Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 5 d. nutartimi Nr. A6.-954-859/2024, pradėjo administracinio nusižengimo teiseną dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje.

2. Ši administracinio nusižengimo teisena pradėta pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo bankrutuojančios MB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), buvusiam vadovui J. J. dėl to, kad jis, būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu nuo 2021 m. lapkričio 19 d. iki 2024 m. gegužės 10 d., žinodamas apie Bendrijos finansinę padėtį bei nevykdomus ir didėjančius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, laiku nepateikė pareiškimo teismui dėl Bendrijos bankroto bylos iškėlimo (nemokumo proceso inicijavimo), tuo pažeisdamas VMI teises.

3. VMI pateikė teismui 2024 m. liepos 11 d. raštą dėl informacijos pateikimo, kuriuo prašo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 10 d. nutartyje pateiktu išaiškinimu dėl administracinės atsakomybės taikymo pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą teismui. Nurodo, kad VMI nepalaiko savo 2024 m. gegužės 17 d. pareiškimo ir prašo bylą J. J. atžvilgiu nutraukti.

4. Į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 16 d. teismo posėdį neatvyko administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo – J. J., kaip ir VMI atstovas, kuris prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina.

5. ANK 120 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais.

6. ANK 120 straipsnio dispozicijoje ir kituose ANK straipsniuose nėra apibrėžti pagrindai ir sąlygos, kuriems esant atsakingas asmuo turi pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiam juridiniam asmeniui. Ši teisės norma yra blanketinė ir netiesiogiai nukreipia į kitus teisės aktus, reglamentuojančius kreditorių teises ir juridinių asmenų bankrotą (nemokumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT- 26- 719/2020, 2AT-2-303/2021), nagrinėjamu atveju – Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą (toliau – ir JANĮ).

7. Juridinio asmens nemokumas JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus (JANĮ 5 straipsnio 1 punktas). Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą; 4) vykdyti šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas pareigas (JANĮ 6 straipsnio 2 dalis). Nemokumo proceso inicijavimą, kai jį inicijuoja juridinis asmuo, reglamentuoja JANĮ 8 straipsnis, numatantis, jog: 1. Juridinio asmens vadovas ar likvidatorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą kreditoriams jų gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. <...>; 2. Pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, juridinis asmuo kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo. Pagal JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1–4 punktus, teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo: 1) termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos; 2) kreditoriaus ar juridinio asmens pranešimo apie inicijuojamą nemokumo procesą įteikimo, jeigu anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas; 3) likvidatoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą kreditoriams įteikimo; 4) kreditoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą juridiniam asmeniui įteikimo, jeigu antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai.

8. Sistemiškai aiškinant pirmiau aptartas JANĮ nuostatas, matyti, kad juridinio asmens nemokumo proceso inicijavimas suprantamas ne vien kaip nemokumo bylos iškėlimas teisme, bet kaip visuma veiksmų, kurie turi būti atliekami, siekiant iškelti nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylą teisme (įskaitant bankroto procesą ne teismo tvarka). Neatlikęs įstatyme įtvirtintos juridinio asmens nemokumo proceso ikiteisminės procedūros, juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo neturi teisės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos proceso pradėjimo. Taigi, teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo tam tikrų juridinių faktų atsiradimo momento.

9. Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra nustatoma visa jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Tik įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones.

10. Aptariamu atveju Bendrijai bankroto byla Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 2 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. eB2-1793-863/2024) iškelta nustačius, kad ji yra nemoki JANĮ 2 straipsnio 7 dalies prasme, nes MB „(duomenys neskelbtini)“ laiku negali vykdyti turtinių prievolių bei nėra gyvybinga – duomenų apie vykdomą ūkinę komercinę veiklą, leidžiančią įvykdyti prievoles ateityje, nenustatyta, t. y. tai nėra momentinio pobūdžio finansinės būklės pablogėjimas. Bendrija nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, turi įsiskolinimų valstybei, neturi apdraustųjų asmenų (nei vieno darbuotojo), duomenų kad Bendrijos finansinė padėtis galėtų pagerėti, taip pat nėra.

11. Nustatyta, kad J. J. vadovaujamai Bendrijai tapus nemokia, jis nevykdė JANĮ reikalavimų, neatliko jokių realių veiksmų įmonės mokumui atkurti, neinicijavo nemokumo proceso, t. y. neatliko veiksmų, kurie turėjo būti atliekami, siekiant iškelti bankroto bylą ir nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, jis elgėsi pasyviai. Visgi jo padaryta veika (neveikimas) dėl nemokumo proceso neinicijavimo neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, požymių.

12. Šiuo aspektu pastebėtina, kad pagal iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusias Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatas už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui bendrovių vadovai atsakė pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, o nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusios JANĮ nuostatos nukreipia į nemokumo procesą, kurio procedūrų nevykdymas nepatenka į ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinio nusižengimo sudėtį.

13. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. liepos 10 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-36-594/2024 išaiškinęs, jog JANĮ 5 straipsnio 1 punkto bei 6 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimai neatitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos – pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimo ar pavėluoto pateikimo teismui – sudėties objektyviųjų požymių, kadangi ANK 120 straipsnio 1 dalyje nėra nustatyta administracinė atsakomybė už nemokumo proceso neinicijavimą.

14. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą, teismas neturi pagrindo konstatuoti J. J. veikoje esant jam inkriminuoto ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena jo atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 565¹ straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, teismas

nutaria:

nutraukti administracinio nusižengimo teiseną J. J., nesant šio administracinio nusižengimo požymių, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.