Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Mindaugo Šimonio ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4161-470/2018 pagal patikslintą ieškovo A. V. ieškinį atsakovei D. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Pagal CPK 320 straipsnio, apibrėžiančio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas, pirmosios dalies nuostatą, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas; apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

13. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Lietuvos kuras“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-19/2006).

14. Ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovės 6 000,00 Eur skolą bei sutartines palūkanas faktiniu pagrindu nurodytos aplinkybės, jog ieškovas atsakovės sutuoktiniui D. M. 1995 m. vasario 1 d. rašytine paskolos sutartimi iki 1995 m. rugpjūčio 1 d. paskolino 3 000,00 JAV dolerių už 2,3 procentus mėnesinių palūkanų. Ieškovo teigimu, sutartą dieną D. M. negrąžinus paskolos, paskolos grąžinimo terminas žodžiu pratęstas dešimčiai metų, nenustatant konkrečios paskolos grąžinimo datos, siejant paskolos grąžinimo terminą su poreikiu paskolos davėjui apmokėti jo vaikų studijas aukštojoje mokykloje. Ieškovo teigimu, 2000 m. kovo 12 d. D. M. pasiskolino papildomai 4 000,00 JAV dolerių už 1,15 procentų palūkanų, skolos faktas įformintas įrašu, kurį pradinėje paskolos sutartyje padarė paskolos davėjas. Abipusiu šalių sutarimu su D. M. susitarta konvertuoti negrąžintą skolą iš JAV dolerių į eurus 1:1 santykiu ir apie 2005 metus paskolų palūkanų dydis pakeistas į 0,8 procentus. D. M. 2013 m. sausio mėnesį mirė, po jo mirties palikimą pagal turto apyrašą priėmusi paskolos davėjo sutuoktinė 2013 m. sausio mėn. sumokėjo 1 245,00 Eur, 2013 m. rugpjūčio 16 d. grąžino 1 000,00 Eur bei 2015 m. sausio 15 d. bankiniu pavedimu sumokėjo 1 500,00 Eur. Ieškovas įrodinėja, kad negrąžintos paskolos dydis yra 6 000,00 Eur.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės reikalaujamas sumas bylą nagrinėjęs teismas teisiškai kvalifikavo kaip kreditoriaus reikalavimą palikėjo įpėdinei. Teismas, nustatęs, kad palikėjas iki savo mirties ieškovui nėra grąžinęs paskolos sutarties pagrindu gautų piniginių lėšų, bei kad skolininko įpėdinis (atsakovė), priėmęs palikėjo prievolę (skolą) po palikėjo mirties, skolos davėjui (ieškovui) grąžino 2 500,00 Eur bei sumokėjo 1 245,00 Eur palūkanų, priteisė iš palikėjo įpėdinės (atsakovės) 500,00 Eur.

16. Pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia tik ieškovas, apeliaciniame skunde išdėstydamas argumentus, kodėl jis nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada dėl priteistos sumos dydžio. Kadangi atsakovė teise skųsti teismo sprendimą apeliacine tvarka nesinaudojo, teisėjų kolegija neturi pagrindo pasisakyti tiek dėl pirmosios instancijos argumentų, kurių pagrindu spręsta, kad skolininko įpėdinis (atsakovė) priėmė palikėjo prievolę, tiek ir dėl teismo argumentų, kad palikėjas nėra įvykdęs prievolės grąžinti paskolą.

17. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino palikėjo ir jo (ieškovo) sudarytos paskolos sutarties turinį ir nepagrįstai nusprendė, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad palikėjui D. M. 2000 m. kovo 12 d. buvo suteikta 4 000,00 JAV dolerių paskola.

18. Poreikis aiškinti sutartį atsiranda dėl ne visiškai aiškių sutarties sąlygų, taip pat esant ginčui, ar šalių ginčijama sutartis yra sudaryta. Sutarties turinio išsiaiškinimas įgalina nustatyti, ar paskolos sutartis yra sudaryta. Tiek 1964 m. CK 291 straipsnyje, tiek ir 2000 m. CK 6.870 straipsnyje paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (1964 m. CK 291 straipsnio 2 dalis). Taigi, pagal juridinę prigimtį paskolos sutartis yra realinė sutartis, tai reiškia, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių suderintos valios išreiškimo nepakanka. Tam, kad paskolos teisiniai santykiai atsirastų, ir šios sutarties šalys įgytų atitinkamas teises ir pareigas, būtinas sutarties dalyko – pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų – perdavimas paskolos gavėjui. Dėl to tuo atveju, jei šalis, išreiškusi sutikimą perduoti paskolos dalyką, vis dėlto jo neperduos, arba kita šalis šio dalyko nepriims, reiškia, jog paskolos sutartis nesudaryta. Kartu tai reiškia, kad ir paskolos gavėjas neįsipareigoja paskolos davėjui grąžinti paskolos dalyką. Paskolos sutartis taip pat yra vienašalė sutartis, nes iš šios sutarties kylančios pareigos grąžinti paskolos dalyką ir sumokėti palūkanas už naudojimąsi paskolos dalyku tenka tik paskolos gavėjui, o paskolos davėjas šios sutarties pagrindu įgyja reikalavimo teisę susigrąžinti paskolinto turto ekvivalentą su atlygiu už paskolą arba be jo. Taigi, esminėmis paskolos sutarties sąlygomis pripažintina paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas paskolos davėjui grąžinti pinigus arba paskolinto suvartojamojo daikto ekvivalentą.

19. Ginčo atveju paskolos santykių tarp jo ir atsakovės sutuoktinio atsiradimą ieškovas (kreditorius) įrodinėjo pateikta byloje rašytine sutartimi. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad prierašas dėl 4 000,00 JAV dolerių perdavimo padarytas tik ieškovo ranka, sprendė, kad ieškovo pateikta įrodinėjimo priemonė patvirtina tik 3 000,00 JAV dolerių perdavimą. Apeliantas mano, kad įrašas sutarties tekste bei atsakovės savo ranka atlikti skaičiavimai yra leistini ir pakankami įrodymai, patvirtinantys ieškiniu reikalaujamos sumos perdavimą.

20. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymą reglamentuojančią taisyklę, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus ( CPK 178 straipsnis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs reikalavimai – jų turinys turi patvirtinti paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pvz., ,,pinigus gavau“, ,,ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“ ir pan.), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje. Tačiau kartu kasacinio teismo yra pažymėta, kad net jei toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotus terminus, gramatinės išraiškos formas; aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų duomenų viseto padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. M. v. L. B., bylos Nr. 3K-7-430/2013; teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. B. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-426/2014).

21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad paskolos sutarties šalys sudarė rašytinę paskolos sutartį, kurioje nurodyta, kad šia sutartimi paskolos gavėjas (palikėjas) skolina (gauna) iš ieškovo paskolos gavėjos davėjo (atsakovės) nuosavybėn 3 000,00 JAV dolerių. Sutartyje įvardintas palūkanų dydis bei jų išmokėjimo bei paskolos grąžinimo terminai. Taigi, sutartyje aptartos esminės įstatyme įtvirtintos paskolos sutarties sąlygos – sutarties dalyko (pinigų) perdavimas ir skolininko įsipareigojimas jį grąžinti. Pirmosios instancijos teismas nustatė faktines aplinkybes, kad pirminį sutarties tekstą pasirašė tiek ieškovas, tiek ir palikėjas (atsakovės vyras). Sutarties teksto formuluotė neginčijamai patvirtina, kad paskolos gavėjas sutartyje nurodytą sumą gavo.

22. Apeliantas, kaip jau minėta, 4 000,00 JAV dolerių perdavimą įrodinėja sutartyje esančiu prierašu „2000 m. 03.12 4000 $-1,15 %“ mėnesinių palūkanų“. Apeliantas pripažįsta, kad šis prierašas darytas jo ranka, akcentuoja, kad nėra paskolos gavėjo dėl 4 000,00 JAV dolerių sumos perdavimo parašo, kadangi sutarties šalis siejo artimi giminystės bei pasitikėjimo santykiai.

23. Šios nutarties 18 punkte minėta, kad paskolos sutartis yra realinė sutarčių rūšis ir jos sudarymui patvirtinti būtinas sutarties dalyko perdavimas. Aiškinant tikrąjį ginčijamos sutarties turinį, atsižvelgtina į tai, kad pagal pirminiame sutarties tekste, nepaisant to, kad šalis, kaip nurodo apeliantas siejo pasitikėjimo santykiai, yra aiškiai aptartas paskolos dalyko – pinigų gavimo momentas, nurodant, kad paskolos gavėjas atitinkamą pinigų sumą gavo, yra paskolos gavėjos parašas bei data. Ši byloje nustatyta aplinkybė, kolegijos vertinimu, įgalina spręsti, kad sutarties šalių iki tol egzistavusi tarpusavio santykių praktika buvo kitokia, nekelianti abejonių dėl atitinkamų veiksmų atlikimo. Šiuo atveju, sutarties tekste 4000 JAV dolerių sumos įrašymas, nurodant palūkanų dydį, nepatvirtinus paskolos gavėjui šios sumos gavimą, gali patvirtinti tik paskolos davėjo susiformavusį ketinimą perduoti sutarties dalyką, tačiau perdavimo, kaip tokio, savaime nepatvirtina. Įvertinus paskolos šalių egzistavusią tarpusavio santykių praktiką abejonės dėl paskolos sutarties dalyko perdavimo aiškintinos atsakovės naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu paskolos gavėjo įpėdinės atliktų skaičiavimų įvertinimu, sprendžia, kad ant atskiro lapo atlikti matematiniai veiksmai, nesant galimybės juos logiškai susieti su ieškovo reikalaujamomis sumomis, nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovė yra pripažinusi negrąžintos skolos dydį.

24. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai sprendė, kad jos nepatvirtina buvus šalių paskolos teisinius santykius dėl 4 000,00 JAV dolerių perdavimo, todėl nustačius, kad skolos dokumente fiksuotas įrašas „1245 Eur % už 2013-01-06“, taip pat, kad palikėjo įpėdinė 2013 m. rugpjūčio 16 d. ieškovui sumokėjo 1 000,00 Eur bei 2015 m. sausio 6 d. 1 500,00 Eur, padaryta pagrįsta išvada, kad negrąžintos paskolos suma yra 500,00 Eur (3000-1000-1500).

25. Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs neįvykdytos prievolės pagal paskolos sutartį dydį, be pagrindo nepriteisė sutartyje nustatytų bei kompensuojamųjų palūkanų. Byloje nustatyta, kad paskolos sutartiniai santykiai siejo ieškovą bei palikėją (atsakovės vyrą). Atsakovė nėra ginčo paskolos sutarties šalis, reikalavimas jai yra pareikštas kaip palikėjo įpėdinei, todėl spręsti, kad ieškovas turėjo įrodyti, kad buvo sudarytas atskiras susitarimas ir su atsakove dėl palūkanų mokėjimo, nėra teisinio pagrindo. Ieškovas visą skolą pareikalavo grąžinti 2013 m. rugpjūčio 16 d. Suėjus skolos grąžinimo terminui ir skolininkui negrąžinus paskolos dalyko – paskolintų lėšų, yra pagrindas pripažinti, kad skolininkas pažeidė sutartį.

26. Esant sutarties pažeidimui, pelno palūkanų mokėjimui taikomos specialios CK 6.874 straipsnio nuostatos. Minėta, kad sutartyje esantis prierašas patvirtina, kad atsakovė sutartines palūkanas yra sumokėjusi iki 2013 m. sausio 6 d., paskolos dalis 1 000,00 Eur sumokėta 2013 m. rugpjūčio 16 d., todėl nustačius, kad neįvykdytos prievolės pagal paskolos sutartį dydis iki 2013 m. rugpjūčio 16 d. buvo 3 000,00 Eur, už šį laikotarpį ieškovas įgijo teisę į sutartines palūkanas, iš viso 172,00 Eur (3 000,00x9.6 proc.x220/365). Už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 16 d., t. y. nuo pareikalavimo grąžinti paskolą iki 2015 m. sausio 15 d. atsakovės atlikto 1 500,00 Eur mokėjimo, skaičiuotinos kompensuojamosios palūkanos (CK 6.874 straipsnis) nuo 2 000,00 Eur sumos viso 133,70 Eur (2 000,00x5 proc.x488/365sumos) bei už naudojimąsi 500,00 Eur paskola nuo 2015 m. sausio 16 d. iki 2018 m. gegužės 9 d. priskaičiuotina palūkanų suma sudaro – 82,74 Eur (500,00x5proc.x1208/365). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas ieškovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies pakeičiant Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimą, papildomai iš atsakovės ieškovo naudai priteisiant 388,44 Eur palūkanas (172+133,7+82,74) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, perskirstymo

27. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir padidinus ieškovui priteistinos sumos dalį, perskirstytinas pirmosios instancijos teisme šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

28. Ieškovas byloje turėjo 580,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų ir sumokėjo 236,16 Eur žyminio mokesčio, ką patvirtina ir byloje esantys įrodymai (e. b. l. 8-9, 87, 93-94, 107). Ieškovo naudai iš atsakovės priteisus papildomai 388,40 Eur palūkanas, ieškinio reikalavimai buvo patenkinti 11,29 procentais (888,40x100/7 872,00), todėl atitinkamai ieškovo naudai iš atsakovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 92,15 Eur (816,16x11,29/100 proc.). Tuo tarpu atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme turėjo 660,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų ir, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia ieškovas, byloje yra pateikti įrodymai, kad atsakovė yra apmokėjusi visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 78-79, 111-112). Šiuo atveju atmestų ieškinio reikalavimų dalis yra 88,71 (100-11,29) procentai, todėl atsakovei iš ieškovo priteistina suma sudaro 585,49 Eur (660,00x88,71/100). Kadangi šie ieškovo ir atsakovės reikalavimai yra vienarūšiai priešpriešiniai, todėl juos subendrinus, iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 493,34 Eur (585,49-92,15) bylinėjimosi išlaidų. Atitinkamai sumažintinos ir skundžiamu sprendimu iš atsakovo valstybės naudai priteistos 10,00 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (paštu) iki 8,87 Eur (10,00x88,71/100) (CPK 96 straipsnis).

29. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taip pat keistinas, iš ieškovo atsakovės naudai priteisiant 493,34 Eur, o valstybės naudai 8,87 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

30. Ieškovo apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, t. y. ieškovui papildomai priteistus 388,40 Eur palūkanų, proporcingai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai priteistinos jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 1 015,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (e. b. l. 180-183).

31. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punktu, sprendžia, kad ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl iš atsakovės ieškovo naudai proporcingai jo patenkintų reikalavimų daliai (5,48 proc. (388,40x100/7 084,00)) priteistina 55,62 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 015,00x5,48/100) (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsakovė nėra pateikusi įrodymų, pagrindžiančių jos apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl dėl jų atlyginimo iš ieškovo nespręstina.

32. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažiau nei 3,00 Eur sumą, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteistinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Iš atsakovės D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) skolos, 388,40 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 40 ct) palūkanų ir 5 (penkis) procentus dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (888,40 Eur) nuo ieškinio priėmimo dienos (2018 m. gegužės 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iš ieškovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 493,34 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt tris eurus 34 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškovo A. V. ieškinį atmesti.

Iš ieškovo A. V. valstybės naudai priteisti 8,87 Eur (aštuonis eurus 87 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (nurodytas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).“

Priteisti iš atsakovės D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 55,62 Eur (penkiasdešimt penkis eurus 62 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.