- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-24
- Bylos Nr.
- e2A-647-425/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00771-22020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas, Ramunė Čeknienė, Laimutė Sankauskaitė
- Atsakovas
- M. K.
- Ieškovas
- E. J.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laimutės Sankauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. K. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-333-286/2021 pagal ieškovės E. J. ieškinį atsakovui M. K. (M. K.) dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 7530,12 Eur skolą, 1882,53 Eur kompensacines palūkanas, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos pinigų sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovas pasiskolino iš jos 26000 Lt (7530,12 Eur). Skolos patvirtinimui atsakovas 2012-02-04 išdavė jai Neprotestuotiną paprastąjį vekselį (toliau – ir Vekselis), kuriame nurodė, kad skolingas 26000 Lt ir įsipareigojo skolą atiduoti iki 2020-08-04. Vekselį pasirašė ji ir atsakovas. Su atsakovu buvo santuokoje, todėl, net ir santuokai nutrūkus, pasitikėjo atsakovu ir atėjus vekselio apmokėjo terminui nesiėmė jokių veiksmų dėl vykdomojo įrašo pagal vekselį išsiėmimo. Atsakovas nevykdė pareigos atsiskaityti pagal vekselį, todėl dabar priversta kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovo. Žodžiai vekselyje „esu skolingas“, patvirtina, kad pinigai, kuriuos turi grąžinti iki 2012-08-04, jam buvo perduoti. Atsakovas terminą prievolei įvykdyti praleido, todėl privalo mokėti įstatymo nustatytas penkių procentų dydžio palūkanas. Už 5 metus palūkanos sudaro 1882,53 Eur.
3. Pažymėjo, jog pinigus grynaisiais atsakovui skolino dalimis per ilgą laikotarpį. Apie pusę reikalaujamos sumos paskolino dar iki santuokos sudarymo, o kitą dalį – santuokos metu. Atsakovas prašė skolinti pinigus grynaisiais. Atsakovui per ilgą laikotarpį grynais paskolino tokiomis sumomis – 5000 Lt, 3000 Lt, 2000 Lt, 2500 Lt, 2500 Lt. Buvo ir mažesnės sumos – 1200 Lt, 1300 Lt, 1000 Lt, 1500 Lt, 1500 Lt, 1100 Lt, 1700 Lt. Atsakovas nurodydavo įvairiausius skolinimosi tikslus, pavyzdžiui, kad skolingas draugui. Žino, kad atsakovas buvo skolingas ir kitiems asmenims. Kadangi jau ketino skirtis su atsakovu, 2012-02-04 pareikalavo, kad atsakovas už jam paskolintus pinigus pasirašytų skolos įrodymą – vekselį, nes norėjo, kad jis skolą grąžintų. Kartu aptarė sumas, kurias atsakovas buvo skolingas, ir jis laisva valia pasirašė vekselį. Jokio psichologinio spaudimo pasirašant vekselį nebuvo. Atsakovui skolino asmeninius pinigus, kuriuos gavo kaip kompensaciją iš asmens, atsakingo už mamos V. J. mirtį. Atsakovas jokių teisių santuokos metu į šiuos pinigus neįgijo. Atsakovui pranešimų pagal vekselį nesiuntė, nes neturėjo teisinio išsilavinimo ir jokios patirties, todėl nesuprato, kaip tuo vekseliu pasinaudoti. Be to, pasitikėjo atsakovu ir tikėjo, kad jis skolą grąžins. Bendraudama žodžiu ar telefonu, ne sykį prašė atsakovą grąžinti skolą. Vekselio tekstas patvirtinta, kad tai yra asmeninė atsakovo skola. Nors atsakovas pridėjo banko išrašus, kuriuose mokėjimo paskirties grafoje dažnai įrašytas žodis „skola“, tačiau tai buvo ne skolos grąžinimas, o pinigai skirti vaiko išlaikymui, nes tuo metu šalys jau nebegyveno kartu ir ji reikalavo, kad atsakovas prisidėtų prie vaiko išlaikymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Skundžiamu 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo M. K. ieškovės E. J. naudai 7530,12 Eur skolą, 1882,53 Eur kompensacines palūkanas, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą (9412,65 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-12-28) iki jo visiško įvykdymo ir 1212 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat iš atsakovo priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
5. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra labiau tikėtina, jog ginčijamo vekselio turinys liudija apie tarp šalių egzistavusius realius paskolos teisinius santykius. Protingas, rūpestingas ir apdairus asmuo, neprisiėmęs skolinės prievolės paskolos davėjui, nepasirašytų skolos sutarties su įrašu „esu skolingas“ ir įsipareigojimu gautą paskolą grąžinti ne vėliau kaip iki 2012-08-04. Todėl, įvertinęs pateiktą rašytinę paskolos sutartį, teismas konstatavo, kad jos turinys bei joje nurodytos žodžių sąvokos yra aiškios ir patvirtina, kad ieškovė paskolino atsakovui 26000 Lt, kuriuos atsakovas įsipareigojo grąžinti. Teismo vertinimu, ieškovės finansines galimybes paskolinti tokią sumą patvirtina byloje esantys banko sąskaitos išrašai, iš kurių matyti, kad 2006-2007 metų laikotarpiu ieškovė disponavo didelėmis sumomis.
6. Kartu teismas pažymėjo, kad jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsti atsakovo teiginiai, jog jam, neva, vekselio surašymo metu buvo daromas psichologinis spaudimas ir, kad vekselis buvo surašytas tik tam, kad jis gautų galimybę pasimatyti su vaiku, kas vertintina kritiškai, kaip bandymas išvengti prievolės grąžinti iš ieškovės pasiskolintus pinigus. Atsakovas tokią poziciją bando grįsti ir liudytojo L. U. paaiškinimais, kuris nurodė, kad tarp šalių buvo konfliktiški santykiai, tačiau atsakovas kažkodėl jam nieko nepasakojo apie, neva, per prievartą pasirašytą vekselį. Iš Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012-06-05 sprendimo, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka, matyti, kad šalys gražiuoju susitarė ir dėl vaiko išlaikymo ir dėl atsakovo dalyvavimo sūnaus auklėjime tvarkos. Atsakovas taip pat patvirtino, kad dėl trukdymo pasimatyti su vaiku į vaiko teisių apsaugos tarnybas nei iki santuokos nutraukimo, nei po jos nutraukimo nesikreipė. Akivaizdu, kad ir sumos vekselyje ištaisymas iš 20000 į 26000 patvirtina ieškovės parodymus, jog pasirašant Vekselį buvo deramasi dėl atsakovo skolos jai dydžio, o ne dėl, neva, galimybės pasimatyti su vaiku kainos. Atsakovas iš esmės nepateikė jokio kito logiško vekselio sumos ištaisymo paaiškinimo. Atsakovas, be kita ko, triplike nurodė, jog kai po vekselio pasirašymo parvežė sūnų atgal ieškovei, ji pati, neva, pripažino, kad vekselio pasirašymas nieko nereiškia ir, kad ji pasikarščiavo dėl prarastų investuotų pinigų. Akivaizdu, kad tokioje situacijoje bet kuris normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje būtų paprašęs arba grąžinti ginčijamą Vekselį, arba jį sunaikinti, tačiau atsakovas to nepadarė, todėl teismas šiuos atsakovo teiginius taip pat vertino tik kaip bandymą bet kokiu būdu sukelti abejones ieškovės paaiškinimais bei išvengti skolinės prievolės.
7. Atsakovo argumentas, kad, neva, jam nebuvo reikalo iš ieškovės skolintis, nes jis pats gerai uždirbo ir turėjo pinigų, taip pat buvo įvertintas kaip nepagrįstas. Atsakovo skolos V. J. ir E. J. patvirtina, kad savo paties uždirbtų pinigų jam neužteko. Ieškovė paaiškino, jog nežinojo, kam atsakovui reikalingi jos skolinami pinigai ir kur juos jis išleidžia, bet patvirtino, kad jie nebuvo naudojami šeimos gerovei. Teismas laiko neesminiu atsakovo argumentą, kad ieškovė, neva, ilgą laiką nesikreipė į atsakovą dėl skolos grąžinimo. Pati ieškovė bei liudytojai V. J. ir E. J. patvirtina, jog ji ne kartą prašė atsakovo grąžinti skolą, bet jis vis sugebėdavo ją įkalbėti dar truputį palaukti. Atsakovas prašo taikyti 10 metų ieškinio senaties terminą, tačiau toks prašymas visiškai nepagrįstas, nes senaties terminas skaičiuojamas ne nuo pinigų perdavimo, o nuo prievolės įvykdymo termino pasibaigimo, t. y. nuo 2012-08-04.
8. Kartu pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovas iki šiol piniginės prievolės pagal vekselį neįvykdė, todėl ieškovei iš jo už penkerių metų laikotarpį priteisiamos 1882,53 Eur (7530,12 Eur x 5 proc. : 365 d. x 1825 d. = 1882,53 Eur) palūkanos bei atitinkamai procesinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme – 2020-12-28 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmesti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
9.1. Nurodo, kad apeliantas aptariamą vekselį pasirašė siekdamas apsaugoti sūnų nuo ieškovės tuo metu kelto konflikto, be to pasirašyto vekselio nevertino rimtai, o ieškovė nei nutraukiant santuoką, nei ją nutraukus jokių pretenzijų atsakovui nereiškė, kas patvirtina, jog jokių piniginių sandorių tarp šalių nebuvo. Apelianto vertinimu, ieškinio tenkinimo motyvai yra formalūs ir deklaratyvūs, o skundžiamas sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.
9.2. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad atsakovui jokie pinigai perduoti nebuvo ir nėra jokių tą patvirtinančių įrodymų. Be to, aplinkybės, kuriomis atsakovas pasirašė vekselį neatitiko jo valios, o toks sandoris pasirašytas psichologinio spaudimo įtakoje grasinant neleisti pasimatyti su sūnumi. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kritiškai vertino atsakovo teiginius, kad vekselio surašymo metu jam buvo daromas psichologinis spaudimas bei neatsižvelgė, kad santuokos nutraukimo byloje ieškovė nenurodė aplinkybių, susijusių su aptariamu vekseliu, nepažymėjo, kad ieškovė turi kreditorinių reikalavimų atsakovui. Apelianto vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai sprendė, kad ieškovė turėjo pakankamai asmeninių lėšų, kurias galėjo skolinti atsakovui bei nepagrįstai rėmėsi ieškovės pateiktai duomenimis – banko sąskaitų nuotraukomis, o ne patvirtintomis kopijomis. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad vekselyje pataisyta pinigų suma atitinka faktines aplinkybes bei tarp šalių vykusį ginčą.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu ieškovė E. J. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.
10.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, kurios taikomos egzistuojant tarp šalių realiems paskolos teisiniams santykiams, taip pat tinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, kuriuose yra išplėtota paskolos sutartinius teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika. Atsiliepime pabrėžiama, kad vekselį surašė ir pasirašė būtent atsakovas savo ranka, taip išreikšdamas savo valią, o į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, t.y. ieškovės bankiniai išrašai, akivaizdžiai parodo, kad ieškovė asmeninės nuosavybės teise nurodytu laikotarpiu disponavo atitinkama pinigų suma, kurios dalis ir buvo panaudota paskolai atsakovui suteikti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo vekselio surašymo savo ranka bei pasirašymo faktas nėra ginčijamas, nagrinėja šią civilinę bylą pateikto apeliacinio skundo ribose.
12. Nagrinėjamu atveju byloje ginčas tarp šalių kilo dėl pasirašyto Vekselio atitikimo realią situaciją bei faktinę padėtį. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė 2012-02-04 Neprotestuotiną paprastąjį vekselį, surašytą ir pasirašytą atsakovo. Vekselyje nurodyta, kad „Aš, M. K., a/k. (duomenys neskelbtini) esu skolingas E. K. a/k (duomenys neskelbtini) 26.000 Lt. Šią sumą atiduosiu iki 2012. 08. 04 imtinai. Dvidešimt šeši tūkstančiai Lt.“ Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad bylos šalių sudarytas 2012-02-04 Neprotestuotinas paprastasis vekselis dėl praleisto jo realizavimo termino yra praradęs vertybinių popierių statusą (CK 1. 101 straipsnis), tačiau jis pripažintinas rašytine forma sudaryta paskolos sutartimi (CK 1. 71 – 73 straipsniai) ir šiuo aspektu teismo pagrįstai vertintinamas.
13. Pirmiausia pažymėtina, kad paskolos sutartis yra realinė – ji pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 2 dalis), todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino.
14. Šioje civilinėje byloje, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, o taip pat atsižvelgdamas į tai, jog atsakovo ranka surašyto Vekselio žodžiai „esu skolingas“ vartojami esamuoju laiku, kas leidžia vertinti, jog pinigų skolinimasis įvyko iki Vekselio pasirašymo momento; kad Vekselio tekste nėra nustatyta paskolos davėjo pareiga paskolinti pinigus ateityje, nėra nurodytas nei ateityje paskolinamų pinigų perdavimo laikas, nei būdas; jog Vekselį surašė ne ieškovė, bet pats atsakovas, kuris, kaip pats patvirtino, dirbo draudimo bendrovėje ir yra surašęs daug įvairių sutarčių; o taip pat kad prie bylos medžiagos yra pridėta ir kita paskolos sutartis, sudaryta 2012-09-13 tarp atsakovo ir E. J., kuri taip pat surašyta paties atsakovo ir kurioje įrašytas toks pats teiginys, kaip ir ginčijamame Vekselyje, – „esu skolingas“, sprendė, jog labiau tikėtina, kad ieškovė paskolino Vekselyje nurodyta sumą atsakovui, kuris jos negrąžino.
15. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas itin išsamiai išnagrinėjo bei aptarė, kodėl atmeta atsakovo argumentus, jog jis Vekselį pasirašė ir surašė dėl jam daryto psichologinio spaudimo bei šalių vaiko gerovės. Apeliacinės instancijos teismas papildomai nekartoja pirmosios instancijos teismo motyvų, su kuriais visiškai sutinka, tik papildomai pabrėžia, jog byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių vertinti, kad prieš atsakovą išties buvo naudojamas psichologinis smurtas, kad jis neturėjo galimybės tinkamai įvertinti situaciją ar nesuprato savo veiksmų esmės bei negalėjo jų valdyti Vekselio sudarymo metu. Taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių vertinti, kad po apelianto nurodomo psichologinio smurto fakto jis kreipėsi į ieškovę dėl Vekselio sunaikinimo ar ėmėsi teisinių priemonių dėl tokio sandorio pripažinimo buvus sudarytą prieš jo valią. Papildomai pažymėtina, kad tarp šalių susiklostę konfliktiški santykiai savaime nepatvirtina, jog ieškovė per keletą kartų, turėdama asmeninių lėšų, neskolino piniginių lėšų atsakovui. Šalių tarpusavio nesutarimai, konfliktai ar skyrybos, nesant jokių objektyvių duomenų, nepatvirtina apelianto teiginių dėl prieš jį naudoto smurto, juo labiau kad atsakovas yra sudaręs ir kitų paskolos sutarčių, taip pat pasirašydamas jas bei surašydamas savo ranka. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius banko sąskaitos išrašo duomenis, sprendžia, kad tokie duomenys yra pakankami ir, priešingai nei nurodo apeliantas, leidžia pagrįstai vertinti, kad ieškovė turėjo pakankamai asmeninių lėšų ir, kad šios lėšos yra asmeninė ieškovės nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
16. Nors apeliaciniame skunde atsakovas tvirtina, kad jis neturėjo pagrindo vertinti, jog Vekselis yra realus, kadangi santuokos nutraukimo byloje ieškovė nenurodė atsakovo, kaip savo kreditoriaus, tačiau pastebėtina, kad nesant jokių duomenų apie atsakovo negebėjimą suvokti teisinius paskolos sandorių padarinius bei sudarymo pasekmes, aplinkybė, jog ir pats atsakovas santuokos nutraukimo byloje nenurodė jokių duomenų apie galiojantį Vekselį, taip pat yra reikšminga bei leidžia spręsti, kad atsakovas elgėsi neapdairiai. Kita vertus, vien aplinkybė, jog santuokos nutraukimo byloje ieškovė nenurodė aplinkybių, susijusių su Vekseliu, savaime nepaneigia tokio sandorio sudarymo fakto, neeliminuoja ieškovės teisių į skolos priteisimo iš atsakovo bei neužkerta kelio imtis teisinių priemonių dėl skolos priteisimo.
17. Apeliantui tvirtinant, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles bei netinkamai taikė materialinės teisės nuostatas, apeliaciniame skunde nebuvo nurodyta jokių duomenų bei aplinkybių, kaip konkrečiai pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ar netinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, o taip pat kokios materialinės teisės nuostatos buvo netinkamai aiškintos.
18. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jų vertinimas neturi jokios įtakos nagrinėjamos bylos rezultatui, be to dėl apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių bei argumentų išsamiai yra pasisakęs pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, dėl ko papildomai jas vertinti nėra pagrindo.
19. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bei įvertinęs skundžiamame sprendime išdėstytas išvadas, faktinius bylos duomenis bei šalių procesiniuose dokumentuose nurodomas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės nuostatas, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio ar faktinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.