Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorui Nerijui Gružauskui, civilinio ieškovo atstovui T. V., kaltinamajam V. B., jo gynėjui advokatui Jonui Gaidukevičiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. B., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), a.k (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, be nuolatinės gyvenamosios vietos, gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), teistas

2012 m. rugpjūčio mėn. 17 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 1 dalį 7 mėn. laisvės apribojimo,

2023 m. lapkričio 17 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 4 mėn. viešųjų darbų,

2024 m. gruodžio 19 d. Plungės apylinkės teismo Palangos teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 4 dalį 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo ir 500 Eur bauda,

2025 m. gruodžio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 4 dalį 1 m. 7 mėn. laisvės atėmimo,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. B. turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą- pinigus, iš anksto žinodamas, kad grandinėle, kurios masė 3,13 g, pagaminta iš geltonos spalvos netauraus metalo lydinio (žalvario), padengta aukso danga bei geltonos spalvos 585 aukso prabos detalės – žiedelio, tai yra nėra auksinė ir neatitinka 585 aukso prabos, 2025-03-21 apie 9:00 val. lombarde UAB „(duomenys neskelbtini)“ esančiame, (duomenys neskelbtini), darbuotojai E. P. įkeitimui pateikė šią žalvarinę grandinėlę su auksiniu užsegimu, kaip neva 585 prabos 3,13 g auksinę grandinėlę, o lombardo darbuotoja E. P. apgaulės įtakoje su juo sudarė sutartį Nr. 190 ir už įkeistą neva auksinę grandinėlę jam išmokėjo 145 eurus, tęsdamas nusikalstamą veiką, iš anksto žinodamas, kad grandinėlė, kurios masė 5,55 g, pagaminta iš standartinės 925 prabos sidabro lydinio, padengta geltono aukso danga bei geltonos spalvos 585 aukso prabos detalės – žiedelio, tai yra nėra auksinė ir neatitinka 585 aukso prabos, 2025-03-25 apie 9:00 val. lombarde UAB „(duomenys neskelbtini)“ esančiame, (duomenys neskelbtini), darbuotojai E. P. įkeitimui pateikė šią sidabrinę grandinėlę su auksiniu užsegimu, kaip neva 585 prabos 5,55 g auksinę grandinėlę, o lombardo darbuotoja E. P. apgaulės įtakoje su juo sudarė sutartį Nr. 197 ir už įkeistą neva auksinę grandinėlę jam išmokėjo 230 eurų, tęsdamas nusikalstamą veiką, iš anksto žinodamas, kad grandinėlė, kurios masė 5,97 g, pagaminta iš netauraus metalo – plieno lydinio, padengta aukso danga bei geltonos spalvos 585 aukso prabos detalės – žiedelio, tai yra nėra auksinė ir neatitinka 585 aukso prabos, 2025-04-01 apie 9:00 val. lombarde UAB „(duomenys neskelbtini)“ esančiame, (duomenys neskelbtini), darbuotojai E. P. įkeitimui pateikė šią plieninę grandinėlę su auksiniu užsegimu, kaip neva 585 prabos 5,97 g auksinę grandinėlę, o lombardo darbuotoja E. P. apgaulės įtakoje su juo sudarė sutartį Nr. 227 ir už įkeistą neva auksinę grandinėlę jam išmokėjo 260 eurų, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą - 635 eurus, tai yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą LR BK 182 str. 1 d.

Dėl pareikšto kaltinimo V. B. kaltu prisipažino dalinai ir paaiškino, kad 2024 m. rudenį, tikslaus laiko neprisimena, (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje, susipažino su tamsaus gymio vyru, kuris pasiūlė pirkti papuošalus – tris skirtingo ilgio grandinėles. Nustatė, kad sveria apie 10 gr, sumokėjo 470 Eur. Pinigų turėjo, nes buvo paėmęs kreditą – 800 Eur. Tą pačią dieną nuėjo į lombardą patikrinti grandinėlių, kad įsitikinti ar jos auksinės. Grįžo į (duomenys neskelbtini), kur prižiūrėjo sodybą. Po kelių dienų nuvyko į (duomenys neskelbtini) lombardą, kuriame už 145 Eur užstatė grandinėlę, po kelių dienų daugiau nei už 200 Eur užstatė antrą grandinėlę, po savaitės – daugiau nei už 200 Eur trečią grandinėlę. Iš viso iš lombardo gavo 635 Eur. Pats paskambino lombardo savininkui, kad jis pasitikrintų grandinėlių tikrumą. Kad grandinėlės neauksinės sužinojo iš lombardo savininko. Savininko telefono numerį rado internete. Civilinį ieškinį pripažįsta.

Be kaltinamojo V. B. parodymų jo kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta byloje esančiais duomenimis:

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

BK 182 straipsnyje numatyta nusikalstama veika (sukčiavimas) objektyviai gali pasireikšti alternatyvių veikų padarymu, t. y.: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule.

Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti.

Esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto ar turtinės teisės įgijimą nusikalstamu, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, taip pat kreditoriaus galimybių atkurti savo pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis suvaržymas arba panaikinimas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens suklaidinimo ir turto užvaldymo būdas. Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-642/2012).

Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-600/2012).

Nagrinėjamu atveju, akivaizdžiai matyti, kad kaltinamasis pradėdamas bendrauti su lombardo darbuotoja, pateikdamas jai žinomai suklastotas grandinėles suvokė sukčiaująs.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Nusikaltimų nuosavybei bylose kaip tęstinė nusikalstama veika kvalifikuojama tada, kai ją sudaro keli tapatūs veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, dėl to paties nusikaltimo dalyko, grobimo atveju turtą grobiant iš to paties šaltinio ir žalą padarant tam pačiam savininkui, esant tarp veiksmų nedideliems laiko tarpams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-433/2012). Pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo pavienio nusikaltimo, yra vieningas kaltininko sumanymas, kuris sujungia keletą veiksmų, kurių kiekvienas atskirai, nesant vieningo sumanymo pagrobti apibrėžto dydžio svetimą turtą, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus. Kitaip tariant, tęstinė veika yra tada, kai kaltininkas veikia turėdamas konkretų sumanymą, siekdamas apgaule įgyti apibrėžto dydžio svetimą turtą, tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių tai įgyvendina ne iš karto, o per kelis etapus (kasacinės nutartys Nr. 2K-649/2006, 2K-59-139/2015).

Nagrinėjamu atveju iš kaltinamojo parodymų nustatyta ir jo konkrečių veiksmų matyti, kad jis darydamas pirmą nusikalstamą veiką jau turėjo sumanymą daryti ir sekančius nusikalstamus veiksmus. Tai netiesiogiai patvirtina ir ta aplinkybė, kad pridavęs į lombardą pirmąją grandinėlę, jis kitą dieną atėjo pasitikrinti ar nusikaltimas pavyko, todėl jo veika kvalifikuojama kaip viena tęstinė nusikalstama veika.

Byloje nustatyta, kad nuoseklūs liudytojos parodymai bei rašytinė medžiaga, kuri surinkta ir ištirta šioje baudžiamojoje byloje įrodo, kad kaltinamasis sąmoningai padarė nusikaltimą, todėl teismui nekyla jokios abejonės, kad kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta ir jis baustinas.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Baudžiamojoje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė 690,00 Eur civilinį ieškinį, kurį sudaro kaltinamajam išduoti pinigai 635,00 Eur ir 55,00 Eur palūkanų (1 t. b.l. 25). Ieškinys pagrįstas kaltinamojo kaltę pagrindžiančiais įrodymais – daiktų įkeitimo sutartimis Nr. 190, 197 ir 227 ir kita baudžiamosios bylos medžiaga, kaltinamasis ieškinį pripažįsta, todėl ieškinys tenkintinas, priteisiant iš V. B. 690 Eur turtinę žalą.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, paveikti jį, kad nuteistasis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę. V. B. padarytas nusikaltimas yra nesunkus (LR BK 11 str.), nusikaltimas baigtas, veika tyčinė. V. B. praeityje teistas, teistumas neišnykęs (1 t. b.l.87-91), 2024 m. gruodžio 19 d. Plungės apylinkės teismo V. B. apkaltinamojo nuosprendžiu nustatoma, kad V. B. nuteistas dėl 20 nusikalstamų epizodų, susijusių su sukčiavimais, lombardams įkeičiant ne iš aukso pagamintas, kaip auksines grandinėles. Nusikalstamos veikos įvykdytos laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 30 d. iki 2024 m. sausio 4 d. V. B. pilnai pripažino įvykdęs sukčiavimus, t.y. iš anksto žinojo, kad grandinėlės nebuvo auksinės. Administracine tvarka baustas (1 t. b.l. 82-84, 118-119), nėra duomenų apie priklausomybės ligų gydymą. Pakaltinamas, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. b.l. 142-143) Lengvinančia ar sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. V. B. materialinė padėtis sunki dėl to jis ir nusikalto, todėl skirti jam bausmę baudą – netikslinga. Kaltinamasis nusikalsta sistemingai, daro analogiškas nusikalstamas veikas, keisti gyvenimo būdo nenori. Į tai, kad kaltinamojo atžvilgiu buvo taikytos į vairios bausmių rūšys, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė - terminuotas laisvės atėmimas.

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose Jonavoje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2026 m. sausio 20 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad V. B. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 187,50 Eur. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atveju). Nagrinėjamu atveju procesas vyko pirmos instancijos teisme, kaltinamasis atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas vadovaujantis BPK 51 straipsni 1 dalies 7 punktu. Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis, kaltinamasis jokių pajamų neturi, byloje nėra duomenų apie jam nuosavybės teise priklausantį turtą, todėl iš V. B. nepriteistinos valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktiniai įrodymai – trys grandinėlės – sunaikintinos.

Kardomosios priemonės V. B. neskirti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsniu 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

n usprendžia:

V. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. ir nubausti 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1,4,9 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su 2025 m. gruodžio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant ir galutinę bausmę paskirti 2 (dvejus) metus ir 5 (penkis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1,3 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su 2024 m. gruodžio 19 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nuosprendžiu paskirta 10 MGL (500,00 Eur) bauda, galutinę bausmę paskirti 2 (dvejus) metus ir 5 (penkis) mėnesius laisvės atėmimo ir 10 MGL (500,00 Eur) baudą.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką atliktą pagal 2025 m. gruodžio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį.

500,00 Eur baudos vykdymą tęsti pagal 2024 m. gruodžio 19 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nuosprendžio pagrindu išduotą vykdomąjį raštą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmę skirti atlikti pataisos įstaigoje.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus – tris grandinėles – sunaikinti.

Priteisti iš V. B., a.k. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. Kodas (duomenys neskelbtini), 690,00 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt eurų 00 cnt),) civilinio ieškinio tenkinimui.

Kardomosios priemonės V. B. neskirti.

Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo V. B..

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus Jonavoje.

Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.