- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-21
- Bylos Nr.
- AN2-94-350/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00093-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. A.
- Institucija
- Panevėžio apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – D. A. (toliau – ir Pažeidėjas, ir Apeliantas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniojo tyrėjo K. V. 2022 m. birželio 8 d. nutarimu (toliau – ir Institucijos nutarimas) Pažeidėjui už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą buvo skirta administracinė nuobauda – 170 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams. Apeliantas nubaustas už tai, kad 2022 m. gegužės 8 d., 17 val. 30 min., Pasvalio rajono savivaldybės magistraliniame kelyje Panevėžys-Pasvalys-Ryga, 23-ajame km, vairuodamas vilkiką su puspriekabe, lenkė kitą ta pačia kryptimi važiuojantį vilkiką su puspriekabe, neįsitikinęs, kad tai daryti yra saugu ir kad jis netrukdys priešpriešais atvažiuojančiam automobiliui, tokiais savo veiksmais privertė priešpriešais atvažiavusį automobilį keisti judėjimo kryptį į dešinę ir imtis veiksmų savo ir kitų žmonių saugumui užtikrinti, šiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 9, 136.3 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi atmestas Pažeidėjo skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti arba pakeisti Institucijos nutarimą dalyje dėl administracinio poveikio priemonės.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
3. Apeliaciniu skundu Pažeidėjas prašo panaikinti Panevėžio rūmų 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartį ir priimti naują nutartį, kuria panaikinti Institucijos nutarimą dalyje dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 mėnesiams arba šioje dalyje pakeisti Institucijos nutarimą, skiriant kuo trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
3.1. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas nustačius tik išskirtines aplinkybes neturėtų būti suabsoliutinamas, kadangi abejotina, ar teismas apskritai realiai gali pritaikyti aptariamą teisės normą. Iš teismų praktikos matyti, jog galimybė skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę siejama su ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytų aplinkybių vertinimu. Tuo tarpu skundžiama nutartyje šio straipsnio nuostatų taikymas siejamas su abstrakčiomis sąvokomis, sudarant įspūdį, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis apskritai netaikytina arba, jeigu taikytina, tai net neaišku, į kokias aplinkybes atsižvelgiama.
Šalies argumentai
3.2. Pirmosios instancijos teismas akcentavo Apelianto įvykdyto pažeidimo pavojingumą, tačiau ANK 34 straipsnio 6 dalyje nėra nurodyti administraciniai nusižengimai, kuriuos padarius teismas negalėtų taikyti šios normos. Be to, teismas neatskleidė bylos esmės, nes nevertino skunde nurodytų argumentų, o akcentavo tik tai, kad padarytas tariamai grubus pažeidimas. Iš skundžiamos nutarties turinio neaišku, kodėl teismas neatsižvelgė į Apelianto asmenybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tai, kad Pažeidėjas praeityje nėra padaręs nei analogiško, nei panašaus teisės pažeidimo, taip pat kodėl teismas nevertino Pažeidėjo vairavimo stažo, pasekmes, kurios jam kils netekus teisės vairuoti – neatsižvelgus į šias aplinkybes, buvo pažeista D. A. teisės į apeliaciją bei būti išklausytam.
3.3. Pagal aktualią teismų praktiką, vien neigiamas pasekmių poveikis asmens kasdieninei buičiai, darbui ar šeimos interesams savaime negali būti pagrindas skirti švelnesnę, nei įstatymas numato nuobaudą, nes tai yra natūrali asmens neteisėto elgesio pasekmė ir darydamas nusižengimą asmuo prisiima atsakomybę už tokių pasekmių atsiradimą, tačiau kiekvienu atveju šios pasekmės turi būti įvertintos individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Be to, jos turi būti įvertinamos tiek neigiamo poveikio apimtimi, tiek ir proporcingumo su konkrečia padaryta veika santykyje.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu Institucija prašo netenkinti D. A. skundo, nes jis padarė lenkimo taisyklių pažeidimą, kuris yra viena iš pagrindinių eismo įvykių, kuriuose sužalojami ar žūva eismo dalyviai, priežasčių, todėl tokia veika yra laikoma ypač pavojinga. Be to, Apeliantui paskirta minimali ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta bauda ir taikyta minimalios trukmės administracinio poveikio priemonė.
5. Apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl Pažeidėjo įvykdyto administracinio nusižengimo fakto ir paskirtos administracinės nuobaudos rūšies ar dydžio. Apeliantas kelia tik administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimą, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neišsamiai bei nevisapusiškai išnagrinėjo skunde nurodytas aplinkybės ir dėl to nepagrįstai nepanaikino arba nesušvelnino Institucijos nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
7. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus, užtraukia baudą vairuotojams nuo 170 iki 230 Eur. To paties straipsnio 5 dalyje yra numatyta, jog už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.
8. ANK 34 straipsnio 6 dalis įtvirtina galimybę administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės neskirti, tačiau, priešingai, nei savo skunde pabrėžia D. A., tai gali būti daroma tik išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (tai gali būti veikos mažareikšmiškumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.).
9. Aukštesnysis teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad pakankamai išskirtinių aplinkybių, leidžiančių, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskirti D. A. administracinio poveikio priemonės arba sutrumpinti jos taikymo terminą šioje administracinio nusižengimo byloje nėra, o pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas šiai išvadai reikšmingas, Pažeidėjo skunde akcentuotas aplinkybes, todėl nebuvo pažeistos D. A. teisės į apeliaciją ar būti išklausytam, kaip tai tvirtinama skunde aukštesniajam teismui.
10. Bylos įrodymų visetu neginčijamai nustatyta, kad Pažeidėjas, vairuodamas didžiagabaritę ir sunkiasvorę transporto priemonę – vilkiką su puspriekabe, magistraliniame kelyje lenkė kitą vilkiką su puspriekabe, neįsitikinęs, kad tai daryti yra saugu ir kad toks lenkimo manevras netrukdys priešpriešais atvažiuojančiam automobiliui, dėl ko privertė priešpriešais atvažiavusį automobilį keisti judėjimo kryptį į dešinę ir imtis veiksmų savo ir kitų žmonių saugumui užtikrinti. Nors, kaip jau minėta, už tokį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, tiek priimant Institucijos nutarimą, tiek apylinkės teismui nagrinėjant Pažeidėjo skundą, buvo įvertintos visos D. A. akcentuojamos aplinkybės – tai, kad jis dirba (duomenys neskelbtini), išlaiko sutuoktinę ir du mažamečius vaikus, rūpinasi tiek artimų giminaičių, tiek šeimos narių poreikiais, turi finansinių įsipareigojimų kredito įstaigoms, prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, penkerių metų laikotarpyje administracine tvarka baustas vieną kartą. Visų šių aplinkybių kompleksas sąlygojo Institucijos sprendimą skirti D. A. minimalų ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės taikymo terminą. Apygardos teismas neturi pagrindo šių aplinkybių vertinti iš naujo ir taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, nes, atsižvelgiant į D. A. įvykdyto KET pažeidimo pobūdį, toks procesinis sprendimas formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas bei prieštarautų administracinės nuobaudos paskirčiai – atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų, nubausti juos ir paveikti, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų (ANK 22 straipsnio 2 dalis).
11. Pagrindo priešingai išvadai neteikia Apelianto argumentai, kuriais jis siekia įtikinti, kad dėl jo padaryto administracinio nusižengimo nekilo realūs padariniai, o šį nusižengimą sąlygojo netinkamas jo lenktos transporto priemonės vairuotojo elgesys, pastarajam didinant važiavimo greitį tuo metu, kai Pažeidėjas atlikinėjo lenkimo manevrą. Vertindamas tokius motyvus, aukštesnysis teismas pažymi, kad padariniai nėra būtinasis D. A. inkriminuoto ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymis, todėl tai, kad šiuo atveju Pažeidėjo veika nesukėlė jokių realių neigiamų padarinių, negali būti traktuojama kaip aplinkybė, kuri mažina jo veikos pavojingumą. Pažymėtina, kad, kaip matyti iš į bylą pateikto vaizdo įrašo, padariniai šiuo atveju nekilo tik todėl, kad tiek lenkiama, tiek priešpriešais atvažiuojanti transporto priemonės pasitraukė į kelkraščius, ir būtent tik šių kitų eismo dalyvių, o ne Pažeidėjo, atitinkami veiksmai lėmė, kad iš priekio atvažiuojančiam automobiliui atsirado galimybė išvengti susidūrimo su prasilenkimo metu jo eismo juosta važiavusiu Pažeidėjo automobiliu. Padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo nemažina ir Pažeidėjo dėstoma versija, kad jo lenkiama transporto priemonė ėmė didinti važiavimo greitį bei tokiu būdu trukdė atlikti lenkimo manevrą. Visiškai sutiktina su apylinkės teismo argumentais, jog byloje nėra jokių tokią versiją patvirtinančių duomenų, netgi priešingai – vaizdo įraše užfiksuota, kaip lenkiamas vilkikas su puspriekabe itin ženkliai pasitraukė į kelkraštį, taip D. A. suteikiant erdvės lenkimo manevrui užbaigti. Svarbu pažymėti ir aplinkybę, kad Apeliantas administracinį nusižengimą įvykdė magistraliniame kelyje Panevėžys-Pasvalys-Ryga, kuriame eismas itin intensyvus ir skaudžių padarinių potenciali rizika, atliekant tokio pobūdžio KET pažeidimus, yra itin didelė. Taigi, atsižvelgus į visas paminėtas aplinkybes, laikyti, jog Pažeidėjo padaryta veika nebuvo labai pavojinga, nėra jokio pagrindo.
12. Atsakydamas į kitus Apelianto argumentus, aukštesnysis teismas akcentuoja, kad tai, jog teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo šeimos bei artimų giminaičių gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti kaip išskirtinę ir šiuo pagrindu D. A. neskirti administracinio poveikio priemonės ar nustatyti trumpesnį jos taikymo terminą. Pažymėtina, kad apie neigiamas pasekmes Pažeidėjas, kuris, kaip jis pats teigia, turi ilgametį vairavimo stažą, bei dirba (duomenys neskelbtini), buvo iš anksto informuotas įstatymu įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečią sankciją, taigi, jis privalo pilna apimti prisiimti dėl savo priešingo teisei elgesio atsiradusias pasekmes. Be to, asmuo, žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam būtina rūpinantis mažamečiais vaikais ar giminaičius, atliekant darbines funkcijas, tenkinant kasdienius poreikius ir pan., privalėjo būti ypatingai atidus ir nedaryti pažeidimų, ypač tokių, kurie galėtų lemti teisės vairuoti atėmimą, t. y. numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas pažeidimą. Aukštesnės instancijos teismas sutinka, kad dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės D. A. kurį laiką patirs tam tikrus nepatogumus ar netgi pablogės jo ir šeimos finansinė padėtis, tačiau šie nepatogumai turi ir prevencinę reikšmę, kad juos patyręs Pažeidėjas ateityje nedarytų teisės pažeidimų, o vien papildomų vairuotojų mokymų baigimas ar administracinio nusižengimo teisena savaime nėra pakankami šiam tikslui pasiekti.
13. Taigi, Apelianto nurodomi negatyvūs administracinio poveikio priemonės taikymo padariniai yra dėsninga ir logiška tik paties D. A. neteisėto elgesio pasekmė, o apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės neteikia jokio pagrindo švelninti jo teisinę padėtį, todėl apeliacinis skundas atmestinas.
14. Kartu Apeliantui išaiškintina, kad jo skunde itin gausiai cituojami apylinkių ir apygardų teismų sprendimai, kuriais buvo taikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, savaime neįpareigoja tokį sprendimą dėl minėtų nuostatų taikymo priimti ir šioje byloje. Vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis). Be to, teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Sprendžiant nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) skyrimo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju byloje nustatytos aplinkybės yra vertinamos individualiai. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, taip pat esant skirtingoms šioje byloje ir Apelianto minimose bylose nustatytoms aplinkybėms (skirtingoms nusižengimo padarymo aplinkybėms, jį įvykdžiusį asmenį charakterizuojantiems duomenims, skirtingai nusižengimų teisinei kvalifikacijai), nurodytą praktiką laikyti precedentu šioje byloje nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – D. A. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.