- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-05
- Bylos Nr.
- e2A-166-227/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00454-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zina Mickevičiūtė, Birutė Jonaitienė, Margarita Dzelzienė
- Ieškovas
- M. B. P.
- Atsakovas
- S. P.
- Trečiasis asmuo
- G. A. L.
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. e2A-166-227/2019
Artūras Dilys Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00454-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos:
2019 m. vasario 5 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Margaritos Dzelzienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Zinos Mickevičiūtės, Birutės Jonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės M. B. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6558-762/2018 pagal ieškovės M. B. P. ieškinį dėl žalos atlyginimo, atsakovė S. P., tretysis asmuo – G. A. L.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1.179,24 Eur turtinę žalą ir 2.000 Eur neturtinę žalą, atsiradusią dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, bei visas bylos vedimo išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jos (duomenys neskelbtini) metais miręs sutuoktinis V. P. palaidotas kapavietėje, esančioje Rokiškio miesto kapinėse, adresu (duomenys neskelbtini). Ši kapavietė priskirta jai. 2017 metais prieš Vėlines ieškovė nuvykusi prie vyro kapo pamatė, kad kapavietė pasikeitusi, nebėra paminklo ir jo pamato, vietoj jo stovi kitas paminklas, nėra kapo tvorelės. Ieškovė su pareiškimu dėl vagystės kreipėsi į policiją nurodydama, kad tai galėjo padaryti Rokiškio mieste gyvenanti atsakovė. Policijai S. P. paaiškino, kad jos mama L. yra V. P. (M. B. P. vyro) sesuo, tame pačiame kape yra taip pat palaidotas V. P. sūnus iš pirmos santuokos, o ji su mama lanko minėtąjį kapą, 2016 metais S. P. mama L. už savo pinigus užsakė du naujus paminklus, mirusiems A. ir V. P.. Ieškovė pati rūpinosi savo velionio vyro kapu, ji nedraudė vyro giminėms lankyti kapo, tačiau kategoriškai nesutiko, kad būtų pakeistas paminklas, kapą juosianti tvorelė, į ieškovę atsakovė nesikreipė ir nesitarė dėl kapo pertvarkymo, savavališkai nugriovė kapavietėje buvusį paminklą ir jo pamatą, nugriovė tvorą ir kapavietę pertvarkė neatsiklaususi ieškovės ir negavusi jos sutikimo. Atsakovė, savavališkai nugriovusi ant ieškovės vyro kapo buvusį paminklą, pamatą, tvorą, padarė ieškovei turtinę žalą, kurią ji vertina 1179,24 Eur. (paminklas kainavo 2000 Lt (579,24 Eur), tvorelė – 600 Eur), todėl ją privalo atlyginti. Atsižvelgiant į Rokiškio miesto seniūnijos seniūno A. K. 2018-05-08 rašte pateiktą informaciją, vienintelė kapavietės prižiūrėtoja ir tvarkytoja yra M. B. P., todėl tik ji gali priimti sprendimus dėl esminių kapavietės tvarkymo darbų, niekas be jos sutikimo negalėjo griauti paminklo ir statyti naujų.
3. Ieškovė dėl neteisėtų atsakovės veiksmų patyrė ir neturtinę žalą, kurią vertina 2000 Eur, nes buvo stipriai emociškai sukrėsta išvydusi, kad vyro kapavietė iš esmės pertvarkyta. Kapavietėje neradusi kapo, kapą juosiančios tvoros, pamato, ji pasijuto taip, lyg jos velionio vyro kapą būtų kas išniekinęs. Tokie savavališki atsakovės veiksmai sukėlė ieškovei neigiamus išgyvenimus, dėl kurių garbaus amžiaus ieškovė pajuto ir realų neigiamą poveikį sveikatai. Ieškovę pradėjo kamuoti galvos, širdies skausmai, sutriko miegas, teko vartoti vaistus, jos netenkina dabar kapavietėje esanti tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2018 m. spalio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės trečiajam asmeniui G. A. L. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. P. (V. P. sūnus), kuris buvo palaidotas Rokiškio miesto kapinėse esančiose Rokiškyje, (duomenys neskelbtini). Iš atsakovės paaiškinimų, nuotraukų nustatė, kad V. P. tėvai J. P. ir B. P. 1971 m. savo lėšomis pastatė paminklą savo anūkui A. P. ir kapavietę aptvėrė tvorele. 1996 m. mirus ieškovės sutuoktiniui V. P., jis buvo palaidotas šalia sūnaus toje pačioje kapavietėje. (duomenys neskelbtini) M. B. P. buvo išduotas leidimas ten laidoti V. P. ir ji paskirta atsakinga už kapavietės priežiūrą. Iš atsakovės paaiškinimų nustatė, kad prieš V. P. mirties metines 1997 m. ant to paties paminklo, kuris buvo pastatytas A. P., trečiojo asmens lėšomis buvo iškalti V. P. vardas, pavardė bei gimimo ir mirties data. Iš ieškovės paaiškinimų, nuotraukų nustatė, kad ji kapavietę aptvėrė nauja tvorele (nukelta nuo savo tėvų kapo), kadangi senoji nebetiko, buvo pastatytas senasis paminklinis akmuo. Kadangi paminklinis akmuo smego, todėl išliejo pamatą paminklui, o paminklinį akmenį perkėlė už tvorelės. Nustatė, kad apie 2000 metus paminklinis akmuo buvo iškeltas, o paminkle esanti A. P. fotonuotrauka buvo išdaužyta, užrašai ant paminklo užtušuoti markeriu, kapavietė netvarkyta apie 16 metų. Iš atsakovė paaiškinimų nustatė, kad 2016 m. vasaros pradžioje tretysis asmuo žodžiu sutarė su ieškove, kad ji, tvarkydama A. P. kapavietę, savo lėšomis kartu sutvarkys ir V. P. kapavietę, pastatys nedidelius atskirus paminklus. 2016 m. rugpjūčio mėnesį trečiojo asmens lėšomis buvo pastatyti du paminklai: A. P. ir V. P. bei ant kapavietės uždėta plokštė. Darbai kainavo apie 1700 Eur. Apie kapavietės sutvarkymo darbus tretysis asmuo telefonu informavo ieškovę, o po darbų atlikimo tretysis asmuo gavo telefonu pranešimą iš ieškovės, kad ji prieštarauja tokiam kapavietės pertvarkymui. Pažymėjo, kad atsakovės fotonuotraukoje užfiksuota ta pati kapavietė, kurioje pastatyti nauji paminkliniai akmenys A. P. ir V. P., ant kapo paguldyta nauja paminklinio akmens plokštė, kapą juosiančios tvorelės ir anksčiau stovėjusio paminklinio akmens nėra. Nustatė, kad senasis paminklinis akmuo sunaikintas, o kapą juosianti tvorelė (pasak atsakovės ir trečiojo asmens) ją išardžius palikta prie kapavietės ir apie tai informuota ieškovė, o po mėnesio tvorelės dalių nebebuvo rasta.
Šalies argumentai
6. Teismas vadovavosi nuostatomis, reglamentuojančiomis civilinės atsakomybės sąlygas, sprendė, ar sąlygos šiuo atveju yra nustatytos. Nors ieškovė ieškinyje, teismo posėdžio metu nurodė, kad kapavietę be jos sutikimo pertvarkė ir tuo žalą jai padarė atsakovė, tą teigė ir policijoje nurodžiusi, kad kapavietę pertvarkė galimai S. P., tačiau nenurodė kuo ji remiasi taip teigdama. Teismas vertino atsakovės paaiškinimus, kad jos mama seniai planavo sutvarkyti kapavietę, žvakidėje buvo radusi raštelį, raginantį susitvarkyti, mama skambino ieškovei ir sutarė, kad nesant galimybės sutvarkyti senojo paminklo ji užsakys ir iš savų lėšų pastatys naujus, t.y. trečiasis asmuo buvo kapo sutvarkymo iniciatorė, darė paminklų užsakymą, už juos sumokėjo pinigus, tuo tarpu atsakovė tik padėjo motinai prižiūrėti kapavietę. Taip pat vertino trečiojo asmens paaiškinimus, kad ji, matydama netvarkomą kapą (paminklinis akmuo buvo iškeltas už tvorelės ir apgadintas, fotonuotrauka sudaužyta), kelis kartus skambino ieškovei bei jos seseriai norėdama susitarti dėl kapo sutvarkymo, tačiau ieškovė su ja nenorėjo bendrauti. 2016 m. radusi prie kapo žvakidėje raštelį, kuriame ji buvo raginama sutvarkyti kapą, nusprendė taip ir padaryti. Trečiasis asmuo, negalėdama susisiekti su ieškove skambino jos seseriai L. ir jai sakė apie norą sutvarkyti kapą, ši neprieštaravusi, tik pageidavusi, kad paminklai turi būti du. Tada trečiasis asmuo nusprendė sutvarkyti kapavietę, sutarė su meistrais, kad šie padarys du atskirus paminklus, ant žemės paguldys paminklinį akmenį. Kadangi pertvarkant kapavietę tvorelė nebebuvo reikalinga, todėl ji buvo nukelta ir palikta prie kapavietės, o ieškovė informuota apie tai, kad ji galinti pasiimti tvorelę. Trečiasis asmuo nurodė, kad jos dukra pasirūpino tik darbų atlikimo priežiūra, o už kapo pertvarkymo darbus iš savo lėšų meistrams sumokėjo ji pati. Teismas sprendė, kad atsakovė veiksmų, susijusių su sprendimu pertvarkyti kapavietę nepriėmė, kapavietės savo iniciatyva nepertvarkė, už kapavietės pertvarkymo darbus neatlygino, taigi neatliko veiksmų, iš kurių ieškovė kildina žalos atsiradimą, susijusią su kapavietės pertvarkymu. Todėl nenustačius atsakovės veiksmų, kurie sąlygojo galimai padarytą žalą ieškovei, negali būti sprendžiamas atsakovės civilinės atsakomybės klausimas, reikalavimas pareikštas netinkamam atsakovui. Pažymėjo, kad ieškinyje, atsiliepimuose buvo nurodoma, jog dėl kapavietės pertvarkymo tarėsi, kapavietės pertvarkymo darbus inicijavo, užsakė ir už juos sumokėjo G. A. L., tačiau teismui parengiamajame teismo posėdyje ieškovei bei jos atstovui pasiūlius į bylą atsakovu įtraukti ir G. A. L., ieškovė (jos atstovas) laikėsi principinės pozicijos, kad atsakovu byloje turi būti tik S. P.. Kadangi tretysis asmuo už advokato pagalbą sumokėjo 500 Eur, šias išlaidas teismas priteisė iš ieškovės, kurios ieškinio netenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovė M. B. P. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. spalio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
8. Nurodo, jog teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė nenurodė, kuo remiantis ji teigianti, jog žalą jai padarė atsakovė. Ieškovė ieškinyje, teisme nurodė, kad pareiškimu kreipėsi į policiją dėl vagystės ir kad tai galėjusi padaryti atsakovė, ieškovė būtent S. P. nurodė kaip atsakovę, nes ji tvarkydavo kapus. Mano, kad ji savavališkai, be ieškovės sutikimo nugriovė paminklą, jo pamatą, tvorą ir kapavietę pertvarkė. 2018-01-15 nutarime nurodyta, kad S. P. per apklausą teigė lankanti kapą, nurodė, jog 2016 m. jos mama už savo pinigus užsakė du naujus paminklus. Nesutinka su teismu, kad atsakovė veiksmų, susijusių su sprendimu pertvarkyti kapavietę, nepriėmė, kapavietės savo iniciatyva nepertvarkė, už pertvarkymo darbus neatlygino, neatliko veiksmų, iš kurių ieškovė kildina žalos atsiradimą. Tokia išvada nelogiška, pati atsakovė nurodė kapą lankanti, o kapavietė buvo akivaizdžiai pertvarkyta. Mano, kad faktas, jog atsakovė pertvarkė kapą yra akivaizdus vertinant objektyvias aplinkybes, trečiasis asmuo yra garbaus amžiaus, taigi kapavietės pertvarkymo darbus organizuoti, meistrų ieškoti, darbus prižiūrėti galėjo tik atsakovė. Iš atsakovės, trečiojo asmens paaiškinimų akivaizdu, kad atsakovė rūpinosi kapaviete, ne tik ją lankė, bet ir organizavo, atliko pertvarkymo darbus. Trečiasis asmuo nurodė, kad atsakovė prižiūrėjo darbus, o ji juos finansavusi. Atsakovė nurodydama, kad kapavietę prižiūrėjo ir tvarkė, neįrodė, kad ne ji organizavo kapavietės pertvarkymo darbus.
9. Teismas bylą išnagrinėjo šališkai, ignoruodamas ieškovės ir liudytojos L. L. V. (kurią teismas netgi pašalino iš posėdžio) parodymus. Teismas net nepasisako sprendime apie šios liudytojos duotus paaiškinimus dėl reikšmingų bylai aplinkybių, ši liudytoja teisme patvirtino ieškovės paaiškinimus. Teismas neužkirto kelio proceso vilkinimui, kai atsakovė prašė iškviesti E. K., turėjusią paliudyti byloje, dėl to kelis kartus teko atidėti bylos nagrinėjimą, o atsakovė liudytojos taip ir neišsikvietė. Mano, kad atsakovė nujautė, kad teismas nesirems asocialaus asmens parodymais, dėl to ir persigalvojo, tokiu būdu piktnaudžiavo procesu, o teismas, būdamas šališkas, tam neužkirto kelio, ieškovė turėjo kelis kartus vykti į Rokiškį. Teismas neatliko savo pareigos vykdyti teisingumą, nebeanalizavo kitų civilinės atsakomybės elementų, nevertino, kad dėl neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė turtinę, neturtinę žalą. Atsakovė neturėjo teisės ieškovės velionio vyro kapavietės pertvarkyti, nes ieškovė yra atsakinga už kapavietės priežiūrą.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė S. P. prašo skundo netenkinti.
11. Nurodo, kad atsakovė neatliko jokių draudžiamų (neteisėtų) veiksmų, taip pat nepažeidė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Byloje nėra ginčo, kad kapavietė buvo pertvarkyta, tačiau atsakovė jokių veiksmų, susijusių su sprendimu pertvarkyti kapavietę nepriėmė, kapavietės savo iniciatyva nepertvarkė, už kapavietės pertvarkymo darbus neatlygino, taigi neatliko veiksmų iš kurių ieškovė kildina žalos atsiradimą, susijusią su kapavietės pertvarkymu. Tokių aplinkybių ieškovė neįrodė. Kokius konkrečiai veiksmus atliko atsakovė, pertvarkant kapavietę, nei ieškinyje nei teismo posėdžio metu, nei apeliaciniame skunde apeliantė nenurodė. Kapų lankymas ir priežiūra niekaip negali būti laikoma neteisėtais atsakovės veiksmais, iš kurių galėtų atsirasti ieškovės reikalaujama žala. Teismas, įvertinęs visus įrodymus ir nustatęs, kad atsakovė neatliko veiksmų, kurie galimai sąlygojo žalos ieškovei susidarymą, pagrįstai ir teisėtai nebeanalizavo kitų civilinės atsakomybės elementų, kaip neturinčių reikšmės nagrinėjamos bylos rezultatui.
12. Nesutinka, kad bylą teismas išnagrinėjo šališkai. Jau parengiamajame teismo posėdyje teismas ieškovei bei jos atstovui pasiūlė į bylą atsakovu įtraukti ir G. A. L., tačiau ieškovė (jos atstovas) laikėsi principinės pozicijos, kad atsakovu byloje turi būti tik S. P.. Į bylą trečiuoju asmeniu buvo įtraukta ir G. A. L., kuri pateikė atsiliepimą, tačiau ieškovė ir po to savo pozicijos nepakeitė. Dėl to nėra jokio pagrindo pripažinti, kad bylą teismas išnagrinėjo šališkai, ignoruodamas ar apribodamas ieškovės teisę vienokiu ar kitokiu būdu pasirinkti tinkamą atsakovą jau žinant šalių poziciją ir pan., ir tai lėmė priimamą sprendimą. Negalima teigti, kad dėl teismo nutarties, pakliuvusios į bylą per klaidą, E. K. galima vadinti asocialiu asmeniu ir netikėti jos parodymais, kaip tai įvardija apeliantė, be to, šios liudytojos parodymai atsakovės atžvilgiu nėra svarbūs (liudytoja girdėjo pokalbį tarp ieškovės ir trečiojo asmens), dėl to atsakovė ir atsisakė savo prašymo apklausti asmenį liudytoju.
Atsiliepimas
13. Trečiasis asmuo G. A. L. atsiliepimu į skundą, prašo jo netenkinti, priteisti iš ieškovės jos patirtas 300 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad kapaviečių sutvarkymo darbais rūpinosi trečiasis asmuo G. A. L. ir tik gavusi ieškovės pritarimą kapavietės pertvarkymui. Keistai atrodo ieškovės pozicija reikalauti neva tai jos patirtos žalos už kapavietės sutvarkymą, kurios ji net nėra patyrusi ir neįrodinėja jokiais rašytiniais įrodymais. Atsakovė jokių veiksmų, susijusių su sprendimu pertvarkyti kapavietę nepriėmė, kapavietės savo iniciatyva nepertvarkė, už kapavietės pertvarkymo darbus neatlygino. Tai, kad teismas priėmė ieškovei nepalankų sprendimą, neįrodo teisėjo šališkumo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. spalio 23 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
15. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybės ir išsamiai jų nebekartoja.
16. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji neįrodė, jog būtent atsakovė atliko neteisėtus veiksmus pertvarkydamas kapavietę, už kurios priežiūra yra atsakinga ieškovė. Skunde nurodo, kad atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygos egzistavimą patvirtina ieškovės paaiškinimai, policijos nutarime nurodytos aplinkybės, liudytojos L. L. V. parodymai, kurių teismas nevertino, atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimai.
17. Remiantis CPK 176, 185 straipsniais, teismas savo įsitikinimą, jog tam tikra su ginčo dalyku susijusi aplinkybė egzistuoja, privalo pagrįsti byloje esančiais įrodymais, už kurių pateikimą ir pakankamumą, remiantis CPK 12 straipsnyje įtvirtintu rungimosi principu, CPK 178 straipsniu bei konkretų teisinį santykį reglamentuojančiose normose įtvirtintomis įrodinėjimo pareigos paskirstymo prezumpcijomis, atsako įrodinėtina aplinkybe savo reikalavimą ar atsikirtimą grindžianti proceso šalis. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Tik teismui pripažinus įrodytomis faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas, ieškinys gali būti tenkinamas. Teismas, analizuodamas byloje leistinose įrodinėjimo priemonėse pateiktus duomenis, turi vertinti, ar jie pakankamai nuoseklūs, detalūs ir patikimi. Tokių duomenų patikimumą teismas patikrina kartu vertindamas visus byloje esančius įrodymus, t. y. pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu proceso metu įrodinėjamų aplinkybių, išnagrinėjimu, įvertina bendrą įrodymų visumą (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
18. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovė neįvykdė įrodinėjimo pareigos, nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių spręsti, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, kurie būtų susiję su žalos atsiradimu. Įstatymų leidėjas nustatė, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
19. Nors apeliantė teigia, kad būtent atsakovė pertvarkė kapavietę, tačiau byloje esantys įrodymai tokio teiginio nepatvirtina. Ieškovė laikosi pozicijos, kad būtent atsakovė organizavo kapavietės pertvarkymo darbus, samdė darbininkus, tačiau tokie jos teiginiai grindžiami tik prielaidomis. Ji pati nurodė, kad tik 2016 m. prieš Vėlines atvykusi prie kapo pamatė atliktus pertvarkymus, o teiginių, kad trečiasis asmuo telefonu ją informavo nieko nežinanti dėl pertvarkymo darbų ir liepė kreiptis į „jaunimą“, niekas nepatvirtino. Priešingai, apeliantei, bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo G. A. L. paaiškino, kad būtent ji, atsiklaususi pačios ieškovės nuomonės, organizavo kapavietės pertvarkymą, finansavo darbus, kadangi jai buvo gėda prieš visus pažįstamus bei miesto gyventojus dėl 16 metų nebaigiamo kapo, kuriame palaidotas jos sūnus ir anūkas, sutvarkymo. Ji patvirtino, kad atliekant kapavietės tvarkymo darbus, darant užsakymą jos vardu veikė dukra S. P. , kaip jos atstovė, tačiau būtent ji pati organizavo šį darbą ir jį finansavo. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos mama organizavo kapavietės tvarkymą: susitarė su ieškove dėl kapavietės pertvarkymo, mama sumokėjo už paminklus, plokštę, atliktus darbus ir užsakymuose nurodyta mama, kaip užsakovė, o ji (atsakovė) tik parodžiusi darbininkams kapą.
20. Pažymėtina, kad pagal CK 2.132-2.133 straipsnių nuostatas, asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, o sandoriai, sudaryti kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo teises ir pareigas. Todėl netgi įvertinus aplinkybes, jog atsakovė, mamos prašymu, padėjo organizuoti kapavietės pertvarkymą ir parodė darbininkams kapavietę, teismas neturi pagrindo išvadai, kad šiuos veiksmus ji atliko savo iniciatyva. Priešingai, byloje nustatyta, kad dėl kapavietės pertvarkymo tarėsi su ieškove, priėmė sprendimą savo lėšomis kapavietę pertvarkyti būtent atsakovės mama – trečiasis asmuo G. A. L., o dukra jai tik pagelbėjo vykdant užsakymą, veikė savo mamos interesais. Aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą, nenustatyta.
21. Pastebėtina, kad ir ieškovės pateiktame 2018-01-15 nutarime nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos, nurodyta, kad S. P. per apklausą teigė lankanti kapą, o 2016 m. jos mama už savo pinigus užsakė du naujus paminklus, skambino ieškovei ir tarėsi dėl paminklų užsakymo. Minėtame nutarime pateikiama išvada, kad kapu rūpinosi, t.y. statė paminklus, tvarkė jį atsakovė ir jos motina, kurios nurodė, kad tarp jų ir ieškovės vyko susitarimai dėl kapų tvarkymo, tačiau apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad nutarime pateikiama išvada vertintina drauge kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Tokia išvada darytina sekančiais motyvais.
22. Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatos skirtos pasitikėjimui Lietuvos Respublikos institucijų, Lietuvos valstybės įgaliotų asmenų išduotais dokumentais užtikrinti. Rašytinis įrodymas gali būti pripažintas oficialiu (lot. prima facie) tik esant tokioms sąlygoms: 1) jis turi būti išduotas valstybės ar savivaldybės institucijos ar kitų įstatyme išvardytų subjektų; 2) įstatyme nurodyti subjektai, išduodami oficialų dokumentą, neviršijo savo kompetencijos; 3) dokumentas atitinka teisės aktų nustatytus jo formos ir turinio reikalavimus; 4) jame pateikta informacija yra pakankama įrodinėjimo dalyką sudarančioms aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-690/2018).
23. Nagrinėjamu atveju nutarimas, kuriame, ieškovei kreipusis dėl tvorelės, paminklo, jo pamato dingimo, pateikiama išvada atsisakant pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną bei pasiūloma kreiptis dėl ginčo sprendimo civilinio proceso tvarka, negali būti kvalifikuojamas kaip oficialus rašytinis įrodymas, nes neatitinka pirmiau nurodytų sąlygų visumos, nėra pakankamai informatyvus šios bylos įrodinėjimo dalyko požiūriu. Be to, nutarimo rezoliucinė dalis neatitinka nutarimo aprašomojoje dalyje nurodytų atsakovės paaiškinimų. Dėl to šis įrodymas vertintinas kaip paprastas rašytinis įrodymas kartu su visais kitais įrodymais.
24. Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalies nuostatas jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
25. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl liudytojos L. L. V. parodymų vertinimo, su kuo apeliacinės instancijos teismas sutinka. Tačiau tuo pačiu teismas pažymi, kad ši liudytoja nenurodė jokių aplinkybių, leidžiančių spręsti, jog kapavietės pertvarkymo darbus būtų organizavusi ir atlikusi būtent atsakovė. Ši liudytoja nurodė aplinkybes apie šiuo metu dingusios tvorelės pastatymą, tai, kad ji šią tvorelę, kainavusią apie 600 Eur, bei kuri buvo pastatyta ant kito kapo, padovanojusi mirusiajam V. P., kad ji finansiškai padėjusi savo seseriai – ieškovei, atliekant pamato liejimo darbus, kad padovanojo V. P. dalį pinigų šiuo metu dingusio paminklo pirkimui, šių pinigų nereikalavo grąžinti, dariusi labdarą. Tačiau liudytoja jokių aplinkybių dėl pačių pertvarkymo darbų atlikimo, taip pat, kas juos atliko ar organizavo, kas reikšminga sprendžiant klausimą dėl atsakovės civilinės atsakomybės, neteisėtų veiksmų atlikimo, nenurodė. Ji atvykusi prie kapavietės su seserimi, jau pamatė sutvarkytą kapavietę. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamajame sprendime nenurodė minėtos liudytojos parodymų, kurie, kaip minėta, ginčo sprendimui jokios įtakos neturi, neduoda pagrindo išvadai, kad tai rodo pirmosios instancijos teismo šališkumą. Apeliantė nereiškė teisėjui nušalinimo ir nenurodė aplinkybių, leidžiančių spręsti egzistuojant teisėjo nušalinimo pagrindus (CPK 65-66 str.). Tai, kad ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, padarytomis išvadomis, nereiškia, kad teismas buvo šališkas.
26. Taip pat apeliantė teismo šališkumą sieja su proceso vilkinimu .t.y. kad teismas, būdamas šališkas, neužkirto kelio proceso vilkinimui, kai atsakovė prašė iškviesti E. K., turėjusią paliudyti byloje, dėl to kelis kartus teko atidėti bylos nagrinėjimą, o atsakovė liudytojos taip ir neišsikvietė.
27. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimas buvo atidėtas dėl šios liudytojos iškvietimo tik 1 kartą, be to, 2018 m. spalio 9 d. vykusiame teismo posėdyje, kuriame atsakovė nebepalaikė savo prašymo dėl liudytojos apklausos, prie bylos buvo pridėti ieškovės atstovo prieš posėdį pateikti nauji įrodymai – fotonuotraukos, kurių teismas nepriėmė ankstesniame posėdyje. Todėl negalima sutikti su apeliante, kad procesas buvo vilkinamas, be pagrindo posėdis atidėtas, be to, atidėjus bylos nagrinėjimą ieškovei buvo suteikta galimybė pateikti papildomus įrodymus savo reikalavimams pagrįsti.
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo bylos medžiagą, šalių pateiktus įrodymus, juos įvertino pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, todėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Savo išvadas padarė įvertinęs įrodymų visumą. Įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu nelaikytina tai, kad teismas įrodymus vertino ne taip, kaip juos vertina pati apeliantė. Byloje esantys įrodymai teismui leidžia pripažinti, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė būtų atlikusi kokius nors neteisėtus veiksmus, susijusius su kapavietės pertvarkymu. Todėl ieškovei neįrodžius, jog egzistuoja viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, teismas pagrįstai nebesvarstė klausimo dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo.
29. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, su kurio motyvais ir išvadomis teismas sutinka. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
30. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo iš ieškovės priteistinos trečiojo asmens apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios sudaro 300 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš M. B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.