Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė, sekretoriaujant Simonai Zdanevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. K., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 19 d. nutartimi iškėlė administracinio nusižengimo bylą V. K., kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovui pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. K. savo kaltę pripažino ir parodė, kad jis iki šiol yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. Šiai dienai įmonė skolos neturi, tačiau jis neatsinešė tai patvirtinančių dokumentų. Praeitą savaitę buvo padaryta įmoka, daugiau nei 6000 eurų, įmokos atskirai VMI ir Sodrai. Jis pripažįsta, kad kaltinime minimu laikotarpiu buvo skola. Skola VMI susidarė ne iš blogos valios, taip gavosi, jis norėjo išsaugoti įmonės veiklą, jokių asmeninių interesų nebuvo. VMI turi pirmenybę, tačiau jei jie nemokėtų nuomos, išmestų iš patalpų. Kita italų įmonė, su jais yra sutartis ir mokama vos ne metams į priekį, jei jiems nemokės, bus baudos ir teismai Italijoje, tuomet niekas nenorės bendradarbiauti. Visi mokėjimai buvo susiję tarpusavyje, jei nuomos nemokėsi, patalpų nebus, tada prekių ir t.t. UAB (duomenys neskelbtini) yra buhalterinė įmonė, kuri tvarko jų įmonės buhalteriją. Jis turi parduotuvę centre, jie užsiima prekyba, rūbais, batais. Lizingu mokėta už automobilį, jei nesumokėta, skambina. (duomenys neskelbtini) taip pat Italijos įmonė, kuri prekiauja rūbais ir avalyne, ne SPA kaip Lietuvoje. Dėl VMI įmokų sutarties buhalterija nepažiūrėjo ir kažką praleido, jam sakė, kad viskas gerai. Jis supranta, kad įmonės direktorius už viską atsako, dėl visko gailisi ir pripažįsta. Jis stengsis, kad daugiau taip nebūtų, tai yra jo pirmas nubaudimas, jis (duomenys neskelbtini) metų yra įmonės vadovas. Jis turi dar darboviečių, bet jų veikla pristabdyta, jis stengėsi išsaugoti šią įmonę.

2022 m. birželio 14 d. elektroniniu paštu V. K. teismui persiuntė dokumentus, kurie patvirtina skolos padengimą – atsiskaitymo su valstybės ir/ar savivaldybių biudžetais, pinigų fondais pažymą, kurioje nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra atsiskaičiusi su valstybės ir/ar savivaldybių biudžetais, pinigų fondais, t.y. 2022 m. birželio 8 d. duomenimis, visos privalomos mokesčių deklaracijos yra/buvo pateiktos, 2022 m. birželio 13 d. VMI turimais mokesčių apskaitos duomenimis yra neskolinga valstybės ir/ar savivaldybių biudžetams, pinigų fondams.

Remiantis pareiškime nurodytais duomenimis, iš septynių Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje atidarytų Bendrovės sąskaitų didžiausias piniginių lėšų judėjimas laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d. iki 2022 m. balandžio 11 d. vyko dviejose iš jų: (duomenys neskelbtini) (Eur), (duomenys neskelbtini) (Eur) (toliau kartu – Sąskaitos). Pagal pateiktus minėtų Sąskaitų išrašus nustatyta, kad piniginių lėšų likutis (duomenys neskelbtini) sąskaitoje 2020 m. rugpjūčio 25 d. buvo 6 107,52 Eur, piniginių lėšų likutis 2022 m. balandžio 11 d. buvo 151,66 Eur, per šį laikotarpį gauta 221 407,53 Eur pajamų, patirta 227 363,39 Eur išlaidų; piniginių lėšų likutis (duomenys neskelbtini) sąskaitoje 2020 m. rugpjūčio 25 d. buvo 1,66 Eur, piniginių lėšų likutis 2022 m. balandžio 11 d. buvo 0 Eur, per šį laikotarpį gauta 33 359,75 Eur pajamų, patirta 33 361,41 Eur išlaidų.

Remiantis Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus mokesčių administratoriui pateiktais Sąskaitų išrašais, UAB (duomenys neskelbtini), turėdama nuolatinę mokestinę nepriemoką, laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 27 d. iki 2022 m. vasario 15 d. iš Sąskaitų įvykdė atsiskaitymų su žemesnės eilės nei VMI kreditoriais (prekių/paslaugų tiekėjais, kitais asmenimis) už daugiau kaip 204,8 tūkst. eurų. Didžiausios sumos (virš 5 tūkst.) buvo sumokėtos šiems iš banko išrašų identifikuotiniems gavėjams: (duomenys neskelbtini) – 35 356,50 Eur; (duomenys neskelbtini) – 24 171,00 Eur; (duomenys neskelbtini) – 22 429,00 Eur; V. M. – 15 995,27 Eur; UAB (duomenys neskelbtini) – 15 670,00 Eur; UAB (duomenys neskelbtini) – 14 152,48 Eur; (duomenys neskelbtini) – 11 138,00 Eur; (duomenys neskelbtini) – 11 069,15 Eur; (duomenys neskelbtini) – 9 426,00 Eur; UAB (duomenys neskelbtini) – 7 525,05 Eur; (duomenys neskelbtini) – 5 300,00 Eur.

Atlikus Bendrovės Sąskaitų išrašų analizę, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 27 d. iki 2022 m. vasario 15 d., kai Bendrovei vadovavo V. K., UAB (duomenys neskelbtini) turėjo piniginių lėšų, todėl, laikydamasi atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo, Bendrovė turėjo galimybę įsiskolinimą biudžetui visiškai padengti, tačiau Bendrovė, turėdama nuolatinę mokestinę nepriemoką, vykdė atsiskaitymus su prekių tiekėjais ir/ar paslaugų teikėjais ar kitais, žemesnės eilės nei VMI kreditoriais, tokiu būdu V. K., būdamas Bendrovės vadovu ir atskaitingu asmeniu, žinodamas, kad Bendrovė turi neįvykdytų mokestinių prievolių valstybės biudžetui, vykdydamas atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, taip pažeisdamas kreditorės VMI teises.

Pareiškime atkreiptinas dėmesys, kad laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 10 d., kai po mokestinės pagalbos priemonių taikymo (COVID-19) buvo atnaujinti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai Bendrovės atžvilgiu, iki 2022 m. balandžio 11 d. iš Bendrovės banko sąskaitų per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą į valstybės biudžetą buvo išieškota 26 001,51 Eur. Pati Bendrovė geranoriškai įmokų nemoka, mokestinės nepriemokos nedengia: laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 10 d. iki 2022 m. balandžio 11 d. iš Bendrovės į valstybės biudžetą gauta viena 903 Eur įmoka (2021 m. rugsėjo 1 d.) (b. l. 2-5).

Prie pareiškimo pateikti dokumentai – VMI integruotų duomenų apie mokesčių mokėtoją išrašai (b. l. 6-8); VSDFV duomenų išrašas (b. l. 9), Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. gegužės 13 d. balanso duomenų išrašas (b. l. 10-11), 2021 m. rugpjūčio 30 d. mokestinės paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nuorašas (b. l. 12-15), Bendrovės vykdytų pervedimų žemesnė eilės kreditoriams sąrašas pagal gavėjus (b. l. 16-42), Pavedimų žemesnės eilės kreditoriams ir tuometinio įsiskolinimo biudžetui sąrašas su datomis (b. l. 43-45), UAB (duomenys neskelbtini) likučių derinimo ataskaitos – suminės (b. l. 46-55), Bendrovės sąskaitų išrašai (b. l. 56-112) – patvirtina pareiškime išdėstytus teiginius.

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais). ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur.

CK 6.930¹ straipsnio (atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas) 1 dalyje nustatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais, negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Iš bylos medžiagos bei paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teismui pateiktų paaiškinimų yra akivaizdu, jog V. K., kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovui, buvo žinoma apie Bendrovės sudėtingą finansinę padėtį ir susidariusią mokestinę nepriemoką. Remiantis paties V. K. paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu, kreditorių eiliškumas buvo pažeistas siekiant išsaugoti Bendrovę ir toliau vykdyti jos veiklą. Pažymėtina, kad būtent toks selektyvus atsiskaitymas su kreditoriais, nesilaikant CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimų, ir užtraukia atsakomybę pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, kadangi, kaip jau minėta, nei CK 6.930¹ straipsnyje, nei kituose CK straipsniuose nėra numatytos išimtys, tokios kaip galimas įmonės bankrotas, kurios atleistų bendrovės vadovą nuo pareigos, vykdant atsiskaitymus, laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, jog V. K., žinodamas, jog Bendrovė neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais savo kreditoriais, būdamas atsakingas už mokėjimų organizavimą ir vykdymą, sąmoningai suteikė pirmenybę atsiskaitymams su kitais Bendrovės kreditoriais, taip pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo rūpestingumo pareigos turinio, taip pat yra išaiškinęs, kad vadovo rūpestingumo pareiga visų pirma nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų, be to, vadovas privalo prižiūrėti, kad ir įmonės veikla būtų teisėta: vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015).

Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtino atsiskaitymo eiliškumo taikymo sąlygų, yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930 straipsnio įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas, kai skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017; 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-403/2018).

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus bei aukščiau minėtą kasacinio teismo suformuotą praktiką dėl įmonės vadovo specifinio statuso ir CK 6.930¹ straipsnio paskirties bei šio straipsnio taikymo sąlygų, darytina pagrįsta išvada, kad V. K., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, sąmoningai laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 27 d. iki 2022 m. vasario 15 d., teikdamas pirmenybę atsiskaitymams su kitais žemesnėje eilėje esančiais kreditoriais ir pažeisdamas fiduciarines pareigas, neužtikrino imperatyvaus įstatymo reikalavimo – CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, ir tokiu būdu tyčia pažeidė kreditoriaus VMI interesus. Tokiu būdu darytina išvada, kad V. K. kaltė padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra įrodyta.

V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį ir nusižengimo padarymo aplinkybes. Padarytas nusižengimas, susijęs su vadovaujamos įstaigos įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu, padarytas pažeidimas yra šiurkštus ir realiai pažeidžia kreditorių teises bei interesus, todėl vien tik simbolinės atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į šio nusižengimo padarymo aplinkybes (Bendrovė atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, nors prieš tai privalomai nebuvo įvykdyti visi atsiskaitymai su valstybės biudžetu, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šiai dienai UAB (duomenys neskelbtini) skola valstybės biudžetui jau yra padengta, teisme gauti tai patvirtinantys dokumentai), pažeidėjo kaltės formą – administracinis nusižengimas padarytas tiesiogine tyčia, į tai, kad nustatyta viena V. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – dirbantis, administracine tvarka nebaustas, paties teigimu turintis vieną vaiką.

Remiantis teismų praktika, administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Tokiomis aplinkybėmis gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-125-843/2020). Taip pat pažymėtina, jog įstatymas nereikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-91-574/2021,Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-178-574/2022).

Administracinė nuobauda skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims ne tik siekiant juos nubausti ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, bet taip pat ir tam, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų tokio pobūdžio teisės pažeidimų. Teismas, vertindamas byloje esančių įrodymų visumą bei teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, kad administracinį nusižengimą padarė ne piktybiškai, o dėl objektyvių priežasčių, o būtent, siekdamas užtikrinti jo vadovaujamos bendrovės veiklos tęstinumą, atsižvelgiant į neeilinę pasaulinę daugelį verslo sričių itin paveikusią situaciją, V. K. pasirinktus šios situacijos sprendimo būdus (pastangos išlaikyti įmonę, atsiskaityti su darbuotojais, bei vėliau su pačia VMI), pažeidėjo asmenybę, turtinę padėtį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais bei ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas paskyrus V. K. švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 675 straipsniu, teismas,

nutaria:

V. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 900 Eur (devynių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-475-1123/2022.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.