Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus m. 1 apylinkės teismo teisėjas Valerij Paškevič, susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje

J.J. kaltinamas baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d., padarymu ir

R.V. kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d., 260 str. 1 d., bei baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d. kaltinamas tuo, kad 2011-06-29 apie 16 val. 20 min. prie namo Nr. 12A, esančio Siesikų g., Vilniuje, jis neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš R. V. už 50 Lt įsigijo nedidelį kiekį, 0,004 g, narkotinės medžiagos heroino, kurią laikė su savimi ir netrukus po nusikaltimo padarymo, t.y. 16 val. 25 min. Ozo ir Gelvonų gatvių sankryžoje, Vilniuje, buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Šie jo automobilyje „(duomenys neskelbtini) valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) apžiūros metu rado ir paėmė 0,004 g heroino.

R. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. ir 260 str. 1 d. kaltinamas tuo, kad 2011 m. birželį tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis jis neteisėtai, turėdamas du tikslus: neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti ir turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 0,112 g narkotinės medžiagos heroino, kurios dalį suvartojo pats, o kitą, 0,004 g dalį heroino minėtomis anksčiau aplinkybėmis už 50 Lt pardavė J. J.. Likusią 0,108 g heroino dalį jis laikė su savimi iki tos pačios dienos 20 val. 50 min., kai atliktos kratos metu jo nuomojamame bute, esančiame

Musninkų g. 2-39, Vilniuje, policijos pareigūnai ją rado ir paėmė.

Jis gi pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d. kaltinamas tuo, kad tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platini, įgijo nedidelį kiekį, t.y. ne mažiau 0,008 g psichotropinės medžiagos klonazepamo, kurios dalį suvartojo, o likusią dalį, t.y. 0,008 g minėtos medžiagos laikė su savimi iki 2011-06-29, kai 20 val. 50 min. atliktos kratos metu jo nuomojamame bute, esančiame Musninkų g. 2-39, Vilniuje, policijos pareigūnai ją rado ir paėmė.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 1 str. 1 d. viena Baudžiamojo proceso apskritai ir ikiteisminio tyrimo konkrečiai užduočių yra išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą. Šioje byloje surašytame kaltinamajame akte atspindėti duomenys rodo, kad ikiteisminio tyrimo metu šios nuostatos nesilaikyta. Kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 219 str. reikalavimų.

Lietuvos Respublikos BPK 219 str. 3 p. pažymėta, kad kaltinamajame akte turi būti pateiktas nusikalstamos veikos aprašymas: jos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės.

Narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekis yra esminė faktinė kaltinimo aplinkybė. Baudžiamojo proceso uždaviniai ir tikslai neleidžia kaltinti ir pripažinti asmenį kaltu dėl neapibrėžto masto nusikalstamos veikos padarymo, konkrečiai kalbant – nenustatyto narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekio įgijimu. Šis kiekis gali būti mažas, didelis arba labai didelis. Nuo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekio priklauso asmens baudžiamosios atsakomybės diferencijavimas, šiuo konkrečiu atveju – veiksmų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kvalifikavimas pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 ar 2 d., arba pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. R. V. kaltinamas ne mažiau kaip 0,112 g heroino neteisėtu įgijimu, ir tokia veika dėl nesuprantamų ir nenurodytų motyvų kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d.: „ne mažiau 0,112 g“ gali reikšti ir 0,113 g, ir 15 kg, tuo tarpu atsakomybę už disponavimą labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu numatoma Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. Tą patį būtina paminėti ir apie kitą kaltinimo, pareikšto R. V., dalį, t.y. kaltinimą pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d. dėl neteisėto ne mažiau 0,008 g psichotropinės medžiagos klonazepamo įgijimo.

Be to, toks kaltinimas pažeidžia kaltinamojo teisę į gynybą. Pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 3 d. kaltinamasis turi teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas. Šiuo atveju tokia kaltinamojo teisė pažeidžiama, kadangi kaltinamasis, nežinantis, kokio narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekio įgijimu jis kaltinamas, negali tinkamai gintis nuo tokio nekonkretaus kaltinimo.

Visos šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis aktas kaltinimo, pareikšto R. V. dalyje, neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 219 str. reikalavimų, tačiau yra ir kitas, reikšmingiausias šioje byloje įstatymo reikalavimų, keliamų kaltinamajam aktui, pažeidimas.

R. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. ir 260 str. 1 d. kaltinamas tuo, kad, kaip jau nurodyta anksčiau, jis „ne mažiau kaip 0,112 g“ narkotinės medžiagos heroino įsigijo, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti ir turėdamas tokį tikslą.

Įrodinėjimo procese tiriant nusikalstamas veikas naudojami 4 pagrindiniai formaliosios logikos dėsniai: prieštaravimo, negalimo trečiojo, tapatybės ir pakankamo pagrindo. Formuluojant šioje byloje kaltinimą R. V. buvo akivaizdžiai pažeisti du pirmieji.

Pagal prieštaravimo dėsnį kalbant apie tą patį objektą, daiktą negalima vienu metu teigti, kad jis turi kažkokį požymį, ir tuo pačiu tą patį požymį neigti. Teiginys negali būti kartu ir teisingas, ir klaidingas. Šis dėsnis reiškia loginio mąstymo savybę – neprieštaringumą.

Negalimo trečiojo dėsnis numato, kad yra teisingas arba tam tikras teiginys, arba jo neigimas, trečios galimybės nėra (tertium non datum).

Jungiant šiuos du dėsnius gauname aksiomą: du prieštaringi teiginiai vienu metu negali būti teisingi ir negali būti klaidingi, vienas jų būtinai teisingas, kitas – klaidingas.

Minėtoje kaltinimo dalyje yra nurodytas vienas ir tas pats R. V. neteisėtų veiksmų dalykas: „ne mažiau kaip 0,112 g“ narkotinės medžiagos heroino. Iš kaltinimo išplaukia, kad šį dalyką kaltinamasis įsigijo turėdamas tikslą jį platinti, ir neturėdamas tokio tikslo. Toks kaltinimas yra prieštaringas ir dėl to absurdiškas: jeigu R. V., įsigydamas minėtą dalyką, neturėjo tikslo jį platinti, jis tuo pačiu metu negalėjo turėti priešingą jo platinimo tikslą ir atvirkščiai.

Du vienas kitam priešingus tikslus kaltinamasis galėjo turėti skirtingiems objektams, šiuo atveju – skirtingiems heroino kiekiams. Pavyzdžiui, dalį šios medžiagos jis, įsigydamas, ketintų parduoti, o likusią dalį – suvartoti, tačiau kaltinimas taip nesuformuluotas, o teismas jo interpretuoti pakeičiant faktines bylos aplinkybes negali.

Taigi tokie kaltinamojo akto neatitikimai Lietuvos Respublikos BPK 219 str. reikalavimų atima iš teismo galimybę pradėti bylos nagrinėjimą iš esmės ir verčia gražinti šią bylą prokurorui, kaip tai numato Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 3 d.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 3 d., teismas

nutarė

šią baudžiamąją bylą perduoti Vilniaus m. apylinkės prokuratūros Vyriausiajam prokurorui kaltinamojo akto trūkumams, nurodytiems šios nutarties aprašomojoje dalyje, pašalinti.

Kaltinamojo akto trūkumams pašalinti nustatyti dvidešimties dienų terminą, jo pradžią skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti apskųsta Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.