Kauno apygardos teismo nuosprendis

Teisėjas Rimantas Grigas Teisminio proceso Nr.1-23-1-00043-2011-8;

2015 m. birželio 11 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Algirdo Remeikos ir Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Žanetai Misiūnienei, Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, nuteistajam J. Š., jo gynėjai advokatei Sonatai Žukauskienei, nukentėjusiajam A. K., jo atstovei advokatei Angelei Fominienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. Š. apeliacinį skundą dėl 2013 m. gruodžio 4 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo J. Š., pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Š. nuteistas už tai, kad 2011-01-19 apie 13.40 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), ne mažiau tris kartus su basliu sudavė nukentėjusiajam A. K. į galvos sritį, taip padarydamas odos nubrozdinimą dešiniajame žande, muštinę žaizdą dešinio smilkinkaulio speninėje srityje, dešinėje ausyje, trauminės kilmės dešinio klausos nervo uždegimą, galvos smegenų sukrėtimą. Dėl šių savo veiksmų padarė nukentėjusiajam A. K. sunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. Š. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis BPK 1 str. 1 d. nuostatomis, nuosprendis teisingas, tai yra teisėtas ir pagrįstas gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, ir kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas.

Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 str. 4 d.). Svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.

J. Š. buvo kaltinamas pagal BK 138 str. 1 d., už tai, kad nukentėjusiajam A. K. nesunkiai sutrikdė sveikatą. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, 2011 m. spalio 11 d. buvo priimta nutartis skirti pakartotinę komisijinę teismo medicininę ekspertizę. Remiantis ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), teismas sprendė, jog dėl dešinės ausies klausos susilpnėjimo A. K. prarado 25 procentus bendro darbingumo, o dėl klausos susilpnėjimo abiem ausimis – 40 procentų bendro darbingumo, kas atitiko sunkų sveikatos sutrikdymą. Tačiau nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ir siekiant pašalinti iškilusius neaiškumus, buvo atnaujintas įrodymų tyrimas ir nutarta skirti papildomą kompleksinę komisijinę teismo medicinos ekspertizę. Iš 2014 m. lapkričio 24 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad dėl dešinės ausies traumos, pablogėjus klausai šia ausimi A. K. prarado 25 procentus bendro darbingumo, o tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Būtina sąlyga nusikalstamai veikai pagal BK 135 str. 1 d. kvalifikuoti yra konstatavimas, kad asmeniui buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Sunkaus sveikatos sutrikdymo turinys, vadovaujantis BK 141 str. nuostata, yra apibrėžtas Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Taisyklės). Nusikaltimo, numatyto BK 135 str. 1 d., požymiai „sunkus sveikatos sutrikdymas“ yra medicininio pobūdžio, todėl pagal Taisyklių 2 p. sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą nustato teismo medicinos ekspertai, vadovaudamiesi šiomis taisyklėmis. Būtent tokią praktiką formuoja ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-185/2011, 2K-P-247/2009, 2K-480/2008).

Specialisto išvadoje Nr (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. K. po 2011-01-19 įvykio nustatyti sužalojimai: muštinės žaizdos dešiniame ausies kaušelyje ir už dešinės ausies, odos nubrozdinimai dešiniame žande, tai komplikavosi trauminio dešinės ausies garsą suvokiančios sistemos pakenkimu (klausos nervo uždegimu). Išvadoje taip pat pažymėta, kad kiek vėliau išsivystęs ir kairės ausies nervo uždegimas vertinamas kaip lydima netrauminės kilmės patologija ir neturinti priežastinio ryšio su nustatytais sužalojimais.

Tuo tarpu BK 138 str. 1 d. numatyta atsakomybė už nesunkų sveikatos sutrikdymą – tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 str. 1 d. nurodytų padarinių. Taisyklių, kuriomis privalu vadovauti ir kvalifikuojant veiką pagal BK 138 str. 1 d., 7 p. išdėstyta, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna šių taisyklių III skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str.)“ numatytų padarinių.

Remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2014 m. lapkričio 24 d. ekspertizės aktu, matyti, kad A. K. 2011-01-19 kairė ausis sužalota nebuvo. Nėra medicininių dokumentų, kurie patvirtintų, kad kairės ausies klausos nervo uždegimas būtų trauminės kilmės ir išsivystė dėl 2011-01-19 sužalojimų. Tuoj po 2011-01-19 traumos bei vėliau A. K. ausų būgnelių plyšimai nebuvo nustatyti. Objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti dešinės ar abiejų ausų būgnelio/ būgnelių randą/ randus palikusius trauminius pažeidimus, nėra, kadangi 2014-03-06 atlikta apžiūra nepatvirtino nei 2012 metais užfiksuoto dešinės ausies būgnelio randelio, nei 2013 metais aprašytų abiejų ausų būgnelių randinių pakitimų. Dėl dešinės ausies traumos, pablogėjus klausai šia ausimi, A. K. prarado 25 procentų bendro darbingumo, kas, kaip jau buvo minėta, atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Taigi, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo J. Š. prieš A. K. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikavus pagal BK 135 str. 1 d., baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas netinkamai, kadangi nukentėjusiajam nustatytas sužalojimas aiškiai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo laipsnį, todėl J. Š. veiksmai turėjo būti kvalifikuoti pagal BK 138 str. 1 d., kaip ir buvo nustatyta kaltinime.

Byloje nekyla ginčo dėl to, kad sužalojimą nukentėjusiajam J. Š. padarė tyčiniais veiksmais. J. Š. neneigė padaręs inkriminuotus nusikalstamus veiksmus. Pirmosios instancijos teismas taip pat nesuabejojo kaltinamojo kalte ir jo veiksmų tyčia, ja neturi pagrindo abejoti ir apeliacinės instancijos teismas, todėl plačiau šiuo klausimu nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismas ištaiso pirmosios instancijos teismo padarytą klaidą kvalifikuojant J. Š. veiksmus dėl A. K. sužalojimo ir J. Š. veiką kvalifikuoja pagal BK 138 str. 1 d., kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kadangi J. Š. ir buvo pareikštas kaltinimas būtent pagal šį straipsnį, baudžiamoji byla teisiamajam posėdžiui perduota ir pirmosios instancijos teisme nagrinėta dėl šio kaltinimo, be to, veika perkvalifikuojama pagal švelnesnį BK straipsnį numatantį švelnesnę bausmę, todėl toks J. Š. veikos perkvalifikavimas nesuvaržo jo teisių į gynybą, nes jis turėjo pakankamai procesinių priemonių gintis.

Perkvalifikavus nuteistojo nusikalstamą veiką pagal BK 138 str. 1 d. keistina ir jam paskirta bausmė.

Skiriant bausmes teismas privalo atsižvelgti į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str. 1 ir 2 d., bei į BK 41 str. išdėstytus bausmės tikslus. Už BK 138 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis bausmės skyrimui reikšmingomis aplinkybėmis, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, padaryta nusikalstama veika yra smurtinio pobūdžio, J. Š. darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Nuteistasis yra neįgalus, jam nustatytas specialiųjų poreikių lygis. Atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant J. Š. įstatymo sankcijoje nustatyto dydžio bausmę – laisvės apribojimą, paskiriant teismo įpareigojimus, vadovaujantis BK 48 str. nuostatomis.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, J. Š. pateikė prašymą dėl laidavimo.

Pagal BK 40 str. 1 d. nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu egzistuoja BK 40 str. 2 d. numatytos sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, padaręs nusikalstamą veiką, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindas manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik šių sąlygų visuma sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje pagrindo atleisti J. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nėra, kadangi nėra BK 40 str. 2 d. nurodytų sąlygų visumos, t. y. visiško savo kaltės pripažinimo ir gailėjimosi padarius nusikalstamą veiką (BK 40 str. 2 d. 2 p.).

Byloje nustatyta, kad tiek kaltinamajame akte, tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad J. Š. smogė tris kartus pagaliu nukentėjusiajam į galvą, į dešinę jos pusę ir padarė nustatytą sužalojimą. Visose trijose išvadose kategoriškai pasisakoma, kad toks sužalojimas, kuris padarytas A. K., nebūdingas griuvimui ir atsitrenkiant galva į kokius nors daiktus. Ekspertizės išvadoje nustatytos aplinkybės paneigia J. Š. paaiškinimą, jog A. K. sužalojimus patyrė griūdamas. Taigi negalima, teigti, kad J. Š. prisipažino padaręs jam inkriminuotą veiką. Šiuo atveju nėra įvykdyta BK 40 str. 2 d. 2 p. nustatyta atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą būtina sąlyga – visiškas kaltės pripažinimas ir gailėjimasis padarius nusikalstamą veiką. Nesant vienos iš būtinų sąlygų (BK 40 str. 2 d. 2 p.), nėra pagrindo svarstyti J. Š. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimo. Pažymėtina ir tai, kad J. Š. nenurodė, kokiu būdu žalos atlyginimas būtų užtikrintas.

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2 t., b. l. 179), kurioje nurodyta, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos J. Š., išlaidas sudaro 11,58 Eur (kas atitiko 40 Lt), BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinį skundą baudžiamojoje byloje padavė nuteistasis J. Š.. Išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš nuteistojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamųjų galimybes pasinaudoti šia teise, garantuojama tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, išlaidos už antrinę teisinę pagalbą suteiktą nuteistajam J. Š. nepriteisiamos.

Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip atstovas, paslaugoms apmokėti. Baudžiamojoje byloje pateikta pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 24), kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos A. K. sudaro 46,32 Eur. Šios išlaidos byloje pripažintinos proceso išlaidomis ir valstybei priteistinos iš kaltinamojo.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalis civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos baudžiamojo proceso normoms neprieštaraujančios civilinio proceso normos. Pagal šią normą, sprendžiant civilinio ieškinio klausimus, taikomos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, bet ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos, neprieštaraujančios BPK.

Nukentėjusysis A. K. pateikė 330,03 Eur (kas atitiko 1139,54 Lt) ieškinį dėl turtinės žalos (laidojimo išlaidų) atlyginimo ir 7240,50 Eur (kas atitiko 25000 Lt) ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Skundžiamu nuosprendžiu teismas civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir iš nuteistojo J. Š. priteisė 330,03 Eur (kas atitiko 1139,54 Lt) turtinės žalos ir 4344,30 Eur (kas atitiko 15000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo A. K. naudai.

Kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais motyvais dėl turtinės žalos dydžio. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad A. K. patirta turtinė žala atsirado dėl tyčinių, neteisėtų kaltinamojo veiksmų. J. Š. nusikalstama veika tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su civilinio ieškovo patirta turtine žala. Kaip teisingai pažymėta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, nukentėjusysis aiškiai išdėstė pinigų sumas, argumentavo, kodėl būtent tokios sumos yra nurodytos, kiek galėjo, pateikį turimus kvitus, patvirtinančius turėtas išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, neturtinės žalos dydis priteistas nukentėjusiajam, nemažintinas.

Nukentėjusiojo A. K. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas. Nustatant patirtos neturtinės žalos dydį teismas turi atsižvelgti į žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Pagal teismų praktiką, nukentėjusiesiems iš kaltininko, kuris padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 145 iki 7240 Eur neturtinė žala (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2010; Nr. 2K-182/2011; Nr. 2K-278/2011; Nr. 2K-15/2013; Nr. 2K-5/2014; Nr. 2K-68/2014; Nr. 2K-300/2014). Kaltinamojo įvykdyta nusikalstama veika yra tyčinė. Nukentėjusysis dėl prieš jį pavartoto smurto patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, reputacijos pablogėjimą, nukentėjo A. K. darbinė veikla, jis buvo priverstas gydymosi laikotarpiu nedirbti. Nukentėjusiojo įvardyti patirti negatyvūs reiškiniai ir pojūčiai teismui nekelia abejonių ir atitinka CK 6.250 str. 1 d. reglamentuotą neturtinės žalos turinį.

Teismas atsižvelgdamas į J. Š. padarytos nusikalstamos veikos padarinius,į nukentėjusiojo patirtų išgyvenimų mąstą, jo fizinę sveikatos būklę ir įvertinęs visas šias bei bylos aplinkybes, bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertina A. K. padarytą neturtinę žalą ir ją mažina iki 2200 eurų.

Įvertinusi visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tačiau vertindamas nuteistojo J. Š. nusikalstamus veiksmus kvalifikuojančias aplinkybes netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, ir tai lėmė netinkamą baudžiamosios veikos kvalifikavimą ir neteisingos bausmės paskyrimą, todėl nuosprendis keičiamas, nuteistojo J. Š. nusikalstama veika perkvalifikuojama iš BK 135 str. 1 d. į BK 138 str. 1 d., atitinkamai pakeičiama bausmė (BPK 328 str. 1 p. ir 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p.,

nusprendė:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nuosprendį pakeisti.

J. Š. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 135 str. 1 d., perkvalifikuoti į BK 138 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams, uždraudžiant be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą ir per paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. K. pateikto civilinio ieškinio sumą dėl neturtinės žalos sumažinti. Priteisti iš J. Š. 2200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Valstybės naudai iš J. Š. priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurios sudaro 46,32 Eur.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo.