Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2021-06-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-1654-859/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-06-22
Bylos Nr.
A5.-1654-859/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01321-2021-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Vladimir Berezovskij (pirm.)
Pažeidėjas
E. Š.
Institucija
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A5.-1654-859/2021
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01321-2021-3Procesinio sprendimo kategorija 6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. birželio 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij,sekretoriaujant Dianai Sabinai Bakaitytei,administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. Š.,

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei D. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. Š., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nuo 2020 m. gegužės 15 d. iki 2021 m. kovo 30 d. nelegaliai įdarbino ir leido dirbti įmonės naudai (duomenys neskelbtini) piliečiui V. C.. Šiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 23 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 95 straipsnio 2 dalyje.

E. Š. teismo posėdyje pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad nežinojo apie reglamentavimo pasikeitimus. Oficialiai įdarbino darbuotoją, kuris yra trečiosios šalies pilietis, nes šis jam pateikė leidimą gyventi Lietuvoje. Supranta, kad neįsitikino, ar gali leisti įdarbinti. Minėtas asmuo buvo oficialiai įformintas ir mokėjo dėl to mokesčius. Antrą kartą baudžiamas už nelegalų darbą. Pirmos nuobaudos nesumokėjo, nes nepakako laiko tam padaryti ir lėšų. Dėl baudos sumokėjimo išdėstymo nesikreipė. Gailisi dėl padaryto. Prašo skirti minimalią nuobaudą, arba visai neskirti, nes sunki mažos bendrovės finansinė padėtis.

Institucijos atstovė teismo posėdžio metu prašė paskirti nuobaudą sankcijos ribose.

Nelegalaus darbo tyrimo akte nurodyta, kad tikrinant pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ informaciją, nustatyta, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. C. 2020 m. gegužės 15 d. buvo sudaryta darbo sutartis. Įmonė LDU pranešimą apie Lietuvoje dirbantį užsienietį 2021 m. kovo 10 d., o darbuotojas įmonėje įdarbintas 2020 m. gegužės 15 d. Nustatyta, kad V. C. su jam išduotu laikinu leidimu gyventi galėjo dirbti tik pas darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, todėl nuo 2020 m. gegužės 15 d. negalėjo būti įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 2-3).

Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyrius pateikė raštą, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) pilietis V. C. turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kuris išduotas vadovaujantis LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Tarpininkavo raštą pateikė UAB „(duomenys neskelbtini 12)“, tačiau nuo 2020 m. gegužės 15 d. iki 2021 m. kovo 30 d. užsienietis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur jam buvo mokamas pastovus atlyginimas. V. C. turimas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje suteikia teisę dirbti įmonėje, kuri pateikė įsipareigojimą įdarbinti užsienietį (b. l. 5).

Pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini 12)“ tarpininkavimo raštas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo V. C. (b. l. 6-8).

Pateikti SODROS duomenys (b. l. 9), darbo sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. C. (b. l. 10), V. C. leidimas laikinai gyventi Lietuvoje (b. l. 11-12), pranešimas apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius (b. l. 13-14), Pažymos apie darbo užmokestį (b. l. 15-17), darbo laiko apskaitos žiniaraštis (b. l. 18-21).

Motyvuojamoji dalis

ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims už nelegalų darbą. ANK 95 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už minėtą administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus.

Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą nelegaliu darbu laikoma situacija, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Kadangi ši teisės norma taip pat blanketinė, nagrinėjamu atveju reikšmingos ir Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatos, apibrėžiančios užsieniečių įdarbinimo Lietuvoje teisėtumą.

Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 22 dalyje numatyta, jog užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 44 straipsnio 7 dalyje, 44¹ straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus ir kai užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduotas pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 58 straipsnio 11 punkte numatyta, kad užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija yra įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnį.

Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2020 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintame profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąraše pagal ekonominės veiklos rūšis, yra nurodyta betonuotojo profesija.

Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad kvalifikuojant veiką pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, o darbą pripažįstant nelegaliu, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) pilietis V. C. turi išduotą nacionalinę vizą tarpininkaujant UAB „(duomenys neskelbtini 12)“, pagrindu. Todėl, nagrinėjamu atveju V. C. įdarbinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dienai - 2020 m. gegužės 15 d. galėjo dirbti tik pas tą darbdavį, kuriam tarpininkaujant buvo gautas leidimas dirbti ir gyventi Lietuvoje, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini 12)“. Ši įdarbinimo sąlyga galiojo tiek V. C., tiek jo darbdaviui. Norėdamas pakeisti darbdavį, V. C. privalėjo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 44 straipsnio 7 dalyje numatytos tvarkos, pagal kurią užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, pageidaudamas pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Atitinkamai Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 40 straipsnio 5 dalis numato, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Tik po šių procedūrų atlikimo V. C. įdarbinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų buvęs laikomas teisėtu.

Įvertinus aukščiau išdėstytą akivaizdu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbino trečiosios šalies pilietį pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 22 dalyje numatytus imperatyvius reikalavimus, todėl V. C. darbas UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikytinas nelegaliu, neatsižvelgiant į tai, kad su V. C. buvo sudaryta darbo sutartis ir apie jo įdarbinimą pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.

(duomenys neskelbtini) pilietis V. C. turi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Leidimas gyventi išduotas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kaip užsieniečiui, kurio profesija įtraukta į profesijų, kurių trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą. Tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pateikė UAB „(duomenys neskelbtini 12)“. Minėtame tarpininkavimo rašte nurodyta, kad V. C. turi betonuotojo kvalifikacijos diplomą (b. l. 7). Ši profesija 2020 metų antrąjį pusmetį Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2020 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-245 buvo įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą ir šios specialybės darbuotojams iš trečiųjų šalių gauti leidimo dirbti Lietuvoje nereikėjo. Tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių jo profesiją. Nepaisant to, 2020 m. gegužės 15 d. darbo sutartyje sudarytoje su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodytos V. C. pareigos – apdailininkas. Apibendrinant, konstatuotina, kad visa tai nepaneigia aplinkybės, kad norint Lietuvos Respublikoje įsidarbinti legaliai, reikalinga turėti ir kitus dokumentus (vizą, leidimą gyventi). V. C. gavo nacionalinę vizą, tarpininkaujant UAB „(duomenys neskelbtini 12)“, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ prieš įdarbinant V. C. turėjo tarpininkauti gaunant leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

Byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad įdarbinant trečiosios šalies – (duomenys neskelbtini) pilietį V. C., nebuvo laikytasi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnyje numatytų reikalavimų. Minėta, kad E. Š. įdarbindamas (duomenys neskelbtini) pilietį V. C., pažeidė Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties numatytas imperatyvias užsieniečių įdarbinimo sąlygas, taigi E. Š. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtą nelegalaus darbo sąvoką, kas leidžia konstatuoti, jog E. Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Kadangi E. Š. administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje padarė pakartotinai, nes 2020 m. birželio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr.A5.-808-923/2020 (teisminio proceso Nr. 4-69-3-00547-2020-2), jau buvo pripažintas kaltu 2019 m. rugpjūčio 9 d. iki 2019 m. lapkričio 27 d. padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, paskiriant 1 000 eurų baudą), t. y. padarė pakartotinai. Veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 95 straipsnio 2 dalį.

Konkrečiu atveju pažymėtina, kad Kauno rūmų nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr.A5.-808-923/2020 priimtas nutarimas įsiteisėjo 2020 m. liepos 10 d. (LITEKO duomenys). Svarbu ir tai, kad pats administracinio nusižengimo procesas teisminėje stadijoje vyko nuo 2020 m. birželio 12 d., o protokolas ir iki šios datos. Taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamas E. Š. žinojo apie vykusį procesą, tačiau savo rizika ir atsakomybe vadovaujamos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarė 2020 m. gegužės 15 d darbo sutartį su (duomenys neskelbtini) piliečiu V. C., kuriam mokėjo atlyginimą.

Teismas vertina ir tai, kad pirmas analogiško pobūdžio administracinis nusižengimas, kurį padarytu pripažino Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai, padarytas taip pat įdarbinant (duomenys neskelbtini) pilietį kuris apskritai neturėjo leidimo gyventi ar kito dokumento, suteikiančio teisę būti Lietuvos Respublikoje. Gi šioje byloje nustatyta, kad leidimas gyventi ir dirbti Lietuvoje buvo, tačiau pažeista tvarka ir jau aptartas reglamentavimas, kaip trečiųjų šalių piliečiai gali būti įdarbinami ir kurioje būtent bendrovėje jie gali dirbti. Visgi, tai neturi konkrečiu atveju reikšmės veikos kvalifikavimui. Todėl teismas konstatuoja, kad E. Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymą numatyta baudos nuo 5 000 EUR iki 6 000 EUR.

Spręsdamas klausimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo teismas įvertina tai, kad padaryta pavojinga veika, kuria be kita ko kėsinamasi ir į šalies darbo rinką bei migracija į šalį, be to nusižengimas susijęs ir su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis. Taip pat tai, kad yra viena E. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl to gailisi. Nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. E. Š. yra darbingo amžiaus.

Minėta, kad baustas už faktiškai analogiško administracinio nusižengimo padarymą, tačiau jau aptartas nusižengimas padarytas priimant į darbą (duomenys neskelbtini) pilietį, kuris apskritai neturėjo teisėto pagrindo gyventi ir dirbti Lietuvoje. Taigi, ši aplinkybė, vertinant su nustatyta šioje byloje, galėtų būti vertinama per ANK 34 straipsnio 6 dalies instituto taikymo galimumo. Visgi, E. Š., kaip bendrovės vadovo pakartotinas administracinis nusižengimas, nepriklausomai nuo to, kad konkrečiu atveju buvo mokami mokesčiai, buvo sudaryta darbo sutartis ir apie tai pranešta Sodrai, nepaneigia fakto, kad padarytas administracinis nusižengimas nėra tiek pavojingas, kad E. Š. būtų taikoma gan griežta administracinė atsakomybė už pakartotiną pavojingą administracinį nusižengimą. Todėl, konkrečiu atveju, nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies institutą.

Dėl aptarto reglamentavimo ir nustatyto teismas sprendžia, kad E. Š. skirtina ANK 95 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta administracinė nuobauda – bauda, minimalų jos dydį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34, 635- 637, 644 straipsniais, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 675 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

pripažinti E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 5 000 EUR (penkių tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą,- ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „1001“, unikalų mokėjimo kodą – „(ROIK) 21134087747“. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vladimir Berezovskij