Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį S. L. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Iš Būsto draudimo liudijimo nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. vasario 15 d. iki 2018 m. vasario 14 d. buvo AB „Lietuvos draudimas“ apdraustas būsto draudimu. Iš 2017 m. rugpjūčio 30 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akte esančių duomenų nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 24 d. minėtas butas buvo aplietas vandeniu. Iš turto sunaikinimo, sugadinimo akte, turto remonto sąskaitoje, pranešime apie žalos atlyginimą, mokėjimo nurodyme esančių duomenų nustatyta, kad draudiko nustatytos dėl buto apliejimo padarytos žalos dydis 592,04 Eur, iš kurio išskaičiavus 28,96 Eur dydžio besąlyginę išskaitą, draudėjai 2017 m. rugsėjo 4 d. išmokėtas 529,04 Eur dydžio nuostolių atlyginimas.

Iš Turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodytų duomenų, liudytojos T. I. parodymų nustatyta, kad T. I. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo aplietas buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkui išrinkus dalį stogo – įėjimo į butą stogelį, ir palikus neuždengtą, lyjant apliejo T. I. priklausančio buto lubas, sienas, užuolaidas. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše ir Teismų informacinėje sistemoje Liteko esančiame išraše apie asmenį, gautame iš Registrų centro Gyventojų registro departamento, nurodytų duomenų nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei.

LR CK 6.1015 str., reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui,

1 d. nustatyta, kad, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Nuostoliai gali būti atlyginami tik esant atitinkamam civilinės atsakomybės pagrindui. CK 6.245 str. 1 d. civilinė atsakomybė apibrėžiama kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 529,04 Eur dydžio žalos atlyginimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo turto, o ne iš kitų šaltinių. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala (LAT 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014). Nagrinėjamu atveju atsakovės kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama. Ieškovė padarytos žalos dydį grindžia turto sunaikinimo, sugadinimo akte, turto remonto sąmatoje, pranešime dėl išmokos išieškojimo esančiais duomenimis, taip pat 529,04 Eur dydžio draudimo išmokos išmokėjimą patvirtinančiu 2017 m. rugsėjo 4 d. mokėjimo nurodymu. Atsakovė šių įrodymų nepaneigė, žalos dydžio neginčijo, todėl vertinama, kad ieškovė, išmokėdama draudimo išmoką, patyrė prašomą priteisti 529,04 Eur dydžio žalą. Byloje nustatytos visos būtinos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti – atsakovė nesinaudojo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos ieškovės apdraustam turtui, atsakovė elgėsi nerūpestingai (neteisėtai); dėl atsakovės veiksmų vandeniui pratekėjus į ieškovės apdraustą butą, atsirado turtinė žala; atsiradusi turtinė žala yra tiesioginis atsakovės pareigos elgtis rūpestingai ir atsargiai, kad nebūtų daroma žala trečiųjų asmenų turtui, nevykdymo rezultatas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, atsakovė privalo atlyginti padarytą žalą (LR CK 6.263 str. 2 d.). Atsakovė ieškovei žalos neatlygino, todėl iš jos ieškovei priteisiamas 529,04 Eur dydžio žalos atlyginimas.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 25 Eur kompensuojamųjų palūkanų, skaičiuojant 0,05 procentų dydžio metines palūkanas nuo nesumokėtos sumos už 345 pradelstas atsiskaityti dienas. LR CK 6.261 str. įtvirtinta, kad, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais nuostoliais. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, kad prievolė neįvykdyta laiku, ir įstatyme numatytas jų minimalus kompensavimas (LR CK 6.260 str. 2 d., 6.261 str.). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (LAT 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003, 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005). Kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, tame tarpe ir palūkanos (LR CK 6.37 str.), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų LR CK 6.261 str., skaičiavimo pradžia gali būti nustatyta įstatymu arba sutartimi (LR CK 6.37 str. 1 d.). Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (LR CK 6.261 str.). Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau – nuo žalos atsiradimo dienos (LR CK 6.288 str. 1 d.). Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas (LR CK 6.53 str. 2 d.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti (LAT 2013 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013). Nustatyta, kad ieškovė 2017 m. rugsėjo 4 d. kreipėsi į atsakovę, kad ji atlygintų padarytą žalą per 15 d., tačiau, kaip nurodo ieškovė, atsakovė žalos neatlygino, atsakovė nepateikė įrodymų apie tai, kad ieškovei žalos atlyginimą sumokėjo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 0,05 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos už ieškovės prašomą terminą (345 d.) – 25 Eur.

LR CK 6.210 str. 1 d. nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovės priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už sumą (554,04 Eur), kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovės ieškovei priteisiamos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur žyminio mokesčio ir 70,08 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo (LR CPK 93 str. 1 d., 98).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 265, 268, 269, 270 str., LR CK 6.210, 6.245, 6.246-6.249, 6.282, 6.1015 str., teismas

nusprendžia:

AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį patenkinti.

Išieškoti iš S. L. 529,04 (penkis šimtus dvidešimt devynis eurus 4 ct) žalos atlyginimo, 25 (dvidešimt penkis) kompensuojamųjų palūkanų, 85,08 (aštuoniasdešimt penkis eurus 8 ct) bylinėjimosi išlaidų, iš viso – 639,12 Eur (šešis šimtus trisdešimt devynis eurus 12 ct).

Išieškoti iš S. L. penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą (554,04 Eur), kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.