Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens A. U.-K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-21-809/2016 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį atsakovui A. B. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: A. U.-K., J. A. K., J. B., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis ir civilinė byla nutraukta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovą A. B. savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. atstatyti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), į pirminę padėtį (demontuoti naujai įstatytus langus, grąžinti pastato fasadą į pirminę padėtį, nugriauti priestate naujai išmūrytą koloną, nugriauti malkinę bei tvorą); nurodyti, kad atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovė turi teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius (demontuoti naujai įstatytus langus, grąžinti pastato fasadą į pirminę padėtį, nugriauti priestate naujai išmūrytą koloną, nugriauti malkinę bei tvorą) pati, reikiamas išlaidas išieškodama iš atsakovo.Šalys sudarė taikos sutartį ir pateikė teismui ją tvirtinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartimi patenkino šalių prašymą – patvirtino taikos sutartį tokiomis sąlygomis:

Teismas nurodė nenustatęs, kad taikos sutartis ar jos patvirtinimas prieštarautų viešam interesui, imperatyvioms įstatymo normoms ar pažeistų bylos šalių ar kitų (trečiųjų) asmenų teises arba įstatymo saugomus teisėtus interesus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Trečiasis asmuo A. U.-K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Nagrinėjamoje civilinėje byloje tretieji asmenys A. U.-K. ir J. A. K. visada buvo pripažįstami kaip tretieji asmenys, nesiaiškinant, kokiu statusu, kaip tretieji asmenys, jie dalyvauja byloje. Tačiau teismas, gavęs taikos sutartį, paskutinę teismo posėdžio dieną pakeitė apeliantės procesinę padėtį, įvardijęs ją trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Jei apeliantei bent kartą būtų pasakyta, kad teismas taip vertina jos procesinę padėtį, ji būtų pasinaudojusi CPK 45 straipsnio nuostata ir pareikalautų įvardyti ją tinkama proceso šalimi. Taigi teismas, prieš išeidamas tvirtinti taikos sutartį, pažeidė apeliantės procesines teises, išklausęs jos prašymus, be kita ko, dėl procesinės teisės pakeitimo, tačiau jų neišsprendęs ir nepasisakęs.Skundžiama nutartis priimta sustabdytoje civilinėje byloje, jos neatnaujinus. Niekas iš šalių nepateikė prašymo dėl sustabdytos civilinės bylos dalies atnaujinimo, o be tokio prašymo ar kito teisinio pagrindo (pvz., paaiškėjus naujoms aplinkybėms) teismas neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo bylai dalyje atnaujinti.Teismas patvirtino taikos sutartį, susiedamas atsakovo įsipareigojimus pagal ją su būsimais teismų sprendimais civilinėse bylose. Teismas negalėjo patvirtinti tokios taikos sutarties, nes nėra žinoma, kokie bus teismo sprendimai minėtose bylose, galimai atsakovo ieškiniai jose nebus patenkinti, kas reiškia, kad bus įnešta dar daugiau sumaišties šios bylose ginče; nei vienoje iš paminėtų bylų nėra sprendžiamas klausimas, kuris būtų susijęs su šios bylos pagrindiniu klausimu – bendrosios nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name be statybą leidžiančių dokumentų ir bendrasavininkų sutikimo priestate išmūryta kolona ir pakeistu fasadu; civilinėje byloje Nr. 2-701-807/2016 (iki jos sujungimo su kita civiline byla) jau turėjo būti priimtas sprendimas ne atsakovo naudai, todėl teismo patvirtintoje taikos sutartyje prisiimtų įsipareigojimų, net ir po teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-701-807/2016 įsiteisėjimo, atsakovas negalės įvykdyti.Teismas patvirtino taikos sutartį, siedamas jos pasekmes su būsimais teismo sprendimais kitose dviejose civilinėse bylose, net neturėdamas tų bylų procesinių dokumentų, nežinodamas jų esmės ir turinio, tikrųjų reikalavimų.Tokios neteisėtos ir nepagrįstos nutarties priėmimas suponuoja ir jau iš anksto užprogramuoja nutarties negalimumą vykdyti. Tai sukels dar daugiau neaiškumo ir naujų civilinių ginčų.Teismo sprendimas patvirtinti taikos sutartį, siejant šį ginčą su byla, dėl kurios bylos stabdymas yra negalimas, yra absurdas.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo J. A. K. prašo atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepimą grindžia analogiškais kaip ir atskirasis skundas argumentais.Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Bylos nagrinėjimo metu, beveik šešerius metus, tretieji asmenys nepareiškė savarankiškų reikalavimų bei nekėlė jokių pretenzijų dėl procesinio statuso pakeitimo, priešingai, kaip nurodyta ir atskirajame skunde, toks statusas trečiuosius asmenis tenkino. Taigi atsižvelgiant į tai, kad viso proceso metu nei teismui, nei dalyvaujantiems byloje asmenims pagrįstai nekilo abejonių dėl trečiųjų asmenų, kaip nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, procesinio statuso, nepagrįstais laikytini ir atskirojo skundo argumentai, kad teismas neatsižvelgė į išreikštą poziciją dėl taikos sutarties sudarymo.Atskirajame skunde trečiasis asmuo klaidina teismą, nes taikos sutartimi atsakovo prisiimti įsipareigojimai dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo nėra siejami su nurodytomis civilinėmis bylomis. Taikos sutartimi su nurodytomis civilinėmis bylomis siejamas tik laiko aspektas, o CK nedraudžia terminus apibrėžti įvykiais ir vertinamosiomis sąvokomis, tokiomis kaip „protingas terminas“ ar pan.Tarp šalių sudaryta taikos sutartis nepažeidžia imperatyvių įstatymo normų ir viešojo intereso, taip pat nepažeidžia ir trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl teismas, patvirtinęs taikos sutartį, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas patvirtino šalių – ieškovo ir atsakovo – sudarytą taikos sutartį ir tuo pagrindu nutraukė civilinę bylą.Pirmiausia teismas pasisako dėl apeliantės argumentų, susijusių su jos, kaip byloje dalyvaujančio asmens, procesinio statuso vertinimu.Anot apeliantės, viso bylos nagrinėjimo metu apeliantė ir kitas trečiasis asmuo buvo pripažįstami trečiaisiais asmenimis, nesiaiškinant, kokiu statusu, kaip tretieji asmenys, jie dalyvauja byloje. Toks statusas juos tenkino, nes jų procesinės teisės atitiko ieškovo teises. Tačiau teismas, gavęs taikos sutartį, apeliantės teigimu, pakeitė apeliantės procesinę padėtį, įvardijęs ją trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.Remiantis Civilinio proceso kodekso 46 straipsnyje ir 47 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, kriterijus, pagal kurį nustatoma trečiojo asmens procesinė padėtis – pareiškiantis ar nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – kaip ir suponuoja šių procesinių padėčių pavadinimas, yra savarankiškų reikalavimų byloje pareiškimas.Nagrinėjamu atveju apeliantė jokių savarankiškų reikalavimų byloje nebuvo pareiškusi, todėl neturėjo jokio teisėto pagrindo tikėtis, kad jos procesinė padėtis atitinka (bus vertinama kaip) trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, procesinę padėtį. Taigi įvardydamas apeliantę trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, teismas nepakeitė jos procesinės padėties, kaip tvirtina apeliantė, bet tiksliai apibūdino jos byloje užimamą procesinį statusą. Šiame kontekste teismas papildomai pažymi, kad remiantis CPK 47 straipsnio 2 dalimi, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, taip pat turi šalies procesines teises ir pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį, taip pat reikalauti, kad teismo sprendimas būtų priverstinai įvykdytas. Įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantei buvo suteikta galimybė naudotis išvardytomis procesinės teisėmis (taip sukeliant apeliantei klaidingą savo procesinio teisinio statuso įsivaizdavimą), apeliantė nepateikė.CPK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi. Šalių teisė sudaryti taikos sutartį išplaukia iš Civilinio proceso kodekso 13 straipsnyje įtvirtinto dispozityvumo principo, remiantis kuriuo, šalys gali laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Vis dėlto dispozityvumo principas nėra absoliutus – vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 2 dalimi, teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad patvirtinant taikos sutartį turi būti įvertinta, ar sudaryta taikos sutartis yra galiojanti (CK 6.984 straipsnis), ar ja nepažeidžiami kitų asmenų teisės ar interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2006).Byloje nenustatyta, kad šalių sudaryta taikos sutartis būtų negaliojanti CK 6.984 straipsnio kontekste, taip pat apeliantė neįrodinėja, kad taikos sutartis prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Taigi byloje spręstinas klausimas, ar patvirtinta taikos sutartis nepažeidžia apeliantės teisių ar teisėtų interesų.Apeliantė tvirtina, kad teismas patvirtino taikos sutartį, susiedamas atsakovo taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus su būsimais teismų sprendimais kitose civilinėse bylose, ko, anot apeliantės, teismas negalėjo padaryti.Kaip matyti iš taikos sutarties turinio, taikos sutarties 2 punktu atsakovas įsipareigojo per 6 mėnesius po teismo sprendimo, kuriuo išsprendžiama sujungtos civilinės bylos Nr. e2-17598-872/2016 ir Nr. 2-701-807/2016 baigtis, įsiteisėjimo, gauti statybą leidžiantį dokumentą, kuris visiškai pašalintų savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2009 m. rugsėjo 2 d. savavališkos statybos aktu Nr. (101)-11.11 -147. Taigi, kaip teisingai pažymi ieškovė, sudarytoje taikos sutartyje atsakovo įsipareigojimai nebuvo susieti su kitų civilinių bylų išnagrinėjimo rezultatu (teismo sprendimų turiniu), bet jų išnagrinėjimo terminu. Jokių argumentų, pagrindžiančių, kad tokia taikos sutarties sąlyga pažeistų apeliantės teises ir teisėtus interesus, apeliantė nepateikė.Teismas pažymi, kad pagal taikos sutarties 5 punktą, atsakovui neįvykdžius įpareigojimo, numatyto 2 punkte, ir nustatytu terminu negavus statybą leidžiančio dokumento, atsakovas įsipareigojo per 3 mėnesius pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti malkinę ir tvorą, atstatyti gyvenamąjį namą į pradinę padėtį bei sutvarkyti statybvietę, užfiksuotus 2009 m. rugsėjo 2 d. savavališkos statybos aktu Nr. (101)-11.11-147, t. y. atlikti veiksmus, kuriais faktiškai būtų patenkinti ieškinio reikalavimai. Taigi, esant tokioms sutarties sąlygoms, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti, kad sudaryta taikos sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ar įstatymo saugomų teisėtų interesų, o apeliantės argumentas, kad nutartis negalės būti įvykdyta, yra nepagrįstas.Kitas apeliantės argumentas, t. y. kad atsakovo įsipareigojimų įvykdymo terminas buvo susietas su tos civilinės bylos išnagrinėjimu, dėl kurios nagrinėjama civilinė negalėjo būti sustabdyta, apeliantės teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, t. y. atsisakymo patvirtinti taikos sutartį pagrindo, savaime taip pat neįrodo.Atskirajame skunde apeliantė taip pat nurodė, kad skundžiamą nutartį teismas priėmė neatnaujinęs (dalies) bylos nagrinėjimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis CPK 328 straipsniu, draudžiančiu naikinti teismo sprendimą ar nutartį vien formaliais pagrindais, šis argumentas neturi esminės įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kaip minėta, esminė aplinkybė, kuri apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje turėjo būti įvertinta, buvo galimas apeliantės teisių ir teisėtų interesų pažeidimas, kurio byloje nenustatyta.Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas šalių prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.2017 m. kovo 17 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas apeliantės prašymas priimti naujus įrodymus (dokumentus) – atsakovo (ir J. B.) patikslinto ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-701-807/2016 kopiją ir apeliantės (bei J. A. K.) atsiliepimo į šį ieškinį kopiją. Dėl šios nutarties 19 ir 20 punktuose nurodytų motyvų teismas sprendžia, kad pateikti dokumentai nėra teisiškai reikšmingi apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos išsprendimui, todėl atsisako juos priimti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Grąžinti trečiajam asmeniui A. U.-K. 2017 m. kovo 17 d. Vilniaus apygardos teismui pateiktus dokumentus, paliekant byloje A. U.-K. pateikto prašymo priimti naujus dokumentus kopiją.