 EUR, tačiau šios sumos logiškai paaiškinti negali, teigia neatsimenanti pilnai visų paskutinės sumos mokėjimo aplinkybių, gali būti, kad mokėjimą padarė verčiama ieškovo. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, byloje kilo ginčas dėl skolos dydžio ir atsakovės atliktų mokėjimų įvertinimo. Šalys vienodai nurodo perduotų lėšų dydžius ir dėl to ginčo nekyla, tačiau perduotų piniginių lėšų paskirtį nurodo skirtingai, todėl sprendžiant, kokios lėšos buvo perduotos ieškovui, vertintini įrašai paskolos sutartyje ir kiti įrodymai.
Paskolos sutartyje D. M. ranka yra padaryti įrašai:”-1000 EUR 2013 08 16 (parašas)”, po šiuo įrašu atliktas kitas įrašas “-1245 % už 2013 01-06 (parašas)“. Iš įrašų suprantama, kad yra grąžinta paskolos dalis ir palūkanos, atitinkamai 1000 EUR ir 1245 EUR. Tokia išvada daroma iš to, kad prie skaičiaus 1245 labai aiškiai atsakovės ranka įrašytas procentų ženklas, kas rodo šį skaičių esant palūkanomis. Kadangi įrašai padaryti D. M. ranka, jos pasirašyti, ji neneigia įrašus padariusi pati, ieškovas patvirtino gavęs nurodytas pinigines sumas, teismas konstatuoja, kad D. M. perdavė ieškovui, o ieškovas A. V. priėmė 1000 EUR skolos ir 1245 EUR palūkanų, paskaičiuotų iki 2013-01-06.
2015-01-15 atsakovė D. M. bankiniu pavedimu pervedė ieškovui dar 1500 EUR, nurodė lėšų paskirtį „sąskaitos papildymas“. Lėšų gavimą 2015-01-13 patvirtina ieškovo banko sąskaitos išrašas (b. l. 35). Tokia bankinio pavedimo mokėjimo paskirtis iš esmės nėra informatyvi, todėl laikomasi šalių pozicijos, kad lėšos yra skirtos paskolai padengti, tačiau svarbu išsiaiškinti, ar jos skirtos paskolai, ar palūkanoms apmokėti. Ieškovas nurodo, kad žodiniu susitarimu palūkanos buvo sumažintos iki 0,8 % mėnesinių palūkanų. Rašytinėje teismui pateiktoje paskolos sutartyje toks faktas neatsispindi, joks įrašas sutartyje dėl sumažintų palūkanų nepadarytas. Atsakovė iš viso neigia buvus bet kokį susitarimą dėl palūkanų ir tvirtina, kad sutuoktinis įsipareigojo perduoti A. V. tvirtą pinigų sumą be jokių palūkanų. Iš ieškovo pateikto rašytinio palūkanų skaičiavimo (b. l. 35) dėl esą susitarto palūkanų dydžio po 0,8% už mėnesį negalima spręsti dėl palūkanų dydžio, nes iš pateikto skaičiavimo matyti, kad ieškovas nurodo skolos sumą ne 7000 EUR, kaip teigiama ieškinyje, bet 8000 EUR, kas iš viso teisme nebuvo įrodinėjama, be to, atsakovės sumokėta palūkanų suma 1248 EUR nėra 0,8% nei nuo 3000 EUR, nei nuo 7000 EUR, nei nuo 6000 EUR sumos (jei įvertinsime, kad 1000 EUR skolos buvo grąžinta) už 6 mėnesius (būtent tokį palūkanų nemokėjimo terminą iki D. M. mirties nurodė ieškovas). Susitarimo dėl palūkanų nepatvirtina nė ieškovo kartu su paskolos sutartimi pateiktas A4 formato lapas su įrašais, kuriame jo tvirtinimu, atsispindi tiek skolos, tiek palūkanų dydis, o dalis įrašų atlikti atsakovės ranka. Tačiau atsakovė neigia įrašus dariusi būtent dėl paskolos ieškovui, tvirtina neatsimenanti, ką skaičiavo ir negali paaiškinti, ką jos įrašai lape reiškia, spėja, kad ieškovas galėjo nuo jos darbo stalo ofise paimti bet kokį jos atliktą skaičiavimą ir priderinti prie jai reiškiamo ieškinio. Vertinant šį ieškovo pateiktą rašytinį įrodymą matyti, kad ieškovės atlikti įrašai dėl kažkokių skaičių, galimai piniginių sumų, nes prie dviejų skaičių nurodyta litų ženklas Lt, tačiau toks įrašas nepatvirtina, kad atsakovė darė skaičiavimus būtent dėl paskolos ieškovui, nes neatitinka nei skolos dydžiai, nei paskolos sutarties valiuta, kuri niekada nebuvo konvertuota į litus. Taip pat negalima nustatyti, kad atsakovės atliktas įrašas „Liko 6000 EUR“, žymi būtent paskolos likutį ieškovui. Taigi, įvertinus visus pateiktus į bylą įrodymus sprendžiama, kad jų nepakanka konstatuoti, jog šalys susitarė dėl paskolos palūkanų. Nors nustatyta, kad D. M. ranka padarytu įrašu paskolos sutartyje „1245 % už 2013-01-06“ patvirtino sumokėjusi ieškovui 1245 EUR palūkanų, tačiau toks įrašas patvirtina tik šalių susitarimą dėl palūkanų mokėjimo už praėjusį laikotarpį ir visai nepatvirtina, kad šalys susitarė dėl palūkanų mokėjimo ateityje, jokie kiti įrodymai nepatvirtina, kad šalys susitarė dėl palūkanų dydžio ir kad D. M. prisiėmė prievolę išmokėti ieškovui palūkanas.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms ir ieškovui neįrodžius ieškinio faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių dėl palūkanų mokėjimo pagrįstumo (CPK 178 str.), atsakovė negali būti pripažinta pažeidusi prievolę laiku ir tinkamai mokėti palūkanas ieškovui, todėl ieškinys dalyje dėl palūkanų išieškojimo atmestinas, o atsakovės atlikti 1000 EUR ir 1500 EUR mokėjimai laikytini paskolos padengimu. Atsakovės argumentai dėl dalies paskolos padengimo sumontuojant plastikinius langus ir duris niekuo nepagrįsti, jų nepatvirtino ieškovas, todėl sprendžiama, kad likusi nesumokėta paskolos dalis sudaro 500 EUR (3000- (1000+1500)). Prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir laiku, pagal įstatymo ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str. 1 d., 6.63, 6.205, 6.256 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovės priteistina 500 EUR suma negrąžintos paskolos (6.237 str. 1 d., 5 d.).
Dėl senaties
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga.
Atsakovė D. M. nurodo, kad pagal paskolos sutarties sąlygas D. M. skolinis įsipareigojimas turėjo būti įvykdytas iki 1995-02-01, įrodymų, kad terminas buvo pratęstas, byloje nepateikta, todėl sprendžia, kad pagal tuo metu galiojusias CK normas, numačiusias trejų metų ieškinio senatį, yra pasibaigęs terminas ieškiniui reikšti ir tuo pagrindu prašo ieškinį atmesti, taikant ieškinio senaties institutą. Su tokia atsakovės pozicija sutikti negalima, nes išanalizuoti įrodymai byloje rodo, kad tiek skolininkas D. M. sutartį vykdė mokėdamas palūkanas, tiek atsakovė D. M., perėmusi palikėjo prievolę (skolą) įpėdinė, vykdė prievolę A. V., ką įrodo jos mokėjimai, atlikti po D. M. mirties, paskutinis mokėjimas atliktas 2015 metais, taigi senaties terminas reikšti reikalavimą nėra suėjęs.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Ieškovas byloje patyrė 580 EUR išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir sumokėjo 236,16 EUR žyminį mokestį (221+15,16). Patenkinta ieškovo reikalavimų dalis sudaro 7 %, todėl atitinkamai atsakovė privalo atlyginti 16,53 EUR patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovė šioje byloje patyrė 660 EUR bylinėjimosi išlaidų, atmestų reikalavimų dalis sudaro 93%, todėl jai iš ieškovo priteistina 613,80 EUR bylinėjimosi išlaidų. Nagrinėjamu atveju tai atitinka kriterijus, pagal kuriuos nustatomas išlaidų, patirtų už advokato pagalbą, atlygintinas dydis, išvardytus Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose teisingumo ministro 2004 balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 500 EUR (penkis šimtus eurų) skolos ir 5% dydžio procesines palūkanas nuo ieškinio priėmimo dienos 2018-05-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 16,53 EUR (šešiolika eurų 53 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje ieškovo A. V. ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 613,80 EUR (šešis šimtus trylika eurų 80 centų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo A. V. 10 EUR (dešimt eurų) valstybei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti pervesta į VMI prie LR finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Panaikinti 2018-05-11 Alytaus apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4161-470/2018 atsakovės D. M. turtui taikytą areštą (TAAR įregistruota 2018-05-14, Nr. TA2-18-062688).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.