Kauno apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Loretai Milkevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. R. ieškinį atsakovui V. K., institucija teikianti išvadą byloje – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė D. R. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad tarėsi su ieškovu, kad pastarasis bendrautų su vaiku, prisidėtų prie išlaikymo, vaiko neapleistų, tačiau atsakovas sūnumi nesirūpina, nebendrauja su juo, taip pat nepravesdavo ir jam priteistų vaiko išlaikymui 36,20 Eur. Atsakovas visiškai neteikia vaikui išlaikymo nuo rugpjūčio mėnesio, po įvykusio teismo posėdžio atsakovas „pravedė“ 20,00 Eur. Jos žiniomis, atsakovas dirba nelegaliai ir gauna pajamas. Atsakovas jau seniai neteikia išlaikymo, tačiau jai gyvenant kartu su atsakovu iki 2014 metų, ji nereikalavo iš atsakovo sumokėti priteisto išlaikymo. Vaikas pastoviai auga, jam reikia dažnai pirkti avalynę bei drabužius, naudojasi mobiliuoju telefonu, valgo namuose bei mokykloje, geria vitaminus, taip pat jam reikalingi higienos reikmenys, išlaidos per mėnesį sudaro apie 377,50 Eur. Sūnui per mėnesį skiria apie 200,00 Eur sumą atostogoms. Kompiuteriui pirkti skiria 250,00 Eur sumą, tačiau jeigu kompiuteris nesugenda, kito pirkti nereikia. Mokykloje vykstantiems renginiams ar šventėms išleidžia žymiai mažiau nei 200,00 Eur. Vaikui skirti ir atsakovo kaip išlaikymas pervesti pinigai naudojami išimtinai vaiko poreikiams tenkinti – vaikas pats disponuoja kortele ir naudoja pinigus. Vaiko dantų korekcijai reikalingi breketai, tačiau į odontologą nesikreipė, kadangi šiuo metu neturi tam lėšų.

Teismo posėdžio metu ieškovės D. R. atstovė advokato padėjėja Indrė Pocevičienė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais.

Atsakovas V. K. su ieškiniu sutiko iš dalies. Atsikirtimus į ieškinį grindžia tuo, kad ieškovė ženkliai padidino vaikui skiriamas lėšas – berniukas nelanko jokių papildomų, mokamų būrelių, niekur neatostogauja, neturi diagnozuotų specialiųjų poreikių. Jo turtinė padėtis yra labai sunki – šiuo metu gaunamos pajamos sudaro 316,00 Eur ir 105,00 Eur invalidumo pašalpa. Piniginių santaupų neturi, turi 2018,63 Eur dydžio kreditorinį įsipareigojimą uždarajai akcinei bendrovei „Skolų valdymo centras“. Jis turi sveikatos problemų, jam yra pripažintas tik 50 proc. darbingumas. Jis išlaikymą moka ir mokėjo geranoriškai, sūnų visada pasveikina per jo gimtadienį ir Šv. Kalėdas, yra jam nupirkęs mobilųjį telefoną, duoda 10-15 Eur sūnaus asmeninėms išlaidoms, su sūnumi nuolatos bendrauja, pasiima pas save. Negaudamas pakankamo atlyginimo ir neturėdamas jokio turto bei santaupų, neišgali mokėti savo nepilnamečiui vaikui 190,00 Eur išlaikymą, o sumokėjęs tokią sumą vaikui, jis užkrautų labai didelę naštą savo dabartinei žmonai, kuri, nors ir turėdama nepilnamečių vaikų, jį remia finansiškai. Jis turi mokėti už nuomą, komunalinius patarnavimus, internetą, vaistus, taip pat reikia maitintis ir apsirengti, taip pat išlaiko vaiką, moka kreditorinį įsipareigojimą, jis gauna kas mėnesį 435,00 pajamų ir jeigu būtų priteista 190,00 Eur vaiko išlaikymui, jo poreikių tenkinimui ir vaistams liktų tik 245,00 Eur. Atsakovas mano, kad 80,00 Eur kiekvieną mėnesį mokamos periodinės išmokos yra pakankama suma, reikalinga vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms ir garantuoti vaiko vystymosi sąlygas.

Teismo posėdžio metu atsakovas V. K. su ieškiniu sutiko iš dalies, sutiko teikti 80,00 Eur išlaikymą per mėnesį, papildomai paaiškino, kad su vaiku bendravo, susitikinėjo, buvo pas save parsivežęs, davė vaikui pinigų. Du mėnesius buvo nedarbingas, po to išėjo iš darbo, dėl to negalėjo teikti vaikui jokio išlaikymo. Šiuo metu jis gauna tik 110,00 Eur invalidumo pensiją. Šiuo metu yra užsiregistravęs darbo biržoje, intensyviai ieško darbo. Nemano, kad vaikui reikėtų 377,50 Eur per mėnesį jo reikmėms tenkinti. 2014 metais vaikui išlaikyti per mėnesį užtekdavo 200,00 Eur. Šiuo metu jis augina kitus - žmonos vaikus ir visiems keturiems vaikams per metus pramogoms yra skiriama 50,00 Eur. Vaikui mokykloje valgyti skirti pinigų nereikia, galima įdėti sumuštinį, namuose maitinimui trims asmenims per mėnesį pakaktų 200,00 Eur, mokyklos reikmėms metams reikėtų 100,00-150,00 Eur, higienai - iki 20,00 Eur, už komunalines paslaugas iš vaiko nereikėtų reikalauti, bet tam jis galėtų skirti apie 20,00 Eur, drabužiams ir avalynei reikėtų 400,00 Eur per metus, sezonui – po 100,00 Eur, pravažiavimo išlaidos nėra būtinos, dantų gydymui užtektų 50,00 Eur tik vieniems metams, o ne kiekvienais metais. Vaiko gimtadienio šventei skirtų iki 30,00 Eur, į kiną vaikas per metus galėtų nueiti 3-4 kartus. Dantų gydymas vaikui yra nemokamas, o už dantų breketus reikėtų vieną kartą per metus užmokėti. Jis galėtų nuvažiuoti pas vaiką į du mėnesius vieną kartą ir vaiką kažkur nusivežti, jam kažką nupirkti. Šiuo metu išlaikymo vaikui įsiskolinimas 440,00 Eur. Buvo išvykęs į Norvegiją pramogauti, kur prabuvo apie mėnesį. Iš darbo išėjo dėl sveikatos būklės.

Teismo posėdžio metu atsakovo V. K. atstovas advokatas Ričardas Lilas siūlė ieškinį tenkinti iš dalies.

Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu palaikė byloje pateiktą išvadą, siūlė padidinti priteistą išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį, atsižvelgiant į pakitusius vaiko poreikius bei abiejų šalių turtinę padėtį, jų pastangas ieškoti didesnių pajamų ir teikti vaikui kuo maksimalesnį išlaikymą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad D. R. ir V. K. yra vaiko E. K., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai (t. 1, b. l. 8). Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2003 m. kovo 26 d. įsakymu iš atsakovo V. K. priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui E. K. po 36,20 Eur (125 Lt) kas mėnesį nuo 2003 m. kovo 25 d. iki sūnaus pilnametystės (t. 1, b. l. 9).

Ieškovė D. R. kreipėsi į teismą, prašydama padidinti nepilnamečiam vaikui teikiamo išlaikymo dydį iki 190,00 Eur per mėnesį, kadangi atsakovo teikiamas išlaikymas yra nepakankamas, sūnaus E. poreikiai yra išaugę bei nuolat didėja.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų.

Įstatymas įtvirtina galimybę tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 straipsnis). Teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis gali būti pakeistas pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią nuostatą patvirtina ir suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010; kt.).

Pagal CK 3.192 straipsnį, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Siekiant, jog vaikas suaugęs taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kad bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis Nr. 3K-3-469/2006). Teismas, spręsdamas dėl priteisto išlaikymo didinimo, atsižvelgia ir į tai, kad kiekvienam vaikui būdingi individualūs dvasiniai, psichologiniai, kultūriniai, moraliniai, turtiniai ir kitokie poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė abiejų vaiko tėvų pareiga.

Akivaizdu, kad šalių - ieškovės D. R. ir atsakovo V. K. - nepilnamečio sūnaus E. K. poreikiai nuo 2003 metų yra išaugę (išlaikymo priteisimo momentu vaikui nebuvo nei dvejų metų), sūnus šiuo metu yra paauglys, lanko mokymo įstaigą (pagrindinę mokyklą), kas tiesiogiai įtakoja jam būtinų skirti sumų padidėjimą, daugiau kainuoja jo drabužiai ir avalynė, maistas, higienos prekės, laisvalaikio poreikiai, užklasinė veikla, be to, pasikeitus ekonominei situacijai, išlaidos vaiko išlaikymui taip pat yra padidėjusios.

Įstatyminė pareiga išlaikyti vaiką tėvams suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (t. 1, b. l. 11, 13, 14, 15) bei ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė D. R. šiuo metu nedirba, registruota darbo biržoje, yra sudariusi santuoką su R. R., kuris, kaip ir pats patvirtino teismo posėdžio metu, ieškovei padeda išlaikyti jos bei atsakovo nepilnametį vaiką. Ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi 1/3 dalį pastato – gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 17-24), kito registruotino kilnojamojo turto ar transporto priemonių neturi. Atsakovas yra darbingo amžiaus, šiuo metu nedirba, kaip pats nurodė, dėl sveikatos būklės, tačiau intensyviai ieško darbo, jam yra nustatytas 50 procentų darbingumas (t. 1, b. l. 118, 122, 123), nuosavybės teise turi vieną transporto priemonę, turi įsiskolinimą (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. 1. 119-120), nuosavybės teise įsiregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, kitų nepilnamečių išlaikytinių, išskyrus sūnų E. K., atsakovas neturi (t. 1, b. l. 121).

Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sunki tėvų padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau visais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu nedirba, iš darbo išėjo savo noru dėl sveikatos būklės, nuo 2017 m. gegužės 5 d. jam nustatytas 50 proc. darbingumas, tačiau taip pat nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis siekė susirasti darbą kitą darbą ar kitu būdu gauti pajamų, taip pat nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių pirmiau nurodytų veiksmų atsakovas atlikti negalėjo. Priešingai, atskaovsa nurodė, kad tokio paties lygio neįgalumas jam buvo nustatytas ir anksčiau, tačiau ši aplinkybė ilgą laiką netrukdė jam dirbti, buvo išvykęs į Norvegiją, kur pramogavo. Byloje taip pat nėra pateikta duomenų, kad dėl sveikatos būklės ar kitų aplinkybių atsakovas apskritai negali dirbti. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl jo sveikatos būklės galimybės susirasti gerai apmokamą darbą yra mažos, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad jis siekė susirasti darbą, tačiau jo prašymai priimti į darbą buvo atmesti. Todėl konstatuotina, kad atsakovas turi pilną galimybę dirbti ir/ar susirasti tokį darbą, kuris galėtų užtikrinti tiek jo paties pragyvenimo lygį, tiek sąžiningai ir atsakingai vykdyti pareigą užtikrinti tinkamą sūnaus išlaikymą, jo gyvenimo sąlygas bei pakankamą tokio amžiaus vaiko poreikių tenkinimą. Juolab, kad teismo posėdžio metu apklaustas nepilnametis liudytojas E. K. patvirtino, jog tėvas V. K. jam per keturis paskutinius metus vieną kartą nupirko telefoną, per Šv. Kalėdas davė smulkių pinigų bei padovanojo statulėlę. Su tėvu jis nebendrauja, ryšių nepalaiko, jį materialiai išlaiko mama bei mamos sutuoktinis.

Paprastai teisminėje praktikoje (dažnai ir ieškovų nurodomos) pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis išlaidomis, tenkinant vaiko poreikius, išlaidos siekiančios 1 MMA. Jos gali svyruoti priklausomai nuo individualių (specialių) vaiko poreikių. Ieškovė nurodė, kad sunūs E. K. turi specialių poreikių – jam reikalingi breketai, tačiau jokių šiam teiginiui pagrįsti įrodymų nepateikė, mokamų ugdymo bei lavinimo įstaigų nelanko, todėl teismas, įvertinęs ieškovės, nepilnamečio vaiko paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į protingus E. K. poreikius, jo tėvų turtinę padėtį, laiko, kad išlaidos nepilnamečio vaiko išlaikymui per mėnesį sudaro apie 300,00 Eur. Šią nepilnamečiui kas mėnesį reikalingą sumą nurodė ir liudytojas R. R., faktiškai šiuo metu padedantis išlaikyti ieškovės nepilnametį sūnų. Nepilnametis E. K. teismo posėdžio metu patvirtino, jog jam per mėnesį skiriamas tokio dydžio išlaikymas visiškai patenkina jo poreikius.

Ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 190,00 Eur dydžio materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis sūnui E. K.. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs pateiktus įrodymus, atsakovo ir ieškovės turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei turimą turtą, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės ir atsakovo sūnus gyvena su ieškove, t. y. jų sūnui gyvenamąjį būstą užtikrina ieškovė, teikia kasdieninį išlaikymą ir priežiūrą, ko paprastai nekompensuoja išlaikymo iš kito tėvo priteisimas, vadovaudamasis vaiko interesais bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečiam vaikui teismo priteisto išlaikymo kas mėnesį dydžio – 36,20 Eur ? pakeitimo didinant jį iki 190,00 Eur tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistinas išlaikymas sūnui E. K., mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur iki sūnaus pilnametystės.

Modifikuotos išlaikymo prievolės (nagrinėjamu atveju – padidinto išlaikymo mokėjimo) pradžios momentas CK nereglamentuojamas. Sprendžiant dėl šios prievolės vykdymo pradžios momento, pareiškus ieškinį CK 3.201 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, reikalinga įvertinti, kokio teisinio rezultato – išlaikymo sumažinimo ar padidinimo – juo siekiama. Aiškinant ir taikant CK 3.201 straipsnio nuostatas, atsižvelgtina ne tik į konkrečias bylos aplinkybes, bet turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, todėl konstatuotina, jog turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl nurodytų priežasčių didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Atsižvelgiant į šioje byloje pareikštus reikalavimus, didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos – 2017 m. liepos 20 d. Nagrinėjamu atveju Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2003 m. kovo 26 d. įsakymu priteisto išlaikymo dydis keistinas ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas sūnui E. K., mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur iki sūnaus pilnametystės, pradedant mokėti nuo 2017 m. liepos 20 d., priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.199, 3.200, 3.208 straipsniai).

Nepilnamečiui E. K. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise iki sūnaus pilnametystės paskirtina jos motina ieškovė D. R. (CK 3.203 straipsnis).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo perduotinas vykdyti skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Tiek ieškovė, tiek atsakovas yra atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų – šalims teikiama antrinė teisinė pagalba, todėl bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-267, 268-270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2003 m. kovo 26 d. įsakymu priteisto išlaikymo iš V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) sūnui E. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), (a. k. (duomenys neskelbtini) dydį ir priteisti iš V. K. išlaikymą sūnui E. K., mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) iki sūnaus pilnametystės, pradedant mokėti nuo 2017 m. liepos 20 d.

Nepilnamečiui sūnui E. K. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną D. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.