Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. V. (V. V.), gimusi (duomenys neskelbtini) R. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. F. pilietė, turinti pastovų leidimą gyventi Lietuvoje, gyvenanti ir deklaruojanti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), , ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti viešojoje įstaigoje (toliau ir – VŠĮ) (duomenys neskelbtini) virėja, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Be pačios kaltinamosios nurodytų aplinkybių, jos kaltę visiškai patvirtina ir kiti teisme ištirti duomenys, t. y. liudytojų parodymai, rašytiniai bylos duomenys, kurie BPK 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.

Dėl įrodymų vertinimo bei veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Nagrinėjamos bylos duomenimis, t. y. pačios kaltinamosios paaiškinimais, kad ji vairavo transporto priemonę būdama išgėrusi vieną butelį putojančio alkoholinio gėrimo, kad vairuodama automobilį jautėsi apgirtusi; liudytojų T. B. ir A. K. parodymais, kad važiuodami paskui kaltinamosios automobilį du-tris kilometrus matė, kaip automobilis „T.“, važiavo gerokai mažesniu greičiu nei leistinas, jam bandant aplenkti šį automobilį, jis taip pat išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir pradėjo lenkimo manevrą, nors nieko nelenkė ir nuvažiavo beveik iki kitos pusės šalikelės. Matė, jog automobilis ėmė blaškytis po kelią, tai yra mėtėsi po kelią ir keletą kartų vos neatsitrenkė į šalikelės stulpelius, todėl paskambino telefonu 112 ir informavo, kad vairuoja neblaivus asmuo. Matė, kad minėtas automobilis vos nekliudė žiede esančių kelio ženklų, įvažiavęs į kiemus, staiga įjungė atbulinę pavarą, vos neatsitrenkdamas į jo automobilį „V. P.“. Matė, kaip iš šio automobilio vairuotojo vietos išlipo apie 40 metų liekno sudėjimo moteris su striuke su gaubtu. Iš galinės sėdynės pro kairės pusės galines dureles išlipo apie 40 metų amžiaus stambaus kūno sudėjimo vyriškis. Vyriškiui pasakė, kad palauktų kieme, nes atvyksta policijos pareigūnai, sakė, jog taip važinėti su mažais vaikais negalima. Tuo metu automobilio vairuotoja pro kitas galines dureles iš automobilio pasiėmė mažą vaiką. Tiek automobilį vairavusi moteris, tiek vyriškis, kuris buvo gale, atrodė stipriai apsvaigę nuo alkoholio. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad V. V. antru tikrinimu 2,20 promilių neblaivumas. Visi šie duomenys yra gauti teisėtu būdu ir visiškai pakankami padaryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamoji V. V. vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį ,,T. C.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai alkoholio kiekio matuokliu nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, tai yra pirmo tikrinimo metu nustatytas 2,36 promilių neblaivumas, antro tikrinimo metu –2,20 promilių neblaivumas. Tokie kaltinamosios veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu

Kaltinamoji V. V. ir jos giminaitis D. S. pateikė teismui prašymus atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduotoju paskiriant jos giminaitį D. S.. Kaltinamoji nurodė, jog nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ji pripažino savo kaltę, šį nusikaltimą padarė išgirdusi skaudžią žinią ir dėl tokio savo elgesio labai išgyvena. Anksčiau niekada nebuvo teista, administracinėmis nuobaudomis nebausta. Dirba VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ virėja. Darbovietės direktoriaus V. Z. yra charakterizuojama išimtinai teigiamai, kaip atsakinga, pareiginga, sąžininga, nekonfliktiška, drausminių nuobaudų neturinti darbuotoja. Šeimoje auga dvi mažametės dukros, kuriomis ji rūpinasi, teikia materialinį išlaikymą. Psichikos ir priklausomybių ligų įskaitose neįrašyta. Mano, jog tarp jos ir vyro sesers sutuoktinio D. S. yra labai artimas bei glaudus tarpusavio ryšys, jie nuolat bendrauja šeimomis ir tariasi įvairiais klausimais, šis asmuo jai yra autoritetas ir jis daro vien teigiamą įtaką teisingiems pasirinkimams.

BK 40 straipsnio 1 dalis numato, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal BK to paties straipsnio 2 dalį, asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Remdamasis aukščiau išdėstytais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais, teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017 ir kt.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamoji V. V. baudžiamojon atsakomybėn traukiama pirmą kartą už nesunkaus nusikaltimo padarymą, dėl kurio savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai dėl to gailisi, suprato savo veikos pavojingumą ir pažada daugiau nenusikalsti. Vertinant, ar yra pagrindo manyti, jog atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas atsižvelgia į tai, kad V. V. nėra bausta administracine tvarka, ilgą laiką dirba ,, (duomenys neskelbtini)“ virėja. Darbovietės direktoriaus V. Z. yra charakterizuojama išimtinai teigiamai, kaip atsakinga, pareiginga, sąžininga, nekonfliktiška, drausminių nuobaudų neturinti darbuotoja. Kaltinamoji yra ištekėjusi, augina dvi mažametes dukras, neįrašyta psichikos ir priklausomybių ligų įskaitose. V. V. atsakomybę lengvina tai, jog ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 straipsnis). Visos paminėtos aplinkybės leidžia spręsti, jog kaltinamoji V. V. yra linkusi laikytis įstatymų reikalavimų, yra pilnavertė visuomenės narė, nusikalto būdama įtakota nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Atsižvelgdamas į tai, jog padarytas nusikaltimas yra nesunkus, į kaltinamosios nepriekaištingą asmenybę, į laiduotojo prašymą perduoti kaltinamąją jo atsakomybėn pagal laidavimą, teismas sprendžia, jog byloje nėra aplinkybių, kliudančių atleisti V. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti. Tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, kadangi kaltinamoji pirmą kartą padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio ir kaltinamoji nėra linkusi pažeidinėti įstatymų (BPK 254 straipsnio 5 dalis).

BK 40 straipsnio 3 dalis numato, jog laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes, veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Nagrinėjamu atveju siūlomas laiduotojas yra kaltinamosios V. V. artimas giminaitis. Kaip matyti iš kaltinamosios ir siūlomo laiduotojo D. S. parodymų, jie nuolat bendrauja, palaiko artimus bei glaudžius santykius. D. S. daro kaltinamajai didžiausią įtaką ir turi autoritetą. Siūlomas laiduotojas nėra teistas, nebaustas administracine tvarka, dirbantis, darbdavio charakterizuotas teigiamai. Šios paminėtos aplinkybės leidžia spręsti, jog D. S. yra tinkamas laiduotojas ir teismo pasitikėjimo vertas asmuo, turintis akivaizdžią bei realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, todėl kaltinamoji V. V. gali būti perduota pagal laidavimą šio asmens atsakomybėn. Taigi, įvertinus kaltinamosios ir laiduotojo asmenybes, jų šeimyninį ryšį bei tarpusavio santykius, laiduotojo galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, teismas nustato vienerių metų laidavimo terminą, neskiriant užstato, nes tokia poveikio priemonė bus visiškai pakankama užtikrinti, kad kaltinamoji laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, o šiuo atveju užstato skyrimas nėra būtinas, siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų (BK 40 straipsnio 1, 4 dalys).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo

BK 67 straipsnio 2 dalis numato, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, tai yra sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Klausimą – skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemones, teismas svarsto, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis. Teismas, siekdamas baudžiamosios teisės priemonėmis apginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų (BK 1 straipsnio 1 dalis) bei įvertinęs V. V. padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes – tyčia vairavo automobilį neblaivi, esant vidutiniam neblaivumo laipsniui, be to, automobilyje vežėsi du mažamečius vaikus, pavojingai manevravo tiek užmiestyje, tiek mieste, tokiu būdu keldama pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui, bei į tai, kad V. V. neblaivi transporto priemonę vairavo pirmą kartą, ji nebausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, darbovietėje charakterizuojama teigiamai, sprendžia, jog tikslinga skirti kaltinamajai baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams. Šis terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės (specialiosios teisės sustabdymo) paskyrimo dienos – 2023 m. vasario 6 d.

Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje, iš kurios (taip pat ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties) išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

Šiuo konkrečiu atveju teismas atsižvelgia į tai, kad nusikalstamą veiką V. V. padarė vairuodama savo vardu registruotą automobilį „T.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Kaltinamoji nusikaltimą padarė būdama neblaivi ir pagal formuojamą teismų praktiką panašiose bylose, jos vairuotas automobilis baudžiamojo įstatymo prasme laikomas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismas siekdamas įgyvendinant prevencinį poveikį, t. y. kad šia priemone ateityje nebūtų padarytos naujos nusikalstamos veikos, atsižvelgiant į tai, kad šiuo automobiliu išimtinai naudojosi tik kaltinamoji V. V., gi dėl šios nusikalstamos veikos padarymo kaltinamajai uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, todėl sprendžiama, jog yra tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilį „T.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini).

Kaltinamajai 2023 m. vasario 6 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimais paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. 01459088) paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos, vairuotojo pažymėjimas Nr. 01459088 perduotinas VĮ „Regitra“.

Dėl proceso išlaidų

Byloje yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma apie tai, kad nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos kaltinamajai V. V., išlaidos yra 298, 33 Eur. Vertinant BPK 106 straipsnio nuostatas, daroma išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, yra pripažįstamos proceso išlaidomis. Gi BPK 51 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kokiais atvejais gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, jog pati kaltinamoji, nesuprasdama proceso kalbos, negalėjo spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamosios teisės į gynybą, privalėjo užtikrinti jai gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-28-976/2015 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje dėl to, kad kaltinamoji gerai nesupranta lietuvių kalbos, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, ir jis kaltinamajai V. V. buvo paskirtas teismo nutartimi, kaltinamosios ir sutuoktinio pajamos bendrai sudaro 1500 turtinę padėtį, šeimoje auga du mažamečiai vaikai todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamosios valstybei nepriteisiamos.

Dėl kitų klausimų

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

vienas vokas su kompaktiniu disku, kurie saugomi prie bylos, paliekami toliau saugoti prie bylos visą jos saugojimo laiką.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 312 – 313 straipsniais,

nusprendžia:

V. V. (V. V.), padariusią Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 ¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, vadovaujantis to paties kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją pagal laidavimą D. S. atsakomybėn be piniginio užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, 68 ir 72 straipsniais, skirti V. V. (V. V.) baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. vasario 6 d.

2) transporto priemonės „T. C.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN kodas SB1KC20E80F011563, konfiskavimą.

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, V. V. (V. V.) vairuotojo pažymėjimą Nr. 01459088 perduoti VĮ „Regitra“.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

kompaktinį diską, saugomą atskirame voke byloje, palikti toliau saugoti byloje visą jos saugojimo laiką.

Išaiškinti V. V., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šį nuosprendį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.