- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-06-19
- Bylos Nr.
- A5.-808-923/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00547-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Lina Lesinskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- E. Š.
- Institucija
- LR Valstybinės darbo inspekcijos prie SA ir DM Kauno teritorinis skyrius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) direktoriumi, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Administracinio nusižengimo protokolas E. Š. surašytas už tai, kad 2019 m. gruodžio 6 d. iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus gauta informacija, jog Ukrainos pilietis O. G., gimęs (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. iki 2019 m. lapkričio 27 d. dirbo (duomenys neskelbtini), įmonės kodas, tinkuotoju. Nustatyta, kad Ukrainos pilietis O. G. neturėdamas leidimo gyventi ar kito dokumento, suteikiančio teisę būti Lietuvos Respublikoje, dirbo (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. iki 2019 m. lapkričio 4 d. Tuo (duomenys neskelbtini) direktorius E. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.
Administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija – Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos E. Š. veiksmus kvalifikavo kaip administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. Š. savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo nepripažino ir paaiškino, kad Ukrainos pilietis O. G. oficialiai įsidarbino (duomenys neskelbtini), dirbo, gavo atlyginimą, darbdavys už jį mokėjo mokesčius į valstybės biudžetą. Šis asmuo dirbo legaliai. Į darbą Ukrainos pilietį O. G. priėmė ne jis, o kitas, prieš jį dirbęs direktorius R. G.. Jis pats (duomenys neskelbtini) direktoriumi paskirtas nuo 2019 m. rugpjūčio ar rugsėjo mėnesio. Kai jis tapo direktoriumi, Ukrainos pilietis O. G. jau dirbo (duomenys neskelbtini). Pats asmeniškai matė Ukrainos piliečio O. G. pasą, matė, kad jame yra darbo viza. Leidimo nuolat gyventi Lietuvoje Ukrainos pilietis O. G. nepateikė. 2019 m. lapkričio mėnesį Ukrainos pilietis O. G. paprašė atostogų, ir išvažiavo į savo šalį, tačiau pasieniečiai nustatė, kad jis neturi leidimo gyventi Lietuvoje.
Liudytojas R. K. parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) akcininkas atsakingas už sutartis su rangovais. Kai reikėdavo įdarbinti užsieniečius, kildavo daug problemų, todėl tuo klausimu domėjosi. Kada ir kaip (duomenys neskelbtini) buvo įdarbintas Ukrainos pilietis O. G., nežino. Vėliau sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) darbuotojas Ukrainos pilietis O. G., išvykdamas į savo šalį buvo sulaikytas pasieniečių, paaiškėjo, kad jis neturi leidimo gyventi Lietuvoje. Iškilus problemoms, susirašinėjo su Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės darbuotoja, stengėsi išsiaiškinti iškilusią problemą.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą nelegaliu darbu laikomi atvejai, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai jis ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos nepareikalauja iš trečiosios šalies piliečio pateikti galiojantį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitą dokumentą, suteikiantį teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Ukrainos pilietis O. G. nuo 2019-08-09 iki 2019-11-27 dirbo (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas) tinkuotoju, turėdamas biometrinį Ukrainos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), bei LTU nacionalinę D tipo vizą Nr., kuri galiojo nuo 2018-11-07 iki 2019-11-01, buvimo laikas neribotas. Tačiau 2019-02-25 Migracijos departamento sprendimu minėta viza buvo panaikinta, nes užsienietis buvo neįdarbintas. Užsienietis Šengeno erdvėje ir Lietuvos Respublikoje nuo 2019-05-26 buvo 163 diena neteisėtai, viršijus leistiną 90 dienų per 180 dienų be vizos laikotarpį, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties” 23 straipsnio 1 dalies ir 124 straipsnio dalies reikalavimus. Užsienietis dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini) tinkuotoju, būdamas neteisėtai Lietuvos Respublikoje.
Sprendžiant dėl darbdavio atsakomybės Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pažymėtina, kad darbo sutartis su Ukrainos piliečiu O. G. buvo pasirašyta 2019-08-09, darbdavį (duomenys neskelbtini) atstovavo R. G. (b. l. 8–9). E. Š. (duomenys neskelbtini) direktoriumi paskirtas (išrinktas) 2019-09-10, ką patvirtina Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išrašas (b. l. 22). Byloje nėra duomenų, jog iki 2019-09-10 E. Š. buvo suteiktos ar deleguotos kokios nors darbdavio funkcijos. Vadinasi, E. Š. iki 2019-09-10 neturėjo pareigos užtikrinti, kad įdarbinant trečiosios šalies piliečius (duomenys neskelbtini), būtų laikomasi užsieniečių įdarbinimo tvarkos pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą. Tokia pareiga jam kilo pradėjus eiti (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas nuo 2019-09-10. Paskirtas (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir atstovaudamas darbdavį, E. Š. privalėjo tikrinti, ar Ukrainos pilietis O. G. (duomenys neskelbtini) tinkuotoju dirbo būdamas teisėtai Lietuvos Respublikoje. E. Š. šios darbdavio pareigos neįvykdė ir, nuo 2019-09-10 iki 2019-11-04 leisdamas Ukrainos piliečiui O. G., neturinčiam teisėto pagrindo būti Lietuvos Respublikoje, dirbti tinkuotoju (duomenys neskelbtini), pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Teismo nustatytos faktinės administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės skiriasi nuo tų aplinkybių, kokias nustatė administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija – Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje nustatyta, kad E. Š., nuo 2019-09-10 eidamas (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, nuo 2019-09-10 iki 2019-11-04 leido (duomenys neskelbtini) tinkuotoju dirbti Ukrainos piliečiui O. G., neturinčiam leidimo gyventi ar kito dokumento, suteikiančio teisę būti Lietuvos Respublikoje, ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą (Nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos). Leisdamas nelegaliai dirbti užsieniečiui, E. Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
E. Š. kaltė ir nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje faktas įrodytas ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais: 2020 m. vasario 14 d. nelegalaus tyrimo aktu Nr. NDA 0843-1613 (b. l. 2), Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyriaus pateikta informacija, kurioje nurodyta, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriuje 2019-11-19 buvo nustatytas atvejis, kai Ukrainos pilietis O. G., gim., nuo 2019-08-09 iki 2019-11-27 dirbo Kauno įmonėje (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas) tinkuotoju, turėdamas biometrinį Ukrainos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), bei LTU nacionalinę D tipo vizą Nr., kuri galiojo nuo 2018-11-07 iki 2019-11-01, buvimo laikas neribotas. Tačiau 2019-02-25 Migracijos departamento sprendimu, minėta viza buvo panaikinta, nes užsienietis buvo neįdarbintas. Tyrimo metu nustatyta kad užsienietis Šengeno erdvėje ir Lietuvos Respublikoje nuo 2019-05-26 buvo 163 diena neteisėtai, viršijus leistiną 90 dienų per 180 dienų be vizos laikotarpį, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties” 23 straipsnio 1 dalies ir 124 straipsnio dalies reikalavimus. Minėtas užsienietis dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini) tinkuotoju, būdamas neteisėtai Lietuvos Respublikoje (b. l. 3), darbo sutartis, sudaryta 2019-08-08 Nr. 9, tarp (duomenys neskelbtini) ir O. G. (b. l. 8-9), informacija apie asmens ir jo draudėjus (b. l. 10), integracija su VSDFV informacine sistema – užklausos rezultatais (b. l. 12, 13), priskaitymų – išskaitymų žiniaraščiais (b. l. 14-17), darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiu (b. l. 18-21), Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstiniu išrašu, iš kurio matyti, kad E. Š. paskirtas (išrinktas) (duomenys neskelbtini) direktoriumi nuo 2019-09-10, registre įregistruota 2019-09-12 (b. l. 22).
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, kad E. Š. baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jo atsakomybę lengvinančių ir/ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, E. Š. skirtina administracinė nuobauda – minimali bauda, numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu
nutaria:
E. Š. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1 000 (vieno tūkstančio) baudą.
Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti – ROIK: 20111580633.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.