Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. B. skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. nutarties jo administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. liepos 18 d. nutartimi Varėnos rajono apylinkės teismas atmetė J. B. skundą ir paliko galioti 2012 m. vasario 28 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus kelių policijos grupės vyresniojo specialisto nutarimą J. B. administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo jam paskirta 150 litų dydžio piniginė bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. dėl to, kad jis vairuodamas automobilį, esant slidžiai kelio dangai, nepasirinko tokio važiavimo greičio, kad atsiradus kliūčiai galėtų sustabdyti automobilį, jo nesuvaldė, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, tačiau buvo apgadinti automobiliai. Šiais savo veiksmais J. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 133, 134, 141.3, 9 punktų reikalavimus.

J. B. skundžia 2012 m. liepos 18 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nutartį, prašo ją panaikinti ir administracinę teiseną J. B. atžvilgiu nutraukti. Nurodo, jog policijos nutarime ir teismo nutartyje buvo neteisingai įvertinti eismo įvykio dalyvių veiksmai ir jų priežastinis ryšys su eismo įvykio kilimu, nebuvo atlikta eismo įvykio aplinkybių ekspertizė, nebuvo surinkti duomenys, reikalingi objektyviam bylos išsprendimui, vadovautasi prielaidomis ir spėlionėmis. Teismas vadovavosi tik policijos pareigūnų surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu ir tik formaliai apklausė įvykio dalyvius, nenustatinėjo eismo įvykio mechanizmo. Pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo tai, kad automobilio „Audi 80“ vairuotojas neįvertinęs oro sąlygų, atvažiuojančio automobilio „Mercedes Benz S-300“, vairuojamo J. B., saugaus leistino greičio, savo gebėjimų slidžiame kelyje valdyti automobilį, automobilio techninės būklės, nepraleido pagrindiniu keliu atvažiuojančio automobilio „Mercedes Benz S-300“, nesuvaldė automobilio, išslydo į pagrindinį kelią ir sustojo skersai važiuojamosios dalies, taip užkirsdamas kelią pagrindiniu keliu važiuojančioms transporto priemonėms ir šiais savo veiksmais sukėlė neišvengiamą eismo įvykį. J. B. buvo priverstas staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptį, greitį bei, vengiant susidūrimo su automobiliu „Audi 80“, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu „Toyota Avensis“. Automobilio „Audi 80“ vairuotojo D. B. paaiškinimai nenuoseklūs ir melagingi, todėl negali būti vertinami kaip reikšmingi, patvirtinantys ar paneigiantys vieną ar kitą aplinkybę. Pareigūno parodymai grindžiami teisės aktais, kaip privalėjo elgtis vairuotojas panašiose situacijose, negali būti vertinami kaip svarūs įrodymai, kadangi šioje situacijoje pareigūnas davė parodymus apie eismo įvykį, remdamasis prielaidomis. Skunde J. B. pažymi, jog nagrinėjamo įvykio metu buvo apgadinti du automobiliai, kurių vairuotojai skirtingai aiškina įvykio kilimo aplinkybes, todėl objektyviam bylos tyrimui turėjo būti paskirta autotechninė ekspertizė, siekiant nustatyti eismo įvykio mechanizmą bei kieno iš eismo įvykio dalyvių veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Byloje nenustatytas būtinas J. B. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymis, t.y., priežastinis ryšys tarp J. B. veiksmų ir atsiradusių padarinių.

Motyvuojamoji dalis

J. B. apeliacinis skundas pagrįstas, todėl yra tenkinamas.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (Lietuvos Respublikos ATPK 248, 257, 284 str.). Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756-1233/2010). Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui), šiuo atveju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, negali sutikti su Varėnos rajono apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu padarytomis išvadomis.

Šioje byloje keliamas J. B. kaltės dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., klausimas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesutinka su pažeidimo padarymu.

Byloje nustatyta, jog teismo posėdžio metu J. B. paaiškino, kad 2012-02-19 po 17 val. važiavo automobiliu iš Varėnos link Senosios Varėnos. Tuo metu buvo blogos oro sąlygos, snigo, kelias buvo padengtas šviežiu sniegu. Automobilio greitis buvo apytiksliai 50 km per valandą. Važiuojant maždaug iš 50 m atstumo pamatė dar Alytaus gatvėje privažiuojantį prie Vytauto gatvės automobilį „Audi 80“, kuris išlėkė į Vytauto gatvę ir pasukęs į dešinę pusę pradėjo suktis. Dėl to J. B., stengdamasis išvengti susidūrimo, pasuko savo automobilį į kairę pusę, kur buvo lengvas posūkis bei nuokalnė, todėl nepamatė priešpriešiais atvažiuojančio D. Ž. vairuojamo automobilio „Toyota“. Automobiliai susidūrė kampais, po susidūrimo „Toyota“ nučiuožė į kitą kelio pusę, o J. B. automobilis liko stovėti kairėje. Sukdamas automobilį į kairę, J. B. girdėjo kažkokį bumbtelėjimą, tačiau nežino, ar atsitrekė į „Audi 80“.

Apklaustas teisme D. B. paaiškino, kad sukdamas iš Alytaus gatvės į Vytauto gatvę apsidairė, automobilių nematė. Sukant į Vytauto gatvę D. B. automobilio nesuvaldė, jis ėmė slysti ir sustojo skersai važiuojamosios dalies. Pažiūrėjęs į dešinę, pastebėjo, kad Alytaus gatve 50-70 m atstumu ta pačia kryptimi atvažiuoja automobilis, kuris pradėjo jį lenkti, nekliudydamas D. B. automobilio, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su automobiliu „Toyota“. Po įvykio D. B. pavažiavo atbulas ir patraukė savo automobilį į priekį, kad netrukdytų eismui. J. B. viršijo greitį, galėjo būti neblaivus. Automobilio „Audi 80“ padangos buvo naujos, policija jokių pretenzijų dėl padangų būklės nereiškė.

Liudytojas D. Ž. teismo posėdyje paaiškino, jog iš Senosios Varėnos važiuojant į Varėną snyguriavo, buvo šlapdriba. Pravažiavęs tvenkinį, pamatė iš Alytaus gatvės sukantį automobilį „Audi 80“, kuris buvo įvažiavęs į Vytauto gatvę, jį mėtė. Sulėtinęs greitį D. Ž. bandė aplenkti „Audi 80“, tačiau likus apie 10 m iki šio automobilio, pamatė prieš save atvažiuojantį automobilį „Mercedes Benz“. Sustabdyti nespėjo, kokiu greičiu važiavo „Mercedes Benz“ sunku pasakyti.

Liudytojas J. K. teismo posėdyje paaiškino, kad važiavo apie 50 m atstumu iš paskos J. B. apie 50 km per valandą greičiu, J. B. greitis buvo panašus. Kelio danga buvo labai bloga, buvo pasnigę, šlapdriba. Automobilis „Audi 80“ iš Alytaus gatvės į Vytauto gatvę suko nesustodamas, pasukęs šiek tiek stabtelėjo, pasitaisė, o „Mercedes Benz“ suko į kairę, išvažiavo į priešingą juostą ir susidūrė su „Toyota“. Po susidūrimo „Toyota“ buvo prie pat „Mercedes Benz“ automobilio, tačiau automobilį „Toyota“ patraukė, kad netrukdytų eismui. Eismo įvykio schemoje užfiksuota situacija po automobilio „Toyota“ patraukimo. Po eismo įvykio žmonės kalbėjo, kad „Audi 80“ padangos buvo netinkamos važiuoti tokiomis oro sąlygomis.

Liudytojas V. K., Varėnos rajono policijos komisariato pareigūnas, apklaustas teisme nurodė, jog su kolegomis atvykęs į eismo įvykio vietą, rado du apgadintus automobilius – „Mercedes Benz“ ir „Toyota“. Įvykio vietoje sudarė schemą, paėmė vairuotojų paaiškinimus. Kelio danga buvo slidi, pustė. Kadangi oro sąlygos buvo blogos, „Mercedes Benz“ vairuotojas turėjo įvertinti oro sąlygas, eismo intensyvumą ir pasirinkti saugų greitį, kad galėtų stabdyti, atsiradus kliūčiai. J. B. važiavo gal ne didesniu, nei galima, greičiu, bet nesaugiu. J. B. sakė, kad kliudė „Audi 80“, tačiau jokių žymių nebuvo. J. B. lenkė „Audi 80“, aiškino, kad matė tą automobilį iš toliau, todėl galėjo sustabdyti. Schemoje konstatuotas automobilių išsidėstymas po įvykio, automobilis „Toyota“ nuo smūgio atsidūrė kitoje pusėje.

Iš eismo įvykio schemos matyti, jog Alytaus gatvės plotis ties sankryža su Vytauto gatve yra 35 m. Eismo įvykio schemoje nurodyta, jog po susidūrimo automobilis „Audi 80“ stovėjo apie 35 m atstumu nuo Alytaus gatvės, „Mercedes Benz“ ir „Toyota“ automobilių susidūrimas įvyko lygiagrečiai automobilio „Audi 80“ stovėjimo vietai, o automobilis „Toyota“ pavaizduotas stovintis kitoje kelio pusėje, apie 7 m atstumu nuo automobilio „Audi 80“ stovėjimo vietos.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog byloje esantys įrodymai yra prieštaringi, o pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių. Iš eismo įvykio dalyvių parodymų matyti, jog jie nurodo skirtingas eismo įvykio aplinkybes ir eismo įvykio priežastis. Savo apeliaciniame skunde J. B. nurodo, jog jis greičio neviršijo, o automobilio „Audi 80“ vairuotojas, sukdamas iš šalutinio kelio į pagrindinį, nepraleido jo automobilio, važiuojančio pagrindiniu keliu, todėl jis sąmoningai, vengdamas susidūrimo su jo nepraleidusiu automobiliu, pasuko į priešpriešinio eismo juostą, taigi automobilio „Audi 80“ vairuotojo veiksmai, t.y., pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio nepraleidimas, buvo pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti. J. B. nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojo J. K. parodymai. Tuo tarpu automobilio „Audi 80“ vairuotojas apklaustas teisme nurodė, jog atvažiuojančio J. B. automobilio prieš sukdamas į pagrindinį kelią jis nematė, o eismo įvykio priežastimi nurodė faktą, kad J. B. viršijo greitį. Ši aplinkybė byloje nėra nustatyta – pats J. B. nurodo, kad greičio neviršijo, tą patvirtina liudytojo J. K. parodymai ir iš dalies policijos pareigūno V. K. parodymai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nuomone, jog J. B., esant blogoms oro sąlygoms, turėjo pasirinkti saugų greitį, tačiau daryti vienareikšmišką išvadą, kad būtent nepasirinktas saugus greitis buvo priežastis eismo įvykiui kilti, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad byloje nebuvo nustatyta, ar automobilio „Audi 80“ padangos buvo tinkamos važiuoti esant blogoms oro sąlygoms, po eismo įvykio nebuvo tikrinamas vairuotojų blaivumas, nepašalinti prieštaravimai dėl aplinkybės, kur po susidūrimo sustojo automobilis „Toyota“.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo išsamiai ištirti įrodymai, nebuvo nustatytos visos reikšmingos eismo įvykio aplinkybės, kas sąlygojo nepagrįstą asmens patraukimą administracinėn atsakomybėn, todėl skundžiama nutartis naikintina ir J. B. administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu teismas

nutarė:

J. B. apeliacinį skundą patenkinti.

Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo J. B. atžvilgiu nutraukti.

Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.