- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-05-27
- Bylos Nr.
- 1-32-389/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-9-00042-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gražina Kazilionienė
- Kaltinamasis
- T. M.
- Advokatai
- Vytautas Bučius
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 189¹ str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis T. M. Panevėžyje, nenustatytoje vietoje, 2011-02-02, pagal pinigų išmokėjimo kvitą, serija BLN Nr. 055001, iš UAB „Adreka“ (į.k. 148100869, buvusi UAB „Jungtinis duonos centras“) gavęs 350000 Lt, kuriuos pagal 2008-12-16 paskolos sutartį Nr. 2008/12/16/1 buvo paskolinęs UAB „Jungtinis duonos centras“ (į.k. 148100869), turėjo nuosavybės teise didesnį, nei 500 MGL vertės turtą–350000 Lt, žinodamas, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis.
Kaltinamasis T. M. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neprisipažino ir parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Buvo išvykęs į kelionę Egipte, kur susipažino su atitinkamais žmonėmis, kuriems pasiūlė investuoti pinigus Lietuvoje. Tuo metu Lietuvoje buvo labai didelis statybų pakilimas, žinojo, kad S. R. ir R. R. stato pastatą, norėjo prisidėti prie verslo, pagelbėti pusbroliams. Užsieniečiai pasidomėję sutiko. Tie žmonės 2008 metais atvyko į Lietuvą ir Lietuvoje paskolino jam pinigų. Paskola buvo įforminta sutartimi, kurią atsivežė užsieniečiai. Pas notarą nebuvo. Mano, kad užsieniečiui verslininkui paskolinta suma nėra labai didelė. Sutartį pasirašė pats, su R. tų asmenų suvedęs nebuvo, nes pats norėjo kurti verslą. Anglų kalbą moka pusėtinai. Kas sutartyje buvo parašyta, nelabai domėjosi. Kadangi sutartis sudaryta eurais, tai eurais ir konvertavo, bet pinigus iš užsieniečių gavo grynais pinigais–litais. Tuos pinigus jis perskolino R. įmonei, t.y. pinigus investavo į UAB „JDC“ pastato, esančio Savanorių a. 2A, Panevėžyje, statybą. 2009 metais Lietuvoje prasidėjo statybos krizė. R. pastatą statė ūkio būdu, todėl jiems reikėjo pinigų užbaigti pastato statybą. Norėjo prisidėti, kad kuo greičiau pastatas būtų parduotas ir atsiimti pinigus bei pradėti savo verslą. R. jam užrašė pastatą, kaip garantą pinigų grąžinimui. Pastatas nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas jo vardu. Dabar pastatas priklauso „Hansa“ lizingui. Iš minėto sandorio jokios naudos negavo. 2011-02-02 pagal pinigų išmokėjimo kvitą iš UAB (duomenys neskelbtini) 350000 Lt grąžino, o pats tada grąžino tiems, iš kurių juos gavo, ir su užsieniečiais keliai išsiskyrė. Palūkanas užsieniečiams nusprendė dengti savo pinigais. Paskolos pinigų nedeklaravo, nes nežinojo, kad reikia deklaruoti. Ikiteisminio tyrimo metu šių aplinkybių apie pinigų kilmę nenurodė todėl, kad tyrėjas D. B. nenurodė, kokiu tikslu klausia. Manė, kad tai nereikšminga aplinkybė. Tyrimo metu per skubėjimą pateikė nepilnas sutartis ir spausdintą jų tekstą, todėl vėliau nuvežė prierašus antrame lape.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo T. M. parodymų, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, įrodyta šiais įrodymais.
Liudytojas R. R. parodė, kad su pusbroliu T. M. dirbo jo (R. R.) įmonėje UAB “JDC“, vykdė nekilnojamojo turto projektus, statė pastatą Savanorių a. 2a, Panevėžyje. Buvo investavę savo pinigų, bet įmonei trūko apyvartinių lėšų pastato statybai pabaigti. Paprašė T. M. paskolinti pinigų ir investuoti į minėtą projektą. Kai kaltinamasis paskolino pinigų-350000 Lt, juos investavo į UAB “JDC“ vykdomas statybas. T. M. minėtą pinigų sumą pasiskolino iš kitų žmonių, kuriems skolą grąžino. Buvo surašytas vekselis, kasos pajamų orderis, sutvarkyti buhalteriniai dokumentai. Pastatas buvo įregistruotas T. M. vardu ir notariškai perleistas kaltinamajam pagal vekselį. Pinigus pagal vekselį priėmė pats. T. M. iš to jokios naudos negavo, nes 2008-2009 metais prasidėjo krizė. Daugiau papildomo finansavimo nebepavyko gauti, todėl nusprendė objekto nebestatyti. T. M. pinigus pagal vekselį, pagal paskolos sutartį, iš UAB „JDC“ kasos grąžino vėliau. 2011-02-02 pinigai jau buvo grąžinti T. M.. Bendrovėje buvo pakankamai pinigų, kad galėtų juos grąžinti. Dabar pastatas įregistruotas nebe T. M. vardu.
Liudytojas S. R. parodė, kad UAB „JDC“ statė pastatą Savanorių a. 2a, Panevėžyje, kuris buvo finansuojamas pagal lizingo sutartį. Finansavimas dėl krizės nutrūko. Ieškojo investuotojo. Su pusbroliu T. M. sutarė, kad kaltinamasis pasiskolins pinigų iš pažįstamų. Tai buvo virš 350000 Lt suma. Kaltinamasis pinigus paskolino įmonei UAB „JDC“. Buvo paskolinti gryni pinigai, kuriuos įnešė į įmonės kasą. Įmonė išrašė vekselį ir toliau tęsė statybas. Pats UAB „JDC“ tuo metu buvo arba komercijos direktoriumi, arba generaliniu direktoriumi. Kai atėjo laikas grąžinti pinigus, leido T. M. laikinai pasaugoti, t.y. buvo laikinai suteikta nuosavybės teisė į pastatą, kurį statė ir kuris šiandien nėra baigtas. Yra dokumentacija, kaip buvo pastatas perleistas kaltinamajam. Vėliau pastatas tapo „Hansa“ lizingo nuosavybe.
Specialistė D. K. paaiškino, kad atliko tyrimą ir surašė specialisto išvadą. Buvo užduotas konkretus klausimas, susijęs su T. M. pajamomis, t.y., ar T. M. iki 2008 metų gruodžio mėnesio galėjo teisėtais būdais įsigyti 350000 Lt. Nustačiusi specialisto išvadoje surašė, kad T. M. turėjo tik ribotas galimybes įsigyti 350000 Lt ir suteikti bendrovei kreditą. Nurodė septynias pozicijas, dėl ko padarė tokią išvadą. Tyrimui pateikti dokumentai nerodė minėtų lėšų. Iš pateiktų dokumentų buvo matyti, kad kaltinamasis dirbo nuo jaunų dienų, tačiau jis dirbo su pertrūkiais. Dirbdamas kelis mėnesius per metus, T. M. neturėjo tokių darbo sąlygų, kad būtų galėjęs uždirbti 350000 Lt. Iš dokumentų matyti, kad kaltinamasis yra paėmęs ne vieną paskolą, kurias atiduoda sunkiai, padedamas motinos R. M. ir pusbrolių. Tokių sutarčių, pagal kurias T. M. iš fizinių asmenų gavo paskolas, nematė ir jų nevertino. Jei tyrimo metu būtų turėjusi paskolų suteikimo dokumentus, būtų juos vertinusi. Dokumentai vertinami, jei jie turi pagrįstą juridinę reikšmę. T. M. buvo suteikta galimybė pateikti visus dokumentus, kad galėtų pagrįsti savo pajamas, tačiau kaltinamasis to nepadarė. Vadinasi, jis ir neturėjo kuo pagrįsti tos pinigų sumos. Tyrimui pateiktų dokumentų išvadai pateikti pakako ir buvo atsakyta į užduotą klausimą.
Specialistė E. G. paaiškino, kad dirba mokesčių inspekcijoje. Viskas prasidėjo nuo mokestinio tyrimo. Reikėjo įsitikinti, ar T. M. galėjo buvusiam UAB „JDC“ paskolinti 350000 Lt. Kaltinamojo buvo paprašyta pateikti dokumentus. Pagal mokesčių administravimo įstatymą, jei atliekamas mokestinis patikrinimas, tikrinamojo asmens pareiga yra pateikti visus dokumentus, susijusius su gaunamomis pajamomis ir išlaidomis. T. M. parašė, jog bendrovei suteikė 350000 Lt, kad 50000 Lt jis susitaupė, o likusius 300000 Lt pasiskolino iš fizinių asmenų, ir, kad dokumentų, patvirtinančių apie pasiskolinimą iš fizinių asmenų, neturi. Peržiūrėjusi, kiek kaltinamasis dirbo ir kiek turėjo pajamų, sudarė suvestinę. Pajamos buvo menkos, net neužteko grąžinti paskoloms, todėl ir perėjo į patikrinimą. Paskui paaiškėjo, kad ir FNTT rašo specialisto išvadą. Paprašė tos išvados ir apklausos protokolų. Iš apklausos protokolų matėsi, kad T. M. parodymai skiriasi. Mokestinio tyrimo pabaigoje T. M. dar pateikė porą sutarčių, kad pasiskolino pinigus iš dviejų užsienio piliečių. Iš pradžių T. M. pateiktos sutartys buvo tik su spausdintais tekstais, bet nebuvo jokių rankraštinių įrašų. Sutartys buvo sudarytos anglų kalba. Pati paprašė minėtas sutartis išversti bei identifikuoti ir tų sutarčių neėmė. Vėliau kaltinamasis vėl atnešė tas pačias atspausdintas sutartis, tik ranka dar buvo prirašytos tų užsienio piliečių pavardės ir adresai. Buvo prierašas, kad vienas piliečių gyvena Liuksemburge, kitas–Andoroje. Viena sutartimi buvo skolinama 32000 eurų su 600 eurų palūkanomis, kita sutartimi–55000 eurų su 1000 eurų palūkanomis. Iš viso gaunasi 1600 eurų palūkanų. Grąžinimas nebuvo numatytas. Jei žmogus gauna paskolą, yra pildomos deklaracijos. T. M. privalėjo deklaruoti paskolos sumą. Tačiau kaltinamasis deklaracijų visai nepateikė. Kadangi pinigai buvo skolinti eurais, T. M. paprašė pateikti pinigų keitimo dokumentus, nes į UAB (duomenys neskelbtini) jau buvo įnešti litai. T. M. šių dokumentų nepateikė. Jei banke keičiama valiuta, tai išduodamas valiutos keitimo dokumentas. Muitinės departamentui pateikė paklausimą dėl Andoros piliečio. Gavo atsakymą, kad gryni pinigai į Lietuvą įvežti nebuvo. Patikrinimo metu užklausė ir Liuksemburgą dėl skolinimų ir gavo atsakymą, kad jokių duomenų apie tokį asmenį neturi. Viską įvertinusi, padarė išvadą, kad tie pinigai nebuvo skolinti ir minėtas sutartis atmetė, kaip niekines. Sutartys su fiziniais asmenimis buvo sudarytos dar ir su palūkanomis, o kaltinamasis UAB „JDC“ skolino be palūkanų. Reiktų vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais. Vekselyje buvo parašyta, kad skolą už UAB „JDC“ grąžina R. R.. Tyrimą atliko 2012 metų pradžioje. Tyrimas buvo pradėtas 2011-12-27, baigtas 2012-01-30. Rašydama išvadą, ėmė ilgesnį laikotarpį, t.y. 2006-2010 m. ir nustatė, kad T. M. neužteko pajamų patirtoms išlaidoms pagrįsti. Patikrinimo aktas buvo apskųstas, Centrinė mokesčių inspekcija tą aktą patvirtino.
Iš byloje esančio Paprastojo neprotestuotino vekselio matyti, kad 2008-12-16 buvo surašytas vekselis, pagal kurį UAB „Jungtinis duonos centras“ iki 2009-06-16 privalo sumokėti 350000 Lt (b.l. 7, 123, t. 1).
Iš 2008-12-16 paskolos sutarties Nr. 2008/12/16/1 matyti, kad T. M. skolina UAB „Jungtinis duonos centras“ 350000 Lt. Paskolos grąžinimo terminas–2009 m. birželio 16 d. (b.l. 122, t. 1).
Iš 2008-12-16 kasos pajamų orderio JDC Nr. 0002178 matyti, kad bendrovėje užpajamuoti 350000 Lt, gauti iš T. M. (b.l. 124, t. 1).
Iš 2010-10-18 skolos padengimo sutarties matyti, kad R. R. kreditoriui T. M. grąžina 350000 Lt skolą (b.l. 126, t. 1).
Iš 2011-02-02 pinigų išmokėjimo kvito BLN Nr. 0558001 matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) išmoka T. M. 350000 Lt (b.l. 130, t. 1).
Iš 2011-08-29 specialisto išvados Nr. 5/5/-72 dėl T. M. pajamų tyrimo matyti, kad, tyrimo metu išnagrinėjus pateiktų dokumentų ir aplinkybių visumą, buvo nustatyta, jog T. M. laikotarpiu iki 2008-12-16, t.y. iki UAB ,,Jungtinis duonos centras“ kreditavimo dienos, neturėjo dokumentais pagrįstų finansinių galimybių realiai suteikti bendrovei 350000 Lt kreditą, nes:
1. T. M. iki tyrimo pabaigos nurodyto termino 2011-08-26 neįvykdė duoto pasižadėjimo ir tyrimui nepateikė 350000 Lt atsiradimo šaltinių bei grąžinimą pagrindžiančių dokumentų, kurie neabejotinai patvirtintų teisėtais ir realiais būdais įgytas ar su darbo santykiais uždirbtas bei faktiškai turėtas 350000 Lt pinigines lėšas. UAB ,,Jungtinis duonos centras“ 2008-12-16 įforminti T. M. vardu dokumentai–paprastasis neprotestuotinas vekselis ir kasos pajamų orderis neįrodo realaus paskolos suteikimo ir tokiu būdu gautų piniginių lėšų buvimo fakto bei neleidžia vienareikšmiškai pagrįsti T. M. nurodytą pinigų įsigijimo šaltinį.
2. T. M. turėti darbiniai santykiai su darbdaviais prasidėjo 2002-06-13 d., tačiau nebuvo ilgalaikiai. 2002, 2003, 2007 ir 2008 metais T. M. darbo stažas buvo pertraukiamas, nes T. M. 2002 m. dirbo 5 mėnesius, 2003 m.-11 mėnesių, 2007 m.-4 mėnesius, 2008 m.-6 mėnesius.
3. T. M. laikotarpiu nuo 2002-06-13 iki 2008-12-16 iš viso uždirbo 35188 Lt. T. M. 2002-2007 m. gautas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis neviršijo LRV nustatyto minimalaus darbo užmokesčio. Tik 2008 m. vasario–kovo mėnesiais ir spalio–gruodžio mėnesiais T. M., dirbusio UAB ,,Jungtinis duonos centras“ vidutinis mėnesinis darbo užmokestis buvo didesnis už LRV nustatytą minimalų 800 Lt darbo užmokestį: T. M. minėtu laikotarpiu vidutiniškai gavo nuo 974 Lt iki 1157 Lt. Nustatyta, kad T. M. 2003-2007 m. gautas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis nebuvo didesnis, nei vidutinės vartojimo piniginės ir natūrinės išlaidos mieste vienam namų ūkio nariui per mėnesį. Todėl galima teigti, kad T. M. darbinės pajamos neviršijo pragyvenimui skirtų vidutiniškų išlaidų ir jis negalėjo su darbo santykiais uždirbtomis pajamomis kredituoti UAB ,,Jungtinis duonos centras“ 350000 Lt suma.
4. T. M. iš 3 kredito įstaigų turėjo paėmęs ilgalaikes paskolas: 2004 metais–30000 Lt, 2005 metais–26000 Lt, kurias atidavinėjo iki 2008-12-16 (UAB ,,Jungtinis duonos centras“ kreditavimo datos). Šias paskolas T. M. padėjo grąžinti R. M. (motina) ir R. R. bei S. R. (pusbroliai). 2007 m. T. M. pasiėmė dar vieną 1998 Lt kreditą. Paskolų naudojimas ir apsunkintas grąžinimas, padedant motinai ir pusbroliams, rodo, kad T. M. neturėjo finansinių galimybių spręsti didesnius asmeninius poreikius.
5. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad UAB ,,Jungtinis duonos centras“ neįvykdė paprastajame neprotestuotiname vekselyje nurodytų sąlygų–grąžinti T. M. 350000 Lt iki 2009-06-16. Tačiau T. M., 2008-12-16 UAB ,,Jungtinis duonos centras“ įformintais dokumentais suteikęs 350000 Lt kreditą bendrovei, negalėjo nurodyti konkrečių priežasčių, kodėl nesikreipė dėl paskolos grąžinimo nei į bendrovę, nei į atitinkamas teisėtvarkos institucijas.
6. T. M. nedeklaravo VMI iki 2003 m. gruodžio 31 d. turėtų piniginių lėšų ir turto pagal LR Vienkartinio turto deklaravimo įstatymo (2003-12-18 Nr. IX-1910) 3 straipsnio 1 dalies 2-3 p. ir nuo 2004-01-01 (2009-12-31 dienai) pagal LR Gyventojų turto deklaravimo įstatymo (1996-05-16 Nr. I-1338) 2 straipsnio 1 dalies 26 p. ir 3 straipsnio 2 d., neatsižvelgiant į tai, kada tas turtas buvo įsigytas, ir deklaracijas VMI pateikti iki 2010 m. gegužės 3 dienos.
7. UAB ,,Jungtinio duonos centras“ kredito suteikimo 2008-12-16 dienai T. M. ilgalaikio ar trumpalaikio turto, transporto priemonės, registruotos savo vardu, neturėjo. T. M. neturėjo turto, kuris galėjo būti panaudotas, kredituojant UAB ,,Jungtinis duonos centras“.
Tyrimo metu nustatytų aplinkybių visuma leidžia teigti, kad UAB ,,Jungtinis duonos centras“ kreditavimo 2008-12-16 dienai T. M. realiai kredito įstaigose ar teisėtais būdais įgytų grynų pinigų 350000 Lt negalėjo turėti.
Pagal tyrimui pateiktus dokumentus ir T. M. parodymus apklausų protokoluose, vadovaujantis LR Mokesčių administravimo įstatymo (2004-04-13 Nr. IX-2112) 70 straipsnio nuostatomis, T. M. įsigytos 350000 Lt piniginės lėšos tyrimo metu pripažįstamos iš nenustatytų šaltinių gautomis pajamomis, nes T. M. tyrimui nepateikė pajamų kilmę pagrindžiančių dokumentų (b.l. 150-157, t. 1).
Iš Panevėžio AVMI patikrinimo akto Nr. PAR-8 dėl fizinio asmens T. M. mokestinio patikrinimo matyti, kad pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą (MAĮ 70 str.), taikant išlaidų metodą, tikrintas gyventojų pajamų mokestis už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2009-12-31, privalomojo sveikatos draudimo įmokos už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31, nustatyta, kad gyventojas pagal 2008 m. gruodžio 16 d. paskolos sutartį Nr. 2008/12/16/1 ir paprastąjį neprotestuotiną vekselį suteikė UAB „Jungtinis duonos centras“ (įmonės kodas 148100869) 350000 Lt neprocentinę paskolą. Paskolos grąžinimo terminas–2009 m. birželio 16 d.
Paprašius pateikti patirtoms išlaidoms pajamų šaltiniams pagrįsti dokumentus, gyventojas 2011-10-17 pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė: „...suteikiau paskolą UAB Jungtinis duonos centras-350000 Lt. Per savo gyvenimą iš darboviečių susitaupiau 50000 Lt, kitus-300000Lt pasiskolinau iš fizinių asmenų. Dokumentų, patvirtinančių pasiskolinimą iš fizinių asmenų, neturiu, asmenų vardų ir pavardžių nepamenu. Fiziniams asmenims skolą gražinau tuomet, kai man pinigus atidavė „Jungtinis duonos centras“. Viskas vyko grynais pinigais. Visus turimus dokumentus pateiksiu“. Mokestinio tyrimo metu gyventojui 2011-10-25 buvo duotas mokesčių administratoriaus nurodymas (FR0698) Nr. AN2-13-asmeniui pateikti paaiškinimus apie turto įsigijimo ir (ar) pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti. Gyventojas 2011-11-18 pateikė paaiškinimą (duoto nurodymo FR0698 priedą), kuriame laikotarpio pradžiai turimo turto ir piniginių lėšų nenurodė. Per nurodytą laikotarpi nurodė su darbo santykiais 2008 m. ir 2010 m. gautas pajamas (iš UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini)) viso 11163Lt, 2010-12-31 gautais UAB (duomenys neskelbtini) paskolą 78859Lt, iš T. D. gautą paskolą 32000 EUR ir iš A. A. gautą paskolą 55000 EUR. Prie pateikto paaiškinimo pateikė paskolų sutartis:
32000 EUR (110500 Lt) sumai sudarytą 2008-12-07 su T. D.. Sutartyje numatytos palūkanos 600 EUR (2072 Lt), paskolos grąžinimo terminas iki 2011-12-31, nurodytas sąskaitos numeris,
55000 EUR (189900 Lt) sumai, sudarytą 2008-12-07 su A. A.. Sutartyje numatytos palūkanos 1000 EUR (3450 Lt), paskolos grąžinimo terminas iki 2011-12-31, nurodytas sąskaitos numeris,
78858,66 Lt sumai, sudarytą su UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas 302462930) 2010-12-31. Numatytos metinės palūkanos pagal tarpbankines palūkanų normas. Paskola grąžinama dalimis iki 2011-12-31. Sutartį pasirašė paskolos davėjas ir paskolos gavėjas T. M..
Paskolų sutartys su T. D. ir A. A. surašytos anglų kalba. Sutartyse nenurodyti jokie duomenys apie šiuos asmenis. Sutarties su A. A. pabaigoje ranka papildomai užrašyta „Adresas: (duomenys neskelbtini). Sutarties su T. D. pabaigoje ranka papildomai užrašyta „Adresas: (duomenys neskelbtini)“. Gyventojas paaiškinime nurodė, kad pagal sudarytas paskolos sutartis su T. D. ir A. A. pinigus gavo Lietuvoje sutarčių sudarymo metu, jog pinigus gavo grynais, kad pinigai grąžinti grynais taip pat Lietuvoje. Dokumentų apie paskolų grąžinimą nepateikė.
Pagal UAB (duomenys neskelbtini) pateiktus už 2010 m. duomenis apie fiziniams asmenims suteiktas paskolas (FR0711A priedas) nustatyta, kad bendrovė suteikė gyventojui 78659Lt paskolą laikotarpiui 2010.12.31-2011.12.31.
2011-12-09 buvo išsiųstas Muitinės departamento prie LR FM Muitinės informacinių sistemų centrui raštas Nr. (36.3)-6-10631 dėl informacijos, ar A. A. laikotarpiu 2008.10.01- 2010.12.31 deklaravo įvežamas pinigų sumas, viršijančias 10000 EUR. 2011.12.15 gautas raštu Nr.(11.1)1S-2266 atsakymas, kuriame nurodyta, kad „...duomenų apie 2008-2011 metais Lietuvos piliečio T. M. ... ir... A. A. deklaruotus grynuosius pinigus ir prekes, neužfiksuota. ...“.
Pagal į mokestinio tyrimo metu išsiųstą paklausimą dėl informacijos apie T. D. paskolos suteikimą gyventojui 2012-01-20 gautas iš VMI prie LR FM atsakymas Nr. (25.8-09)-Rl-293, kuriame nurodyta „Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės mokesčių administratorius informavo, kad asmuo D. T. jiems nėra žinomas“ (b.l. 43-47, t. 2).
LR BK 189¹ str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas turėjo nuosavybės teise didesnės, negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo T. M. veikoje, visiškai įrodyta, jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 189¹ str. 1 d., nes T. M., žinodamas, turėdamas ir galėdamas žinoti, kad turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, po 2010-12-11 įstatymo XI-1199 įsigaliojimo turėjo nuosavybės teise didesnį, negu 500 MGL vertės turtą–350000 litų grynųjų pinigų, kuriuos, neturėdama teisėtų pajamų, įgijo 2011-02-02 pagal pinigų išmokėjimo kvitą, serija BLN Nr. 055001, iš UAB (duomenys neskelbtini) (į.k. 148100869, buvusi UAB „Jungtinis duonos centras“). Kaltinamasis T. M. nepateikė teismui jokių duomenų, kad minėti pinigai buvo gauti teisėtai. Teismas sprendžia, jog neteisėto praturtėjimo įstatymo norma nereikalauja, kad būtų įrodyta tokių pajamų kilmė, jų įgijimo būdas ir t.t. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, svarbu nustatyti, kad kaltinamasis žino, jog turto, kurio vertė didesnė, negu 500 MGL, jis negalėjo įgyti teisėtomis pajamomis.
Kaltinamojo T. M. parodymus, kad pinigus jis įgijo teisėtomis priemonėmis, t.y. dalį sutaupė iš darbo užmokesčio, nes dirbti pradėjo labai anksti, o gyvendamas su mama, galėjo taupyti, o kitą dalį pasiskolino iš užsienyje gyvenusių asmenų, teismas vertina kritiškai, kaip nenuoseklius, neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, t.y. kaip jo gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą. Tokią išvadą teismas daro, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis viso proceso metu, duodamas parodymus, buvo nenuoseklus. T. M. ikiteisminio tyrimo metu 2011-04-27 apklausiamas liudytoju parodė, kad dirba praktiškai nuo 16 metų, t.y. maždaug nuo 2000 metų. Iš pradžių dirbo paprastus darbus–kraudavo produkciją, žaliavas ir pan. Tokiu būdu, dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB „Jungtinis duonos centras“ susitaupė 350000 Lt grynaisiais pinigais. Kadangi beveik neturėjo jokių išlaidų ir gyveno kartu su mama, visi šie uždirbti pinigai buvo laikomi namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kaip grynieji pinigai, jis jų nebuvo nei įnešęs į banką ar kaip kitaip naudojęs. Nebuvo jų padėjęs jokiems terminuotiems ar neterminuotiems indėliams. Pusbroliai S. ir R. R. statė administracinį pastatą, adresu Savanorių a. 2A, Panevėžys. Kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis jis UAB „Jungtinis duonos centras“ paskolino savo asmeninius pinigus, t.y. 350000 Lt jau nebeatsimena, bet pasirodė perspektyvu uždirbti daugiau pinigų, jei juos investuotų į pastato, esančio Savanorių a. 2A, Panevėžyje, statybą. 350000 Lt grynais padavė R. R.. Kiek žino, tęsiant pastato statybas be lizingo finansavimo, lizingas pradėjo spausti UAB „Jungtinis duonos centras“ grąžinti UAB „Jungtinis duonos centras“ paskolintus pinigus. Su R. R. nusprendė, kad visas pastatas jam (T. M.) bus perrašytas, kaip skolos padengimas, o vėliau jis pastatą parduos rinkos kaina ir tokiu būdu užsitikrins savo investuotos dalies atsiėmimą ir galbūt dar kokį nedidelį uždarbį, o likusius pinigus panaudos skolai lizingo bendrovei grąžinti. Skolos padengimo sutartį su R. R. nusprendė įforminti notariškai ir 2009-10-19 tokia sutartis buvo sudaryta (b.l. 86-88, t. 2). 2011-08-24 liudytojo apklausos metu T. M. parodė, kad negali pasakyti, iš kur pas jį susidarė tokia pinigų suma. UAB „Jungtiniam duonos centras“ paskolintų 350000 Lt atsiradimo šaltinio nurodyti negali. Negali pateikti turėtų ir UAB „Jungtiniam duonos centras“ paskolintų 350000 Lt atsiradimą pagrindžiančių dokumentų, nes jų ir nebuvo. Supranta jam duodamą įpareigojimą pateikti šiuo metu atliekamam tyrimui 350000 Lt atsiradimą pagrindžiančius dokumentus, tačiau jo negali įvykdyti, negali nurodyti 350000 Lt atsiradimo šaltinio ir dokumentų, kurie pagrįstų šių pinigų atsiradimą, nes jų nėra ir nebuvo. Negali paaiškinti, kodėl nedeklaravo turimų pinigų ir taip pat negali paaiškinti, kodėl nedeklaravo UAB „Jungtinis duonos centras“ suteiktos paskolos. Pinigus iš UAB „Jungtinis duonos centras“ atgavo ir pinigai yra laikomi saugioje vietoje, kurios tyrimui nurodyti nenori (b.l. 89-92, t. 2). 2011-09-26 liudytojo apklausos metu T. M. savo poziciją dėl įgytų pinigų iš dalies pakeitė ir parodė, kad pagal 2008-12-16 neprotestuotiną paprastąjį vekselį UAB „Jungtiniam duonos centras“ paskolino 350000 Lt, kuriuos tuo metu realiai turėjo. Tuos pinigus buvo susitaupęs, dalį tų pinigų buvo pasiskolinęs iš fizinių asmenų, kurių nei vardų, nei pavardžių, nei pasiskolintų sumų dydžių nurodyti nenori. Skolinantis pinigus iš asmenų, kurių pavardžių ir vardų nurodyti nenori, jokios rašytinės sutartys nebuvo sudaromos. Jokių patvirtinančių dokumentų, iš kur 2008-12-16 turėjo 350000 Lt neturi ir jų pateikti negali, nes jokių dokumentų ir nebuvo (b.l. 99-100, t. 2). 2012-02-20 pirmosios įtariamojo apklausos metu T. M. parodymus duoti atsisakė (b.l. 104, t. 2), o 2012-03-12 įtariamojo apklausos metu parodė, kad 2008 metais spalio mėnesį važiavo į poilsinę kelionę į Egiptą. Vyko vienas. Poilsinės kelionės metu, būdamas Egipte, susipažino su asmenimis A. A. ir D. T.. Būnant ir bendraujant su jais, išsikalbėjo, kad jie verčiasi nekilnojamuoju turtu. R. ir S. R. tuo metu Panevėžyje statė pastatą Savanorių a. 2 A, ir jiems trūko lėšų pastato statybai užbaigti. Būdamas Egipte ir žinodamas pusbrolių problemą, kad jie neranda investuotojo, nusprendė pasišnekėti su A. A. ir D. T. apie galimybę pasiskolinti iš jų pinigų, kad galėtų investuoti į pusbrolių S. ir R. R. statomą pastatą. Išsiaiškino, kad A. A. ir D. T. yra verslo partneriai ir užsiima nekilnojamuoju turtu. Egipte išbuvo devynias ar dešimt dienų ir per tą laiką su naujaisiais pažįstamais sutarė, kad jie atvažiuos į Lietuvą apžiūrėti statomo objekto ir apsvarstys galimybę jam paskolinti pinigų. 2008 metų gruodžio mėnesio pradžioje A. A. ir D. T. atvyko į Lietuvą, į Panevėžį, ir, įvertinę perspektyvas, sutiko paskolinti prašomus pinigus. 2008-12-07 buvo sudaryta paskolos sutartis su D. T. dėl 32000 EUR paskolos, o su A. A. buvo sudaryta sutartis dėl 55000 EUR paskolos. Šiuos pinigus minėti asmenys, kaip suprato, gavo iš savo verslo partnerių Lietuvoje ir jiems jų nereikėjo vežtis iš kažkur toliau. Pinigus aš iš A. A. ir D. T. gavo litais, o ne eurais. Pinigus padavė prie statomo pastato statybos aikštelės. Paskolos sutartis jie jau buvo paruošę, jam tereikėjo jas tik pasirašyti. Pasirašius sutartis A. A. ir D. T. perdavė pinigus, kuriuos jis po to paskolino UAB „Jungtinis duonos centras“ su tikslu, kad jie bus investuoti į statomą pastatą, esantį Savanorių a. 2 A, Panevėžyje. Dėl nesutarimų su lizingu pastato statyba buvo neužbaigta ir 2011-02-02, pagal pinigų išmokėjimo kvitą, serija BLN Nr. 055001, iš UAB (duomenys neskelbtini) (buvusi UAB „Jungtinis duonos centras“) gavo 350000 Lt, kuriuos pagal 2008-12-16 paskolos sutartį Nr. 2008/12/16/1 buvo paskolinęs UAB „Jungtinis duonos centras“. Gavęs pinigus, juos atidavė A. A. ir D. T.. Pinigus jiems grąžino toje pačioje vietoje prie statomo pastato statybos aikštelės. Pinigus A. A. ir D. T. jis grąžino taip pat litais. A. A. ir D. T. kontaktinių duomenų neturi. Su jais bendraudavo telefonu, o šiuo metu jau nebeturi tos kortelės, kuria naudojosi tuo metu, todėl negali pasakyti, kokiais numeriais skambino. Taip pat negali pasakyti, kur A. A. ir D. T. buvo apsistoję, kokiu transportu jie buvo atvykę (b.l. 107-108, t. 2). Teisme kaltinamasis davė analogiškus parodymus. Tokius T. M. parodymus paneigia byloje apklaustų specialisčių parodymai bei rašytinė bylos medžiaga. Specialistė D. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad, atlikusi tyrimą, nustatė, jog T. M. turėjo tik ribotas galimybes įsigyti 350000 Lt ir suteikti bendrovei kreditą. Iš pateiktų dokumentų buvo matyti, kad kaltinamasis dirbo nuo jaunų dienų, tačiau jis dirbo su pertrūkiais. Dirbdamas kelis mėnesius per metus, T. M. neturėjo tokių darbo sąlygų, kad būtų galėjęs uždirbti 350000 Lt. Iš dokumentų matyti, kad kaltinamasis yra paėmęs ne vieną paskolą, kurias atiduoda sunkiai, padedamas motinos R. M. ir pusbrolių. Sutarčių, pagal kurias T. M. iš fizinių asmenų gavo paskolas, nematė ir jų nevertino. T. M. buvo suteikta galimybė pateikti visus dokumentus, kad galėtų pagrįsti savo pajamas, tačiau kaltinamasis to nepadarė. Vadinasi jis ir neturėjo kuo pagrįsti tos pinigų sumos. Iš 2011-08-29 specialisto išvados Nr. 5/5/-72 dėl T. M. pajamų tyrimo matyti, kad, tyrimo metu išnagrinėjus pateiktų dokumentų ir aplinkybių visumą, buvo nustatyta, jog T. M., laikotarpiu iki 2008-12-16, t.y. UAB ,,Jungtinis duonos centras“ kreditavimo dienos, neturėjo dokumentais pagrįstų finansinių galimybių realiai suteikti bendrovei 350000 Lt kreditą, nes: UAB ,,Jungtinis duonos centras“ 2008-12-16 įforminti T. M. vardu dokumentai–paprastasis neprotestuotinas vekselis ir kasos pajamų orderis neįrodo realaus paskolos suteikimo ir tokiu būdu gautų piniginių lėšų buvimo fakto ir neleidžia vienareikšmiškai pagrįsti T. M. nurodytą pinigų įsigijimo šaltinį; T. M. turėti darbiniai santykiai su darbdaviais prasidėjo 2002-06-13 d., tačiau nebuvo ilgalaikiai; T. M. laikotarpiu nuo 2002-06-13 iki 2008-12-16 iš viso uždirbo 35188 Lt. T. M. darbinės pajamos neviršijo pragyvenimui skirtų vidutiniškų išlaidų ir jis negalėjo su darbo santykiais uždirbtomis pajamomis kredituoti UAB ,,Jungtinis duonos centras“ 350000 Lt suma; T. M. iš 3 kredito įstaigų turėjo paėmęs ilgalaikes paskolas, kurias jam padėjo grąžinti R. M. (motina), ir R. R. bei S. R. (pusbroliai). 2007 m. T. M. pasiėmė dar vieną 1998 Lt kreditą. Paskolų naudojimas ir apsunkintas grąžinimas, padedant motinai ir pusbroliams, rodo, kad T. M. neturėjo finansinių galimybių spręsti didesnius asmeninius poreikius. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad UAB ,,Jungtinis duonos centras“ neįvykdė paprastajame neprotestuotiname vekselyje nurodytos sąlygos–grąžinti T. M. 350000 Lt iki 2009-06-16. Tačiau T. M., 2008-12-16 UAB ,,Jungtinis duonos centras“ įformintais dokumentais suteikęs 350000 Lt kreditą bendrovei, negalėjo nurodyti konkrečių priežasčių, kodėl nesikreipė dėl paskolos grąžinimo nei į bendrovę, nei į atitinkamas teisėtvarkos institucijas. T. M. nedeklaravo VMI iki 2003 m. gruodžio 31 d. turėtų piniginių lėšų ir turto. UAB ,,Jungtinio duonos centras“ kredito suteikimo 2008-12-16 dienai T. M. ilgalaikio ar trumpalaikio turto, transporto priemonės, registruotos savo vardu, neturėjo. T. M. neturėjo turto, kuris galėjo būti panaudotas, kredituojant UAB ,,Jungtinis duonos centras“. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus ir T. M. parodymus apklausų protokoluose, vadovaujantis LR Mokesčių administravimo įstatymo (2004-04-13 Nr. IX-2112) 70 straipsnio nuostatomis, T. M. įsigytos 350000 Lt piniginės lėšos tyrimo metu pripažįstamos iš nenustatytų šaltinių gautomis pajamomis, nes T. M. tyrimui nepateikė pajamų kilmę pagrindžiančių dokumentų (b.l. 150-157, t. 1). Teismo posėdžio metu specialistė E. G. paaiškino, kad reikėjo atlikti mokestinį patikrinimą, siekiant įsitikinti, ar T. M. galėjo buvusiam UAB „JDC“ paskolinti 350000 Lt. Kaltinamojo buvo paprašyta pateikti dokumentus. T. M. parašė, kad bendrovei suteikė 350000 Lt, kad 50000 Lt jis susitaupė, o likusius 300000 Lt pasiskolino iš fizinių asmenų, ir, kad dokumentų, patvirtinančių apie pasiskolinimą iš fizinių asmenų, neturi. Mokestinio tyrimo pabaigoje T. M. dar pateikė porą sutarčių, kad pasiskolino pinigus iš dviejų užsienio piliečių. Iš pradžių T. M. pateiktos sutartys buvo tik su spausdintais tekstais, bet nebuvo jokių rankraštinių įrašų. Sutartys buvo sudarytos anglų kalba. Pati paprašė minėtas sutartis išversti ir identifikuoti ir tų sutarčių neėmė. Tik paskui kaltinamasis vėl atnešė tas pačias atspausdintas sutartis, tik ranka dar buvo prirašytos tų užsienio piliečių pavardės ir adresai. Buvo prierašas, kad vienas piliečių gyvena Liuksemburge, kitas–Andoroje. Pirmąja sutartimi buvo skolinama 32000 eurų su 600 eurų palūkanomis, kita sutartimi–55000 eurų su 1000 eurų palūkanomis. Iš viso gaunasi 1600 eurų palūkanų. Grąžinimas nebuvo numatytas. Sutartys su fiziniais asmenimis buvo sudarytos dar ir su palūkanomis, o kaltinamasis UAB „JDC“ skolino be palūkanų. Reiktų vadovautis protingumo, teisingumo kriterijais. T. M. privalėjo deklaruoti paskolos sumą. Tačiau kaltinamasis deklaracijų visai neteikia. Kadangi pinigai buvo skolinti eurais, T. M. paprašė pateikti pinigų keitimo dokumentus, nes į UAB „Adreka“ jau buvo įnešti litai. T. M. šių dokumentų nepateikė. Be to, Muitinės departamentui pateikė paklausimą dėl Andoros piliečio. Gavo atsakymą, kad gryni pinigai į Lietuvą įvežti nebuvo. Patikrinimo metu užklausė ir Liuksemburgą dėl skolinimų ir gavo atsakymą, kad jokių duomenų apie tokį asmenį neturi. Viską įvertinusi, padarė išvadą, kad tie pinigai nebuvo skolinti ir minėtas sutartis atmetė, kaip niekines. Tokius specialistės E. G. parodymus patvirtina ir Panevėžio AVMI patikrinimo aktas Nr. PAR-8 dėl fizinio asmens T. M. mokestinio patikrinimo (b.l. 43-47, t. 2). Liudytojų S. R. ir R. R. parodymus, kad kaltinamasis pinigus pasiskolino iš užsienyje gyvenančių asmenų tam, kad galėtų paskolinti įmonei UAB „Jungtinis duonos centras“, teismas vertina kritiškai, kaip neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, t.y., kaip siekimą padėti savo pusbroliui–kaltinamajam T. M.–išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tokius liudytojų parodymus paneigia aukščiau aptarti specialisčių paaiškinimai bei rašytinė bylos medžiaga. Nustatyta, kad 2011-12-09 buvo išsiųstas Muitinės departamento prie LR FM Muitinės informacinių sistemų centrui raštas Nr. (36.3)-6-10631 dėl informacijos, ar A. A. laikotarpiu 2008.10.01-2010.12.31 deklaravo įvežamas pinigų sumas, viršijančias 10000 EUR. 2011.12.15 gautas raštu Nr.(11.1)1S-2266 atsakymas, kuriame nurodyta, kad „...duomenų apie 2008-2011 metais Lietuvos piliečio T. M. ... ir... A. A. deklaruotus grynuosius pinigus ir prekes, neužfiksuota. ...“. Pagal į mokestinio tyrimo metu išsiųstą paklausimą dėl informacijos apie T. D. paskolos suteikimą gyventojui 2012-01-20 gautas iš VMI prie LR FM atsakymas Nr. (25.8-09)-Rl-293, kuriame nurodyta „Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės mokesčių administratorius informavo, kad asmuo D. T. jiems nėra žinomas“ (b.l. 43-47, t. 2). Kaltinamasis T. M. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje negalėjo nieko konkretaus ir įtikinamo pasakyti apie užsienyje gyvenančius asmenis, su kuriais tariamai sudarė paskolų sutartis, kas, atsižvelgiant į protingumo kriterijus bei sutarčių sumas, yra nebūdinga, sudarant tokio pobūdžio sutartis. Be to, kaltinamasis negalėjo teismui paaiškinti, ir kur šiuo metu yra pinigai-350000 Lt, kuriuos jam, kaip skolą, grąžino UAB (duomenys neskelbtini) (į.k. 148100869, buvusi UAB „Jungtinis duonos centras“).
Taigi ištyręs byloje esančius įrodymus, sugretinęs juos tarpusavyje, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis T. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 189¹ str. 1 d., nes įsigaliojus šiai įstatymo normai, jis turėjo nuosavybės teise didesnės, negu 500 MGL vertės turto, žinodamas, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Žinojimas pasireiškė tuo, kad kaltinamasis neturėjo teisėtų pajamų didesnės, negu 500 MGL vertės turto įsigijimui. Kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai.
Kaltinamojo T. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.
Skirdamas bausmę kaltinamajam T. M., teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį–kaltinamasis padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie apysunkių nusikaltimų (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 4 d.). Veika tyčinė, baigta. Teismas taip pat atsižvelgia į veikos padarymo būdą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į kaltinamojo asmenybę–T. M. neteistas, dirba, į psichikos ir priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas, todėl, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, bei atsižvelgiant į LR BK 61 straipsnio nuostatas, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirtis gali būti įgyvendinta, kaltinamajam paskyrus švelniausią bausmės rūšį–baudą, savo dydžiu mažesnę, nei šios bausmės rūšies už apysunkius nusikaltimus, vidurkis.
Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog T. M. nuosavybės teise turėjo 350000 Lt grynais pinigais, žinodamas, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad kaltinamasis minėtą pinigų sumą įgijo iš nenustatytų šaltinių, todėl turi būti konfiskuota kaltinamajam priklausančio turto už 350000 Lt pinigų suma.
Vadovaujantis LR BPK 103 straipsniu, 105 straipsniu, iš kaltinamojo priteistinos 44 Lt proceso išlaidos valstybei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir LR BPK 91-96, 103, 109-115, 273, 291, 297-303, 305–309 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
T. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 189¹ str. 1 d., ir nubausti 100 MGL (13000) Lt dydžio bauda, kurią sumokėti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę–rašytinį pasižadėjimą neišvykti–panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.
Vadovaujantis LR BK 72 str. 2 d., 3 d., konfiskuoti T. M. nuosavybės teise priklausantį turtą už 350000 Lt sumą.
Išieškoti iš T. M. 44 Lt proceso išlaidų į valstybės pajamas.
Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos galima skųsti Panevėžio apygardos teismui per šį teismą.