Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. K. apeliaciniu skundu dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. K. pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas terminuotu laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 64¹ straipsniu, Ž. K. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Į paskirtos bausmės laiką Ž. K. įskaičiuotas laikas, jo išbūtas sulaikyme nuo 2017 m. kovo 27 d. iki 2017 m. kovo 28 d. Bausmės pradžia Ž. K. skaičiuotina nuo faktinio jo sulaikymo ir nukreipimo vykdyti bausmę dienos po šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ž. K. pirmos instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2017 m. kovo 26 d. apie 17 val., (duomenys neskelbtini), sodybos kieme, prie ūkinio pastato, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia žiauriai elgėsi su gyvūnu: už metalinės grandinės pakėlė į viršų pririštą G. Č. priklausantį šunį, grandinę apsuko prie ūkinio pastato sienoje esančios įrengtos medinės lentos ir laikė pakabinęs šunį, kol jis nugaišo nuo kraujo apytakos ir kraujavimo funkcijų sutrikimo dėl kaklo srities pagrindinių kraujagyslių ir trachėjos užspaudimo (pasmaugimo).Alytaus rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad dėl Ž. K. veiksmų gyvūnas patyrė fizines kančias ir didelį fizinį skausmą. Ž. K. veiksmai buvo netoleruotini visuomenėje, jis demonstravo nepateisinamą negailestingumą ir savivalę gyvūno atžvilgiu. Įrodyta, kad Ž. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 310 straipsnio 1 dalyje.Skirdamas bausmę Alytaus rajono apylinkės teismas įvertino bausmės skyrimo pagrindus ir padarė išvadą, kad užkirsti kelią nusikalstamiems Ž. K. polinkiams galima tik paskyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę.Apeliaciniame skunde Ž. K. prašo sumažinti jam paskirtą bausmę. Skunde nurodoma, kad nežiūrint į tai, kad praeityje jis daug kartų teistas, teismas paskyrė per griežtą bausmę. Nuteistasis teigia, kad supratęs savo veiksmus jis alkoholio nevartoja, gyvena iš atsitiktinių darbų, negali sugrįžti į kitą valstybę, kurioje yra sudaręs darbo sutartį 2016-2017 m. Ž. K. teigia, kad atsiprašė nukentėjusiojo.Nuteistasis skunde atkreipia dėmesį, kad teismas neteisinga įvertino, kad jis dėl nusikaltimo nesigailėjo. Prie skundo nuteistasis prideda Krokialaukio seniūno charakteristiką, kurioje, nuteistojo teigimu, patvirtinama, kad nėra pagrindo jam skirti realią laisvės atėmimo bausmę. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis Ž. K. ir jo gynėjas parašė tenkinti apeliacinį skundą, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.Ž. K. skundas netenkinamas. Apeliaciniame skunde nėra ginčijamas nusikalstamos veikos padarymo faktas, nusikaltimo kvalifikavimas, tačiau prašoma paskirti švelnesnę bausmę. Kadangi nuteistasis iš esmės prašo tik paskirti jam švelnesnę bausmę, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinama ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuojama kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmė. Tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija bei teismų praktika šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys ir pan.Už žiaurų elgesį su gyvūnais įstatymo leidėjas yra numatęs tokias bausmės rūšis: viešuosius darbus arba baudą, arba areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų. Apylinkės teismas Ž. K. paskyrė terminuoto laisvės atėmimo bausmę 6 mėnesių laikotarpiui. Iš skundžiamo nuosprendžio bausmės skyrimo motyvų matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas Ž. K. bausmę, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, nustatytas sunkinančias aplinkybes, lengvinančių aplinkybių nebuvimą, nuteistojo asmenybę. Apylinkės teismas pagrįstai pripažino dvi sunkinančias aplinkybes, tai kad Ž. K. nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 2 dalies 9 punktas) ir tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 2 dalies 13 punktas). Teisėjų kolegija susipažinusi su nuteistojo paaiškinimais, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nuteistojo gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos yra nenuoširdus, todėl pagrįstai tai nepripažino lengvinančia aplinkybe. Apylinkės teismas įvertino ir tai, kad Ž. K. padarė nesunkų baigtą tyčinį nusikaltimą. Pažymėtina, kad skirdamas bausmę pirmos instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo asmenybę. Iš bylos duomenų matyti, kad Ž. K. praeityje Lietuvoje teistas devynis kartus už tyčinius nusikaltimus. Alytaus rajono savivaldybės administracijos Krokialaukio seniūno charakterizuojamas patenkinamai, nes bedarbis, darbo biržoje neregistruotas, gyvena iš atsitiktinių darbų. Nors nuteistasis skunde teigia, kad bausmė jam paskirta per griežta ir nurodo, kad nėra pagrindo jam skirti realią laisvės atėmimo bausmę, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistasis nusikaltimą įvykdė neišnykus teistumui už anksčiau padarytus nusikaltimus, be to, anksčiau jam ne kartą skirta laisvės atėmimo bausmė. Kaip matyti, Ž. K. ir toliau daro nusikalstamas veikas, nesiekia pasitaisyti, todėl nuteistojo pataisos procesas įmanomas tik izoliavus jį nuo visuomenės, nes tik realiai pataisos namuose atliekama laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, pažymėtina, kad teismas bylą išnagrinėjo pagreitinto proceso tvarka ir paskirtą bausmę, BK 64¹ straipsnio pagrindu, sumažino vienu trečdaliu. Skunde nurodoma aplinkybė, kad jis turi sudarytą darbo sutartį kitoje valstybėje nepagrįsta jokiais duomenimis ir ši aplinkybė nesudaro pagrindo skirti kitos rūšies bausmę ar švelninti nuteistajam paskirtą bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo Ž. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.