Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorams Renaldui Budriui, Jurgai Klimčukienei, Helvijui Keturakiui, kaltinamiesiems E. N., D. R., gynėjams advokatams Anatolij Šichovcov, Algirdui Zakrasui, nukentėjusiesiems D. M., H. M., K. M., M. J., V. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Raseinių r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis A. A. ūkyje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2008 m. rugsėjo 29 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) 2011 m. gruodžio 09 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį 20 parų arešto bausme;

3) 2013 m. liepos 30 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį 25 parų arešto bausme, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymu;

D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Tauragėje, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, 11 klasių išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), teista –2012 m. rugpjūčio 27 d. Tauragės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda, teistumas neišnykęs,

kaltinama nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. N. ir D. R., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, 2011-10-15, apie 22 val., veikdami bendrininkų grupėje kartu su kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, įsibrovę į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvę, kur E. N. tyčia metaliniu strypu ne mažiau dviejų kartų trenkė V. K. per galvą, taip sukeldamas nukentėjusiajam V. K. fizinį skausmą, po to, E. N., tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, ne mažiau kaip vieną kartą metaliniu strypu trenkė M. J. per galvą, taip padarydamas nukentėjusiajam M. J. kraujosruvą galvos plaukuotoje dalyje, nubrozdinimą kaktos kairėje, žaizdą pakaušio srityje, apatinio žandikaulio kairės pusės lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, o M. J. pargriuvus ant grindų, D. R. tyčia spyrė nukentėjusiajam M. J. į įvairias kūno vietas tyrimo metu tiksliai nenustatytą smūgių skaičių, po to, E. N., tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, trenkė metaliniu strypu H. M., tačiau H. M. atrėmus smūgį ranka, E. N. paėmęs už kaklo H. M. smaugė, o tyrimo metu nenustatytas asmuo D. M. medine lazda perrėžė kairįjį šoną, taip nukentėjusiesiems H. M. ir D. M. sukeldami fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais E. N. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, o D. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Joniškio rajono savivaldybei (1 t., 29-31 b. l.).

Iš 2008-12-19 Joniškio rajono savivaldybės socialinio būsto nuomos sutarties Nr. BT4-38 matyti, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), trims metams, t. y. iki 2011-12-08, valdymui ir naudojimui buvo suteiktas K. M. ir jo šeimos nariams (1 t., 34-37, 38 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Iš 2013-05-21 akistatos tarp nukentėjusiosios D. M. ir kaltinamojo E. N. protokolo matyti, kad nukentėjusioji D. M. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, o kaltinamasis E. N. apskritai neigė įvykio dieną ir valandą buvęs D. M. namuose (1 t., 48-49 b. l.).

Iš 2013-05-15 akistatos tarp nukentėjusiojo H. M. ir kaltinamojo E. N. protokolo matyti, kad nukentėjusysis H. M. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, o kaltinamasis E. N. apskritai neigė įvykio dieną ir valandą buvęs D. M. namuose (1 t., 63-64 b. l.).

Iš 2013-07-18 akistatos tarp nukentėjusiojo V. K. ir kaltinamojo E. N. protokolo matyti, kad nukentėjusysis V. K. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, o kaltinamasis E. N. apskritai neigė įvykio dieną ir valandą buvęs D. M. namuose (1 t., 83 b. l.).

Iš 2013-05-21 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji D. M. savo iniciatyva pateikė metalinį žalios spalvos vamzdį, 3,4 cm skersmens, 50 cm ilgio (1 t., 186 b. l.).

Dėl nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnio 1 dalyje

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kuris neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant būsto teritoriją.

Teismas laiko įrodyta, jog kaltinamieji E. N. ir D. R., kuri buvo apsvaigusi nuo alkoholio, 2011-10-15, apie 22 val., veikdami bendrininkų grupėje kartu su kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, įsibrovė į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių įrodymų – nukentėjusiosios D. M. pareiškimo, įvykio vietos apžiūros protokolo, bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiųjų pateiktų parodymų, matyti, kad 2011-10-15, apie 22 val., nukentėjusiajai D. M. žiūrint televizorių, jos sutuoktiniui S. M., svečiams nukentėjusiesiems V. K. ir M. J. išgėrinėjant gyvenamojo namo virtuvėje, H. M. ir S. M. žiūrint televizorių, D. ir S. M. dukroms miegant, kaltinamieji E. N. ir D. R. bei dar mažiausiai du tyrimo metu nenustatyti asmenys, staiga prieš D. ir S. M. valią įsibrovė į jų šeimos gyvenamąjį namą.

Kaltinamųjų E. N. ir D. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalį, kaip neteisėtas asmens būsto neliečiamumo pažeidimas.

Kaltinamųjų E. N. ir D. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad abu kaltinamieji prisipažino įvykdę šią nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi, jų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė bendrininkų grupėje, o kaltinamoji D. R. nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta objektyvių duomenų, kurie pagrįstai leistų teigti, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis E. N. įvykdė būdamas neblaivus, todėl ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo. Be to, kaltinime tikslintina aplinkybė, kad šią nusikalstamą veiką kaltinamieji įvykdė kartu su kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, nes byloje nėra nė vieno prokuroro nutarimo, kuriuo būtų atskirtas ikiteisminis tyrimas kitų asmenų atžvilgiu. Šių aplinkybių šalinimas ir tikslinimas veikos kvalifikavimui įtakos neturi.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte

Teismas laiko įrodyta, jog kaltinamasis E. N. 2011-10-15, apie 22.00 val., įsibrovęs į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvę, tyčia metaliniu strypu ne mažiau dviejų kartų trenkė V. K. per galvą, taip nukentėjusiajam sukeldamas fizinį skausmą, po to, E. N. tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, ne mažiau kaip vieną kartą metaliniu strypu trenkė M. J. per galvą, taip padarydamas nukentėjusiajam M. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą, po to, E. N., tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, trenkė metaliniu strypu H. M., tačiau H. M. atrėmus smūgį ranka, E. N. paėmęs už kaklo H. M. smaugė, o tyrimo metu nenustatytas asmuo D. M. medine lazda perrėžė kairįjį šoną, taip nukentėjusiesiems H. M. ir D. M. sukeldami fizinį skausmą. Kaltinamasis E. N. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai. Be E. N. prisipažinimo jo kaltę taip pat įrodo ir nukentėjusiųjų D. M., H. M., M. J., liudytojų S. M., V. S. parodymai bei teisme ištirti rašytiniai įrodymai: D. M. pareiškime, įvykio vietos apžiūros protokole, specialisto išvadoje, apžiūros, akistatų, asmens parodymo atpažinti protokoluose užfiksuoti duomenys.

Bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodyta, kad smurtinio pobūdžio veiksmai prieš nukentėjusiuosius buvo atlikti dėl chuliganiškų paskatų. Iš bylos nagrinėjimo metu apklaustų proceso dalyvių parodymų matyti, kad 2011-10-15 nukentėjusieji (K. M., V. K. ir M. J.), kaltinamoji D. R., liudytojai (V. S., R. Š., A. R. ir R. B.) vartojo alkoholį trijose skirtingose vietose, tarp išgertuvių dalyvių buvo kilęs konfliktas, kurio metu nukentėjusysis M. J. sėdinčiam ant žemės liudytojui R. B. spyrė į galvą. Be to, kaltinamoji D. R., brolis A. R. ir pusbrolis R. B. buvo nepageidaujami išgertuvių dalyviai, todėl buvo išprašyti iš išgertuvių vietos. Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, jog kaltinamieji E. N. ir D. R. įsibrovė į nukentėjusių namus, siekdami išsiaiškinti santykius dėl tarp nukentėjusiųjų ir liudytojų A. R. bei R. B. kilusio konflikto, bet ne iš chuliganiškų paskatų, todėl šis požymis iš kaltinimo šalintinas.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo E. N. smurtinio pobūdžio veiksmuose nebuvo chuliganiškų paskatų, jo veikos kvalifikacija keistina iš BK 138 str. 1 d. 8 p. į BK 138 str. 1 d., atsižvelgiant į nukentėjusiajam M. J. padaryto sveikatos sutrikdymo mastą – nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo E. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltinamasis prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismų praktika patvirtina, kad tais atvejais, kai nukentėjusiajam smūgius suduoda ar kitokius smurtinius veiksmus atlieka keli asmenys ir padariniai nukentėjusiajam atsiranda nuo smūgių ar kitų smurtinių veiksmų visumos, visi bendrininkai baudžiamojon atsakomybėn turi būti traukiami pagal tą patį BK straipsnį, dalį ar punktą. Kilus sunkiausiems padariniams nuo vieno ar kelių atskirų smūgių (smurtinių veiksmų), baudžiamosios atsakomybės klausimas turi būti sprendžiamas nustatant kiekvieno iš smurtą naudojusių asmenų kaltės (tyčios) turinį: 1) jei ne visi asmenys turėjo tyčią sukelti atsiradusius padarinius, tai pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį baudžiamąją atsakomybę pagal sunkiausius atsiradusius padarinius, atsako tik tas ar tie bendrininkai, kurie sudavė padarinius sukėlusius smūgius (atliko tokius padarinius sukėlusius smurtinius veiksmus); 2) jei visų bendrai veikusių asmenų tyčia buvo vienoda – visų bendrininkų veiksmai turi būti kvalifikuojami vienodai pagal tą patį BK straipsnį, dalį ar punktą nepriklausomai nuo to, ar atskiras asmuo yra ar nėra sudavęs padarinius sukėlusius smūgius. Apie kiekvieno bendrininko tyčią gali būti sprendžiama vertinant tiek bendrininkų susitarimą dėl bendrų nusikalstamų veikų atlikimo, tiek ir bendrininkų elgesį darant nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-424/2012, 2K-580/2011).

Bylos nagrinėjimo metu kaltinamoji D. R. pripažino, kad 2011-10-15, apie 22 val., kaltinamajam E. N. metaliniu strypu sudavus smūgį nukentėjusiajam M. J. į galvą ir pastarajam nugriuvus ant žemės, ji vieną kartą spyrė nukentėjusiajam M. J. į kojos sritį. Nukentėjusioji D. M. teismo posėdžio metu parodė mačiusi, kaip kaltinamojo D. R. spyrė nukentėjusiajam M. J., tačiau negali nurodyti, į kurią vietą. Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusysis V. K. atpažino kaltinamąją D. R., kaip merginą, kuri pas D. M. namų virtuvėje spyrė gulinčiam M. J. (1 t., 147-149 b. l.). Iš bylos duomenų matyti, jog nukentėjusiajam M. J. padaryti sužalojimai (kraujosruva galvos plaukuotoje dalyje, nubrozdinimas kaktos kairėje, žaizda pakaušio srityje, apatinio žandikaulio kairės pusės lūžis (1 t., 132-133 b. l.)), sukėlę nesunkų sveikatos sutrikdymą, yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kaltinamojo E. N. tyčiniais veiksmais. D. R. smurtinių veiksmų pobūdis – spyris į nukentėjusiojo kojos sritį – neleidžia daryti išvadą, jog D. R. turėjo tyčią sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą. D. R. spyris nukentėjusiajam tokio sveikatos sutrikdymo masto sukelti negalėjo, tačiau galėjo sukelti jam fizinį skausmą. Todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamosios D. R. veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, požymių, tačiau tokia jos veika gali būti vertinama pagal BK 140 str. 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamasis procesas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas (BPK 407 str.), o byloje tokių nėra, baudžiamasis procesas dėl šios veikos nutrauktinas BPK 3 str. 1 d. 6 p. numatytu pagrindu.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį

Baigiamųjų kalbų metu prokuroras prašė kaltinamųjų E. N. ir D. R. veiksmus kvalifikuoti ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, pagrindinis nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, požymis yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems ilsėtis ar užsiimti teisėta veikla (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-406/2014). Nagrinėjamu atveju nusikalstami smurtinio pobūdžio veiksmai buvo atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, kas nelaikytina viešąja vieta. Nors teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji tvarka gali būti pažeista ir veikiant privačioje aplinkoje, kai pažeidžiama kaimynų (asmenų) teisė į normalią ir ramią aplinką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120/2014), tačiau byloje nėra duomenų, kad kaltinamųjų E. N., D. R. ir kitų tyrimo metu nenustatytų asmenų veiksmais būtų pažeista D. ir K. M., gyvenančių (duomenys neskelbtini), kaimynų rimtis, todėl kaltinamųjų E. N. ir D. R. nusikalstami veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Skirdamas bausmę E. N. už nusikalstamų veikų padarymą, teismas atsižvelgia į veikų pavojingumo laipsnį – padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai, į kaltinamojo asmenybę – teistas, nusikalstamas veikas įvykdė neišvykus teistumui už tyčinį nusikaltimą (2 t., 191-193, 198-199 b. l.; 3 t., 4-6 b. l.), kas laikytina nusikaltimų recidyvu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalies prasme, baustas administracine tvarka, turintis galiojančių nuobaudų (3 t., 8-12 b. l.), nedirbantis (3 t., 13-14 b. l.), registruotas darbo biržoje (3 t., 15 b. l.). Įvertindamas nustatytas E. N. atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes, jo asmenybę, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 straipsnio 1 dalimi, siekdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties bei atsižvelgdamas į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam E. N. už nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas artimas vidurkiui. Teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamojo E. N. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nes kaltinamasis pakankamai jauno amžiaus, turi šeimą, kurioje auga trys nepilnamečiai vaikai, atsiprašė nukentėjusiųjų, todėl paskirtos subendrintinos bausmės vykdymas atidėtinas vidutiniam terminui, paskiriant kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę.

E. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Skirdamas bausmę D. R. už nusikalstamos veikos padarymą, teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, į kaltinamosios asmenybę – teista, nusikalstamą veiką įvykdė neišvykus teistumui už tyčinį nusikaltimą (2 t., 66-70, 73-74 b. l.), kas laikytina nusikaltimų recidyvu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalies prasme, bausta administracine tvarka, neturinti galiojančių nuobaudų (2 t., 77 b. l.), nedirbanti (2 t., 78 b. l.), registruota darbo biržoje (2 t., 80 b. l.), mokosi Tauragės suaugusiųjų mokymo centro 10 klasėje. Įvertindamas nustatytas D. R. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, jos asmenybę, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 straipsnio 1 dalimi, siekdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties bei atsižvelgdamas į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajai D. R. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje, padarymą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas artimas vidurkiui. Teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamosios D. R. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nes kaltinamoji yra jauno amžiaus, mokosi Tauragės suaugusiųjų mokykloje, atsiprašė nukentėjusiųjų, todėl paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas minimaliam terminui, paskiriant kaltinamajai baudžiamojo poveikio priemonę.

D. R. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, namų areštas – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos.

Ikiteisminio tyrimo metu Šiaulių teritorinė ligonių kasa, pareiškė civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo, prašydama iš E. N., R. B. ir D. R. priteisti 107,92 Lt už M. J. gydymą (1 t., 136-138 b. l.). Bylos nagrinėjimo teisme metu civilinis ieškovas ieškinį palaikė. Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam M. J. buvo padarytas tyčiniais kaltinamojo E. N. veiksmais, į tai, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas bylos medžiaga, jis yra tenkintinas žalos atlyginimą priteisiant iš kaltinamojo E. N..

Kaip matyti iš Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-04-04 sprendimo Nr. SP-1160(7.1019) „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (3 t., 97 b. l.), kaltinamajam E. N. šioje baudžiamojoje byloje buvo teikiama antrinė teisinė pagalbą, šią pagalbą teikė advokatas Algirdas Zakrasas. Atsižvelgiant į tai, kad teismui nepateikti duomenys apie antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, šios išlaidos iš kaltinamojo E. N. nepriteistinos.

Joniškio rajono apylinkės teismo 2014-06-04 nutartimi, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, kaltinamajai D. R. buvo paskirtas gynėjas advokatas Anatolij Šichovcov. Atsižvelgiant į tai, kad siekiant įgyvendinti kaltinamosios teisę į gynybą gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje iš D. R. nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – metalinis vamzdis, saugomas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato daiktų saugykloje, – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas, kaip menkavertis daiktas (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

2014-09-25 nutartimi kaltinamajam E. N. buvo paskirta 5 MGL dydžio bauda už nedalyvavimą teisiamajame posėdyje be svarbios priežasties, kurią kaltinamasis prašo panaikinti. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis teisiamajame posėdyje nedalyvavo vieną kartą, į 2014-09-30 vykusį posėdį atvyko, teismo vertinimu, šios priemonės taikymas nebereikalingas, todėl paskirta bauda naikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 426-432 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

E. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu E. N. paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant E. N. baudžiamojo poveikio priemonę – 70 (septyniasdešimties) valandų nemokamus darbus sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant juos atlikti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

D. R. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu D. R. paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-08-27 teismo baudžiamuoju įsakymu jai paskirta 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda ir paskirti galutinę subendrintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti D. R. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2013-06-27 iki 2013-07-16, nuo 2014-03-20 iki 2014-07-21.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant D. R. baudžiamojo poveikio priemonę – 20 (dvidešimties) valandų nemokamus darbus sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant juos atlikti per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamąjį procesą, pradėtą kaltinamosios D. R. atžvilgiu dėl veikos, kaltinime kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalies 8 punktą, nutraukti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, namų areštą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš E. N. 107,92 Lt (vieną šimtą septynis litus ir 92 ct) Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.

Kaltinamajam E. N. 2014-09-25 nutartimi paskirtą 5 MGL dydžio baudą panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – metalinį vamzdį – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Išaiškinti nukentėjusiajam M. J., kad dėl kaltinamosios D. R. jo atžvilgiu padarytos veikos jis turi teisę kreiptis į Joniškio rajono apylinkės teismą privataus kaltinimo tvarka.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Joniškio rajono apylinkės teismą.