Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, sekretoriaujant Ivetai Bartkevičienei, dalyvaujant ieškovei Vitai J. Č., atsakovui V. L., atsakovo atstovui advokatui Nerijui Katiliui, išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Audronei Lagunovienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J. Č. ieškinį atsakovui V. L., išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė V. J. Č. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti (b.l. 129-130). Paaiškino, kad E. iš pradžių buvo užregistruota kaip M. N. dukra, vėliau tėvystė panaikinta. Buvęs jos vyras M. N. išlaikymo E. neteikė, nors išlaikymas ir buvo priteistas ir ieškovė tikėjosi, kad buvęs vyras padės jai materialiai išlaikyti vaiką. Atsakovas žinojo, kad yra tikrasis E. tėvas, po DNR ekspertizės nuo 2007 m. apie pusantrų metų teikė išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį. Ieškovė yra bedarbė, turi skolų, gauna 500 Lt pašalpą, gyvena su dukra 3 kambarių bute. Pragyventi joms padeda ieškovės mama, kuri yra pensininkė, yra neįgali ir gauna apie pensiją 700 Lt bei papildomų pajamų iš nekilnojamojo turto nuomos. Ieškovė paaiškino, kad niekada neskaičiavo, kiek tiksliai išleidžia pinigų dukters išlaikymui, jos vaikas gauna, ką nori. 2012-08-21 teismo posėdyje ieškovė pripažino, kad jei atsakovas teiktų išlaikymą po 600 Lt kas mėnesį, šios sumos pakaktų dukters poreikiams patenkinti, dėl išlaikymo įsiskolinimo paliko spręsti teismo nuožiūra (b.l. 161-164).

Teismo posėdyje išklausius nepilnametės E. Č. nuomonę nustatyta, kad mergaitė žino, kad jos tėvas yra V. L.. Jie bendraudavo, eidavo kartu į kavines, zoologijos sodą, yra buvusi pas jį namuose (b.l. 162). Dabar bendravimas nutrūkęs, bet kodėl, ji nežinanti. V. L. mamos ji nepažįsta, su jo kitu vaiku nebendrauja. Pinigų jai duoda močiutė – mamos mama. Nepilnametė nežino, ar jos mama dirba, bet paaiškino, kad mama būnanti namuose. E. papildomai mokosi lietuvių ir anglų kalbų bei matematikos, viena pamoka kainuoja virš 50 Lt. Taip pat ji lanko baseiną ir dailės mokyklą. Priemonės dailei kainuoja virš 500 Lt pusmečiui. Kiek reikia mokėti už baseiną – nežino. E. nori, kad jos pavardė būtų pakeista į Laurinavičiūtės, nori bendrauti su tėvu.

Išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Audronė Lagunovienė teismo posėdyje su ieškiniu sutiko iš dalies (b.l. 146). Paaiškino, kad kiekvienas vaikas turi teisę žinoti savo tėvus. Atsakovas tėvystę pripažįsta, E. Č. žino, kad jis yra jos tėvas, nori turėti jo pavardę ir su juo bendrauti. Mergaitė gyvena su mama, ieškovės buities sąlygos tinkamos nepilnametei augti, ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra. Institucijos atstovė mano, kad ieškinį tenkinti dalyje dėl tėvystės ir vaiko gyvenamosios vietos tikslinga. Ieškovės prašoma išlaikymo suma pažeistų atsakovo kito vaiko interesus, todėl 600 Lt suma būtų pakankama užtikrinti E. poreikius. Priteistinas išlaikymo įsiskolinimo skirtumas, nes atsakovas gera valią tam tikrą laiką teikė išlaikymą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl tėvystės nustatymo.

Atsakovas V. L. pripažįsta, kad yra E. Č. tėvas, todėl dėl šio reikalavimo surašomi sutrumpinti motyvai (CPK 42 str. 1 d., 140 str. 2 d., 268 str.).

Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę, t.y. vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 str. (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatos laikymusi. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą.

Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 str.). CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse nustatytos įrodinėjimo priemonės. Tarptautinės teisės normos akcentuojamas objektyvus biologinių vaiko tėvų nustatymo būdas (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Pirmenybė teikiama DNR ekspertizės išvadoms, kurios yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose.

Iš byloje pateikto Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriaus išduoto gimimo liudijimo AA Nr. 793812, akto įrašo Nr. 1211, matyti, kad E. Č., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra ieškovė V. J. Č., vaiko kilmė iš tėvo nenustatyta (b.l. 6). Gimus mergaitei, ji buvo užregistruota ieškovės tuomet buvusio sutuoktinio M. N. pavarde (b.l. 12). Kauno miesto apylinkės teismo 2012-03-29 sprendimu M. N. tėvystės įrašas panaikintas (b.l. 65-67) ir E. užregistruota Č. pavarde (b.l. 6). Medicininės genetikos centro 2007-05-05 pažyma apie atliktą biologinių giminystės ryšių nustatymo tyrimą patvirtina, kad ieškovės dukters E. Č. (N.), a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra V. L. (b.l. 7).

Įvertinus pateiktų įrodymų visetą, ieškinio reikalavimas tenkintinas ir nustatytina, jog ieškovės dukters E. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra atsakovas V. L. (CK 3.146 str. 1 d., 3.148 str. 1 d., CPK 178, 186, 197, 185 str.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Atsakovas sutinka, kad E. Č. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina ieškove V. J. Č., ginčo dėl to tarp šalių nėra, todėl dėl šio reikalavimo surašomi sutrumpinti motyvai (CPK 42 str. 1 d., 140 str. 2 d., 268 str.).

E. Č. (N.) gyvenamoji vieta nuo 2005-01-10 deklaruota kartu su motina ieškove V. J. Č. (b.l. 9). Ieškovė prašo dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ja, šiam reikalavimui atsakovas neprieštarauja. Nei atsiliepime, nei teismo posėdžio metu atsakovas neišreiškė jokio pageidavimo, jog E. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo. Pati nepilnametė, apklausta teismo posėdžio metu, nurodė, kad nori gyventi su mama, su atsakovu emocinio ryšio nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus, užtikrintų įprastą emocinę ir socialinę aplinką. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas tenkintinas ir E. Č. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su motina V. J. Č. (CK 3.168 str. 1 d., 3.169 str., 2.14 str.).

Pažymėtina, kad abu tėvai – tiek ieškovė, tiek atsakovas – privalo stengtis sukurti nepilnamečiui vaikui kiek įmanoma stabilesnę psichologinę aplinką. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 3 dalis numato vaiko, kuris išskiriamas su vienu ar abiem tėvais, teisę nuolat su jais bendrauti, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. CK 3.170 str. įtvirtinta to iš tėvų, kuris negyvena su vaiku, teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime. Tokiu būdu užtikrinama ir ginama paties vaiko teisę bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais. Vaiko teisę bendrauti su antruoju iš tėvų pirmiausia užtikrinti turi patys tėvai: tas, kuris gyvena su vaiku – nekliudydamas bendrauti antrajam, o, tas kuris gyvena atskirai - įgyvendindamas savo teisę ir vykdydamas pareigą bendrauti su vaiku ir auklėti jį.

Dėl išlaikymo priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Kiekvienam vaikui būdingi individualūs kultūriniai, moraliniai, turtiniai poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė tėvų pareiga. Vaiko išlaikymo prievolė yra abipusė, todėl abu tėvai turi procesinę pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius jų turtinę padėtį ir galimybę teikti išlaikymą.

Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms įgyti. Išlaidos vaiko poreikiams tenkinti turi atitikti ir protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko gabumai, sveikata ir amžius. Teisinį reglamentavimą dėl išlaikymo tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė grindžia prioritetinės vaiko teisių ir interesų pasaugos principu. Įstatymas imperatyvia forma nustatė pareigą teikti išlaikymą savo vaikams. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas t.y. tėvų turtinė padėtis gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Įstatymas numato abiejų tėvų lygias teises ir pareigas rūpintis savo vaiko sveikata, jį išlaikyti, sudaryti sąlygas, užtikrinančias harmoningą vaiko asmenybės raidą.

CK 3.192 str. reglamentuota tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Išlaikymas – tai vaikui augti ir vystytis tinkamų materialinių ir kitų sąlygų sudarymas. Turi būti vertinami tiek vaiko poreikiai, tiek ir pačių tėvų galimybės. Tėvų turtinė padėtis yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t.y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 str. 1 d., vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 str. 1 d., 3.195 str.), ar vienas iš tėvų sutiktų, kad kitas šios pareigos nevykdytų (CK 3.192 str. 3 d., 3.159 str. 1 d.), ar vykdytų taip, jog vaiko išlaikymo lėšas su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų naudotų savo, o ne vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Vaiko interesus privalo saugoti ir ginti abu tėvai. Šalių dukra yra nepilnametė, jos augančiam organizmui neabejotinai reikalingas visavertis maistas, vitaminai. Ieškovė, vykdydama savo pareigas dukteriai užtikrina jos teisę į gyvenamąjį būstą, į mitybą, apavą ir drabužius, į gabumų, susijusių su dukters gabumais dailei, vystymą.

Ieškovė pateikė nepilnametės E. Č. poreikių suvestinę, kurioje nurodyta ieškovės manymu vaiko poreikiams užtikrinti reikalinga suma kas mėnesį – 2027 Lt (b.l. 84). Ieškovė teigia nepilnametės dukters maistui kas mėnesį skirianti: 800 Lt maistui, 350 Lt už komunalines paslaugas, 360 Lt korepetitoriams, 120 Lt baseinui, 110 Lt pramogoms ir knygoms. Per metus reikalinga 1500 Lt rūbams, 500 Lt batams, 1800 Lt dailės priemonėms. 2012-07-24 posėdžio metu ieškovė patvirtino vaiko poreikiams išleidžianti ne mažiau 2000 Lt kas mėnesį (b.l. 128). Byloje yra ieškovės pateikti maisto ir rūbų pirkimo čekiai 294 Lt sumai (b.l. 86). Papildomų čekių, patvirtinančių ieškovės skiriamas sumas dukters išlaikymui byloje nepateikta. E. Č. mokosi Kauno apskrities dailės gimnazijoje (b.l. 142), tačiau objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti papildomų išlaidų dydį, nepateikta, nors ieškovei buvo siūlyta tą padaryti. Sveikatos problemų mergaitė neturi. Teismo posėdžio metu E. nurodė, kad mokykloje jai yra skiriamas nemokamas maitinimas, taigi ieškovės nurodytos išlaidos, skirtos maistui, teismo vertinimu yra gerokai padidintos. Byloje nepateikta įrodymų, kiek yra mokama korepetitoriams už papildomą mokymą bei už pamokas ir priemones dailės mokykloje, ieškovės ir nepilnametės nurodomos sumos skiriasi. Teismo posėdžių metu ieškovei ne kartą buvo siūloma pateikti įrodymus apie patiriamas išlaidas, tačiau ieškovė tokių įrodymų į bylą neteikė. Teismas daro išvadą, kad byloje esantys dokumentai nepakankami konstatuoti, jog E. Č. poreikiams užtikrinti reikalinga 2000 Lt suma kas mėnesį. Dėl visų šių aplinkybių teismas ieškovės nurodytas patiriamas išlaidas vertina kritiškai, kaip keliančias abejonių ir neįrodytas.

Tėvų - tiek ieškovės, tiek atsakovo - turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010). Ieškovės vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas (duomenys neskelbtini), 60/1000 dalys negyvenamosios patalpos – pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), ir 50/100 dalys buto (duomenys neskelbtini). Iš pateiktų sąskaitų už butui tiekiamus komunalinius patarnavimus (b.l. 76-78) nustatyta, kad ieškovė AB „Kauno energija“ skolinga 15149 Lt, UAB „Kauno vandenys“ 1269 Lt. Ieškovė su dukra gyvena 3 kambarių 135 kv. m. bute (duomenys neskelbtini). ½ šio buto dalis priklauso ieškovės buvusiam vyrui M. N. (b.l. 38-39). Ieškovė pripažino, kad M. N. už jam tenkančią komunalinių patarnavimų dalį nemoka, bute gyvena tik ieškovė su dukra (b.l. 131). Darbo ieškančio asmens atmintinė (b.l. 83) patvirtina, kad ieškovė yra užsiregistravusi darbo biržoje, ieškovės teigimu, ji nedirba nuo 2007 metų. Ieškovė gauna 522 Lt socialinę pašalpą pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą (b.l. 10-11). Ieškovė negali reikalauti iš atsakovo padengti išlaidas siekiant įgyvendinti jos norą gyventi 135 kv.m. bute, esančiame prestižinėje Kauno miesto vietoje. Natūralu, kad gyvenant tokio dydžio bute, susidaro pakankamai didelės išlaidos komunaliniams ir kitiems su nekilnojamojo turto išlaikymu susijusiems mokesčiams, tačiau, kaip jau minėta atsakovas neturi pareigos prisidėti prie ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto išlaikymo. Išdėstytos aplinkybės patvirtina ieškovės neadekvatų savo finansinių galimybių vertinimą, o tai neigiamai įtakoja vaiko išlaikymui galimas skirti lėšas. Atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams, šiuo atveju ieškovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Aplinkybių, kad ieškovės mama nuomoja nekilnojamąjį turtą ir materialiai padeda ir išgali padėti ieškovei, ieškovė dokumentais neįrodinėjo. Ieškovė teigia dukrai kas mėnesį išleidžianti apie 2000 Lt, tačiau išanalizavus pateiktus įrodymus, nenustatyta, kad ieškovė kas mėnesį tokia suma disponuoja, t.y. tokio dydžio sumą galėjo skirti ir realiai skiria vaiko išlaikymui. Aplinkybė, jog atsakovė pripažino, kad atsakovo skiriama 600 Lt suma kas mėnesį būtų pakankama, iš esmės įrodo, jog ieškovės pateiktoje vaiko poreikių lentelėje nurodytos išlaidos yra ženkliai padidintos.

Tačiau teismas nesutinka ir su atsakovo pateikta pozicija, jog E. poreikių patenkinimui pakankama 800 Lt suma, kurios ½ dalį, t.y. 400 Lt kas mėnesį, mokėtų atsakovas. Įstatymų leidėjas nėra numatęs nei minimalaus, nei orientacinio nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas. Priteistino nepilnamečiams vaikams išlaikymo tikslas yra nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą, turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių patenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Kad vaikas taptų pilnaverte asmenybe, yra tėvų pareiga ir atsakomybė. Dėl to priteisimas išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2011).

CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, 2 ir 3 dalyse vartojama sąvoka „turtinė padėtis“ aiškintina ir taikytina atsižvelgiant ne tik į faktines pajamas, bet ir į asmens galimybę uždirbti, t. y. darbinį potencialą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006, plėtodama šios sąvokos aiškinimą, reikšminga aplinkybe turtinei padėčiai nustatyti pripažino ne tik asmens turimą turtą ir gaunamas pajamas, bet ir tai, kad asmuo, privalantis teikti išlaikymą, dėl nerūpestingumo nesiima priemonių tam, jog gautų atitinkančias savo amžių, išsilavinimą bei profesinį pasirengimą pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams, ir konstatavo, kad išlaikymą privalantis teikti asmuo, būdamas darbingas, turi galimybę rasti geriau apmokamą darbą.

Ieškovė neįrodė, kad ji sąžiningai siekė užtikrinti dukters turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių (ieškojo, bet nerado geriau apmokamo darbo, taip pat dėl amžiaus, sveikatos ir pan.) negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Tokiomis aplinkybėmis nėra pagrindo perkelti dukters išlaikymo pareigos atsakovui, suteikiant galimybę ieškovei reikalauti nepagrįsto dydžio išlaikymo iš vaiko tėvo. Be to, taip nebūtų užtikrinti vaiko interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L.).

Nustatyta, kad atsakovas dirba UAB „Druskininkų Rasa“. Įmonės 2012-05-31 pažymoje nurodyta, kad atsakovas gauna 1900-2800 Lt darbo užmokestį, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra 2369 Lt (b.l. 40-41). Atsakovo žmonos pajamos sudaro 364 Lt kas mėnesį (b.l. 42). Atsakovo vardu yra registruoti 9 nekilnojamojo turto objektai – žemės sklypai su statiniais bei du butai (b.l. 87-125). Atsakovas nurodo, kad kartu su žmona E. L. 2008-09-09 iš „Swedbank“, AB yra paėmę 649472,88 Lt kreditą gyvenamojo namo rekonstrukcijai, kredito likutis 2012 metų birželio mėnesį yra 93912 Lt (b.l. 43-49). Atsakovas su žmona 2011-06-14 „Swedbank“, AB yra paėmę 200000 Lt kreditą pirkti žemės sklypui, kuriame ketina statyti namą, kredito likutis 2012 metų birželio mėnesį yra 198569,47 Lt (b.l. 50-57). Teismo vertinimu, būsto kreditas ir grąžinamos periodinės įmokos reiškia asmens nekilnojamojo turto įgijimą arba jo gausinimą bei tokio asmens turtinės padėties gerėjimą, dėl to būsto kredito įsipareigojimai nereiškia sunkios atsakovo turtinės padėties ir negali būti pagrindas spręsti dėl mažesnio išlaikymo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006). Vis dėlto atsižvelgtina, jog atsakovui turint reikšmingų įsiskolinimų kreditoriams, atsakovo pajamos turi būti protingai paskirstomos tiek kreditorinių įsiskolinimų dengimui, tiek visų atsakovo vaikų išlaikymui. Pažymėtina, kad atsakovui prisiimant finansines rizikas, jo vaikų interesai neturi būti pažeidžiami, turi būti randama pusiausvira.

Atsakovas augina nepilnametę M. L., gim. (duomenys neskelbtini), gimusią santuokoje su E. L. (b.l. 58). E. L. gauna 364 Lt darbo užmokestį (b.l. 42), kuris skiriamas jos vaiko poreikių tenkinimui. Byloje pateiktas 2012-05-31 medicininis pažymėjimas patvirtina, kad E. L. laukiasi (b.l. 60). Į aplinkybę, kad vienas iš tėvų pagal įstatymą turi išlaikyti dar ir kitus asmenis, būtina atsižvelgti sprendžiant dėl galimo priteisti išlaikymo dydžio. Atsakovas turi pareigą derinti visų savo vaikų interesus ir siekti, kad išlaikymo sąlygos, kiek pagal aplinkybes galima, būtų vaikams sudarytos panašios, vaikams lėšos skirtinos lygiomis dalimis, jei nėra svarbių priežasčių nukrypti nuo lygybės principo.

Byloje pateiktų atsakovo artimųjų giminaičių dokumentų – R. S. neįgaliojo pažymėjimo (b.l. 61), VSDFV sprendimo dėl M. M. senatvės pensijos dydžio ir pensijos apskaičiavimo pažymos (b.l. 63-64) - teismas nevertina, kadangi jie nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku. Atsakovas pripažino, kad nėra paskirtas šių asmenų rūpintoju. Atsakovas, turėdamas finansinių galimybių, turi moralinę pareigą padėti savo giminaičiams, reikalingiems paramos, tačiau ši aplinkybė neįtakoja atsakovo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus apimties.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Pripažinus atsakovą ieškovės dukters tėvu, jam atsiranda pareiga išlaikyti savo vaiką. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Įvertinus nurodytas aplinkybes, šalių materialinę padėtį, atsakovo įsipareigojimus tretiesiems asmenims, taip pat ieškovės ir atsakovo elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti, nesant įrodytai aplinkybei dėl būtinybės vaiko poreikio užtikrinimui skirti 2000 Lt kas mėnesį, teismas laiko, kad nepilnametės E. Č. poreikių patenkinimui reikalinga 1000 Lt suma. Siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, vaiko būtinuosius poreikius, iš atsakovo priteistinas išlaikymas E. Č. po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2012-05-15) iki dukters pilnametystės (CPK 178, 197, 185, CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina įstatyminė nepilnametės E. Č. atstovė V. J. Č. išimtinai vaiko interesams tenkinti. Atsakovas, jausdamas moralinę pareigą papildomai remti savo dukrą E. Č. ir turėdamas tam lėšų, tą gali daryti nepriklausomai nuo priimto teismo sprendimo.

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo.

Kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejų metų laikotarpiu iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

V. L. biologinė tėvystė E. atžvilgiu patvirtinta 2007-05-05 atlikus DNR ekspertizę (b.l. 7), taigi nuo šio momento atsakovas sužinojo apie savo pareigą teikti dukrai išlaikymą. „Swedbank“, AB 2011-03-14 pažymoje (b.l. 8) nurodyta, kad V. L. E. N. 2007 m. birželį - 2008 m. rugsėjį pervesdavo į banko sąskaitą po 500 Lt kas mėnesį. Atsakovas nustojo mokėti išlaikymą nuo 2008 metų spalio mėnesio. Už laikotarpį nuo vaiko gimimo 2000-03-21 iki 2007-06-01 (kada pradėtas mokėti išlaikymas) ir nuo 2008-10-01 (kada atsakovas nustojo mokėti išlaikymą) iki ieškinio pareiškimo 2012-05-15 ieškovė prašo 77800 Lt išlaikymo įsiskolinimo. Atsižvelgdama į tai, kad augant vaikui, keičiasi jo poreikiai, ieškovė prašo išlaikymo įsiskolinimą iki 2007-06-01 skaičiuoti po 500 Lt kas mėnesį, o nuo 2008-10-01 – po 800 Lt kas mėnesį.

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai).

2003-12-08 teismo įsakymu V. J. Č. reikalavimu E. išlaikymui iš M. N. buvo priteista po 120 Lt periodinių išmokų kas mėnesį ir 3400 Lt išlaikymo įsiskolinimas nuo 2001-07-13 (b.l. 68). Nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-83-451/2012 dukters E. išlaikymui ieškovė iš M. N. prašė priteisti po 500 Lt kas mėnesį, nurodė, kad dukters išlaikymui ji kas mėnesį skiria 600-1000 Lt pagal galimybes, pati nedirba nuo 2007 metų kovo mėn., vaiko poreikiai nurodyti išlaidų suvestinėje (b.l. 144-156, prijungtos apžiūrai civ. b. Nr. 2-83-451/2010, I tomas, b.l. 3-4, 57). Ieškinys minėtoje byloje pareikštas 2009 metais. Atsakovas M. N. atsiliepime yra nurodęs, kad materialinį išlaikymą dukrai teikia (b.l. 157-160, civ. b. Nr. 2-83-451/2010, I tomas, b.l. 104-107). 2010-03-16 teismo nutartimi patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, reikalavimo dėl išlaikymo sumos didinimo iki 500 Lt ieškovė atsisakė patikslintu ieškiniu (civ. b. Nr. 2-83-451/2010, II tomas, b.l. 112-118). M. N. tėvystė panaikinta 2012-03-29 teismo sprendimu (b.l.65-67).

Teismas atsižvelgia į ieškovės nesąžiningą elgesį, siekiant prisiteisti išlaikymą vaikui iš buvusio sutuoktinio M. N., kuris nėra jos dukters E. Č. tėvas ir ši aplinkybė ieškovei buvo žinoma. Vis dėlto nesutiktina su atsakovo pozicija dėl jo pareigos mokėti išlaikymą nuo momento, kai panaikinta sutuoktinio M. N. tėvystė. Šis faktas nepaneigia atsakovo pareigos išlaikyti savo dukrą, o ieškovės ir M. N. tarpusavio turtiniai klausimai nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Pažymėtina, kad vaiko išlaikymas yra asmeninio pobūdžio pareiga, šios pareigos nevykdymo negalima pateisinti tuo, kad kiti asmenys išlaikymą vaikui teikia.

Sprendžiant išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo klausimą, yra būtina nustatyti vaiko poreikius už ginčo laikotarpį. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių dukters poreikius laikotarpiu, už kurį prašo įsiskolinimo. 2012-08-21 teismo posėdyje ieškovė sutiko su 600 Lt išlaikymo suma kas mėnesį (b.l. 146). Pažymėtina, kad išlaikymas skirtas užtikrinti išimtinai vaiko poreikius ir išlaikymo stabilumą, o ne jo tėvų materialinius poreikius. 2012-07-24 posėdžio metu ieškovė pripažino, kad prašo priteisti 77800 Lt išlaikymo įsiskolinimą, kadangi pati turi skolų ir reikia jas padengti (b.l. 130).

Nepilnametės E. Č. būtinieji poreikiai, įvertinus tokius faktorius kaip vaiko amžiaus didėjimas, atsiskleidę gabumai dailei, didesnės išlaidos vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kainų augimas ir pan., tik didėja. Kadangi byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių E. Č. poreikius įsiskolinimo laikotarpiu, teismas daro išvadą, jog E. Č. poreikiai, esant jaunesniam amžiui, buvo mažesni, nebuvo papildomų išlaidų už korepetitorių paslaugas ir užklasinius užsiėmimus, todėl 600 Lt suma (įskaitant ir motinos teikiamą išlaikymą, t.y. po 300 Lt iš ieškovės ir atsakovo) pakankama užtikrinti 9-10 metų vaiko poreikius.

Atsižvelgiant į imperatyvią įstatymo nuostatą dėl galimybės reikalauti išlaikymo įsiskolinimo už trejus metus iki ieškinio pareiškimo, iš atsakovo priteistinas 10800 Lt išlaikymo įsiskolinimas už 2009-05-15 – 2012-05-14 laikotarpį, skaičiuojant po 300 Lt kas mėnesį (CK 3.200). Derinant kitų atsakovo vaikų teisę gauti išlaikymą su šalių nepilnametės dukters teise gauti išlaikymo įsiskolinimą, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, jo turimus įsiskolinimus kredito įstaigoms, 10800 Lt išlaikymo įsiskolinimo mokėjimas išdėstytinas 18 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį lygiomis dalimis mokant po 600 Lt išlaikymo įsiskolinimo kas mėnesį (CPK 284 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė pateikė duomenis apie 70 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą (b.l. 5). Šioje byloje už ieškinio reikalavimus dėl tėvystės nustatymo mokėtina 141 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 82 str., Lietuvos statistikos departamento 2012-04-13 informacinis pranešimas Nr. 10 „Dėl žyminiam mokesčiui ir teismo baudoms indeksuoti taikomo vartotojų kainų indekso“). 2012-05-17 teismo nutartimi ieškovė atleista nuo likusios dalies – 71 Lt – žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimus mokėjimo.

Patenkinus ieškinį iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistina 70 Lt sumokėto žyminio mokesčio už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo (CPK 93 str. 2 d.).

Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 71 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo ir 504 Lt už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo (CPK 93 str. 2 d., 96 str. 1 d., 85 str. 1 d. 1 p. ir 3 p.), 22 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 str., 96 str.), iš viso - 597 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Atsakovas duomenų apie patirtas teisinės pagalbos išlaidas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, šių išlaidų priteisti neprašė (CPK 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 284 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) yra E. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas.

Nustatyti E. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su motina V. J. Č., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą E. Č. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), po 500 Lt (penki šimtai Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2012-05-15) iki dukters pilnametystės, 10800 Lt (dešimt tūkstančių aštuoni šimtai Lt) išlaikymo įsiskolinimą už 2009-05-15 – 2012-05-14 laikotarpį. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama V. J. Č., a.k. (duomenys neskelbtini)

Išdėstyti sprendimo dalies, kuria priteistas 10800 Lt išlaikymo įsiskolinimas, vykdymą 18 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 600 Lt išlaikymo įsiskolinimo.

Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės V. J. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 70 Lt (septyniasdešimt Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 597 Lt (penki šimtai devyniasdešimt septyni Lt) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai.

Sprendimą per 3 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą, tėvystės nustatymo faktui įregistruoti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.