- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-09
- Bylos Nr.
- e2A-1189-638/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-00051-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas, Diana Labokaitė, Anita Sereikienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- A. J.
- Kategorijos
- 2.6.8.3Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Anitos Sereikienės, Arvydo Žibo teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei A. J. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės 1) 6 400 Eur negrąžintą kreditą; 2) 492,05 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 12 d.); 3) 19,00 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (6 400 Eur), skaičiuojamas nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. vasario 6 d.); 4) 800,85 Eur tarpininkavimo mokestį; 5) 30,06 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. rugsėjo 7 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 12 d.); 6) 19 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (6 400 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. vasario 6 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 7) 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 8) 374 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 174 Eur žyminis mokestis, 200 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą.
2. Ieškovė nurodė, kad šalys 2020 m. rugpjūčio 4 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K952123153, kurios pagrindu ieškovė atsakovei suteikė 6 400 Eur kreditą, o atsakovė įsipareigojo per 30 mėnesių laikotarpį kas mėnesį mokant periodinėmis įmokomis, grąžinti ieškovei suteiktą vartojimo kreditą ir kitus pagal sutartį paskaičiuotus mokesčius. Atsakovė tinkamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, t. y. nemokėjo ieškovei įmokų už jai suteiktą vartojimo kreditą. Ieškovė 2020 m. gruodžio 7 d. atsakovei išsiuntė raginimą vykdyti sutartį. Ieškovė 2021 m. sausio 6 d. atsakovei išsiuntė įspėjimą apie sutarties nutraukimą. Ieškovė 2021 m. sausio 12 d. sutartį vienašališkai nutraukė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė
3. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. balandžio 2 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovei NEO Finance, AB iš atsakovės 6 400 Eur negrąžintą kreditą; 492,05 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 12 d.); 216,55 Eur nuostolius (negautas pajamas), paskaičiuotus taikant sutartinę 19,00 procentų metinę palūkanų normą už negrąžintą paskolos sumą (6 400 Eur) nuo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 12 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. balandžio 2 d.); 19,00 (devyniolikos) procentų nuostolius (negautas pajamas), taikant sutartinę 19,00 procentų metinę palūkanų normą, nuo sekančios dienos po sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. balandžio 2 d.) iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. vasario 6 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio: nuo 2021 m. kovo 19 d. – 5 349,27 Eur; 2021 m. balandžio 6 d. – 5 164,32 Eur; 2021 m. gegužės 6 d. – 4 976,44 Eur; 2021 m. birželio 6 d. – 4 785,58 Eur; 2021 m. liepos 6 d. – 4 591,70 Eur; 2021 m. rugpjūčio 6 d. – 4394,75 Eur; 2021 m. rugsėjo 6 d. – 4 194,68 Eur; 2021 m. spalio 6 d. – 3 991,45 Eur; 2021 m. lapkričio 6 d. – 3 785,00 Eur; 2021 m. gruodžio 6 d. – 3 575,28 Eur; 2022 m. sausio 6 d. – 3 362,24 Eur; 2022 m. vasario 6 d. – 3 145,83 Eur; 2022 m. kovo 6 d. – 2 925,99 Eur; 2022 m. balandžio 6 d. – 2 702,67 Eur; 2022 m. gegužės 6 d. – 2 475,81 Eur; 2022 m. birželio 6 d. – 2 245,36 Eur; 2022 m. liepos 6 d. – 2011,26 Eur; 2022 m. rugpjūčio 6 d. – 1 773,46 Eur; 2022 m. rugsėjo 6 d. – 1 531,89 Eur; 2022 m. spalio 6 d. – 1 286,50 Eur; 2022 m. lapkričio 6 d. – 1 037,22 Eur; 2022 m. gruodžio 6 d. – 783,99 Eur; 2023 m. sausio 6 d. – 526,75 Eur; 2023 m. vasario 6 d. – 265,43 Eur; 800,85 Eur tarpininkavimo mokestį; 30,06 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. rugsėjo 7 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 12 d.); 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (7 939,51 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 311,65 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas kitą ieškinio dalį atmetė.
4. Teismas, atlikęs įrodymų vertinimą, padarė išvadą, jog atsakovė prievolės atsiskaityti su ieškove neįvykdė, todėl iš jos ieškovės naudai priteisė 6 400 Eur negrąžintą kreditą, 492,05 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 12 d.), 800,85 Eur tarpininkavimo mokestį, 30,06 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. rugsėjo 7 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 12 d.).
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas nurodė, kad ieškovė taip pat pateikė reikalavimą priteisti iš atsakovės 19,00 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (6 400 Eur), skaičiuojamų nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. vasario 6 d.). Kadangi ieškovės pateikti įrodymai yra pakankami konstatuoti, kad sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės, atsakovei nepateikus savo atsikirtimų dėl ieškovės pateiktų skaičiavimų, ieškovei už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinus atsakovei pinigus ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nutraukus sutartį, tačiau iki šiol neatgavus nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, darytina išvada, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020). Teismas sprendė, kad ieškovė įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (sutarties nevykdymo) ir buvo nutraukta sutartis (priežastinis ryšys). Teismas pažymėjo, kad atsakovės kaltė yra preziumuojama, nes jai, kaip skolininkei, tenka pareiga šią sąlygą nuginčyti. Atsakovė nagrinėjamoje byloje jokių prieštaravimų nereiškė, atsiliepimo į ieškinį neteikė, savo kaltės neginčijo. Sutarties specialiosiose sąlygose numatyta palūkanų norma yra 19,00 procentų. Teismas nurodė, kad atsakovė prašomus priteisti nuostolius gali grąžinti iš karto po sprendimo už akių priėmimo, todėl priteisiant nuostolius tikslinga apskaičiuoti konkrečią sumą iki sprendimo už akių priėmimo dienos. Be to, vartotojas kredito sumą bet kada gali grąžinti anksčiau termino ir už likusį laikotarpį palūkanos jai negali būti skaičiuojamos (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKI) 17 straipsnis). Teismo vertinimu, siekiant nepažeisti atsakovės interesų, tikslinga ieškovės reikalavimą tenkinti iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovės 216,55 Eur nuostolius (negautas pajamas), paskaičiuotus taikant sutartinę 19,00 procentų metinę palūkanų normą už negrąžintą paskolos sumą (6 400 Eur) nuo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 12 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. balandžio 2 d.) (6 400 Eur negrąžinta paskolos dalis x 19,00 procentai / 365 dienos per metus x 65 dienos skaičiuojamos nuo sutarties nutraukimo dienos iki sprendimo už akių priėmimo dienos) ir procentinę išraišką – 19,00 procentų nuostolius (negautas pajamas), taikant sutartinę 19,00 procentų metinę palūkanų normą, nuo sekančios dienos po sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. balandžio 2 d.) (CPK 73 straipsnio 3 dalis) iki visiškos paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. vasario 6 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio.
6. Teismas nurodė, kad sprendžiant kompensacinių palūkanų priteisimo klausimą, atsižvelgtina į Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, kurioje yra numatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ne daugiau kaip už 180 dienų ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Kadangi sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatos, iš kurių ieškovė kildina aptariamą reikalavimą, neatitinka Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies (t. y. 0,05 procentai už 180 dienų), sutartinė sąlyga dėl kompensuojamųjų palūkanų pripažįstama negaliojančia ex officio ir reikalavimas šioje dalyje atmetamas, juolab, kad prašoma priteisti už laikotarpį, kuris prasidės (arba ne) kažkada ateityje (CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalis, 2018 m. liepos 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, teismas reikalavimą dėl 19,00 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (6 400,00 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. vasario 6 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos atmetė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020).
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovė NEO Finance, AB prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 2 d. sprendimo dalį dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ir priteisti apeliantui NEO Finance iš atsakovės A. J. 19,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 6 400 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023-02-06), priteisti iš atsakovės A. J. 374 Eur bylinėjimosi išlaidas, sumokėtas pirmosios instancijos teisme, kitą Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 2 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės A. J. 75 Eur žyminį mokestį ir 200 Eur bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:
1.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apelianto patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apelianto negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Apeliantas su tokia teismo pozicija nesutinka, kadangi teismas visiškai neatsižvelgė į aktualią Lietuvos Respublikos teismų formuojamą praktiką, sutarties sąlygas, į sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad sutartis yra nutraukta, sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus.
1.2. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Taip pat, nors skundžiamame sprendime pamini, tačiau teismas visiškai neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Tai reiškia, kad apeliantui gali būti priteisiama tiek mažesnė, tiek didesnė negautų pajamų (nuostolių) suma, priklausomai nuo individualių aplinkybių. Nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovės kaltės, apeliantas turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo, o ne pagal iki sutarties nutraukimo galiojusį grafiką. Būtent taip turi būti realizuojamas teisėto lūkesčio principas.
1.3. Apeliantas mano, kad turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 19,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 6 400 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023-02-06), neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie sutarties grafiko. Priešingai, nei šalys susitarė sutartimi, negrąžinta kredito suma nemažėjo ir nepakito iki pat šio apeliacinio skundo pateikimo teismui dienos. Taip pat sutartis yra nutraukta, mokėjimų grafikas buvo sudarytas anuiteto metodu, o šiai dienai jis yra negaliojantis bei neatspindintis jo sudarymo prielaidų. Teismas sprendime nepagrįstai pakeitė apelianto ieškinyje taikytą negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo tvarką.
1.4. Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo. Remiantis minėta pozicija bei nustačius, jog apelianto ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista nurodant, jog apeliantui priteisintos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
8. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
10. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl vartojimo kredito davėjo patirtų nuostolių nutraukus vartojimo kredito sutartį dydžio, skaičiavimo būdo ir trukmės (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnis).
11. Byloje nustatyta, kad kreditorius AB Neo Finance 2020 m. rugpjūčio 4 d. sudarė su atsakove vartojimo kredito sutartį Nr. K952123153, pagal kurią paskolino atsakovei 6400 Eur 30 mėnesių terminui už 19 proc. metinių palūkanų ir 800,85 Eur tarpininkavimo mokesčio. Iš sutarties specialiųjų sąlygų matyti, kad kreditorius suplanavo gauti iš viso 1689,50 Eur palūkanų, sutarties pabaiga atitinkamai - 2023 m. vasario 6 d. Atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, t. y. laiku nemokėjo nustatytų kredito įmokų, liko skolinga 6400 Eur.
12. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei nuostolius (negautas pajamas), paskaičiuotus kaip 19 proc. metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito sumos, suskirstydamas skaičiuotiną laikotarpį į dvi dalis: 216,55 Eur, paskaičiuotų taikant sutartinę 19,00 procentų metinę palūkanų normą už negrąžintą paskolos sumą (6 400,00 Eur) nuo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 12 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. balandžio 2 d.); ir 19,00 procentų nuostolius (negautas pajamas), taikant sutartinę 19,00 procentų metinę palūkanų normą, nuo sekančios dienos po sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. balandžio 2 d.) iki visiškos paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. vasario 6 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, kitaip tariant, pirmosios instancijos teismas pritaikė paskolos amortizaciją.
13. Apeliantė nurodo, kad nuostoliai visą laikotarpį turėjo būti skaičiuojami nuo visos negrąžintos sumos (6400 Eur) iki planuotos vartojimo kredito sutarties pabaigos dienos (2023 m. vasario 6 d.). Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės argumentus atmeta. Bendrąja prasme nuostoliai kaip negautos pajamos yra sumos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).
14. Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 apibrėžė lūkesčių intereso saugomas ribas esant paskolos (kreditavimo) teisiniams santykiams, nurodydamas, kad skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Šios mokėjimo palūkanos sutartį nutraukus yra laikomos kreditoriaus patirtais nuostoliais (negautomis pajamomis). Kaip matyti iš ieškovės pateikto paskolos mokėjimo grafiko, mokėtinos palūkanos kiekvieną mėnesį buvo paskaičiuotos mažėjančia tvarka, bendra palūkanų suma, kurią ieškovė turėjo gauti iki sutarties termino pabaigos, buvo numatyta 1689,50 Eur. Su pirmosios instancijos teismo motyvais apeliacinės instancijos teismas sutinka.
15. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad negautos pajamos yra skaičiuojamos ne nuo visos negrąžintos sumos, o įvertinant tą mėnesį turėjusį būti grąžintą paskolos likutį, priteisė 216,55 Eur nuostolių (negautų pajamų), paskaičiuotų taikant sutartinę 19,00 procentų metinę palūkanų normą už negrąžintą paskolos sumą (6 400,00 Eur) nuo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 12 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. balandžio 2 d.) ir toliau 19,00 (devyniolikos) procentų nuostolius (negautas pajamas) taikant sutartinę 19,00 procentų metinę palūkanų normą, nuo sekančios dienos po sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. balandžio 2 d.) iki visiškos paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. vasario 6 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio.
16. Apeliantės argumentai, kad teismo skaičiavimai neatitinka nei objektyvios realybės, nei apelianto teisėtų lūkesčių ir kad buvo nepagrįstai vadovaujamasi paskolos grąžinimo grafiku, yra atmestini kaip nepagrįsti. Kito pagrįsto būdo, kaip reikėjo skaičiuoti apeliantės negautas pajamas, apeliantė nepateikė ir neįrodė. Būtent paskolos gražinimo grafikas yra vienintelis kriterijus nustatyti, kokio dydžio pajamas ieškovė planavo gauti iš suteiktos paskolos. Tai, kad grafikas neatitinka objektyvios realybės, kitaip tariant, sutartis nebuvo tinkamai vykdoma, ir yra pagrindas kreiptis į teismą su ieškiniu prašant priteisti ieškovei tai, ką ji planavo gauti.
17. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal sutartį buvę suplanuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgą). Pažymėtina, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad jos patirti nuostoliai yra didesni, negu kad sutartyje suplanuotos gauti palūkanos. Apeliantės reikalavimo priteisti nuostolius, skaičiuojamus nuo visos negrąžintos kredito sumos (6400 Eur), tenkinimas reikštų, kad apeliantei būtų naudingiau, jeigu atsakovas sutartį pažeistų, t. y. apeliantė gautų neplanuotos naudos iš netinkamo sutarties vykdymo, o tai tiesiogiai prieštarautų CK 6.251 straipsnyje numatytam nuostolių atlyginimo principui.
18. Teismas sprendimo motyvuose nurodė, kad sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatos, iš kurių ieškovė kildina reikalavimą priteisti kompensacines palūkanas iki visiško kredito grąžinimo dienos, neatitinka Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies (t. y. 0,05 procentai už 180 dienų), todėl sutartinę sąlygą dėl kompensuojamųjų palūkanų pripažino negaliojančia ex officio ir reikalavimą šioje dalyje atmetė (CK 6.228-4 straipsnio 9 dalis, 2018 m. liepos 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Tačiau teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje neįrašė sprendimo šias sutarties sąlygas pripažinti negaliojančiomis. Toks sprendimo rezoliucinės dalies trūkumas laikytinas rašymo apsirikimu CPK 276 straipsnio prasme, todėl sprendimo rezoliucinė dalis patikslintina nurodant, kad sutarties 6.1 punkto nuostatos pripažintos negaliojančiomis.
19. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai išsprendė ieškinį, tinkamai aiškino ir taikė negautų pajamų nustatymą reglamentuojančias materialinės teisės normas ( CK 6.249 straipsnio 1 dalį), nenukrypo nuo Vartojimo kredito įstatymo (11 straipsnio 8 dalies) nuostatų, kasacinio teismo praktikos, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (CPK 185 str.), todėl iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
20. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme nekeičiamas (CPK 93 str.), nes ištaisomas rašymo apsirikimas įrašant į sprendimo rezoliucinę dalį sprendimą pripažinti negaliojančia sutarties 6.1 punkto nuostatą, iš esmės nekeičia ieškinio patenkinimo procentinės dalies. Ieškovės išlaidos apeliacinės instancijos teisme apeliacinio skundo netenkinus nepriteistinos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Papildyti sprendimo rezoliucinę dalį įrašant, kad pripažįstama negaliojančia Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostata.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.