- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-05-18
- Bylos Nr.
- 2-635-599/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-05468-2010-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Vilimienė
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- M. G.
- Trečiasis asmuo
- notarė Daiva Manzurovienė, VĮ Registrų centro
- Advokatai
- Eva Jankovska, Žilvinas Mišeikis
- Kategorijos
- 21.4.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.6pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui M. G. dėl 1993-10-08 d. sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys notarė Daiva Manzurovienė bei VĮ Registrų centro Vilniaus filialas,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
ieškovas A. P. kreipėsi į teismą ir nurodė, kad 1993-10-08 d. su atsakovu sudarė Pirkimo - pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas pardavė atsakovui 73,86 kv. m. ploto gyvenamojo namo dalį, plane pažymėtą indeksu 1A1/p (šiuo metu - lA2/p), t. y. patalpas pirmajame namo aukšte, plane pažymėtas Nr. 1-2, Nr. 1-3, Nr. 1-4 (šiuo metu patalpos 1-3 ir 1-4 sujungtos, ir plane pažymėtos indeksu 1-3), Nr. 1-5, Nr. 1-6, Nr. 1-7, ūkio pastatą, plane pažymėtą indeksu I1I/p (šiuo metu - 2I1p), garažą, plane pažymėtą 1G1/p (šiuo metu – 3I1b), kiemo rūsį, plane pažymėtą indeksu 21I/b (šiuo metu – 41Ib), ir kiemo įrenginius, esančius adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ieškovas taip pat nurodė, jog gyvenamasis namas (t. y. kurio bendras plotas - 178,59 kv. m.), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turi antrą aukštą su jame esančiomis patalpomis, plane pažymėtomis Nr. 1-8, Nr. 1-9, Nr. 1-10, Nr. 1-11, Nr. 1-12, Nr. 1-13, kurios 1993-10-08 d. Pirkimo - pardavimo sutartimi atsakovui nebuvo parduotos. 2005-02-28 d. ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovui perleido tik atitinkamą aukščiau minėto gyvenamojo namo dalį ir siekdamas savo vardu atlikti likusios namo dalies (t. y. įskaitant patalpos, plane pažymėtos indeksu 1a1/p (arba 1-1)) teisinę registraciją, kreipėsi į VĮ Registrų centrą, tačiau nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisakė įregistruoti ieškovo nuosavybės teisę į atsakovui neparduotą pastato dalį, motyvuodamas tuo, jog visas gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra atsakovo nuosavybė. Ieškovas nurodė, kad būtent tuo metu ir sužinojo tą aplinkybę, jog ginčijama notariškai patvirtinta Pirkimo - pardavimo sutartimi atsakovui buvo perleistas visas gyvenamasis namas, o ne jo dalis. Ieškovas taip pat nurodė, kad 1993-10-08 d. ginčijama Pirkimo - pardavimo sutartis buvo sudaryta faktiškai pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, kadangi antras namo aukštas, lauko virtuvė ir ūkio pastatas nebuvo teisiškai įregistruoti nekilnojamojo turto registre, būtent dėl ko, žinant jų, kaip statinio/namų valdos dalies, neteisėtumą (t. y. savavališkai pastatyta ir neidentifikuotas bei teisiškai neįregistruota), sudarant ginčijamą sandorį tokie statiniai bei atitinkama namo dalis negalėjo būti perleista atsakovui, kadangi LR CK 114 str. 1 d. (1964 m.) įtvirtinta nuostata imperatyviai draudė savavališkai pastatytą turtą parduoti ar kitaip jį perleisti. Be to, dėl galimai notaro neapdairumo ir atitinkamų duomenų apie perleidžiamą nekilnojamąjį turtą nepatikrinimo, šis ginčijamas sandoris, kuriuo atsakovui buvo perleisti ir savavališkos statybos objektai, buvo patvirtintas notarine tvarka, nors faktiškai negalėjo būti tokia tvarka patvirtintas. Ieškovas nurodė, kad paaiškėjus, jog 1993-10-08 d. Pirkimo - pardavimo sutartimi buvo perleistas visas namas (t. y. įskaitant ir savavališkos statybos objektus), darytina išvada, kad ginčijamos Pirkimo - pardavimo sutarties objektas buvo neteisėtas, kadangi Pirkimo - pardavimo sandoris buvo sudarytas iš esmės pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas (LR CK 114 str. 1 d. (1964 m.)), draudžiančias atitinkamą perleidimo veiksmą, todėl ginčijamas sandoris turėtų būti pripažintas negaliojančiu, kaip prieštaraujantis sandorio sudarymo metu galiojusioms (t. y. ir šiuo metu galiojančiomis) imperatyviosioms teisės normoms. Be to, 1993-10-08 d. ginčijama Pirkimo - pardavimo sutartis buvo sudaryta ieškovui suklydus (t. y. ieškovo valios išraiškos klaida) (LR CK 1.90 str.), kadangi ieškovas, sudarydamas ginčijamą Pirkimo - pardavimo sandorį, galvojo, kad atsakovui perleido gyvenamąjį namą su tam tikrais statiniais, t. y. 73,86 kv. m. ploto gyvenamojo namo dalį, plane pažymėtą indeksu lAl/p (šiuo metu - lA2/p), t. y. patalpas pirmajame namo aukšte, plane pažymėtas Nr. 1-2, Nr. 1-3, Nr. 1-4 (šiuo metu patalpos 1-3 ir 1-4 sujungtos, ir plane pažymėtos indeksu 1-3), Nr. 1-5, Nr. 1-6, Nr. 1-7, ūkio pastatą, plane pažymėtą indeksu 111/p (šiuo metu - 2Ilp), garažą, plane pažymėtą lGl/p (šiuo metu - 311b), kiemo rūsį, plane pažymėtą indeksu 211/b (šiuo metu - 41 lb), ir kiemo įrenginius, esančius adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau šiuo sandoriu ieškovas neketino perleisti atsakovui parduodamo pastato antrojo aukšto patalpų ir pirmame aukšte esančių patalpų, plane pažymėtų indeksu 1-1 ir 1-4 ir iki pat 2005-02-28 dienos ieškovas manė, jog tos pastato dalies atsakovui jis neperleido, t. y. turi išlikusią nuosavybės teisę į atitinkamą minėto pastato dalį. Ieškovas taip pat nurodė, jog suklydimo sudarant ginčo sandorį faktą patvirtina ir tai, kad tuo atveju, jeigu atsakovui ieškovas būtų ketinęs perleisti visą namą, akivaizdu, jog šio sandorio vertė už perleidžiamą turtą būtų žymiai didesnė, nei nurodyta ginčijamoje sutartyje, todėl atsižvelgiant į tai, kad ginčijamu sandoriu atsakovui perleidžiant nuosavybės teises į atitinkamą nekilnojamąjį turto dalį nebuvo išreikšta tikroji ieškovo valia (t. y. ieškovo valios išraiškos klaida), dėl ko atsirado atitinkamos ir sandorio sudarymo metu ieškovo visiškai nenumatytos bei nepageidaujamos atsirasti teisinės pasekmės, 1993-10-08 d. ginčijama Pirkimo - pardavimo sutartis turėtų būti pripažinta negaliojančia dėl ieškovo valios išraiškos trūkumo (t. y. ieškovo valios išraiškos klaidos), be to, ginčijama sutartis buvo sudaryta ieškovui darant psichologinį spaudimą ir realiai grasinant (LR CK 1.91 str. 1 d.). Ieškovas nurodė, kad 1993-10-08 d. ginčijamą Pirkimo - pardavimo sutartį sudaryti ir nekilnojamąjį turtą perleisti atsakovui buvo priverstas, t. y. sudarė ne laisva valia, bet atitinkamų asmenų nuolatinio psichologinio spaudimo ir realaus grasinimo pasėkoje, nes iki ginčijamo sandorio sudarymo ieškovui nuolat buvo daromas psichologinis spaudimas, o vėliau buvo net grasinta, siekiant ieškovą palenkti ir priversti sudaryti ginčijamą sutartį ir atitinkamą ieškovui nuosavybės teise priklausantį turtą perleisti atsakovui. Ieškovas taip pat nurodė, kad šiuo atveju kreipdamasis į teismą su ieškiniu dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, jis nepraleido ieškinio senaties termino, kadangi apie savo pažeistas teises jis sužinojo tik 2005 metais. Ieškovas prašė teismo pripažinti 1993-10-08 d. tarp šalių sudarytą bei notarės D. Manzurovienės patvirtintą Pirkimo - pardavimo sutartį (reg. Nr. 3-3227) negaliojančia ir taikyti restituciją bei išieškoti visas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 2-6). Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė pilnai ir prašė teismo jį tenkinti pilnutinai (b.l. 183-186). Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė pilnai ir prašė teismo jį tenkinti pilnutinai (b.l. 183-186).
Atsiliepimas
Atsakovas M. G. pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo su ieškovo pareikštais ieškiniais reikalavimais nesutiko ir nurodė, kad 1993-10-08 d. Pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu jis įsigijo iš ieškovo gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atsakovas nurodė, jog ieškovas pateiktame ieškinyje nori įtikinti Teismą, kad ieškovas nepardavė atsakovui pirmojo aukšto patalpų 1-1 ir 1-4, namo antrojo aukšto (patalpos 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-13), tačiau pažymėtina tai, jog atsakovas nuo 1993 metų yra viso gyvenamojo namo savininkas, kadangi 1993-10-08 d. ieškovas ginčijamu sandoriu pardavė atsakovui gyvenamąjį namą, plane pažymėtą indeksu IA l/p, turintį 73,86 kv.m. su ūkiniais pastatais, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurių Nekilnojamojo turto registre registro įrašas yra Nr. 10/149440, be to, Pirkimo-pardavimo sutarties 1 – 3 p.p. nuostatose yra nurodyta, kad parduodamas visas gyvenamasis namas ir pardavėjas gavo iš atsakovo pinigus už visą parduodamą namą. Atsakovas taip pat nurodė, jog ginčo sutarties 3 p. nuostatose yra nurodyta, kad pardavėjas pareiškė, jog parduodamas gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai niekam neparduoti, neįkeisti ir ginčo dėl jų nėra, todėl vadovaujantis šia sutartimi atsakovui atsirado nuosavybės teisės, kurios yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Be to, ieškovo valia buvo - parduoti pastatą, kartu su jo priestatu kaip vientisą nekilnojamojo turto objektą, todėl negalima teigti, jog faktas, kad gyvenamojo namo priestatas sutartyje yra neįvardintas, reiškia, kad pardavėjas priestato ir nuosavybės teisių į jį neperleido atsakovui, atvirkščiai, kadangi pastato priestatas yra laikomas neatskiriama gyvenamojo namo dalimi, o kartu jie laikomi kaip vientisas nekilnojamojo turto objektas, tai priestatui yra taikomi analogiški patvirtinimai ir garantijos kaip ir gyvenamajam namui bei atsiranda analogiškos teisinės pasekmės kaip ir gyvenamam namui. Atsakovas nurodė, jog ieškovo teiginiai, kad 1993-10-08 d. Pirkimo-pardavimo sutartis prieštarauja imperatyvioms teisės normoms atmestini, kadangi aplinkybę, jog sandoris atitiko įstatymų reikalavimus, patvirtino notaras, tvirtinant ginčijamą sandorį, kuris tuo metu patikrino dokumentus bei sandorio teisėtumą, be to, ieškovo teiginiai, kad 1993-10-08 d. Pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta ieškovui suklydus (t. y. ieškovo valios išraiškos klaida) yra atmestini, kadangi teisių ir pareigų, atsirandančių sandorio pagrindu, klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu tą klaidingą įsivaizdavimą lėmė pačios sandorio šalies neapdairumas, neatidumas ar nerūpestingumas. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovo teiginiai, neva jis suklydo parduodamas visą gyvenamąjį namą, nes turėjo omenyje tik namo pirmą aukštą, yra nepagrįsti, kadangi rūpestingai, protingai veikiantis civilinių santykių subjektas, sudarydamas sandorį tikrai suvokia, ką reiškia sąvoka „visas gyvenamasis namas", o be to, pats ieškovas ieškinyje patvirtino aplinkybę, jog apie neteisėtas statybas šalims iki sandorio sudarymo buvo žinoma. Be to, ieškovo nurodyta aplinkybė, kad 1993-10-08 d. Pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta ieškovui darant psichologinį spaudimą ir realiai grasinant, taip pat yra nepagrįsta, nes ieškovas apie grasinimus bei psichologinį spaudimą prisiminė tik po 17 metų po ginčijamo sandorio sudarymo, kas neatitinka protingumo kriterijų. Be to, pažymėtina ir tai, kad ieškovas jau daug kartų kreipėsi į teismą ir priimtos teismo nutartys ar sprendimai nebuvo ieškovui palankūs, o 1999-04-15 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas ieškovo ieškinį atmetė. Atsakovas nurodė, kad šiuo atveju yra taikytina ieškinio senatis, nes ieškinio senatis suėjo jau 2003 metais, kadangi aplinkybę, jog ieškovui nepriklauso visas gyvenamasis namas, ieškovas sužinojo dar 1996-08-23 dieną, kuomet teismo priimta nutartimi ieškovas buvo iškeldintas iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, be to, dar 1999 metais ieškovas buvo pateikęs ieškinį teismui dėl 1993-10-08 d. Pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimo, tačiau šis ieškovo ieškinys buvo taip pat atmestas. Atsakovas taip pat nurodė, jog šis ieškovo ieškinys yra nesąžiningas, nes ieškovas šiuo atveju neteisėtai naudojasi jam suteiktomis civilinėmis teisėmis. Atsakovas prašė teismo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 43-46). Teismo posėdžio metu atsakovas prašė teismo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 183-186). Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė teismo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (b.l.183-186).
Tretysis asmuo Vilniaus miesto 2-jo notarų biuro notarė D. Manzurovienė pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo su ieškovo pareikštais ieškininiais reikalavimais nesutiko ir nurodė, kad tvirtindama ginčijamą sandorį, ji rėmėsi ieškovo išreikšta valia ir ieškovo pateiktu 1993-01-04 d. Pažymėjimu, kuriame buvo nurodyti ieškovo parduodami pastatai, jų pažymėjimai plane, gyvenamojo namo plotas, tačiau duomenų apie gyvenamojo namo antrąjį aukštą nebuvo, be to, ieškovas, parduodamas visą gyvenamąjį namą ir kitus pastatus, sutartyje neišreiškė valios, jog būtų parduota tik dalis gyvenamojo namo. Be to, pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu tuo pagrindu, kad buvo neteisėtas sandorio objektas nėra teisinio pagrindo, nes ieškinyje minimi savavališkai pastatyti statiniai (ūkio pastatas, plane pažymėtas indeksu 3I1/p, šiltnamis, plane pažymėtas indeksu 4š1/p, lauko virtuvė, plane pažymėta indeksu 4I1/p) ginčijama sutartimi nebuvo perleisti, o apie namo antrą aukštą tuo metu jokių duomenų nebuvo. Tretysis asmuo prašė teismo ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 81). Tretysis asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie šios civilinės bylos nagrinėjimo laiką ir vietą trečiajam asmeniui yra pranešta tinkamai, teisme yra gautas prašymas šią civilinę bylą nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant, todėl ši civilinė byla nagrinėjama trečiajam asmeniui nedalyvaujant (b.l. 178, 183-186).
Tretysis asmuo VĮ Registrų centro Vilniaus filialas pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad 2009-10-28 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje yra minima, kad jau buvo ginčijama visa 1993-10-08 d. Pirkimo- pardavimo sutartis ir tarp šalių kilęs ginčas yra išspręstas 1999-04-15 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu, todėl manytina, jog jau buvo nagrinėtas ginčas tarp tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko. Tretysis asmuo prašė teismo šį ginčą spręsti teismo nuožiūra (b.l. 84-85). Trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie šios civilinės bylos nagrinėjimo laiką ir vietą trečiajam asmeniui yra pranešta tinkamai, teisme yra gautas prašymas šią civilinę bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant, todėl ši civilinė byla nagrinėjama trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant (b.l. 178, 183-186).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad 1993-10-08 d. šalys sudarė Pirkimo - pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas pardavė atsakovui 73,86 kv. m. ploto gyvenamąjį namą, plane pažymėtą indeksu 1A1/p, ūkio pastatą, plane pažymėtą indeksu 1I1/p, garažą, plane pažymėtą 1G1/p, kiemo rūsį, plane pažymėtą indeksu 2I1/b, ir kiemo įrenginius, esančius adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b.l. 19-24). Iš 1996-09-30 d. VĮ Respublikos inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuro pažymos turinio nustatyta, jog 1993-10-08 d. ieškovas pardavė atsakovui namų valdą, kurią sudarė gyvenamasis namas 1AI/b, turintis 73,86 kv.m., ūkio pastatas 1II/p, garažas IGI/p, kiemo rūsys 2II/b ir kiemo įrenginiai ir 1993-10-06 d. einamosios inventorizacijos metu buvo užregistruoti savavališkai pastatytas ūkio pastatas 4II/p, namo priestatas 2aI/p (11,60) bei antras namo aukštas 86,71 kv.m (b.l. 144). Iš 2009-10-28 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties turinio nustatyta, kad teismas konstatavo, jog įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-07-11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1118-727/2006 m. jau buvo konstatuota, kad ieškovas ginčo sandoriu perleido atsakovui nuosavybės teisę į visą gyvenamąjį namą, todėl šie teismų sprendimai (nutartys) turi prejudicinę galią ir šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje (LR CPK 182 str. 2 d.) (b.l. 28-32). Iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1999-04-15 d. sprendimo turinio nustatyta, kad ieškovo ieškinys atsakovui dėl pirkimo - pardavimo sutarties ir pažymėjimo pripažinimo negaliojančiais buvo atmestas (b.l. 50-51). Ieškovas paaiškino, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas prieš jo valią, t. y. panaudojant psichologinį spaudimą jo atžvilgiu (b.l. 183-186). Atsakovas paaiškino, jog 1993 metais jis turėjo įmonę, kuri užsiiminėjo nekilnojamojo turto pirkimu - pardavimu, todėl buvo gautas pasiūlymas pirkti ieškovo namą, o kadangi tuo metu ieškovas buvo užsiėmęs, tai sandoriui sudaryti ieškovas pasirašė įgaliojimą, be to, jokio psichologinio spaudimo ieškovo atžvilgiu nebuvo daroma nei ankščiau, nei vėliau (b.l. 183-186). Liudytoja V. B. parodė, kad ieškovas yra jos buvęs vyras ir prieš sudarant ginčijamą sandorį jų namuose dvi ar tai tris savaites gyveno nepažįstami rusakalbiai vyrai, todėl namuose jautėsi įtampa, be to, ieškovas jai buvo sakęs, jog ginčijamą sandorį reikia sudaryti, t. y. taip reikia, nes bus blogai (b.l. 183-186).
Ištyręs šioje civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas bei netenkintinas, kadangi iš visos civilinės bylos medžiagos matyti, jog 1993-10-08 d. šalys sudarė Pirkimo - pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas pardavė atsakovui 73,86 kv. m. ploto gyvenamąjį namą, plane pažymėtą indeksu 1A1/p, ūkio pastatą, plane pažymėtą indeksu 1I1/p, garažą, plane pažymėtą 1G1/p, kiemo rūsį, plane pažymėtą indeksu 2I1/b, ir kiemo įrenginius, esančius adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Teismas pilnai sutinka su atsakovo argumentais šioje dalyje, kad 1993-10-08 d. ginčijamu sandoriu ieškovas atsakovui pardavė visą gyvenamąjį namą, su ūkiniais pastatais, esančius adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurių Nekilnojamojo turto registre registro įrašas yra Nr. 10/149440, nes Pirkimo-pardavimo sutarties 1 – 3 p.p. nuostatose yra nurodyta, kad parduodamas yra visas gyvenamasis namas, be to, ieškovo valia buvo parduoti pastatą, kartu su jo priestatu kaip vientisą nekilnojamojo turto objektą, nes pastato priestatas yra laikomas neatskiriama gyvenamojo namo dalimi, o kartu jie laikomi kaip vientisas nekilnojamojo turto objektas, todėl priestatui turi būti taikomos analogiškos teisinės pasekmės kaip ir gyvenamam namui, ir ieškovas neįrodė priešingai (LR CPK 176 str. – 179 str.). Teismas taip pat pilnai sutinka su trečiojo asmens argumentais šioje dalyje, jog tvirtindama ginčijamą sandorį, tretysis asmuo notarė D. Manzurovienė rėmėsi ieškovo išreikšta valia ir ieškovo pateiktu 1993-01-04 d. Pažymėjimu, kuriame buvo nurodyti ieškovo parduodami pastatai, tačiau duomenų apie gyvenamojo namo antrąjį aukštą nebuvo, be to, ieškovas, parduodamas visą gyvenamąjį namą ir kitus pastatus, sutartyje neišreiškė valios, jog būtų parduota tik dalis gyvenamojo namo, be to, pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu tuo pagrindu, kad buvo neteisėtas sandorio objektas nėra teisinio pagrindo, nes ieškinyje minimi savavališkai pastatyti statiniai (ūkio pastatas, plane pažymėtas indeksu 3I1/p, šiltnamis, plane pažymėtas indeksu 4š1/p, lauko virtuvė, plane pažymėta indeksu 4I1/p) ginčijama sutartimi nebuvo perleisti, o apie namo antrą aukštą tuo metu jokių duomenų nebuvo, ir ieškovas neįrodė priešingai (LR CPK 176 str. 179 str.). Teismas taip pat pilnai sutinka su atsakovo argumentais ir šioje dalyje, kad ieškovo teiginiai, jog 1993-10-08 d. Pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta ieškovui suklydus (t. y. ieškovo valios išraiškos klaida) yra atmestini, kadangi teisių ir pareigų, atsirandančių sandorio pagrindu, klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu tą klaidingą įsivaizdavimą lėmė pačios sandorio šalies neapdairumas, neatidumas ar nerūpestingumas, t. y. ieškovo teiginys, kad jis suklydo parduodamas visą gyvenamąjį namą, nes turėjo omenyje tik namo pirmą aukštą, yra nepagrįstas ir neįrodytas, kadangi rūpestingai ir protingai veikiantis civilinių santykių subjektas, sudarydamas sandorį tikrai privalėjo suvokti sąvoką „visas gyvenamasis namas", o ne šio namo aukštas (ar dalis) (LR CPK 176 str. – 179 str.). Be to, teismas taip pat laiko ieškovo neįrodyta aplinkybe šioje civilinėje byloje apie tai, kad 1993-10-08 d. Pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta ieškovui darant psichologinį spaudimą ir realiai grasinant, nes liudytojos V. B. parodymai yra vertintini kritiškai, kadangi ji yra ieškovo buvusi žmona, t. y. ieškovą ir liudytoją sieja artimi ryšiai, be to, iš liudytojos parodymų turinio negalima spręsti, kad tikrai buvo tiesioginis ir susijęs psichologinis spaudimas ieškovui, būtent sudaryti ginčijamą sandorį (LR CPK 176 str. – 179 str.).
Pažymėtina ir tai, kad iš 2009-10-28 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties turinio matyti, jog teismas yra konstatavęs, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-07-11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1118-727/2006 m. jau buvo konstatuota, kad ieškovas ginčo sandoriu perleido atsakovui nuosavybės teisę į visą gyvenamąjį namą, todėl šie teismų sprendimai (nutartys) turi prejudicinę galią ir šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje (LR CPK 182 str. 2 d.), o iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1999-04-15 d. sprendimo turinio matyti, jog ieškovo ieškinys atsakovui dėl pirkimo - pardavimo sutarties ir pažymėjimo pripažinimo negaliojančiais buvo atmestas. Be to, iš 2009-10-28 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties turinio taip pat matyti, kad teismas yra konstatavęs, kad ieškovas ieškininės senaties terminio nepraleido, nes apie savo pažeistas teises ieškovas sužinojo tik 2005 metais, todėl šis teismo sprendimas (nutartis) turi taip pat prejudicinę galią šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje ir laikytina, jog ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (LR CPK 182 str. 2 d.).
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad ieškovo ieškinys yra neįrodytas ir nepagrįstas, todėl atmestinas (LR CPK 176 str. – 179 str.).
Sutinkamai su LR CPK 88 str., 93 str. 2 d. nuostatomis, iš ieškovo atsakovo naudai išieškotinos 1200 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (b.l. 148).
Sutinkamai su LR CPK 92 str. nuostatomis, iš ieškovo valstybės naudai išieškotinos 40,53 Lt pašto išlaidos.
Rezoliucinė dalis
NUSPRENDĖ:
ieškinį atmesti.
Išieškoti iš ieškovo A. P., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atsakovo M. G., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudai 1200 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Išieškoti iš ieškovo A. P., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, valstybės naudai 40,53 Lt pašto išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.