- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-28
- Bylos Nr.
- 2S-1541-577/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-05415-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- J. T.
- Ieškovas
- AB „Lesto“
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lesto“ ieškinį atsakovui J. T. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lesto“ ieškinį atsakovui J. T. dėl žalos atlyginimo, 2012-04-20 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš J. T. 15 993,90 Lt nuostolių atlyginimo ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo 2010-08-16 iki visiško šio sprendimo įvykdymo ir 479,81 Lt bylinėjimosi išlaidų AB „Lesto naudai“.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2013-02-22 nutartimi Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-04-20 sprendimas paliktas nepakeistas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. T. kreipėsi į teismą su prašymu nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0139/13/01376; 16473,71 Lt sumos mokėjimą išdėstyti lygiomis dalimis per 60 mėnesių, kas mėnesį mokant po 274,56 Lt; panaikinti arba sumažinti metines palūkanas (5% nuo 2010-08-16 iki visiško sprendimo įvykdymo), kas sudaro 823,69 Lt kasmet. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad jo turtinė padėtis yra labai sunki, kad per bylinėjimosi laiką jo žmona neteko darbo, iki šiol yra registruota darbo biržoje. Jo individuali įmonė tapo nuostolinga, todėl pats pareiškėjas įsiregistravo darbo biržoje, o senatvės pensija jam bus skirta gegužės-birželio mėnesiais. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad Darbo biržos teikiamų pajamų pragyvenimui neužtenka, materialaus turto, kuriuo galėtų garantuoti banko paskolas, neturi. Remdamasis išdėstytais motyvais, pareiškėjas prašė priteistą mokėjimą išdėstyti per 60 mėnesių ir pakeisti teismo sprendimo vykdymą. Dėl pareiškime reiškiamo reikalavimo nutraukti vykdomąją bylą, dėl reikalavimo sumažinti palūkanų dydį pareiškime motyvų nenurodė.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens AB „Lesto“ atstovas nesutiko su prašymu. Pateikė dokumentus, patvirtinančius pareiškėjo turtinę padėtį. Paaiškino, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė turi daug žemės sklypų, kitokio nekilnojamojo turto; todėl jų turtinė padėtis nėra bloga. Prašė atsižvelgti į bylos aplinkybes, į tai, kad iš pareiškėjo priteistas mokėjimas atsirado dėl jo padarytų neteisėtų, kaltų veiksmų, į tai, kad nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pareiškėjas nebandė atsiskaityti, nepradėjo ieškovo naudai mokėti jokių mokėjimų. Ieškovas buvo priverstas pradėti priverstinio išieškojimo procedūras.
Pareiškimas buvo išnagrinėtas pareiškėjui nedalyvaujant (CPK 284 str. 2 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 7 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies bei nustatė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-04-20 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-97-155/2012 dėl žalos atlyginimo priteisimo pagal ieškovo AB „Lesto“ pareikštą ieškinį atsakovui J. T., vykdymo tvarką. Pirmos instancijos teismas nutarė išdėstyti šiuo teismo sprendimu priteistą iš J. T. mokėjimą AB „Lesto“ naudai lygiomis dalimis per vienerius metus. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad tenkinus ieškovo prašymą, iš esmės būtų sumenkintas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-04-20 sprendimas, todėl įvertinęs tiek pareiškėjo, tiek ir suinteresuoto asmens pateiktus įrodymus, nutarė, kad yra pagrindas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą trumpesniam laikui, t.y. vieneriems metams.
Šalies argumentai
Apeliantas J. T. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti per 60 mėnesių. Visų pirma apeliantas nurodo, kad pirmos instancijos teismas, neatsižvelgė į jo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl ligos, todėl klausimas buvo nagrinėjamas jam nedalyvaujant teismo posėdyje. Apelianto nuomone, teismas pažeidė CPK 246 str. 1 d.; be to apeliantas nurodo, kad ieškovo pateikti įrodymai apie jo turtinę padėtį neatitinka realios padėties, todėl teismas be pagrindo jais rėmėsi. Papildomai pareiškėjas teismui pateikė duomenis iš VĮ Registrų centro apie turimą nekilnojamąjį turtą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo AB „Lesto“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą, nes ji yra teisėta ir pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliacijos esmę šioje byloje sudaro pareiškėjo prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo pagrįstumo klausimas.
Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, jog nei atsakovas, nei jo sutuoktinė neturi darbo pajamų, kad abu yra priešpensijinio amžiaus, nėra. Iš esmės klausimas kilo tik dėl atsakovo turimo nekilnojamojo turto apimties. Klausimą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo nagrinėjant pirmos instancijos teisme, teismas rėmėsi ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais apie atsakovo turimo nekilnojamojo turto apimtį (1 T., b.l. 224-236), iš kurių matyti, kad atsakovo šeima turi nekilnojamojo turto – žemės sklypų. Apeliantas, siekdamas paneigti šią aplinkybę, į bylą pateikė rašytinius įrodymus, t.y. atsakymus iš VĮ Registrų centro, kuriuose nurodoma, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2013-06-19 duomenimis V. T. (atsakovo sutuoktinės) vardu nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikoje, neįregistruotos (2 T., b.l. 13), o J. T. vardu yra registruotos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvos Respublikoje, kurio registro įrašo Nr. 38/10424 (2 T., b.l. 14). Pažymėtina, jog apelianto pateikti dokumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad jo vardu nėra įregistruoto kokio nors kito nekilnojamojo turto; jo pateiktoje pažymoje tik konstatuojama, kad apelianto vardu įregistruotas išraše nurodytas turtas. Tačiau jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas jokio kito turto neturi, pateikta nėra. Atsakovo paaiškinimai, kad seneliams atstatytos žemės buvo notariškai perduotos anūkams, tačiau dėl netinkamos VĮ Registrų centro veiklos nebuvo perregistruotos, o vėliau ši klaida buvo ištaisyta ir atsakovui nepriklausantis turtas buvo išregistruotas, todėl ir skiriasi jo ir ieškovo teikiami rašytiniai įrodymai apie jo šeimai priklausantį nekilnojamąjį turtą, yra deklaratyvūs. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apelianto teiginiai esminės įtakos sprendžiamam klausimui neturi, nes bet kuriuo atveju iš į bylą pateiktų duomenų (2 T., b.l. 14-16) matyti, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto. Pastebėtina, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas, ir šalis, kurios nenaudai jis priimtas, visada patiria tam tikrų nuostolių, ir tai yra neišvengiama pasekmė. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas (CPK 18 str.). Paprastai teismo sprendimas vykdomas visas iš karto, tačiau CPK 284 straipsnyje įtvirtintos nuostatos suteikia teismui teisę atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Spręsdamas teismo sprendimo vykdymo atidėjimo klausimą, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
Pabrėžtina ir tai, kad sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą yra aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino skolininko ir išieškotojo teisėtus interesus bei pareigas, išdėstydamas priteistos sumos mokėjimą vieneriems metams. Papildomai atkreiptinas apelianto dėmesys, kad nagrinėjamu atveju ieškovo naudai priteista žala atsirado tik dėl paties atsakovo neteisėtų, kaltų veiksmų. Taip pat pastebėtina, kad iš bylos medžiagos matyti (1 T., b.l. 207), jog įsiteisėjus teismo sprendimui, atsakovas geranoriškai net nebandė atsiskaityti, todėl buvo pradėta priverstinio išieškojimo procedūra. Be to, pagrįstai buvo atsižvelgta ir į ieškovo pakankamai gerą turtinę padėtį. Įvertinus nurodytų aplinkybių visetą, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju būtų teisinga sprendimo vykdymą išdėstyti vieneriems metams.
Pažymėtina, jog CPK 284 str. 2 d. numatyta, kad sprendimo vykdymo išdėstymo klausimas nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims. Tačiau šioje civilinio proceso normoje taip pat nurodoma ir tai, kad dalyvaujančių asmenų neatvykimas nekliudo išspręsti teismui iškeltą klausimą, todėl atmestini kaip visiškai nepagrįsti apelianto argumentai, kad pirmos instancijos teismas pažeidė teisingumo principą, juolab bylų nagrinėjimo viešumo principą.
Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apelianto atskirasis skundas netenkintinas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.