Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2020-03-30 · Byla Nr. BIK-132/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-30
Bylos Nr.
BIK-132/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07948-2019-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Tomas Šeškauskas (pirm.), Pranas Kuconis, Daiva Pranytė-Zalieckienė
Nuteistasis
M. G.
Kasacinio skundo Nr. DOK-1127/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07948-2019-3
(S)LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTIS2020 m. kovo 30 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininko), Prano Kuconio ir Daivos Pranytės - Zalieckienės, susipažinusi su nuteistojo M. G. kasaciniu skundu dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 16 d. nutarties ir baudžiamąja byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasatorius kasaciniu skundu prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir jį išteisinti, baudžiamąją bylą nutraukti teismams netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą ir padarius esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Kasatorius tvirtina, kad teismai nesilaikė BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, nesivadovavo formuojama teismų praktika, darydami išvadas dėl jo kaltės neatsižvelgė į jo parodymus, neišnagrinėjo nurodytų aplinkybių. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, pasak kasatoriaus, priėmė nepagrįstus ir keliančius abejonių sprendimus.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasaciniame skunde nurodomas BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas teisiškai neargumentuotas, grindžiamas deklaratyviais teiginiais dėl neva padarytų proceso pažeidimų vertinant įrodymus jų patikimumo ir pakankamumo aspektais, taip pat keliama versija dėl neva galimos kasatoriaus atžvilgiu pareigūnų provokacijos baudžiamojo proceso metu, nepatikrintų ir neįvertintų operatyviniu būdu byloje gautų duomenų.

Atrankos kolegija pažymi, kad klausimą, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008). Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, K-471-507/2015, 2K-483-976/2015, 2K-28-489/2016, 2K-160-507/2016, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-314-693/2018). Vien kasatoriaus nuomonė, kad teismų išvados dėl įrodymų vertinimo nepakankamai argumentuotos ar kad teismai netyrė jį teisinančių įrodymų, ignoravo jo teisinę padėtį lengvinančius įrodymus, visas neaiškias situacijas ir aplinkybes vertino jo nenaudai nesudaro pagrindo spręsti, kad buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas vertinant įrodymus.

Skunde visiškai nepagrįstai dėstomi argumentai dėl galimai įvykdytos jo atžvilgiu policijos pareigūnų provokacijos. Byloje nėra duomenų apie tai, kad būtų atlikti veiksmai, susiję su kriminaline žvalgyba ar slapti ikiteisminio tyrimo veiksmai (BPK 158-160 straipsniai) apskritai.

Iš paduoto kasacinio skundo galima suprasti, kad ginčijamas ir BK 284 straipsnio taikymas. Tačiau šis teisės klausimas grindžiamas ne teisiniais argumentais, o Konstitucinio teismo jurisprudencija, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nesutikimu su faktinėmis bylos aplinkybėmis, įrodymų vertinimu. Kasatorius taip pat samprotauja apie civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindus, apie proporcingumo reikalavimo pažeidimą ir tvirtina, kad sudėtingus jo ir nukentėjusiųjų tarpusavio santykių aspektus, tarp jų esančių ginčų ir pretenzijų turinį įmanoma atskleisti taikant administracinių nusižengimų kodekso ir civilinio proceso kodekso normas. Tačiau pagal tokius kasatoriaus teiginius atrankos kolegija neturi pagrindo išvadai, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė BK 284 straipsnio nuostatas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atrankos kolegija daro išvadą, kad kasacinis skundas neatitinka BK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo M. G. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Tomas ŠeškauskasPranas KuconisDaiva Pranytė - Zalieckienė