- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-03
- Bylos Nr.
- eII-595-404/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-77-3-00022-2025-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginijus Gedeikis
- Pareiškėjas
- G. J.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. J. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2025-08-07 Klaipėdos apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo P. M. nutarimu, administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-9330-2025, G. J. nubaustas 800,00 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėn. ir draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėn., už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 422 str. 5 d., kad jis 2025-07-28 7.08 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volkswagen Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu 07.08 val. pirmu pūtimu patikrintas ir nustatytas 0,64 prom. girtumas (po prietaiso paklaidos 0,62 prom.), o antru pūtimu 07.28 val. patikrintas ir nustatytas 0,58 prom. (po prietaiso paklaidos 0,56 prom.). Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. J. apskundė šį nutarimą teismui, prašo: 1) panaikinti skundžiamą nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėn. ir draudimo vairuoti transporto priemonės, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėn.; 2. neįžvelgus pagrindo tenkinti pirmojo prašymo, pakeisti skundžiamą nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėn. ir draudimo vairuoti transporto priemonės, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėn., ir skirti kuo trumpesnį šių administracinio poveikio priemonių terminą.
Skundo patenkinimo motyvai nurodyti šie: neginčytina, kad jis padarė pavojingą KET pažeidimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Tačiau, net ir tokiu atveju ne visi pažeidimai yra lygiareikšmiai – ne kiekvienas ANK 422 str. 5 d. įtvirtintas administracinis nusižengimas realybėje yra vienodas savo pobūdžiu, atskirais atvejais jis gali būti mažiau pavojingesnis net už tuos administracinius nusižengimus, kuriuos įstatymų leidėjas vertina kaip visai nepavojingus. Pavyzdžiui, transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, kai nustatomas 0,41 prom. neblaivumo laipsnis, turbūt, nebūtų toks pavojingas KET pažeidimas kaip ėjimas per perėja net nepasižiūrėjus į kairę bei dešinę puses. Šansai pastaruoju atveju, kad bus sužalota žmogaus sveikata ar net prarasta gyvybė, yra kur kas didesni. Aplinkybės, padedančios tinkamai vertinti eismą kelyje ir didinančios vairuotojo reakciją, yra mažinančios aptariamo administracinio nusižengimo pavojingumą. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad jis administracinį nusižengimą padarė (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė reikšminga dviem aspektais. Pirma, transporto priemonės vairavimas gyvenvietėje reiškia, kad ja nebuvo važiuota greičiau nei 50km/h, nes administracinis nusižengimas dėl nustatyto greičio viršijimo neužfiksuotas. Toks nedidelis greitis reiškia mažesnę tikimybę sukelti eismo įvykį, kadangi važiuojant tokiu nedideliu greičiu, yra kur kas didesnis šansas tinkamai įvertinti eismo sąlygas. Antra, važiavimas vietovėje, kuri jam puikiai pažįstama, reiškia, kad jis žino eismo sąlygas, patį kelią. Neabejotina, kad šios aplinkybės mažino padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą. Taigi, padarytas administracinis nusižengimas erdvės aspektu sudaro pagrindą prieiti prie išvados, kad ANK 34 str. 6 d. norma šiuo atveju gali būti taikoma. Be to, atkreiptinas teismo dėmesys, kad jo atžvilgiu neužfiksuoti kiti administraciniai nusižengimai dėl KET pažeidimo. Šios aplinkybės turi teisinės reikšmės, ypač kalbant apie jo padarytą administracinį nusižengimą, kadangi neblaivumas lėtina reakciją į galimas kliūtis eisme. Tuo tarpu paminėtos aplinkybės reakcijos laiko papildomai nemažino, taigi jo padarytas administracinis nusižengimas nėra didžiausio pavojingumo laipsnio. Paminėtinas ir administracinio nusižengimo padarymo laikas – 07 val. 08 min. Kadangi tai šviesus paros metas, tamsa matomumo neblogino, kas atitinkamai mažina tikimybę sukelti eismo įvykį. Aukštesnės instancijos teismų praktikoje nagrinėjant analogiškos kategorijos bylą, prieita prie išvados, kad aplinkybės, kuriomis padarytas nusižengimas, apibūdina jo pavojingumą, kurį būtina įvertinti individualizuojant nuobaudą (Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-435-397/2018), taip pat kad kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Kauno apygardos teismo 2019-06-10 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-276-954/2019). Sutinkamai su tokia praktika ir nurodytomis aplinkybėmis, yra pagrindas teigti, kad nors jo veika ir atitinka ANK 422 str. 5 d. numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, ją realizavo gana formaliai – net protokole ar skundžiamame nutarime nėra užfiksuota, kad jis būtų vairavęs/manevravęs įtartinai ar pan. Pasisakant dėl kaltės, pažymėtina, kad administracinis nusižengimas padarytas daugiau dėl neatsargumo, nei dėl tyčios. Jis visiškai nesijautė neblaivus. Alkoholį jis buvo vartojęs tik iš vakaro, tačiau nedidelį kiekį, taigi manė, jog alkoholis buvo išsiskaidęs – administracinis nusižengimas padarytas, alkoholį vartojus prieš daug laiko ir neapskaičiavus, kad jis dar nėra išsiskaidęs. Nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik dar labiau patvirtina aplinkybė, kad jo neblaivumo laipsnis prieš paklaidos pritaikymą buvo 0,58 prom. Šiuo aspektu pažymėtina, kad keliose Europos valstybių leistina alkoholio koncentracija kraujyje vairuojant transporto priemones yra net 0,8 prom. Taigi, jose jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena net nebūtų pradėta. Manytina, tai tik patvirtina, kad jo neblaivumo laipsnis nebuvo vienareikšmiškai tokio dydžio, kad šiuo atveju būtų tikslinga atimti jo atžvilgiu teisę vairuoti transporto priemones net minimaliam terminui – jo padarytas administracinis nusižengimas yra neatsargumo, o ne tyčios pasekmė. Trumpai tariant, kaltės aspektu jo veika yra žymiai mažiau pavojingas administracinis nusižengimas nei transporto priemonės vairavimas tik ką vartojus alkoholio, kadangi pastaruoju atveju asmuo neabejotinai suvokia, kad transporto priemonę vairuoja neteisėtai. Šiuo atveju tokio suvokimo jis neturėjo, nes alkoholį paskutinį kartą vartojo tik vakare. Apskritai pažymėtina, kad 2025-07-28, anksti ryte, jis net neplanavo transporto priemonės vairuoti ir tuomet, kai buvo vartojamas alkoholis (2025-07-27), jis net neturėjo ketinimo kitos dienos rytą vairuoti. Transporto priemonę 2025-07-28 vairavo netikėtai paprašius darbdavio. Atsikėlus ryte, 2025-07-28, jis nejautė jokių neblaivumo požymių, dėl ko ir vairavo transporto priemonę.
Dėl asmenybės nurodė, kad mano, kad aplinkybės, apibūdinančios jo asmenybę, teikia pagrindą išvadai, kad jam gali daryti teigiamą poveikį ir švelnesnė nei ANK 422 str. 9 d. numatyta poveikio priemonė. Jis yra socialiai atsakingas, darbštus ir visuomenėje teigiamai vertinamas asmuo. Jis yra įgijęs išsilavinimą ir jau aštuonerius metus (nuo 2017 m.) dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ tolimųjų reisų vairuotoju – profesijoje, reikalaujančioje ne tik aukšto vairavimo įgūdžių lygio, bet ir atsakomybės, punktualumo bei savikontrolės. Yra sukūręs stabilią šeimą – nuo (duomenys neskelbtini) m. gyvena santuokoje, užaugino du vaikus, kurie šiuo metu yra savarankiški ir pilnamečiai. Tokia ilgametė santuoka ir atsakingas vaikų auklėjimas liudija jo brandą, vertybes ir gebėjimą užtikrinti šeimos gerovę. Vertinant įvykio aplinkybes, būtina atsižvelgti ir į tai, kad jis nuo pat pradžių bendradarbiavo su policijos pareigūnais – davė nuoseklius paaiškinimus, dėl nieko nesiginčijo, visiškai pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo. Darbovietėje jis vertinamas itin teigiamai, ką patvirtina darbdavio pateikta charakteristika. Nedelsdamas sumokėjo jam paskirtą baudą, taip parodydamas atsakingą požiūrį į savo veiksmų pasekmes ir pasiryžimą ištaisyti padėtį. Atsižvelgiant į tai, jis gali būti laikomas sąžiningu ir pareigingu piliečiu, kurio elgesys iki šio atvejo buvo nepriekaištingas, o padarytas nusižengimas – vienkartinė išimtis iš jo įprastai teisėto ir drausmingo gyvenimo būdo. Sutinkamai su išdėstytu, yra pagrindas teigti, kad jo asmenybės charakteristika sudaro prielaidą skundžiamo nutarimo atžvilgiu taikyti ANK 34 str. 6 d.
Motyvuojamoji dalis
Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nurodė, kad kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, jis prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (padėjo jį išaiškinti). Remiantis ANK 35 str. 1 d. 1 p., šiuo atveju egzistuoja viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Tuo tarpu ANK 36 str. numatytų jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių šiuo atveju nėra.
Dėl ankstesnio patraukimo administracinėn atsakomybėn ir vairavimo stažo pažymėjo, kad jis neturi jokių galiojančių nuobaudų nei dėl panašaus, nei dėl analogiško administracinio nusižengimo, kas yra pagrindas teiginiui, jog jis teisės aktų reikalavimų laikosi. Teisė vairuoti transporto priemones iš jo niekada anksčiau nebuvo atimta Be to, prašė atkreipti dėmesį ir į tai, kad teisę vairuoti transporto priemones turi jau gana ilgą laiką – 32 metus, be to yra profesionalus vairuotojas. Kalbant apie vairavimo patirtį, pažymėtjo, kad net pats įstatymų leidėjas ją laiko kaip mažinančią būtent aptariamo administracinio nusižengimo pavojingumą – ANK 422 str. 4 d. nustatyta pradedančiojo vairuotojo (stažas iki 2 m.) atsakomybė už vairavimą esant neblaiviam, kai jo neblaivumas didesnis nei 0 prom., bet ne didesnis nei 0,4 prom. Tuo tarpu jau nebe pradedantysis, o patyręs vairuotojas transporto priemonę būnant ANK 422 str. 4 d. nustatyto neblaivumo laipsnio vairuoti gali. Taigi, neabejotina, kad vairavimo patirtis mažina ANK 422 str. 2-5 d. numatytų administracinių nusižengimų pavojingumą.
Dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių prašė įvertinti individualias jo gyvenimo aplinkybes ir konstatuoti, kad teisės vairuoti atėmimas jam sukeltų neproporcingą žalą bei reikšmingai pažeistų jo ir jo šeimos teisėtus interesus, todėl šios administracinės nuobaudos taikymas šiuo atveju nėra pagrįstas proporcingumo, teisingumo bei protingumo principais. Pirma, jo šeimos finansinė gerovė ir būtiniausių poreikių tenkinimas visiškai priklauso nuo jo gaunamų pajamų. Sutuoktinė šiuo metu nedirba ir neturi galimybės dirbti dėl diagnozuotos (duomenys neskelbtini) ligos. Dėl šios pačios priežasties sutuoktinė taip pat negali pati vairuoti transporto priemonių. Tai reiškia, jog visa atsakomybė už šeimos finansinius įsipareigojimus – tenka išimtinai jam. Tokia socialinė ir ekonominė situacija leidžia daryti išvadą, kad teisės vairuoti atėmimas ne tik apsunkintų jo galimybes užtikrinti šeimos pragyvenimą, bet galimai sukeltų situaciją, kai šeima nebegalėtų patenkinti net būtiniausių kasdienių poreikių. Antra, dėl sutuoktinės sveikatos būklės jis prisiėmė atsakomybę ne tik už finansinį šeimos stabilumą, bet ir už kasdienę pagalbą savo sutuoktinei. Dėl ligos sutuoktinei būtina reguliariai lankytis gydymo įstaigose, atlikti tyrimus, konsultuotis su gydytojais specialistais bei tęsti paskirtą gydymą. Dėl negebėjimo vairuoti pati, sutuoktinė priklauso nuo jo pagalbos vykstant į šias sveikatos priežiūros įstaigas. Tokia padėtis atskleidžia, kad teisė vairuoti jam yra ne tik ekonominė, bet ir būtina šeimos nario sveikatos priežiūros garantija, be kurios būtų reikšmingai pažeista sutuoktinės teisė į tinkamą medicininę priežiūrą. Trečia, būtina pabrėžti, jog jo vykdomos profesinės veiklos pobūdis tiesiogiai susijęs su teisės vairuoti turėjimu. Dirba tolimųjų reisų krovininio transporto vairuotoju, o šio darbo esmė – ilgi tarptautiniai maršrutai, kuriems atlikti privaloma turėti galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Praradus teisę vairuoti, netektų darbo, nes jo pareigų vykdymas objektyviai taptų neįmanomas. Tai reikštų ne tik staigų šeimos pajamų netekimą, bet ir reikšmingus socialinius padarinius – riziką prarasti būstą, kaupti įsiskolinimus, netekti sveikatos draudimo bei kitų su darbo santykiais susijusių garantijų. Todėl šiuo atveju, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes – sutuoktinės sunkią sveikatos būklę ir priklausomybę nuo jo pagalbos, šeimos finansinį pažeidžiamumą bei profesinį jo statusą, – darytina išvada, jog teisės vairuoti atėmimas neatitiktų nei teisingumo, nei proporcingumo principų. Sankcija būtų akivaizdžiai perteklinė, nes reikšmingai pažeistų jo teisę į darbą, jo šeimos narių teisę į tinkamą gyvenimo lygį bei medicininę priežiūrą. Atsižvelgdamas į tai, prašo individualizuoti taikomą poveikio priemonę bei apsvarstyti galimybę taikyti švelnesnę administracinę atsakomybę, o teisės vairuoti atėmimo netaikyti.
Dėl administracinio nusižengimo padarinių nurodė, kad neginčijama, kad jo padarytas administracinis nusižengimas ANK įtvirtintas formaliąja sudėtimi, t. y. jis laikomas baigtu realizavus administracinio nusižengimo sudėtį, to visiškai nesiejant su padariniais. Tačiau, kaip matyti iš skunde cituotos teismų praktikos, veikos padariniai yra kriterijus, į kurį teismas turi atsižvelgti. Taigi, atkreiptinas teismo dėmesys, kad šiuo atveju jo padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė visiškai jokių realių padarinių. Mano, kad tam įtakos turėjo skunde jau nurodytos aplinkybės.
Dėl administracinės nuobaudos tikslų pasiekimo nurodė, kad dalyje dėl ANK 22 str. 2 d. 1 p. pasisakytina, kad prevencinę ir auklėjamąją funkciją administracinio nusižengimo teisenoje vykdo ne tik administracinio poveikio priemonės. Jau pats procesas dėl padaryto administracinio nusižengimo turi poveikį administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Jo metu kyla nerimas dėl aplinkybės, kad bus atimama specialioji teisė, taip pat dėl to, kaip be jos reikės išsiversti. Vien ši aplinkybė priverčia susimąstyti apie teisei priešingą elgesį. Be to, net ir tenkinus šį skundą, jis nelieka nepatyręs jokio neigiamo valstybės atsako į padarytą administracinį nusižengimą. Šiuo skundu teismo neprašoma ANK 34 str. 6 d. taikyti ir dalyje dėl paskirtos baudos, kuri jau sumokėta. Taigi, jį auklėja ir atgraso pagrindinė administracinės nuobaudos rūšis – bauda. Manytina, kad šiuo atveju ji yra pajėgi įgyvendinti ANK 22 str. 2 d. numatytą administracinės nuobaudos paskirtį. Dėl padaryto administracinio nusižengimo jis yra įpareigotas baigti papildomus vairuotojų mokymus. Baigęs papildomus vairuotojų mokymus Įsakymo nustatyta tvarka, patirs auklėjamąją bei prevencinę priemonę dėl administracinių nusižengimų. Jam bus išaiškintos nesaugaus vairavimo priežastys, aplinkybės ir galimos pasekmės, taip pat padėta suvokti, kaip to išvengti. Taip pat bus suteikta papildomų žinių apie atsakomybę už KET pažeidimus ir jų padarymo pasekmes. Dalyje dėl ANK 22 str. 2 d. 2 p. pasisakytina, kad jį baudžia ne tik administracinio poveikio priemonė, bet ir administracinė nuobauda. Baudos sumokėjimas sukelia neigiamus suvaržymus ne tik pačiam, bet ir visai jo šeimai – tenka atsisakyti tam tikrų kasdienių poreikių ir pan. Paminėtina, kad jis baudimą dėl padaryto administracinio nusižengimo jaučia ir tuo aspektu, kad jam teko patirti gėdos jausmą prieš aplinkinius dėl šiai dienai ypač visuomenės smerkiamo pažeidimo padarymo, taip pat dėl to, kad jis nesugebėjo elgtis taip, kaip nustato ne tik teisės, bet ir moralės normos. Apibendrintai, manytina, kad šiuo atveju egzistuoja kompleksas faktinių duomenų, sudarančių pagrindą taikyti ANK 34 str. 6 d. ir skundžiamo nutarimo dalį dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo panaikinti arba paskirti trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Mano, kad skunde išdėstyti motyvai pagrindžia aplinkybę, kad net ir jo tenkinimo atveju administracinės nuobaudos paskirtis bus realizuota, juolab aktualūs pavyzdžiai matyti ir naujausioje teismų praktikoje (nurodė teismų sprendimus). LR Teismų įstatymo 33 str. 4 d. nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Remiantis šia teisės norma, atsižvelgiant į tai, kad šiame skunde išdėstytos faktinės aplinkybės yra panašios į nurodytą nuoseklią teismų praktiką, yra pagrindas teigti, kad ir šiuo atveju skundžiamo nutarimo atžvilgiu ANK 34 str. 6 d. yra taikytina.
Atsiliepimu į pareiškėjo skundą, skundžiamą nutarimą priėmusi institucija prašo pareiškėjo skundo netenkinti. Motyvai nurodyti šie: G. J. padarė vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai – vairavo transporto priemonę (padidinto pavojaus šaltinį) būdamas neblaivus, kai pirmu pūtimu nustatytas 0,64 (± 0,017 prom.) promilės girtumas, antru pūtimu nustatytas 0,58 (±0,017 prom.) promilė girtumas (duomenys užfiksuoti neblaivumo nustatymo akte). Pakartotinai pažymima, jog G. J. tokiu savo elgesiu padarė ypatingai pavojingą pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas lengvo girtumo laipsnio, tokiu elgesiu sukeldama didelę grėsmę ne tik transporto eismo saugumui, bet ir kitų žmonių gyvybei bei sveikatai.
G. J. nurodo aplinkybę, kad pažeidimo metu neužfiksuoti kiti administraciniai nusižengimai dėl KET pažeidimo, dėl padaryto nusižengimo nekilo jokių neigiamų pasekmių. Tačiau, šiuo atveju pažymėtina, kad tokių galimų pasekmių buvo išvengta ne dėl G. J. apsisprendimo, o dėl policijos pareigūnų taikytų priemonių. Skunde nurodomi argumentai nepaneigia tikimybės, kad jeigu jis (G. J.) nebūtų sustabdytas policijos pareigūnų ir dėl neblaivumo nebūtų nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo, neabejotinai būtų važiavęs ir toliau, tokiu elgesiu neabejotinai sukeldamas akivaizdžią grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik dėl atsitiktinumo galbūt būtų išvengusi rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Pažymėtina, kad G. J. važiavo į darbą, nes to paprašė darbdavys ir galimai būtų vairavęs dar ir sunkvežimį, nes dirba tolimųjų reisų vairuotoju. Todėl vien tai, kad šiuo atveju buvo išvengta rimtesnių pasekmių, nedaro pažeidimo mažiau pavojingu ir jo nepateisina.
Negali būti laikoma išskirtinė aplinkybė, jog G. J. teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga darbo funkcijoms vykdyti. Šią aplinkybę, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, o to nepadaręs G. J. prisiėmė pasekmių, kilusių jam (G. J.) dėl padaryto nusižengimo, riziką. Natūralu, jog, patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jam pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus. Neabejotina, kad G. J. būdamas socialiai ir finansiškai atsakingas už save ir savo šeimos narius, privalėjo būti itin rūpestingas ir atsargus, įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčius kilti nepageidaujamas pasekmes. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tai, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų bylose Nr. 2-AT-4/2011, 2AT7/2013, 2AT-9/2015, 2AT-88/2016, 2AT-8/2019).
Tai, kad G. J. teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga pasirūpinti sutuoktine ar užtikrinti šeimos poreikiams, kuriems būtinas keliavimas automobiliu, taip pat negali būti vertinama kaip išskirtinė aplinkybė, kuri sudarytų pagrindą skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę. Pažymėtina, kad ši aplinkybė egzistavo nusižengimo padarymo metu, todėl visus galimus neigiamus administracinio nusižengimo padarinius G. J. turėjo ir galėjo įvertinti, prieš darydamas teisės pažeidimą. Be to pagal policijos registrus nustatyta, kad tuo pačiu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), gyvena ir dukra B. J., kuri turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą (Nr. (duomenys neskelbtini), galioja iki (duomenys neskelbtini)) ir gali suteikti pagalbą dėl transporto priemonių vairavimo tiek G. J. tiek mamai dėl vykimo į medicinos įstaigas. Skunde nurodytos aplinkybės, jog G. J. pripažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta, taip pat nėra išskirtinės, be to, tai jau buvo įvertinta skundžiamoje nutartyje ir lėmė minimalios baudos bei švelnesnės administracinio poveikio priemonės minimaliam terminui skyrimą administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. Šios aplinkybės, vertinant jas visų administracinio nusižengimo byloje surinktų duomenų visumoje, buvo vienas iš faktorių, sudaręs pagrindą G. J. paskirti ANK 422 str. 5 d. sankcijoje įtvirtintos baudos ir administracinio poveikio priemonės minimalų dydį, tačiau nesudaro pagrindo teigti, kad šiuo atveju nustatytas administracinio poveikio priemonės terminas yra neproporcingas padarytam administraciniam nusižengimui. Dar kartą vertinti tas pačias aplinkybes nėra pagrindo. G. J. nurodo, kad baigęs papildomus vairuotojų mokymus patirs auklėjamąją bei prevencinę priemonę, tačiau nurodyta aplinkybė negali įtakoti dėl ANK 34 str. 6 d. nuostatų taikymo dėl švelnesnės administracinio poveikio priemonės skyrimo, kadangi minėtus mokymus privalo baigti kiekvienas vairuotojas, vairavęs esant neblaiviam. G. J. skunde nurodo, kad neturi jokių galiojančių nuobaudų nei dėl panašaus, nei dėl analogiško administracinio nusižengimo, tačiau tokia aplinkybė pati savaime nešalina G. J. atsakomybės ir nesudaro pagrindo neskirti ar sušvelninti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
G. J. skunde nurodyta aplinkybė, kad kitose administracinių nusižengimų bylose yra taikomos ANK 34 str. 6 d. nuostatos ir neskiriamos administracinio poveikio priemonės, arba yra paskiriamas trumpesnis negu straipsnio sankcijoje numatytas terminas, nesudaro pagrindo gretinti skirtingus administracinius pažeidimus bei aplinkybes. Kiekvienu skirtingu atveju vertinama individualiai nusižengimo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę bei aplinkybių visumą, todėl kitų teismų sukurtais precedentais reikia remtis itin apdairiai. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti, todėl kiekvienu atveju privalu įvertinti nagrinėjamo nusižengimo aplinkybes jų nesugretinant su kitomis administracinio nusižengimo bylomis. G. J. skunde nurodomos labiau įprastos, niekuo neišsiskiriančios aplinkybės, kurios nepaneigia skundžiamo nutarimo pagrįstumo. Institucijos manymu nuobauda paskirta nepažeidus ANK 22, 32 straipsnių reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam pažeidimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo keisti skundžiamą nutarimą.
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau aptarta, mano, kad G. J. skundas yra nepagrįstas ir turi būti atmestas, o skundžiamas nutarimas turi būti paliktas nepakeistas. Prašo šią administracinio nusižengimo bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Teisme pareiškėjas prašė skundą patenkinti jame išdėstytų argumentų pagrindu, papildomai parodė, kad važiavo iš namų lengvuoju automobiliu į (duomenys neskelbtini), į darbą, vienas. Iš vakaro gėrė alaus. Sustabdė anksti ryte, buvo policijos reidas. Iki sustabdymo nuvažiavo apie 15 km. Prieš vairuodamas neblaivumo nesitikrino. Prašo neskirti draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, kadangi tai didelė finansinė našta ir sumažinti teisių atėmimo laiką iki 3 mėnesių, kad galėtų greičiau pradėti dirbti.
Institucijos įgaliotas atstovas skundo nagrinėjime teisme nedalyvavo.
Vadovaujantis ANK 641 straipsnio nuostatomis, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
G. J. patrauktas administracinėn atsakomybėn už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 422 str. 5 d., dėl kurio padarymo ginčo nėra.
Skundu G. J. prašė panaikinti skundžiamą nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėn. ir draudimo vairuoti transporto priemonės, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėn., o neįžvelgus pagrindo tenkinti pirmojo prašymo, pakeisti skundžiamą nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėn. ir draudimo vairuoti transporto priemonės, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėn., ir skirti kuo trumpesnį šių administracinio poveikio priemonių terminą.
Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo. Šiame straipsnyje, be kita ko, numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje. Sprendžiant prašymus sumažinti paskirtą baudą ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminą, arba paskirti alternatyvią administracinio poveikio priemonę, būtina nustatyti ar ANK 34 straipsnio taikymui yra aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pareiškėjo naudai.
Skundžiamu nutarimu G. J. paskirta minimali bauda, administracinio poveikio priemonės minimaliems terminams, nepažeidžiant ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatų, kadangi nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, esant vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei.
Tai, kad G. J. paskirtos administracinio poveikio priemonės ilgesniam laikui sukels tam tikrų suvaržymų bei nepatogumų jam pačiam ir jo šeimos nariams, savaime nereiškia, kad jų paskyrimas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams.
Pažymėtina, kad byloje nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių (tokių kaip artimojo nelaimė, grėsmė sveikatai ar gyvybei, kt.), dėl kurių asmuo netikėtoje situacijoje būtų priėmęs sprendimą vairuoti transporto priemonę būdamas neblaivus. Šiuo atveju pareiškėjas sąmoningai pasirinko vairuoti transporto priemonę būdamas neblaivus, nors jokios būtinybės to daryti nebuvo, galėjo pasirinkti kitą būdą kaip nuvykti į reikiamą vietą.
Pažymėtina, kad iki sustabdymo, G. J. nuvažiavo apie 20 km. G. J. 2025-07-28 07.08 val. pirmu pūtimu, po paklaidos, nustatytas 0,62 prom. neblaivumas, o antru pūtimu, 07.28 val., po paklaidos nustatytas 0,56 prom. neblaivumas, dėl ko darytina išvada, kad G. J. pradėdamas vairuoti automobilį iki kol jį sustabdė policijos pareigūnai turėjo būti dar neblaivesnis.
G. J. teiginiai, kad pažeidimo metu neužfiksuoti kiti administraciniai nusižengimai dėl KET pažeidimo, dėl padaryto nusižengimo nekilo jokių neigiamų pasekmių, teismo vertinami, kaip rodantys pareiškėjo nerūpestingumą ir abejingumą galinčioms kilti sunkioms pasekmėms. Atsitiktinumo dėka niekam nebuvo padaryta žala ar sukeltas eismo įvykis, tai galėjo užkardyti ir savalaikis policijos pareigūnų automobilio sustabdymas patikrinimui.
Skunde pareiškėjas nurodo eilę kitų teismų priimtų sprendimų, kurie, jo manymu, yra aktualūs jo atžvilgiu.
Teismas pažymi, kad kiekvienoje byloje esančios situacijos nėra adekvačios, jos vertinamos pagal nustatytų faktinių aplinkybių visetą, todėl vadovautis kitų teismų sprendimais nėra pagrindo.
Nagrinėjamo skundo kontekste nėra komplekso aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos pažeidėjo naudai.
Prašymas sutrumpinti administracinio poveikio priemonės terminus ar neskirti jų, negali būti taikomas besąlygiškai, kadangi ANK 34 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, jog administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonių rūšys parenkamos atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Skiriama nuobauda ir (ar) poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Pareiškėjo skunde nurodytos apsvaigimo aplinkybės yra deklaratyvios, sėsdamas už automobilio vairo pareiškėjas žinojo savo darbo specifiką, sutuoktinės sveikatos būklę, savo ir artimųjų poreikius, galėjo numatyti galimas neigiamas pasekmes, tačiau to nepaisė.
Pareiškėjas savo nerūpestingumu kėlė grėsmę eismo saugumui ir jo dalyviams, todėl G. J. paskirtos bauda ir administracinio poveikio priemonės yra proporcingos jo padarytam nusižengimui.
Administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų darymo, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 str.), tokiu būdu siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą.
Teismo posėdžio metu G. J. prašė panaikinti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai ir sumažinti teisių atėmimo terminą iki 3 mėnesių.
ANK 31¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo ne teismo tvarka nagrinėjusi institucija gali, tačiau neprivalo skirti alternatyvią – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuobaudą.
ANK 422 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 šešių mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 šešių mėnesių.
Iš pirminės bylos medžiagos, jog pats G. J. dalyvavo žodiniame administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime ir 2025-08-07 raštiškai išreiškė sutikimą, jog kam būtų paskirta administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Institucija skundžiamu nutarimu skyrė jam administracinio poveikio priemones – specialiosios teisės atėmimą 6 mėn. ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėn.
Nors teismo posėdžio metu G. J. nurodo, kad draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai jam yra per didelė finansinė našta, tačiau jis prašydamas ją panaikinti neišreiškė sutikimo, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas jam būtų padidintas nuo 6 iki 12 mėn., kaip to reikalauja ANK 422 straipsnio 6 dalis, priešingai G. J. prašė sutrumpinti jam skirtą specialiosios teisės atėmimo terminą iki 3 mėn.
Teismas atsižvelgdamas į pažeidėjo asmenybę, padaryto nusižengimo pobūdį ir pavojingumą bei nenustatęs aplinkybių leidžiančių panaikinti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėn., paliekant tik specialiosios teisės atėmimą 3 mėn., vertina, kad prašymo patenkinimui pagrindų nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, ANK 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,
nutaria:
netenkinti pareiškėjo G. J., gimusio (duomenys neskelbtini), skundo ir 2025-08-07 Klaipėdos apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo P. M. nutarimą, administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-9330-2025, kuriuo G. J. nubaustas 800,00 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėn. ir draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėn., už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 422 str. 5 d., palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismą.