- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-28
- Bylos Nr.
- eII-115-1123/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01968-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Advokatai
- Marius Monkevičius
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo M. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2024 m. lapkričio 18 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius nutarimo Nr. 10-ANR_N-30000-2024 panaikinimo administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24257675975 (toliau – ir skundžiamas nutarimas).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Institucijos priimto nutarimo esmė
2024 m. lapkričio 18 d. Institucijos įgaliotas pareigūnas administracinio nusižengimo byloje ROIK 24257675975 priėmė nutarimą Nr. 10-ANR_N-30000-2024, kuriuo M. K. nubaustas administracine nuobauda - 550 Eur pinigine bauda kartu skiriant administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 mėnesiams, už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 6 dalyje, padarymą už tai, kad M. K., vairuodamas transporto priemonę „AUDI A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2024 m. spalio 8 d. 23 val. 36 min 26,375 sek. iki 2024 m. spalio 8 d. 23 val. 37 min. 2.987 sek. Vilniaus miesto sav., Vilniuje, T. Narbuto gatvėje (nuo Laisvės pr. link Sėlių g.) vidutinį 60 km/val. greitį viršijo 54 km/val., važiavo 114 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą), tokiais savo veiksmais nesilaikė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 127 punkto reikalavimų. Administracinis nusižengimas, numatytas tame pačiame šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, per metus padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas.
II. Pareiškėjo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai
Nesutikdamas su minėtu nutarimu, M. K. teismui pateikė skundą, kuriame nurodė, kad byloje neginčijamai nustatyta, kad galimas Kelių eismo taisyklių pažeidimas - nustatyto greičio viršijimas - užfiksuotas vidutinio greičio matavimo sistema iCar5-AverageSpeed- LT, kuri galimo pažeidimo padarymo (fiksavimo) metu buvo testuojama. Skunde nurodoma, jog yra pagrįstų abejonių, jog greičio matavimo sistema, kuria 2024-10-08 užfiksuotas galimas pažeidimas, neveikė (galėjo neveikti) tinkamai, nes iš byloje esančio Patikros sertifikato bei paties skundžiamo nutarimo šiai įrangai metrologinė patikra atlikta 2024-10-04. Tuo tarpu iš byloje esančios Eismo stebėjimo sistemos (ESS) pažeidimo informacijos (perduotos į AN registrą) matyti, kad patikros sertifikato galiojimo pradžia 2024-10-03 00:00:00. ESS dokumente yra nurodomas pradžios posto (kameros) fiksavimo laikas (2024-10-08 23:36:26.375), tačiau pabaigos posto (kameros) fiksavimo laikas nenurodomas apskritai. Tad visiškai neaišku, iš kur atsiranda duomenys ESS dokumente, jog laikas, per kurį nuvažiuotas atstumas, yra 00:00:36.312. ESS dokumente taip pat nurodoma, kad šia greičio matavimo sistema matuojamo ruožo atstumas (patikslintas atstumas) yra 1200 m, tuo tarpu skunde nurodytose publikacijose yra nurodoma, jog šia greičio matavimo sistema matuojamos kelio atkarpos ilgis yra 1,33 km. Patikros sertifikate (grafoje „Išvada“) nurodoma, jog „Greičio matavimo rezultatai negalioja, jeigu kontroliuojamo kelio ruožo ilgis, nurodytas leidžiamojo greičio pažeidimo byloje ir patikros sertifikate, nesutampa“. Pareiškėjas skunde nurodė, jog vien tik atlikta metrologinė patikra (galimai atlikta 2024-10-04) nereiškia, kad įranga baigta testuoti ir veikia darbiniu (o ne testavimo) režimu, kas patvirtina, jog galimai M. K. padarytas administracinis nusižengimas (nustatytas greičio viršijimas) buvo užfiksuotas greičio matavimo sistema, kuri galimo pažeidimo padarymo metu neatitiko tokiai sistemai keliamų reikalavimų, todėl tokia sistema gauti (užfiksuoti) įrodymai yra neleistini ir jais grįsti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens (M. K.) kaltę nėra teisinio pagrindo. Skundu prašoma panaikinti ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti ANK 565¹ straipsnio 1 punkto pagrindu.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius įgaliotas pareigūnas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, jog nagrinėjamu atveju nustatyta, kad transporto priemonių greičio matavimo sistemai „iCar5-AverageSpeedLT“ 2024 m. spalio 4 d. buvo išduotas patikros sertifikatas Nr. 2134728 (patikros protokolo registracijos Nr. S24-23), todėl administracinio nusižengimo byloje buvo surinkta pakankamai duomenų, iš kurių visumos galima konstatuoti administracinio nusižengimo numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje padarymą.
Atsiliepime nurodyta, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11d. nutarimu Nr. 195 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“, patvirtintose Kelių eismo taisyklėse (toliau – KET) 127 punkte aiškiai apibrėžta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Be šios pareigos yra taip pat numatytos ir kitos imperatyvios su greičio ribojimu susijusios taisyklės. Todėl Atstovo skunde išdėstyta aplinkybė dėl KET informacinio kelio ženklo Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“ negali būti siejama su šia administracinio nusižengimo byla ir nėra įrodinėjimo dalyku, šioje administracinio nusižengimo byloje įrodinėjimo dalyku yra būtent minėto KET 127 punkto reikalavimų nesilaikymas, už kurį numatyta administracinė atsakomybė ANK 416 straipsnyje. Tokios pačios nuomonės yra ir aukštesnės instancijos teismai, nagrinėdami analogiško pobūdžio bylas, pavyzdžiui Panevėžio apygardos teismas 2018 m. birželio 22 d. nutartyje pasisakė, kad „<...> nusižengimų padarymas užfiksuotas stacionariu greičio matuokliu, prieš kurį administracinių nusižengimų padarymo metu nebuvo įrengtas kelio ženklas Nr. 636 ,,Automatinė eismo kontrolė“, priešingai Atstovo skundo teiginiams, nusižengimų fakto konstatavimui ir jo atsakomybei pagal ANK 416 straipsnį kilti jokios reikšmės neturi. Vairuodamas automobilį Pareiškėjas turėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai bei stebėti kelio ženklus ir laikytis jų reikalavimų, važiuoti neviršydamas leistino greičio. Prašo teismo Institucijos 2024 m. lapkričio 18 d priimtą nutarimą Nr. 10-ANR_N-30000-2024 palikti nepakeistą ir Atstovo skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo argumentai ir išvados
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas paaiškino, jog šioje byloje akivaizdu, kad su testuojama įranga gauti duomenys yra neleistini ir negali būti laikomi įrodymais. Nurodė, kad įrenginio patikros sertifikatas išduotas 2024 m spalio 4 d., o eismo suvestinėje nurodyta kad patikros sertifikatas pradeda galioti 2024 m. spalio 3 d., patikros sertifikate nurodyta, kad jis galioja, jei matuojamas kelio ruožas yra 1200 m., tačiau viešai publikuotuose straipsniuose, kurie cituojami skunde, visur nurodoma, kad šito ruožo ilgis yra 1330 m., be to ant kelio ženklo kur yra greičio matavimo pradžia apačioje esančioje lentelėje su rodyklėmis yra užrašas 1300 m, kas reiškia, kad matuojamo greičio ruožo ilgis yra 1300 m, viršuje yra 60 km/h ribojantis greitis, tačiau patikros sertifikate yra išlyga, kad įranga tinkama naudoti, jei sutampa ruožo ilgis, šiuo atveju paminėti duomenys kelia abejonių dėl matuojamo ruožo ilgio. Atstovas akcentavo ir tai, kad ataskaitoje yra nurodytas laikas, kiek truko pažeidimas, tačiau nėra aišku, kuo remiantis jis yra nurodytas, nes šioje ataskaitoje laikas nurodytas tik prie pradžios kameros, o prie pabaigos kameros laikas nėra nurodytas. Akcentavo ir į tai, kad metrologinė patikra yra tik vienas iš pagrindinių reikalavimų tokio pobūdžio prietaisams. Iš viešai skleidžiamos informacijos žinoma, kad 2024 m. spalio 8 d. įranga dar buvo testuojama, atliekamas kalibravimas, patikra, sąveika su administracinio nusižengimo registru ir dar daugelis veiksmų, kad įranga būtų pripažinta tinkama naudoti, todėl administracinio nusižengimo sudėties nėra ir negali būti, surinkti įrodymai negali būti laikomi teisėtais ir leistinais. Pasak pareiškėjo atstovo teisėtais ir leistinais įrodymais neįrodžius nusižengimo sudėties elementų negali būti traukiamas asmuo atsakomybėn, todėl prašė skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinę teiseną nutraukti.
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų. ANK 416 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių, o pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, motociklų vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų ir šešių mėnesių. KET 127 punkte reglamentuojamas įpareigojimas važiuoti neviršijant leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų nustatyta, jog nuo 2024 m. spalio 8 d. 23 val. 36 min 26,375 sek. iki 2024 m. spalio 8 d. 23 val. 37 min. 2.987 sek. administraciniame kaltinime nuodytame kelio ruože Vilniuje, T. Narbuto gatvėje (nuo Laisvės pr. link Sėlių g.) užfiksuotas greitį viršijęs kaltinime nurodytas automobilis. Pareiškėjas klausimo dėl automobilį minėtu laiku vairavusio asmens, taipogi – dėl paties greičio viršijimo fakto pateiktu teismui skundu nekelia bei šių aplinkybių neginčija. Pareiškėjas jam paskirtą nuobaudą ginčija tuo aspektu, kad jam inkriminuotas pažeidimas nustatytas remiantis neleistinais įrodymais. Pareiškėjas iš esmės skundą motyvuoja tuo, kad prie kelio ženklo Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“ buvo nurodyta, kad „Įranga testuojama“, tai yra stacionari greičio matavimo sistema 2024 m. spalio 8 d. (galimo pažeidimo padarymo metu) veikė ne darbiniu, o testavimo (bandymo, tikrinimo) režimu, todėl šia sistema gauti įrodymai negali būti pripažinti leistinais, įrodinėjant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens galimo Kelių eismo taisyklių pažeidimo faktą. Teismas su tokiais teiginiais nesutinka.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.
Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, klausimą, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tokie įrodymai įvertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės ir įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismas ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–3 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-55-648/2018, 2AT-3-1073/2019).
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Pareiškėjas nubaustas už tai, jog vairuodamas automobilį „AUDI A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuo 2024 m. spalio 8 d. 23 val. 36 min 26,375 sek. iki 2024 m. spalio 8 d. 23 val. 37 min. 2.987 sek. Vilniaus miesto sav., Vilniuje, T. Narbuto gatvėje (nuo Laisvės pr. link Sėlių g.) vidutinį 60 km/val. greitį viršijo 54 km/val, važiavo 114 km/val. greičiu vairuodamas transporto priemonę – automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Greičio viršijimo faktas užfiksuotas stacionaria vidutinio greičio matavimo sistema „iCar5-AverageSpeedLT“, kurios 2024 m. spalio 4 d. patikros sertifikato Nr. 2134728 (patikros protokolo registracijos Nr. S24-23), važiavimo greitis išmatuotas transporto priemonei tolstant.
Pareiškėjas teigia, kad iš byloje esančios Eismo stebėjimo sistemos (ESS) pažeidimo informacijos (perduotos į AN registrą) matyti, kad šiame dokumente yra nurodomas pradžios posto (kameros) fiksavimo laikas (2024-10-08 23:36:26.375), tačiau pabaigos posto (kameros) fiksavimo laikas nenurodomas apskritai, todėl visiškai neaišku, iš kur atsiranda duomenys ESS dokumente, jog laikas, per kurį nuvažiuotas atstumas, yra 00:00:36.312. Peržiūrėjus ESS dokumentą, matyti, kad pabaigos posto (kameros) fiksavimo laikas pastraipoje „Pabaigos postas“ iš tiesų nėra nurodytas, tačiau Ruožo pabaigos nuotraukose yra matomas užfiksuotas pabaigos laikas: 2024-10-08 23:37:02,987, kuris ir yra nurodytas ESS dokumente kaip pažeidimo laiko pabaiga. Konstatuotina, jog ESS dokumente nurodomas konkretus pažeidimo fiksavimo laikas, t. y. pradžia 2024-10-08 23:36:26,375, pabaiga 2024-10-08 23:37:02,987, bei konkretus laikas per kurį buvo nuvažiuotas matuojamas atstumas 00:00:36.612, sutampa su laiku, kuris yra užfiksuotas prie ESS dokumento pridėtose fotonuotraukose, todėl sutikti su šiuo pareiškėjo argumentu nėra jokio pagrindo.
Pareiškėjas nurodo tai, kad iš byloje esančio Patikros sertifikato bei paties skundžiamo nutarimo šiai įrangai metrologinė patikra atlikta 2024 m. spalio 4 d. Tuo tarpu iš byloje esančios Eismo stebėjimo sistemos (ESS) pažeidimo informacijos (perduotos į AN registrą) matyti, kad patikros sertifikato galiojimo pradžia 2024-10-03 00:00:00. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog ESS dokumente nurodyta netiksli patikros sertifikato galiojimo pradžia, nėra aktuali šios bylos kontekste, nes pažeidimas buvo užfiksuotas 2024 m. spalio 8 d., o byloje esantis patikros sertifikatas Nr. 2134728 šiai transporto priemonių greičio matavimo sistemai „iCar5-AverageSpeedLT“ buvo išduotas 2024 m. spalio 4 d., tai yra 2024 m. spalio 8 d., kai buvo užfiksuotas pažeidimas, galiojo.
Pasak pareiškėjo ESS dokumente nurodoma, kad šia greičio matavimo sistema matuojamo ruožo atstumas (patikslintas atstumas) yra 1200 m, tuo tarpu skunde nurodytose publikacijose yra nurodoma, jog šia greičio matavimo sistema matuojamos kelio atkarpos ilgis yra 1,33 km. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Patikros sertifikate (grafoje „Išvada“) nurodoma, jog „Greičio matavimo rezultatai negalioja, jeigu kontroliuojamo kelio ruožo ilgis, nurodytas leidžiamojo greičio pažeidimo byloje ir patikros sertifikate, nesutampa. Teismas pažymi, kad bylos medžiagoje esančiame 2024 m. spalio 4 d. patikros sertifikate Nr. 2134728 esantys duomenys sutampa su duomenimis, kurie yra nurodyti ESS dokumente, įskaitant ir ruožo atstumą – 1200 m, todėl teigti, jog kontroliuojamo kelio ruožo ilgis, nurodytas leidžiamojo greičio pažeidimo byloje ir patikros sertifikate, nesutampa nėra jokio pagrindo. Byloje esančiame Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos patarėjos S. S. tarnybiniame pranešime nurodyta ir tai, kad minėtų sistemų rangovas (duomenys neskelbtini), į kuriuos 2024 m. spalio 8 d. buvo kreiptasi el. p., prašant patikslinti ar Registro tęstinėje aplinkoje yra teisingai suvesti ruožų atstumai ir patikrų sertifikatų duomenys, 2024 m. spalio 8 d. patvirtino (taip pat el. p.), kad įvesti patikrų sertifikatų duomenys ir patikslinti ruožų atstumai.
Teismo vertinimu, abejoti transporto priemonių greičio matavimo sistemos parodymų teisingumu nėra pagrindo, nes 2024 m. spalio 4 d. transporto priemonių greičio matavimo sistemai „iCar5-AverageSpeedLT“ Nr. S2024007 (ruožo serijos numeris) atlikta metrologinė patikra ir Lietuvos metrologijos inspekcijos išduotas patikros sertifikatas Nr. 2134728 (patikros protokolo registracijos Nr. S24-23), galiojantis iki 2025 m. spalio 4 d.
Pareiškėjas savo skunde pateikė nuorodas į publikacijas interneto portaluose, kuriose Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (šios greičio matavimo sistemos savininkės) atstovas, taip pat Policijos departamento atstovė nurodė, kad kol greičio matavimo sistema yra testuojama, už ja užfiksuotus greičio viršijimus vairuotojai nebus baudžiami, pagal įstatymą administracinio nusižengimo protokolai negali būti surašomi ir asmenys negali būti traukiami administracinėn atsakomybėn. Taip pat nurodyta, jog greičio matavimo įrangos testavimas yra baigtas 2024 m. spalio 18 d. ir būtent nuo šios dienos sistema fiksuos pažeidimus (greičio viršijimus) bei bus surašomi administracinio nusižengimo protokolai. Pasak pareiškėjo šie duomenys kelia pagrįstų abejonių tuo, kad 2024 m. spalio 8 d. transporto priemonių greičio matavimo sistema veikė darbiniu (o ne testavimo) režimu. Pasak Pareiškėjo vien tik atlikta metrologinė patikra (galimai atlikta 2024-10-04) nereiškia, kad įranga baigta testuoti ir veikia darbiniu (o ne testavimo) režimu. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiais Pareiškėjo argumentais, nes teismo vertinimu, tai, kad transporto priemonių greičio matavimo sistemai „iCar5-AverageSpeedLT“ 2024 m. spalio 4 d. buvo išduotas patikros sertifikatas Nr. 2134728 (patikros protokolo registracijos Nr. S24-23), sudaro pagrindą konstatuoti, jog šia greičio matavimo sistema užfiksuoti duomenys buvo gauti ir panaudoti fiksuojant teisės pažeidimą teisėtai.
Pareiškėjas apeliuoja ir į tai, kad 2024 m. spalio 4 d. po ženklu, žyminčiu matavimo zonos pradžią, tebekabėjo įspėjamoji lentelė „Įranga testuojama“, kas pasak Pareiškėjo patvirtina, jog galimai M. K. padarytas administracinis nusižengimas (nustatytas greičio viršijimas) buvo užfiksuotas greičio matavimo sistema, kuri galimo pažeidimo padarymo metu neatitiko tokiai sistemai keliamų reikalavimų, todėl tokia sistema gauti (užfiksuoti) įrodymai yra neleistini ir jais grįsti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens (M. K.) kaltę nėra teisinio pagrindo.
Byloje nustatyta, jog 2024 m. spalio 8 d. kelio ruože Vilniuje, nuo T. Narbuto g. ties Laisvės pr. iki T. Narbuto g. ties Sėlių g., kuriame įrengta 1200 m vidutinio greičio matavimo sistema „iCar5-AverageSpeedLT“ Nr. S2024007 fiksuojanti transporto priemonių vidutinį greitį buvo paženklinta kelio ženklu „Automatinė eismo kontrolė“ su geltonos spalvos informacine lentele su užrašu „Įranga testuojama“. Pažymėtina, jog Kelių eismo taisyklėse numatytas kelio ženklas Nr.636 „Automatinė eismo kontrolė“ yra informacinis. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių 198 punktas nustato, kad informaciniai ženklai naudojami informuoti vairuotojus apie važiavimo kryptį, maršrutus, gyvenvietes, atstumus iki jų, taip pat kitokiai vairuotojams naudingai informacijai suteikti. Aplinkybė, kad pažeidimo padarymo metu vairuotojams nebuvo teikiama informacija apie fiksuojančią pažeidimus greičio matavimo sistemą, bei tai, kad viešose publikacijose buvo nurodyta, kad kol greičio matavimo sistema yra testuojama, už ja užfiksuotus greičio viršijimus vairuotojai nebus baudžiami, pagal įstatymą administracinio nusižengimo protokolai negali būti surašomi ir asmenys negali būti traukiami administracinėn atsakomybėn, neatleido eismo dalyvių nuo Kelių eismo taisyklėmis nustatytos pareigos važiuoti neviršijant leistino greičio.
Vairuodamas automobilį Pareiškėjas turėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai bei stebėti kelio ženklus ir laikytis jų reikalavimų, važiuoti neviršydamas leistino greičio. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo leistiną šiame kelio ruože greitį 2024 m. spalio 8 d. viršijo 54 kilometrais per valandą. Greičio viršijimą užfiksavo įrengta transporto priemonių vidutinio greičio matavimo sistema „iCar5-AverageSpeedLT“ Nr. S2024007. Abejoti šios vidutinio greičio matavimo sistemos užfiksuotų duomenų teisingumu nėra pagrindo, nes UAB „EKS bandymų laboratorija“ atliko šios sistemos metrologinę patikrą ir Lietuvos metrologijos inspekcija 2024 m. spalio 4 d. išdavė patikros sertifikatą Nr. 2134728 (patikros protokolo registracijos Nr. S24-23), galiojantį iki 2025 m. spalio 4 d.
Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo ( toliau – ir Metrologijos įstatymas) 16 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad matavimo priemonėms, kurios naudojamos matavimams, kai nuo jų rezultatų priklauso baudos ar žalos atlyginimo dydis, taikomas teisinis metrologinis reglamentavimas. Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis numato, kad matavimo priemonės, priskirtos teisinei metrologijai, yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai. Iš šių įstatymo nuostatų matyti, kad matavimo priemonėms, taip pat ir transporto priemonių vidutinio greičio matavimo sistemai „iCar5-AverageSpeedLT“, taikomas teisinis metrologinis reglamentavimas. Šio įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje inter alia numatyta, jog matavimo priemonės patikra – procedūra, kuria įvertinama matavimo priemonės metrologinių parametrų atitiktis kituose negu techniniai reglamentai metrologijos srities teisės aktuose (toliau – kiti metrologijos srities teisės aktai) nustatytiems reikalavimams ir kurią atlikus matavimo priemonė pažymima patikros žymeniu ir (arba) išduodamas patikros sertifikatas. Minėto straipsnio 27 dalyje numatyta, jog patikros sertifikatas – dokumentas, patvirtinantis, kad matavimo priemonės patikros rezultatas patenkinamas. Metrologijos įstatymo 19 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog matavimo priemonė, atlikus jos patikrą ir patvirtinus atitiktį nustatytiems metrologiniams reikalavimams, yra žymima patikros žymeniu ir (arba) plombuojama, ir (arba) išduodamas patikros sertifikatas, suteikiantis teisę naudoti šią matavimo priemonę pagal paskirtį. Iš byloje esančio patikros sertifikato Nr. Nr. 2134728 matyti, jog vidutinio greičio matavimo sistemos „iCar5-AverageSpeedLT“ Nr. S2024007 patikra buvo atlikta ir sertifikatas išduotas 2024 m. spalio 4 d., jis galiojo iki 2025 m. spalio 4 d., taigi teisės pažeidimo fiksavimo metu – 2024 m. spalio 8 d. patikra buvo galiojanti, iš ko seka, kad matavimo priemonė (sistema) atitiko teisės aktų numatytus reikalavimus, ir ja buvo galima fiksuoti duomenis. Darytina išvada, jog anksčiau aptarti skundo argumentai nesudaro pagrindo šioje byloje abejoti matavimo priemonės, kurios metrologinė patikra buvo atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, matavimų tikslumu.
Teismas, patikrinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad M. K. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje, įrodyta ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Vien tai, kad institucijos nutarimą priėmęs pareigūnas įrodymus vertino bei teisės normas aiškino ne taip, kaip to pageidauja M. K., ir priėmė jam nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą institucijos nutarimą.
Pažeidėjui nuobauda skirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių. ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda.
Skundžiamame nutarime nurodyta, kad nenustatyta M. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Institucija tinkamai įvertino tai, kad M. K. atsakomybę sunkina tai, kad tame pačiame šio kodekso straipsnyje nustatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). M. K. anksčiau baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, todėl administracinė nuobauda administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paskirta pagrįstai.
Atsižvelgiant į išdėstytą, naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjo M. K. skundo dėl 2024 m. lapkričio 18 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimo Nr. 10-ANR_N-30000-2024 panaikinimo administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24257675975 netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.