Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant ieškovės atstovei Rugilei Kraulaidytei, atsakovui V. B., atsakovo atstovei Ingai Morkvėnienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui V. B., tretiesiems asmenims: D. B., J. B., D. Ž. dėl išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-02-19 Varėnoje, Vytauto g. eismo įvykio metu buvo sugadintas J. B. priklausantis turtas, automobilis MERCEDES-BENZ, valst. nr. (duomenys neskelbtini). Ieškinyje nurodoma, jog įvykis įvyko dėl transporto priemonės AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo D. B. kaltės.

2012-02-19 įvykusios avarijos metu padarytai žalai atlyginti AB „Lietuvos draudimas" išmokėjo 13575,00 Lt dydžio draudimo išmoką.

Dėl atsakovo prievolės atlyginti padarytą žalą ieškovė nurodė, kad draudimo įmoka už draudiminę apsaugą apskaičiuota atsižvelgiant į draudimo sutartyje numatytas aplinkybes, įtakojančias rizikos laipsnį. Jei transporto priemonę vairuoja asmuo, kurio vairavimo stažas yra mažesnis nei 2 metai, tikimybė įvykti draudiminiam įvykiui yra ženkliai didesnė, todėl draudėjas turi sumokėti didesnę draudimo įmoką.

2011-03-17 sudarytos transporto priemonės AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties 1.5.2.5 numatyta, jog transporto priemonės nevairuos asmuo, kurio vairavimo stažas, sutartyje nurodytą transporto priemonę, yra mažesnis nei 2 metai ir ne jaunesnis nei 25 metai.

Eismo įvykio metu transporto priemonės vairuotojas D. B. buvo 19 metų amžiaus, jis yra gimęs 1993-07-20. Apdraustasis neinformavo draudiko apie padidėjusią draudimo riziką, t. y. apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos draudimo įmokos paskaičiavimui, dėl šios priežasties apdraustasis privalo grąžinti draudikui AB „Lietuvos draudimas" išmokėtos išmokos dalį.

Transporto priemonės savininkas turėjo informuoti AB „Lietuvos draudimas" apie padidėjusią riziką iki pradedant naudoti apdraustąją transporto priemonę, kad draudikas galėtų perskaičiuoti draudimo įmokos dydį, atsižvelgdamas į padidėjusią riziką (transporto priemonę vairuos asmuo, kuris neturi 2 m. vairavimo stažo).

D. B. toliau apeliacine tvarka apskundė minėtą Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-12-03 nutartį ATP byloje Nr. 11-37-791/2013 ir Kauno apygardos teismas 2014-02-05 nutarimu ATP byloje Nr. ATP-130-245/2014 apeliacinį skundą patenkino, panaikino pirmosios instancijos 2013-12-03 nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį D. B. atžvilgiu nutraukė.

2012-12-07 Ieškovo atsakymas Nr. 1300198 (t. 1, b. l. 26) D. B. vėlgi patvirtina, kad D. B. nesutiko su tuo, kad jis taip pat kaip ir J. B. Ieškovo yra laikomas kaltu dėl eismo įvykiu, nesutiko su Ieškovo sprendimu išmokėti J. B. 50 proc. žalos atlyginimą (b. l. 25). 2012-12-20 raštu D. B. vėlgi Ieškovui paaiškino, kad jo kaltė dėl 2012-02-19 eismo įvykio neįrodyta (t. 1, b. l. 27).

Varėnos rajono apylinkės teismas išnagrinėjęs bylą dėl žalos atlyginimo, 2015-03-02 priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-20-308/2015, kuriuo ieškovo ieškinį atmetė.

Bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, Kauno apygardos teismo 2015-09-08 nutartimi Varėnos rajono apylinkės teismo 2015-03-02 sprendimas panaikintas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015-09-08 nutartyje nurodo, kad skundžiamo sprendimo išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo pagrįstumo klausimas turėtų būti nagrinėjamas naujais esminiais aspektais, pagal papildomai teikiamus įrodymus, kurie pirmosios instancijos teisme nebuvo tiriami.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė Rugilė Kraulaidytė palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti pilnai ir nurodė, kad AUDI 80 sukėlė eismo įvykį, nes išvažiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį, tuo sudarydamas kliūtį J. B. vairuojamam automobiliui. J. B. neturėjo galimybės sustabdyti transporto priemonę. 2013-09-29 policijos pareigūno Platūkio nutarimas patvirtina, kad D. B. veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. B. neleistinoje vietoje išvažiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį neįsitikinęs, kad saugu, jis privalėjo duoti kelią. D. B. važiavimo greitis buvo toks, kad įvažiavo į pagrindinį kelią, automobilis tapo nevaldomas ir sukosi. Dalį draudimo išmokos J. B. draudimas sumokėjo iš karto, o kitą dalį vėliau. Audi vairuotojas D. B. neturėjo 2 metų vairavimo stažo bei neturėjo 25 metų amžiaus. E. M. išvadoje neįvertinta, kad transporto priemonė MERCEDES BENZ važiavo nuokalnėje, transporto priemonės judėjo, todėl atstumas žymiai sumažėjo.

Atlikus ekspertizę, ekspertė pasisakė dėl kaltės – atsakovo vairuotojas sudarė kliūtį išlįsdamas į kelią, todėl MERCEDES BENZ vairuotojas vedinas instinktų išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Ji mano, kad dėl to yra pagrindas prašyti atlyginti žalą. Taipogi nurodė, kad atsakovas nepranešė apie padidėjusią riziką draudimui – vairuotojas neturėjo stažo ir 25 metų amžiaus, todėl draudimo sutarties kaina nebuvo perskaičiuota. Atsakovas mokėjo mažesnę įmoką, jei vairuos pats, o jei vaikai - didesnė įmoka. Atsakovas pats turėjo informuoti apie padidėjusią riziką draudimui.

Liudytojas J. K., gimęs (duomenys neskelbtini) m., teismo posėdžio metu nurodė, kad važiavo nuo Varėnos centro į Senąją Varėną. Buvo sniego, slidu. Buvo šviesu. Jis buvo prie posūkio į miškų ūkį ir matė, kad priekyje važiuoja balta mašina. Susidūrimo vietoje buvo trys transporto priemonės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovas V. B. 2011-03-17 sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 03/103921562, kurios pagrindu buvo apdrausta transporto priemonė AUDI 80, Valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė.

Pagal CK 6.245 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė taikoma tik tuomet, kai yra visos jos taikymo sąlygos – atsakovo neteisėti veiksmai, atsakovo ieškovui padarytos žalos faktas, priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų bei ieškovui padarytos žalos, taip pat atsakovo kaltė (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis) (CK 6.245-6.249 straipsniai). Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų visumos (atsakovo neteisėtų veiksmų bei jo kaltės dėl eismo įvykio) atsakovo atžvilgiu.

Asmens civilinės atsakomybės klausimas civilinėje byloje turi būti sprendžiamas nepriklausomai nuo to, ar buvo atliktas eismo įvykio tyrimas įstatymo nustatyta tvarka, ar eismo įvykio dalyviams buvo taikyta drausminė ar administracinė atsakomybė. Administracinės atsakomybės prejudiciškumas būtų svarbus tik tuomet, jeigu atsakovas administracine tvarka būtų nubaustas teismo sprendimu.

Šiuo atveju atsakovas V. B. administracinėn atsakomybėn patrauktas nebuvo. 2012-02-19 Varėnoje Alytaus ir Vytauto g. sankryžoje įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo: J. B. , automobilio MERCEDES BENZ S300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas; D. B., automobilio AUDI 80, valst Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas; D. Ž., automobilio TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas. D. B. 2012-02-28 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 5 5AN-1466429-12 dėl Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9 punkto pažeidimo, už ką numatyta atsakomybė Administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau - ATPK) 124(1) straipsnio 7 dalyje. Paskirta 10 Lt bauda sumokėta. Atitinkamai kitas eismo įvykio dalyvis - J. B. - buvo pripažintas kaltu dėl eismo įvykio ir jam 2012-02-28 paskirta 150 Lt bauda pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Pastarasis Alytaus AVPK Varėnos r. PK nutarimą apskundė Varėnos rajono apylinkės teismui, kuris 2012-07-18 nutarė palikti 2012-02-28 policijos nutarimą J. B. atžvilgiu nepakeistą J. B. skundą atmesti. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2012-09-07 nutarimu administracinėje byloje Nr. ATP-747-290/2012 patenkino J. B. apeliaciją ir Varėnos rajono apylinkės teismo 2012-07-18 nutartį panaikino ir administracinės teisės pažeidimo bylą dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo J. B. atžvilgiu nutraukė. Po eismo įvykio praėjus 18 mėnesių (2013-08-26) D. B. iškvietus į Alytaus apskrities VPK Kelių policijos skyrių ir 2013-08-29 jo atžvilgiu buvo surašytas nutarimas, kurį D. B. apskundė Alytaus rajono apylinkės teismui. Pastarasis 2013-12-03 nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 11-37-791/2013 skundą tenkino iš dalies: 2013-08-29 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus analizės ir administracinės veiklos grupės vyresniojo specialisto Rimanto Platūkio nutarimą panaikino ir grąžino administracinio teisės pažeidimo bylą Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, spręsti administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo klausimą.

D. B. toliau apeliacine tvarka apskundė minėtą Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-12-03 nutartį ATP byloje Nr. 11-37-791/2013 ir Kauno apygardos teismas 2014-02-05 nutarimu ATP byloje Nr. ATP-130-245/2014 apeliacinį skundą patenkino, panaikino pirmosios instancijos 2013-12-03 nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį D. B. atžvilgiu nutraukė.

Dėl aukščiau nurodytų priežasčių civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą galima įrodinėti visomis įstatymo numatytomis įrodinėjimo priemonėmis, taip pat šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais (CPK 177 straipsnis 2 dalis).

Nagrinėjamoje civilinėje byloje pateikti dokumentai (liudytojų parodymai, ekspertizių aktai ir kt.) vertintini kaip rašytiniai įrodymai kartu su kitais įrodymais (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas J. B. skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. nutarties jo administracinio teisės pažeidimo byloje nurodęs, kad sutinka su Varėnos rajono apylinkės teismo nuomone, jog J. B. , esant blogoms oro sąlygoms, turėjo pasirinkti saugų greitį, tačiau daryti vienareikšmišką išvadą, kad būtent nepasirinktas saugus greitis buvo priežastis eismo įvykiui kilti, nėra pagrindo. Pažymėjo, kad byloje nebuvo nustatyta, ar automobilio AUDI 80 padangos buvo tinkamos važiuoti esant blogoms oro sąlygoms, po eismo įvykio nebuvo tikrinamas vairuotojų blaivumas, nepašalinti prieštaravimai dėl aplinkybės, kur po susidūrimo sustojo automobilis TOYOTA. Taip pat Apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas D. B. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutarties jo administracinio teisės pažeidimo nurodęs, kad „negalima konstatuoti D. B. kaltės dėl 2012-02-19 eismo įvykio kilimo, kurio metu J. B. vairuojamas automobilis išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešais atvažiuojančiu automobiliu", taip pat Kauno apygardos teismo nutartyje pažymėta, kad „akivaizdu, kad policijos institucija viršijo savo įgaliojimus ne tik priimdama naują 2013-08-29 nutarimą kuriame padarė išvadą kad D. B. veiksmai, vairuojant automobilį AUDI 80, buvo pagrindinė sąlyga 2012-02-19 eismo įvykiui kilti, bet ir inkriminuodama jam visiškai naują kaltinimą, kurio nebuvo užfiksuota 2012-02-28 protokole, tai yra, kaltindama jį dar vieno pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymu."

Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertė Loreta Levulytė išvadoje dėl eismo įvykio nurodė, kad 2012-02-19 eismo įvykio eigos elementai tikėtina buvo tokie: „automobilis „Audi 80", kurį vairavo D. B., išslydo iš šalutinės Alytaus g. į pagrindinę Vytauto g. Tuo metu šia pagrindine Vytauto gatve, keliu nuo Varėnos link Senosios Varėnos tiesiai važiavo J. B. vairuojamas automobilis „M. B.". Automobilio „M. B." vairuotojas J. B. , apvažinėdamas kelyje kliūtį sudariusį automobilį „Audi 80", išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kur susidūrė su automobiliu „Toyota Avensis", kurį vairavo D. Ž.“, bei „automobilio „M. B." vairuotojo J. B. veiksmai, - išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su automobiliu „Toyota Avensis", kurį vairavo D. Ž., - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė automobilių „M. B." ir Toyota Avensis" susidūrimo sąlyga“.

Ekspertizės akte nurodyta, kad M. B. vairuotojas J. B. turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu Toyota Avensis, važiuodamas savo važiavimo krypties eismo juosta ir neišvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, kuria tuo metu judėjo automobilis Toyota Avensis bei atsiradus kliūčiai kelyje automobilio M. B. vairuotojas turėjo stabdyti transporto priemonę savo važiavimo krypties eismo juostoje.

Ekspertė išvadoje taip pat nurodė, „ jeigu automobilis Audi 80 į pagrindinę Vytauto g. išslydo mažesniu nei automobilio „M. B." sustabdymui reikalingu atstumu, tai, automobilio „Audi 80" vairuotojo D. B., veiksmai, - išvažiuodamas (išslysdamas) iš šalutinės Alytaus g. į pagrindinę Vytauto g. sudarė kliūtį Vytauto g., kryptimi nuo Varėnos m. link Senosios Varėnos m., judėjusioms transporto priemonėms, šiuo atveju, automobilio „M. B." judėjimui - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu“.

Atsakovas V. B. pateikė išvadą, surašytą UAB „IMPULSANA“ specialisto (teismo eksperto) dr. V. Mitunevičiaus, kurioje ekspertas nustatė, kad automobilio MERCEDES-BENZ, valst. nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymo atstumas buvusiomis prieš eismo įvykį, užregistruotą 2012-02-19, apie 17.28 val. Varėnos m. ties Vytauto ir Alytaus g. sankryža, sąlygomis buvo 39-48 metrai.

Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Iš byloje esančių dokumentų bei prie bylos prijungtų administracinio teisės pažeidimo bylų matyti, kad nei J. B. , nei D. B. nei ATPK, nei civiline tvarka nėra pripažinti kaltais dėl 2012-02-19 eismo įvykio. Iki šiol nėra įrodyta aplinkybė, kad prieš įvykstant 2012-02-19 eismo įvykiui D. B. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas turėjo priežastinį ryšį su kilusiomis pasekmėmis (automobilio MERCEDES-BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimu). Teismo vertinimu, byloje esantis ekspertizės aktas, taipogi nesudaro pakankamo pagrindo daryti neabejotiną išvadą, kas kaltas dėl 2012-02-19 įvykusio eismo įvykio.

Konstatuotinas faktas, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ neturėjo teisinio pagrindo su atsakovu V. B. 2011-03-17 sudarytos įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. 03/103921562 pagrindu atlyginti kilusią žalą ir laikyti ją kaip sutartinės prievolės įvykdymą.

Iš 2013-10-14 ieškovės atsakymo matyti, kad 2013-09-12 ieškovė mokėjo J. B. 6787,50 Lt (ir iš jų pusės 3393,75 Lt ieškiniu reikalauja iš atsakovo kaip draudėjo) draudimo išmoką iš esmės remdamasis kaip nauju dokumentu (kurio nebuvo mokant 2012-10-25 išmoką) 2013-08-29 policijos nutarimu, kuriame buvo įrašyta, kad neva D. B. veiksmai buvo pagrindinė sąlyga 2012-02-19 eismo įvykiui kilti, ir D. B. buvo perkelta atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, t. y. perkeltas tas pats pažeidimas, kuris prieš tai (iki Kauno apygardos teismo nutarimo) buvo kvalifikuotas J. B.. Šis 2013-08-29 Alytaus policijos nutarimas buvo teismine tvarka panaikintas ir ne tik paneigtos minėtos aplinkybės, bet ir teismo prieita prie išvados, jog negalima konstatuoti D. B. kaltės dėl 2012-02-19 eismo įvykio kilimo. Kiti ieškovo nurodyti pagrindai - 2012-09-07 Kauno apygardos teismo nutarimas, kuriuo nutraukta ATP byla J. B. atžvilgiu ir 2012-10-08 policijos pažyma egzistavo ir ieškovas ja disponavo jau pirmosios draudimo išmokos mokėjimo metu 2012-10-25. Tuo metu, kaip matyti iš ieškovo ir D. B. susirašinėjimo, ieškovas vertino, kad dėl policijos pareigūnų neatliktų veiksmų, taip pat nesant galimybės ieškovui atlikti ekspertizės, nėra nustatytas ir net nėra galimybių nustatyti eismo įvykio kaltininką todėl rėmėsi abipusės kaltės teorija ir mokėjo J. B. 50 proc. žalos atlyginimą. Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad tokio ieškinio teismui negalėjo pateikti anksčiau, todėl teismas konstatuoja, jog nebuvo ir nėra jokių svarbių priežasčių, dėl kurių ieškovas nebūtų galėjęs laiku (per 1 metus) realizuoti savo teisės dėl 50 proc. draudimo išmokos (išmokėtos 2012-10-25) susigrąžinimo iš draudėjo. Šiuo atveju kreipimosi į teismą 2014-06-30 metu ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą (CK 1 knygos 125 straipsnio 7 dalis).

Ištyrus byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad byloje yra nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog dėl eismo įvykio, kurio metu susidūrė J. B. vairuojamas automobilis M. B. ir D. Ž. vairuojamas automobilis Toyota Avensis yra kaltas automobilio AUDI vairuotojas D. B.. Nuo eismo įvykio jau praėjo labai daug laiko, todėl šiuo metu patikslinti ir tiksliai išsiaiškinti atstumus, kada, kas, kurį automobilį pamatė, kada pradėjo stabdyti ir pan. jau nėra jokių galimybių. Išnagrinėtose administracinėse bylose yra užfiksuota, jog dėl įvykio kilimo neatsargus buvo ir pats J. B. , kuris pradėjo lenkimo manevrą, o ne sustojo, taip pažeisdamas pareigą būti atidžiu ir atsargiu, pasirenkant kliūties išvengimo būdą. Po įvykio duotuose 2012-02-19 J. B. rašytiniuose paaiškinimuose administracinėje byloje jis nurodė, kad D. B. valdytą AUDI 80 automobilį matė iš 50 metrų atstumo (b. l. 14, adm. b. Nr. II-7-308/2012). Kauno apygardos teismo 2012-09-07 nutarime administracinėje byloje Nr. ATP-747-290/2012 taip pat aprašytos faktinės aplinkybės, kad: „1. Byloje nustatyta, jog teismo posėdžio metu J. B. paaiškino, kad <...> Važiuojant maždaug iš 50 m atstumo pamatė dar Alytaus gatvėje privažiuojanti prie Vytauto gatvės automobili „Audi 80“; 2. Liudytojas, Vaidas Kačėnas, Varėnos rajono policijos komisariato pareigūnas, apklaustas teisme nurodė <...> J. B. važiavo gal ne didesniu nei galima, greičiu, bet nesaugiu. <...> J. B. lenkė „Audi 80", aiškino, kad matė tą automobilį iš toliau, todėl galėjo sustabdyti“.

Atitinkamai KET 134 punkte (dabar 128 punktas) įtvirtinta, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Ieškovas yra savo srities žinovas, profesionalus verslo subjektas, todėl jam keliami didesni rūpestingumo reikalavimai. Atitinkamai, jeigu ieškovas 2013-09-12 išmokėjo 6785 Lt J. B., vertindamas jį kaip nukentėjusįjį, o D. B. kaip vienintelį kaltą asmenį dėl 2012-02-19 eismo įvykio kilimo, remdamasis administracinės teisės dokumentu - 2013-08-29 Alytaus policijos nutarimo pagrindu, o šį nutarimą panaikinus ir teismui konstatavus, kad D. B. nėra kaltas dėl įvykio, ieškovas neturi pagrindo reikalauti dalies draudimo išmokos grąžinimo iš atsakovo kaip draudėjo, nes neįrodyti atsakovo kalti veiksmai ir kiti žalos atlyginimui būtini elementai. Be to pati išmoka buvo išmokėta neteisėtai ir nepagrįstai, pažeidžiant nustatytą tvarką.

Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 13 straipsnio 1 dalį nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl žalos atlyginimo gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (kaltininkui), tiesiogiai draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę. Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsakingas draudikas moka išmoką jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiajam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. Pripažinus, kad nėra sąlygų D. B. civilinei atsakomybei kilti, jis nėra 2012-02-19 eismo įvykio kaltininkas, atitinkamai ieškovui nebuvo pareigos mokėti J. B. draudimo išmoką. Įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje teigiama, kad išmoka mokama, kai yra nustatytas draudžiamojo įvykio faktas ir žalos dydis, kitos išvardintos aplinkybės. LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 47 punkte įtvirtinta: Draudimo išmoka mokama, kai nustatomas atsakingas dėl žalos padarymo asmuo (išskyrus Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje ir 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus atvejus), draudžiamojo įvykio faktas, aplinkybės ir žalos dydis. Dar daugiau, ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje (apibendrinamosios pastabos 11 p.) nurodyta, kad draudiko prievolė mokėti draudimo išmoką kyla ne dėl bet kurio įvykio, o tik dėl tokio, dėl kurio kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Kauno apygardos teismas 2014-02-05 nutarimu ATP byloje Nr. ATP-130-245/2014 pripažino, kad nėra D. B. kaip transporto priemonės AUDI 80 valdytojo kaltės dėl 2012-02-19 eismo įvykio kilimo, o tuo pačiu ir neatsiranda jo civilinė atsakomybė (nėra visų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų), nebuvo draudžiamojo įvykio, dėl kurio ieškovui kiltų pareiga mokėti draudimo išmoką. Pačiame 2013-08-29 Alytaus policijos nutarime buvo nurodyta, kad nutarimas gali būti skundžiamas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos. Nepateisinama tai, kad ieškovė, 2013-09-12 išmoka šio neįsiteisėjusio nutarimo pagrindu draudimo išmoką neįsitikinusi draudžiamojo įvykio buvimu, nesant įsiteisėjusių procesinių dokumentų, kurių pagrindu būtų nustatyta D. B. kaltė dėl 2012-02-19 eismo įvykio. Ieškovei buvo žinoma, jog D. B. nepripažįsta savo kaltės dėl eismo įvykio. Dėl nurodyto ieškovė turi prisiimti ir visas iš savo nepagrįsto sprendimo - išmokėti draudimo išmoką - kylančias neigiamas pasekmes. Įstatymo 22 straipsnio 3 dalis, Taisyklių 65 punktas įtvirtina atvejus, kai ieškovė turi teisę susigrąžinti iš nukentėjusiojo asmens nepagrįstai jam išmokėtą draudimo išmoką. Tačiau nagrinėjamas atvejis nepatenka į teisės aktuose apibrėžtas ribas ir nesuteikia Ieškovui teisės susigrąžinti iš J. B. jam išmokėtų sumų, kai tik pats Ieškovas yra kaltas dėl savo skubos veiksmų, kuomet nelaukdamas 2013-08-29 policijos nutarimo įsiteisėjimo, neturėdamas įsiteisėjusių duomenų dėl už žalą atsakingo asmens, prisiėmė visą riziką ir išmokėjo J. B. draudimo išmoką. Taip pat ir CK 6.248 straipsnio 4 dalies pasekmės - jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlyginti nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Teisinėje valstybėje negali būti sukuriami precedentai, kai ieškovui nepagrįstai atlyginus žalą iš draudėjo būtų reikalaujama dalies išmokos grąžinimo.

Šiuo atveju ieškovei tenka pareiga įrodyti ne tik draudimo išmokos išmokėjimo faktą bet ir įrodyti, ar pagrįstai ji išmokėta, esant visoms sąlygoms D. B. atsakomybei kilti, ar draudimo išmokos dydis yra priežastiniu ryšiu susijęs su atsakovo kaip draudėjo pareigų iš Draudimo sutarties nevykdymu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010 (2010-02-23 nutartis) pabrėžė, kad teismas privalo patikrinti, ar civilinės atsakomybės draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką, tinkamai vykdė pareigą bendradarbiauti, ar rūpinosi ekonomišku žalos atlyginimo prievolės vykdymu, ar pareikalavo patikimų žalos atlyginimo įrodymų, jeigu šių draudiko pareigų vykdymas abejotinas, nėra nepriekaištingas, tai svarstytina, ar draudiko elgesys, tinkamai neįsitikinant draudimo išmokos pagrįstumu, remiantis prieštaringais žalos dydžio nustatymo įrodymais, nėra kreditoriaus neatsargumas (CK 6.248 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė faktiškai 2012-10-25 ir 2014-06-25 mokėjimo nurodymais yra sumokėjusi J. B. 13575 litų sumą, tačiau šie mokėjimai nelaikytini mokėjimais, atitinkantys Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (nauja redakcija patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 122) 47 punkte numatytas sąlygas ir pagrindus. Būtent šių taisyklių 47 punktas numato, kad draudimo išmoka mokama, kai nustatomas atsakingas dėl žalos padarymo asmuo (išskyrus Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje ir 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus atvejus), draudžiamojo įvykio faktas, aplinkybės ir žalos dydis. Šiuos mokėjimus ieškovė atliko savo iniciatyva ir rizika, tačiau šie mokėjimai nelaikytini kaip mokėjimai, kilę iš ieškovės ir atsakovo V. B. 2011-03-17 sudarytos įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. 03/103921562, atitinkamai negalima taikyti Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatytos draudiko atgręžtinio reikalavimo teisės į draudėją ar apdraustąjį, jei draudėjas ar apdraustasis nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje ar įstatymuose nustatytas pareigas. Atsakovas V. B., leisdamas vairuoti D. B., galimai pažeidė 2011-03-17 įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. 03/103921562 1.5.2.5 punktą, numačiusį, kad transporto priemonės nevairuos asmuo, kurio vairavimo stažas yra mažesnis nei 2 metai, tačiau ieškovės ieškinio reikalavimas grąžinti 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos nėra pagrįstas, nes J. B. sumokėti pinigai nelaikytini kaip sumokėti esant draudiminiam įvykiui ir ieškovei vykdant iš 2011-03-17 įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. 03/103921562 kylančias prievoles. Ieškovė neturėdama juridinio pagrindo, kad dėl eismo įvykio yra kaltas kažkuris iš asmenų, kurio kaltė įrodyta administracine ar civiline tvarka, nesant įrodytam priežastiniam ryšiui su veiksmais, savo rizika įvertindama mokėjimų pagrįstumą, atliko įstatymams neprieštaraujantį veiksmą – sumokėjo pinigus J. B..

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pagrindo priteisti pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnį iš atsakovo ieškovo naudai išmokėtą draudimo išmoką nėra, todėl ieškinys atmestinas, taikytina ieškinio senatis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies bylinėjimosi išlaidas, todėl iš ieškovės priteisiamos atsakovui bylinėjimosi išlaidos – 121 Eur tai sumokėta suma už specialisto išvadą (t. 1, b. l. 145) bei pašto išlaidos valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 259 – 260 straipsniais, 268-270 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės AB ‚Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834 121,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną euro 00 euro centų) bylinėjimosi išlaidų atsakovui V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovės AB ‚Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834 15,81 Eur (penkiolika euro 81 euro centų ) bylinėjimosi išlaidų (pašto išlaidų) valstybei. Bylinėjimosi išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas - 5660.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacinius skundu Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.