Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui O. I. (O. I.) dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo A. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas R. K. ieškinį palaikė. Pažymėjo, kad būtent atsakovas turėjo įrodyti, kad išgrynintas ieškovės lėšas panaudojo pastarosios veikloje, o jis rėmėsi vien didesnio lėšų kiekio perdavimu nei reikalaujamas žalos atlyginimas. Tai nepagrindžia išgrynintų lėšų grąžinimo. Kasos operacijų taisyklės numatė, kad lėšos įnešamos į kasą pagal pajamų orderius ir/ar įrašus kasos knygoje. Šiuo atveju tokių duomenų byloje nėra. Pajamų orderio šaknelės lieka pinigus perdavusiam asmeniui, vadinasi, atsakovas jas turėjo turėti, bet į bylą neteikia. Įmonės dokumentų ir turto perdavimo aktas, kuriuo remiasi atsakovas, abstraktus. Atsakovas pardavė įmonę už žymiai mažesnę sumą, nei teigia perdavęs įmonės grynų pinigų likutį, kas nėra realu. Finansinės atskaitomybės dokumentų ieškovės nemokumo administratorius negavo ir jais nedisponuoja. Turi tik tai, ką gavo iš trečiųjų asmenų (šiuo atveju banko), todėl patikrinti negalėjo.

6. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas D. V. su ieškiniu nesutiko. Pažymėjo, kad atsakomybė šiuo atveju galėtų būti keliama tik trečiajam asmeniui A. P., kuriam dar (duomenys neskelbtini) buvo perduoti ieškovės dokumentai ir turtas bei kuriam teismas jau skyrė baudą už dokumentų neperdavimą nemokumo administratoriui. Neaišku, iš kur kildinama daugiau nei 50 000 Eur žala ieškovei, kai kreditoriniai reikalavimai tesudaro 6 500 Eur. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovei bankroto byla iškelta (duomenys neskelbtini). Po trejų metų konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) įmonė veiklą vykdė, nes neatsiskaitė su verslo agentūra. Bylos duomenys rodo, kad kiekvieną mėnesį buvo atliekami pervedimai buhalterines paslaugas teikusiai įmonei ((duomenys neskelbtini)). Tai rodo, kad įmonė vykdė veiklą. Per 4 metus jokių pretenzijų ieškovė atsakovui nėra pareiškusi. (duomenys neskelbtini) įmonės apyvarta sudarė apie 700 000 Eur. Todėl 60000 Eur tebuvo mažiau nei 1/10 jos apyvartos. Nieko keisto, kad įmonei buvo perduota 60 000 Eur grynų pinigų, nes jų jos veikloje (automobilių pirkime) reikėjo nuolat. Atsakovas negali pateikti įmonės finansinių dokumentų, nes juos perdavė trečiajam asmeniui. Kadangi visi dokumentai prieš akcijų perleidimą buvo paruošti, jie buvo perduoti 1 dieną iki akcijų perleidimo sutarties pasirašymo. Kasos pajamų orderių šaknelių neišsaugojo, todėl pateikti negali.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

7. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gruodžio 12 d. nutartimi (duomenys neskelbtini) iškėlė bankroto bylą (el.b.t.1, l. 11-14). Remiantis Juridinių asmenų registro išrašu šios įmonės vadovu (duomenys neskelbtini) buvo atsakovas O. I.. Vėliau, t.y. nuo (duomenys neskelbtini) iki įmonei iškelta bankroto byla, jai vadovavo trečiasis asmuo A. P. (el.b.t.1, l. 5-10). 2024 m. vasario 27 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas paskutiniam (duomenys neskelbtini) vadovui A. P. nemokumo administratoriaus prašymu skyrė 135 Eur baudą už teismo įpareigojimų nevykdymą, t.y. neperdavimą nemokumo administratoriui įmonės turto ir dokumentų (el.b.t.1, l. 15-17). Pagal byloje esančius banko sąskaitų išrašus atsakovas iš įmonės sąskaitos laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) išgrynino 104 815 Eur, iš kurių grąžino 49 055 Eur (el.b.t.1, l. 18-84). Likusios sumos (55 760 Eur) ieškovė reikalauja iš atsakovo šiuo ieškiniu kaip patirtos žalos atlyginimo.

8. CK 2.87 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymas, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip.

9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens valdymo organų (įskaitant vienasmenį valdymo organą, t. y. vadovą) civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2011). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018, 41 punktas).

10. Įmonės vadovo neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį (CPK 178 straipsnis).

11. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sampratą turtinė žala padaroma, kai nukenčia asmens turtiniai (ekonominiai) interesai; žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006). Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su tam tikrais skolininko veiksmais (CK 6.247 straipsnis). Asmeniui, siekiančiam išvengti civilinės atsakomybės taikymo, tenka našta įrodyti, kad dėl lėšų išėmimo įmonė žalos nepatyrė arba patyrė mažiau žalos, nes lėšos įsigytų prekių, paslaugų ar kitokios naudos forma grįžo įmonei. Toks įrodinėjimo naštos paskirstymas grindžiamas bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis).

12. Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia patyrusi žalą dėl atsakovo išgrynintų ir negrąžintų 55 760 Eur (dėl išgrynintos ir įneštos į sąskaitą lėšų dalies ginčo nėra). Šiuo atveju atsakovas neginčija šių pinigų nepanaudojęs įmonės veikloje, tačiau teigia juos grąžinęs, tik kitokiu būdu nei gavo, t.y. ne įnešęs atgal į banko sąskaitą, o pinigus perdavęs įmonei grynais.

13. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas O. I. (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė ieškovės (duomenys neskelbtini) akcijas trečiajam asmeniui A. P. (el.b.t.1, l. 98-101). (duomenys neskelbtini) dokumentų ir turto perdavimo - priėmimo aktu jis perdavė trečiajam asmeniui A. P., o šis priėmė įmonės kasą su 61 264,08 Eur kasos likučiu, įmonės įstatus, steigimo aktą ir kitus įmonės registracijos dokumentus, buhalterinės apskaitos dokumentus, visą įmonės ilgalaikį turtą bei visus turimus kreditorinius ir debitorinius įsipareigojimus (el.b.t.1, l. 102). Šį aktą pasirašė tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo. Byloje nėra duomenų, kad akcijų pirkimo – pardavimo sutartis ir šis aktas būtų nuginčyti. Jų bylos nagrinėjimo metu neginčijo ir ieškovė. Todėl teismas neturi pagrindo abejoti minėtuose dokumentuose nurodytais duomenimis.

14. Nagrinėjamu atveju atsakovas nesigina nuo ieškinio tuo, kad išgrynintas įmonės lėšas panaudojo jos interesais, nes teigia, jas grąžinęs. Atsižvelgiant į tai, nekyla pagrindo pagrįsti pinigų panaudojimo aplinkybių. Atsakovas paaiškino, kad gryni pinigai, kurių jis išimdavo apie 10 proc. nuo bendros apyvartos, jam buvo reikalingi vykdant vieną iš įmonės veiklų, t.y. automobilių pirkimą. Byloje nėra duomenų, kad trečiasis asmuo ginčijo ar reiškė pretenzijas atsakovui dėl grynų pinigų perdavimo. Jis pats savo parašu patvirtino juos gavęs. Visgi jis neperdavė finansinės apskaitos dokumentų ir turto ieškovės nemokumo administratoriui, todėl būtent dėl jo veiksmų nemokumo administratorius negalėjo patikrinti įmonės sandorių. Pati ieškovė pateikė duomenis, kad už tokį neveikimą teismas baudą skyrė trečiajam asmeniui. Ieškovė turėjo galimybę reikalauti žalos atlyginimo iš trečiojo asmens, tačiau, bylos duomenis, to nėra dariusi.

15. Ieškovės į bylą pateiktais duomenimis nėra pagrindo konstatuoti, kad įmonė dėl atsakovo veiksmų patyrė 55 760 Eur žalą, nes pagal turto ir dokumentų perdavimo aktą atsakovas ne tik juos grąžino grynais, bet ir Vilniaus apygardos teismo 2024-04-02 nutartimi patvirtinti kreditoriniai reikalavimai yra mažesni nei ieškovės nurodoma jos patirta žala, t.y. 41 054, 05 Eur. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bankrutuojančios įmonės interesų gynimas kartu yra ir kreditorių visumos interesų gynimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010). Kreditorių visuma, veikdama per kreditorių susirinkimą, siekia apginti savo interesus bankrutuojančioje įmonėje, o realius kreditorių teisių gynimo veiksmus atlieka bankrutuojanti įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 12 d nutartis civ. byloje Nr. 2A-586-381/2015). Taigi kreditorių žala yra glaudžiai susijusi su įmonės žala. Nagrinėjamu atveju matyti, kad kreditorių reikalavimai yra ženkliai mažesni nei ieškovės nurodoma patirta žala, kuri apskritai byloje nenustatyta.

16. Ieškovės nemokumo administratorius kėlė abejones dėl tikrojo akcijų pardavimo tikslo ir ar iš tikrųjų buvo grąžinti atsakovo išgryninti pinigai įmonei, remdamasis akcijų kainos ir nurodomų kaip grąžintų lėšų kiekio itin dideliu neatitikimu. Visgi nors įmonės akcijos (duomenys neskelbtini) parduotos už 2 896 Eur, kai perduota įmonės kasa su 61 264,08 Eur likučiu, tai neįrodo sandorio fiktyvumo, nes (duomenys neskelbtini) dokumentų ir turto perdavimo akte nurodyta, jog perduodami ir kreditoriniai įsipareigojimai, kurie mažina įmonės turtą. Šią aplinkybę patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2023-12-12 nutartyje nustatytos aplinkybės, kad pagal 2027-12-31 įmonės balansą jos turtas sudarė 93 623 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 23 234 Eur.

17. Atsakovas nėra išsaugojęs įmonės finansinės apskaitos dokumentų, jų nėra gavęs ir nemokumo administratorius iš trečiojo asmens, todėl papildomai analizuoti ir vertinti ieškovės finansinę padėtį (duomenys neskelbtini) nėra galimybės. Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) priedo prie Buhalterinės apskaitos paslaugų tiekimo sutarties, atsakovo vadovavimo ieškovei metu įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė (duomenys neskelbtini). Šiame priede prie sutarties nurodyta, kad buhalterinė apskaita perduota tvarkingai. Atitinkamai ją po 13 dienų atsakovas perdavė trečiajam asmeniui.

18. Taigi bylos duomenimis nėra nustatytos atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, t.y. nenustatyta, kad atsakovas, išgrynindamas ieškovės pinigus, atliko neteisėtus veiksmus ir įmonė dėl to patyrė žalą. Atsižvelgiant į tai, ieškinys atmetamas.

19. Šalys nepateikė jų bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

20. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 36,53 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė įstatymu atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), šių išlaidų atlyginimas valstybei iš ieškovės nepriteisiamas (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.