Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-02-27 · Administracinė byla Nr. I1-4339-394/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-02-27
Bylos Nr.
I1-4339-394/2024
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-02896-2023-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jarūnė Sedalienė
Pareiškėjas
D. D.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI1-4339-394/2024Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02896-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.; (S) 55.1.3.
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 27 d.Šiauliai
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Jarūnė Sedalienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. D. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (1-15 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – atsakovė), 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2022-04-24 iki 2023-11-29 buvo šiurkščiai žeminamas jo orumas, nes gamtinius reikalus turėjo atlikti matant kitiems asmenims ir kalėjimo personalui. Gyvenamosiose kamerose tualetai nuo likusio kameros ploto atskirti tik apie 1,5 m aukščio pertvara arba tokio pat aukščio užuolaida. Buvo priverstas kvėpuoti tualeto smarve užterštu oru. Šiaulių TI laikomi asmenys, tame tarpe ir jis, buvo priversti apsipirkinėti parduotuvėje nematydami prekių, į kameras išdalinami prekių kainoraščiai, kuriuose nurodomi prekių pavadinimai ir preliminarios, bet netikslios kainos, daugiau jokios informacijos apie prekes nėra pateikiama, prekės parduotuvėje sveriamos už akių. Maistas į Šiaulių TI tiekiamas šaltas, neatitinkantis nustatytų normų, be to, kyla grėsmė užsikrėsti nuodingomis medžiagomis maisto dalinimo metu. Turėjo teisę tik į pusantros valandos pasivaikščiojimą kiemelyje, nors tokia praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nežmoniškomis sąlygomis išaiškinimui. Šiaulių TI nėra šilto vandens ir nėra sudaryta galimybė prausti visą kūną po dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Pažeidžiamas privatumas naudojantis dušu, nes persirengimo kambarys yra priešais duris, po dušo būna atidaromos durys arba stebima pro langelius. Ventiliacija neveikia visai, drėgna, čiužiniai pūva, veisiasi parazitai, metalinės lovos rūdija nuo drėgmės. Kamerose nėra tinkamai užtikrinamas patalpos apšvietimas, natūrali švies labai silpnai patenka į patalpas ir jų visai neapšviečia, kamerose įrengtos lempos, šviesa labai stipri, nuo jos skauda galvą ir akis. Kamerų plotas nuo 10 iki 18 kv. m, buvo laikomas nuolat perpildytose kamerose. Kamerose sienos suskilusios, langai išpuvę, pučia vėjas, nuo lubų krenta tinkas. Šiaulių TI administracija nesuteikia po 8 valandas užimtumo. Dėl netinkamų laikymo sąlygų patyrė neturtinę žalą.

Pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (2, 117, 120 b. l.).

Atsiliepimas

Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (117 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (24-31 b. l.), kuriame prašė skundą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Vienam asmeniui tenkanti minimali ploto norma ginčui aktualiu laikotarpiu buvo įtvirtinta Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. rugsėjo 27 d. įsakyme Nr. V-317 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (galiojusi teisės akto redakcija nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2023 m. sausio 5 d.), kur 2.2 papunktyje nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740, numatytų projektų įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. pagal kurį vienam asmeniui, atliekančiam bausmę pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose. Taip pat ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo vienam asmeniui tenkanti minimali ploto norma, kuri buvo įtvirtinta LKT direktoriaus 2023 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. V-15 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 1.2.2 papunktyje, pagal kurį vienam asmeniui, atliekančiam bausmę uždaro tipo sąlygomis, negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pareiškėjas LKT Šiaulių kalėjime ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr. 101, 89 ir 87, vienam asmeniui tenkantis plotas atitiko minimalius reikalavimus.

Atsakovė nurodo, kad Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.5 papunktyje įtvirtinta nuostata, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm, arba ne mažiau, kaip 1,42 m2 matmenų (ploto) sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos ir grindys dengiamos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nesant techninėms galimybėms esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara (iki kameros lubų) ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Šiaulių kalėjimo kamerose įrengtos sanitarinių mazgų kabinos, kurių aukštis didesnis nei 1,5 metro, kabinų durų angos užpildytos durų blokais, o dalyje kamerų – storo audinio nepermatomomis užuolaidomis. Sanitarinėse kabinose įrengti klozetai prijungti prie bendro fekalinės kanalizacijos tinklo.

Atsakovė nurodo, kad Higienos normos 134:2015 17 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Mechaninės patalpų vėdinimo sistemos Šiaulių kalėjime negalimos, kadangi įstaigos rėžiminio korpuso pastatas yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą bei saugomų objektų sąrašą. Siekiant pagerinti patalpų oro apykaitą bei kvapų ištraukimą, Šiaulių kalėjime ištraukiamosios ventiliacijos ventiliatoriai buvo prijunti prie natūralios ventiliacijos kanalų (darbai baigti 2020 m. rugsėjo 25 d.). Atskiroms grupėms gyvenamųjų kamerų sumontuoti skirtingi ventiliatoriai.

Atsakovė pažymi, kad ginčo laikotarpiu kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, bendra dirbtinė apšvieta atitiko nurodytą rodiklį. Dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimas gyvenamosiose kamerose buvo įrengtas vadovaujantis Įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis, kurių 12.7 papunktyje nurodyta, kad kamerose įrengiamas natūralus, dirbtinis ir naktinis (budintis) apšvietimas. Higienos normos HN 134:2015 14 p. reglamentuoja, jog laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Tuo nurodoma, kokia turi būti minimali dirbtinio šviesos šaltinio sukurta apšvieta. Gyvenamųjų kamerų natūralaus apšvietimo teisės aktai nereglamentuoja. Dirbtinis apšvietimas kamerose įjungiamas vadovaujantis protingumo kriterijais - tamsiuoju paros metu, o nakties metu išjungiamas. Ginčo laikotarpiu kamerų tipo patalpose, kuriose bausmę atliko pareiškėjas, pažeidimų, susijusių su kamerų apšvietimu, nebuvo nustatyta.

Atsakovė nurodė, kad dušo patalpos įrengtos vadovaujantis Higienos normos HN 134:2015 ir Taisyklių reikalavimais. Šiaulių kalėjime laikomų nuteistųjų ir suimtųjų prausimuisi įrengtos penkios dušinės: dvi po aštuonias vietas ir trys po šešias vietas. Visose dušinėse įrengtos atskiros persirengimo patalpos ir prausimosi patalpos, dušai tarpusavyje atskirti pertvaromis. Šiaulių kalėjimo administracija sudaro galimybę nuteistiesiems ne rečiau kaip du kartus per savaitę pasinaudoti dušu. Kiekvienoje kameroje yra vandentiekio sistema ir praustuvė, todėl esant poreikiui yra sudaryta galimybė papildomai apsiprausti ir pačioje gyvenamojoje kameroje.

Atsakovė nurodo, kad Šiaulių kalėjime ant rėžiminio pastato stogo įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis, jų dydis skirtingas – nuo 17,31 kv. m iki 22,44 kv. m. Visi pasivaikščiojimo kiemeliai neslidūs, juose įrengtos šiukšlių surinkimo talpos, kiemeliai kasdien valomi ir dezinfekuojami.

Atsakovė nurodo, kad įgyvendinant socialinės reabilitacijos programas bendravimas su nuteistaisiais vykdomas nuolat, tiek tarnybiniuose kabinetuose, tiek gyvenamojoje kameroje. Šiaulių kalėjime visu ginčo laikotarpiu suimtieji (nuteistieji) buvo vedami į treniruoklių salę, sporto aikšteles, užsiėmimų kambarį-skaityklą, žaidimų kambarius bei stalo teniso patalpą pagal kiekvieną savaitę tvirtinamą grafiką, kuris buvo sudaromas bendrai visiems suimtiesiems (nuteistiesiems). Šiaulių kalėjimo Resocializacijos skyriaus specialistai nuolat organizavo pozityvaus užimtumo renginius, bendradarbiaujant su visuomeninėmis organizacijomis ir savanoriais buvo vedami įvairūs užsiėmimai, skaitomos paskaitos įvairiomis socialinėmis temomis, buvo organizuojami susitikimai su religinių organizacijų atstovais. Dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse pagrįstas savanoriškumo principu, nuteistieji turi savanoriškai dalyvauti įstaigoje vykdomose programose, priemonėse ir užsiėmimuose. Jei nuteistasis neišreiškia motyvacijos įsitraukti į organizuojamas užimtumo veiklas, tai yra laikoma jo asmeniniu pasirinkimu.

Atsakovė nurodė, kad visi Šiaulių kalėjime laikomi asmenys gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, maistas yra subalansuotas. Šiaulių kalėjime maistas negaminamas, jis yra atvežamas pagamintas, transportuojamas sandariuose bei uždengtuose termosuose. Pagamintas maistas dalinamas atitinkamos talpos samčiais, kurių tūris atitinka reikalingą svorį. Visas maistas sveriamas, porcijos tikrinamos. Pagamintas maistas išduodamas griežtai laikantis higienos reikalavimų. Termosai, kuriose buvo laikomas paruoštas maistas, buvo atidaromi tik tada, kai buvo dalinamas maistas, todėl maistas visada buvo paduodamas šiltas.

Atsakovė nurodo, kad nuteistųjų teisė turėti ir įsigyti asmeninių daiktų įtvirtinta Bausmių vykdymo kodekso 38 straipsnyje, nuteistųjų ir suimtųjų aprūpinimą maisto produktais, būtiniausiais reikmenimis ir kitais daiktais reglamentuoja Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių VII skyrius. Šiaulių kalėjime parduotuvės paslaugas teikia UAB „Lobby Baltic“, t. y. savarankiškas LKT nepavaldus juridinis asmuo. Apsipirkimas Šiaulių kalėjime organizuojamas pagal Šiaulių kalėjimo viršininko patvirtintą grafiką. Maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas su kainomis atnaujinamas kas mėnesį pagal poreikį ir tiekiamas į kameras.

Pareiškėjo skundas netenkinamas.

Pareiškėjas D. D. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2022-04-24 iki 2023-11-29 Šiaulių kalėjime buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2023 m. sausio 4 d. galiojęs Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 6 d. įsakymas Nr. V-317 numatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose. 2023 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. V-15 (nuo 2023-01-05 galiojanti teisės akto redakcija) 1.2. punkte numatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip: 3,1 kv. m – asmenims, atliekantiems bausmę pusiau atviro arba atviro tipo sąlygomis; 3,6 kv. m – asmenims, atliekantiems bausmę uždaro tipo sąlygomis; 4,1 kv. m – Kauno kalėjime laikomiems nepilnamečiams; 7 kv. m – Pravieniškių 2-o kalėjimo atskirajame padalinyje, teikiančiame asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Iš byloje esančios 2023-12-13 pažymos Nr. SV-24-34341 (36-48 b. l.) matyti, kad pareiškėjas D. D. nagrinėjamu laikotarpiu Šiaulių kalėjime buvo laikomas nuo 2022-04-24 iki 2023-11-29, viso 569 dienas, kamerose Nr. 101, 89 ir 87, su dar 1-4 asmenimis ir jam teko nuo 3,65 kv. m iki 9,8 kv. m, taigi visas dienas pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus.

Minėtuose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymuose nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausiai iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas, tačiau, vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y., ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). EŽTT vertinimu, baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

Teismas, išanalizavęs duomenis apie kamerų dydį (36-48 b. l.), sanitarinių mazgų užimamą plotą (49-50 b. l.) bei kamerose buvusių asmenų skaičių (2-5) nustatė, kad tuo atveju, kai kameroje Nr. 101 buvo laikomi daugiausia 5 asmenys, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą pareiškėjui teko 3,29 kv. m, kameroje Nr. 89, kai joje buvo laikomi daugiausia 5 asmenys, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą pareiškėjui teko 3,43 kv. m, t. y. mažiau kaip 3,6 kv. m, bet daugiau kaip 3 kv. m. Įvertinus pažymos apie baldų užimamą plotą duomenis (51-54 b. l.) bei apžiūrėjus į bylą pateiktas kameros fotonuotraukas (80-88 b. l.), nėra pagrindo tvirtinti, jog pareiškėjo galimybė judėti tarp baldų kameroje buvo suvaržyta ir jis dėl to galėjo patirti neturtinę žalą.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose neveikė ventiliacija, nebuvo tinkamai užtikrinamas patalpos apšvietimas, nuo lubų byrėjo tinkas.

Visuomenės sveikatos saugos reikalavimus laisvės atėmimo vietoms nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2018 m. lapkričio 1 d.). Šios normos 12 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, pagal 14 punktą, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, o 15 punktas numato, kad natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau kaip 24 val. Higienos normos 16 punktas reglamentuoja gyvenamųjų patalpų oro temperatūrą, kuri turi būti ne žemesnė kaip 18°C ir ne aukštesnė kaip 28°C, santykinę oro drėgmę, kuri turi būti nuo 35 iki 65 proc., bei oro judėjimo greitį šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15 - 0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05 – 0,15 m/s. Pagal Higienos normos 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, jos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, o 39 punktas numato, kad ant gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.

Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintos Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (galioja nuo 2020-12-22) numato, kad naujai įrengiamose arba rekonstruojamose kamerose turi būti įrengti langai, užtikrinantys natūralios dienos šviesos patekimą į patalpas.

Atsakovė į bylą pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento Šiaulių kalėjime atliktų patikrinimų aktus (59-79 b. l.), iš kurio matosi, kad 2022 m. sausio 6 d. buvo patikrinta pareiškėjo laikymo kamera Nr. 87, kontrolės metu nustatyta, jog oro temperatūra, santykinė oro drėgmė tikrintose kamerose atitiko higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. 2023 m. lapkričio 9 d. patikrinta pareiškėjo laikymo kamera Nr. 101, patikrinimo metu išmatuota oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitiko higienos normos reikalavimus.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo laikymo laikotarpiu buvo patikrinta pareiškėjo laikymo kamera Nr. 89, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų skundęsis dėl kažkokios tai konkrečios kameros būklės. Į bylą pateikta pažyma, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas laikymo laikotarpiu nei į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių, nei į Šiaulių kalėjimo viršininką su prašymais ir skundais dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė (57 b. l.).

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, yra pasisakęs, kad byloje nesant duomenų, jog kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neatitiktų ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių higienos normos reikalavimų, ir byloje esant nevienareikšmiškiems aktualiems ginčo laikotarpiui visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktams apie kameras, kuriose pareiškėjas nebuvo laikomas, t. y., kad jose higienos normos pažeidimai nebuvo nustatyti, nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėjo laikymo kameros neatitiko higienos normos reikalavimų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-348-552/2018 ir kt.). Šiais atvejais turi būti vertinama ir tai, ar byloje yra duomenų, kad pareiškėjas pats dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų būtų skundęsis laisvės atėmimo vietos administracijai, kreipęsis dėl to į visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017, 2017 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1133-525/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017).

Iš byloje esančio minėto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento 2022-01-06 patikrinimo akto matosi, kad buvo patikrintos ir kitos Šiaulių kalėjimo kameros (Nr. 1, 8, 33, 39, 43, 83), higienos normos pažeidimų šiose kameroje taip pat nebuvo nustatyta (59-65 b. l.).

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, jos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad siekiant pagerinti patalpų oro apykaitą bei kvapų ištraukimą, Šiaulių kalėjime ištraukiamosios ventiliacijos ventiliatoriai buvo prijungti prie natūralios ventiliacijos kanalų (darbai baigti 2020 m. rugsėjo 25 d.), atskiroms grupėms gyvenamųjų kamerų sumontuoti skirtingi ventiliatoriai. Pareiškėjas pats patvirtina, kad galimybė išvėdinti kameras per langą buvo sudaryta, todėl nėra pagrindo konstatuoti higienos normos 17 punkto pažeidimą.

Taigi byloje nėra duomenų, jog pareiškėjo laikymo kameros Šiaulių kalėjime neatitiko higienos normos reikalavimų, pareiškėjas dėl kamerų būklės skundžiasi abstrakčiai, nenurodo, kurioje jo laikymo kameroje ir konkrečiai kada kokie parametrai (oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė apšvieta, oro judėjimo greitis ar kt.) buvo galimai pažeisti, dėl galimai netinkamų laikymo sąlygų laikymo laikotarpiu nei į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių, nei į kitas institucijas nesikreipė, todėl nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėjo laikymo kameros neatitiko higienos normos reikalavimų.

Pareiškėjas nurodo, kad gyvenamosiose kamerose tualetai nuo likusio kameros ploto atskirti tik apie 1,5 m aukščio pertvara arba tokio pat aukščio užuolaida, gamtinius reikalus turėjo atlikti matant kitiems asmenims ir kalėjimo personalui, buvo priverstas kvėpuoti tualeto smarve užterštu oru.

Sanitarinių mazgų įrengimą gyvenamosiose tardymo izoliatorių kamerose pareiškėjo laikymo laikotarpiu reglamentavo Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389, kurių 12.5. punkte įtvirtinta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 x 142 cm, arba ne mažiau, kaip 1,42 m² matmenų (ploto) sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos ir grindys dengiamos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nesant techninėms galimybėms esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara (iki kameros lubų) ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Pagal Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, tardymo izoliatorių kamerose turi būti sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupimas), praustuvė. Nuo 2015-11-01 galiojanti higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimo kamerose nereglamentuoja.

Atsakovė nurodo, kad Šiaulių kalėjimo kamerose įrengtos sanitarinių mazgų kabinos, kurių aukštis didesnis nei 1,5 metro, kabinų durų angos užpildytos durų blokais, o dalyje kamerų – storo audinio nepermatomomis užuolaidomis.

Sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelėje (49-50 b. l.) nurodyta, kad sanitarinio mazgo atitvėrimo konstrukcijos pareiškėjo laikymo kamerose mūrinės, sienelių aukštis nuo 2,12 iki 2,30 m. Į bylą pateiktos ir kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, fotonuotraukos, iš kurių matosi, kad sanitariniai mazgai kamerose atitverti sienelėmis, įėjimai į sanitarinių mazgų zonas atskirti durimis.

Pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtų bylų praktiką, sanitarinio mazgo atitvėrimas durimis arba užuolaidomis pakankamai užtikrina kamerose laikomų asmenų privatumą (LVAT 2021 m. gegužės 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-318-968/2021, 2021 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-263-602/2021, 2022 m. gegužės 25 nutartys administracinėse bylose Nr. TA-214-415/2022, Nr. TA-360-662/2022 ir kt.).

Žemesnės instancijos teismas

Pažymėtina, kad nurodytos Taisyklės privalomos naujai projektuojamiems, statomiems, rekonstruojamiems, kapitališkai remontuojamiems statiniams, o veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais. Teismas, sistemiškai vertindamas minėtas nuostatas, laiko, kad sanitarinio mazgo vieta nuo likusio kameros ploto lubas siekiančia pertvara turi būti atitverta tik įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras ir jeigu nėra techninių galimybių įrengti atskirą sanitarinio mazgo kabiną. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes nėra pagrindo daryti išvados, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose sanitarinių mazgų įrengimas neatitiktų teisės aktų reikalavimų. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis teismas naujausiose išnagrinėtose tokio pobūdžio bylose (pvz. LVAT 2023-10-11 sprendimas administracinėje byloje Nr. eTA-442-575/2023 ir kt.).

Dėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad kamerose laikėsi nemalonus kvapas iš sanitarinio mazgo pažymėtina, jog ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė, kad sanitariniame mazge turi būti įrengta atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema arba mechaninis vėdinimas. Atsakovė nurodo, kad kameros Šiaulių kalėjime vėdinamos per langus, toks vėdinimo būdas numatytas ir Taisyklių 12.10 p., taip pat Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punkte. Be to, atsakovė nurodė, kad kamerose ištraukiamosios ventiliacijos ventiliatoriai buvo prijunti prie natūralios ventiliacijos kanalų (darbai baigti 2020 m. rugsėjo 25 d.). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, neteisėti atsakovės veiksmai nenustatyti ir šiais aspektais.

Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI nėra šilto vandens ir nėra sudaryta galimybė prausti visą kūną po dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę, pažeidžiamas privatumas naudojantis dušu, nes persirengimo kambarys yra priešais duris, po dušo būna atidaromos durys arba stebima pro langelius.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše.

Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 10 punktas numato, kad tardymo izoliatoriuose nuteistųjų ir suimtųjų gyvenamuosiuose korpusuose turi būti įrengiamos šios patalpos: kameros su sanitariniu mazgu; korpuso vyresniojo pareigūno kabinetas; socialinės reabilitacijos priemonių organizavimo darbo kabinetas: esant techninėms galimybėms įrengiamas nuteistųjų ir suimtųjų priėmimo asmeniniais klausimais kabinetas; tualetas personalui; valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruošimo sandėlis (pagal poreikį); pasivaikščiojimo kiemas; gali būti įrengiamos kitos paskirties patalpos.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, 16 ir 18 punktuose keliami reikalavimai oro temperatūrai - prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose naudojimosi šiomis patalpomis dieną oro temperatūra turi būti ne žemesnė, kaip 20°C, taip pat numatytas privalomas karšto vandens į dušo patalpas tiekimas. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, nurodomi dušo patalpai minimaliai būtini baldai ir/ar kietasis inventorius.

Taigi nei Taisyklės, nei kiti nacionaliniai teisės aktai detalesnio dušo patalpų įrengimo pataisos įstaigose nereglamentuoja.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad Šiaulių kalėjime kalinčiųjų prausimuisi įrengtos penkios dušinės: dvi po 8 vietas ir trys po 6 vietas, įrengtos atskiros persirengimo ir prausimosi patalpos, dušai tarpusavyje atskirti pertvaromis.

Taigi įvertinus išdėstytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, nėra pagrindo laikyti, kad Šiaulių TI administracija, įrengdama dušo patalpas, pažeidė teisės aktus, t. y. atliko neteisėtus veiksmus ar neveikė taip, kaip privalėjo elgtis, o pareiškėjas galėjo dėl to patirti neturtinę žalą. Atsakovė nurodo, kad dušinėse įrengtos pertvaros, kas minimaliai užtikrina jose besimaudančių asmenų privatumą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, jog dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020, 2022 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-43-789/2022). Karšto vandens tiekimas į kameras nėra numatytas, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl karšto vandens nebuvimo kameroje atmestinos, kaip nepagrįstos.

Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI administracija nesuteikia po 8 valandas užimtumo.

Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų užimtumą reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso 55-56 straipsniai, kuriuose numatyta, kad bausmę atliekantiems nuteistiesiems šio kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis sudaromos galimybės užsiimti prasminga jų ir visuomenės interesus atitinkančia veikla. Nuteistųjų užimtumo prasminga jų ir visuomenės interesus atitinkančia veikla formos yra: 1) nuteistųjų darbinė veikla bausmės atlikimo vietoje; 2) nuteistųjų darbas ne bausmės atlikimo vietoje; 3) bendrasis ugdymas, profesinis mokymas, aukštasis mokslas; 4) individuali veikla; 5) dalyvavimas įstaigų ir organizacijų kultūrinėje, švietėjiškoje, sporto ir kitoje veikloje, padedančioje nuteistiesiems resocializuotis; 6) dalyvavimas nuteistųjų kolektyvo tarybų veikloje. Organizuodama nuteistųjų užimtumą, laisvės atėmimo vietų įstaiga privalo siekti, kad kiekvienas nuteistasis ne mažiau kaip penkias valandas per parą užsiimtų šio kodekso 55 straipsnio 2 dalyje nurodytų užimtumo formų veiklomis.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad įgyvendinant socialinės reabilitacijos programas bendravimas su nuteistaisiais vykdomas nuolat, tiek tarnybiniuose kabinetuose, tiek gyvenamojoje kameroje. Šiaulių kalėjime visu ginčo laikotarpiu suimtieji (nuteistieji) buvo vedami į treniruoklių salę, sporto aikšteles, užsiėmimų kambarį-skaityklą, žaidimų kambarius bei stalo teniso patalpą pagal kiekvieną savaitę tvirtinamą grafiką, kuris buvo sudaromas bendrai visiems suimtiesiems (nuteistiesiems). Šiaulių kalėjimo Resocializacijos skyriaus specialistai nuolat organizavo pozityvaus užimtumo renginius, bendradarbiaujant su visuomeninėmis organizacijomis ir savanoriais buvo vedami įvairūs užsiėmimai, skaitomos paskaitos įvairiomis socialinėmis temomis, buvo organizuojami susitikimai su religinių organizacijų atstovais.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad pareiškėjo teisė į užimtumą Šiaulių kalėjime buvo užtikrinama pakankamai, pareiškėjas nenurodo, kad jis prašė, bet jam nebuvo leista dalyvauti konkrečiuose renginiuose, varžybose, užimtumo programose, kad jam nebuvo leista pasinaudoti interneto prieiga, negalėjo pasinaudoti bibliotekos paslaugomis, kada tai buvo padaryta, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių kalėjime buvo pažeista pareiškėjo teisė į užimtumą.

Pareiškėjas nurodo, kad turėjo teisę tik į pusantros valandos pasivaikščiojimą kiemelyje.

Pasivaikščiojimo tvarką ir trukmę laisvės atėmimo vietų įstaigose reglamentuoja Bausmių vykdymo kodeksas, kurio 33 straipsnio 4 punkto 2 papunktyje pasakyta, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti pusantros valandos, o neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, nėščios moterys ir ligoniai (pagal gydytojų išvadą) – tris valandas, bei Laisvės atėmimo vietų vidaus tvarkos taisyklių XVI skyrius, kur numatyta, kad nuteistieji, paskirti atlikti bausmę uždaro tipo sąlygomis, turi teisę kasdien pasivaikščioti pusantros valandos.

Atsakovė į bylą pateikė 2023 m. gruodžio 12 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad nuteistasis D. D. laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 24 d. iki 2023 m. lapkričio 24 d. bausmę Šiaulių kalėjime atliko uždaro tipo sąlygomis paprastojoje grupėje (55 b. l.). Pareiškėjas pats nurodo, kad turėjo galimybę kasdien pasivaikščioti po pusantros valandos, todėl jo pretenzijos dėl pasivaikščiojimo trukmės atmestinos, kaip nepagrįstos.

Pareiškėjas nurodo, kad buvo priverstas apsipirkinėti parduotuvėje nematydamas prekių, jokios informacijos apie prekes nėra pateikiama, prekės parduotuvėje sveriamos už akių.

Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (galiojo nuo 2020-01-22 iki 2022-12-31), 35-36 punktai numatė, kad paprastajai ir drausmės grupėms priskirtiems nuteistiesiems (suimtiesiems) sudaromos sąlygos apsipirkti pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) parduotuvėje ne rečiau kaip kartą per savaitę, o lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems – ne rečiau kaip du kartus per savaitę. Paprastai nuteistieji pataisos įstaigos parduotuvėje apsiperka patys. Nuteistųjų (suimtųjų), kurie laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose (kamerose), apsipirkimą organizuoja pataisos įstaiga (tardymo izoliatorius). Jiems suteikiama galimybė įsigyti prekių, nevedant jų į pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) parduotuvę, o jų įsigytos prekės ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų įsigijimo įteikiamos nuteistajam (suimtajam).

Laivės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 (galioja nuo 2023-01-01), nuteistųjų apsipirkimo pataisos įstaigos parduotuvėje nereglamentuoja, šių taisyklių VII skyrius tik numato, ką leidžiama įsigyti ir laisvės atėmimo vietų įstaigoje turėti paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems, taip pat kad suimtųjų ir nuteistųjų įsigyjami maisto produktai, vaistiniai preparatai, vitaminai ir maisto papildai turi būti supakuoti į gamintojo pakuotes, šviežių vaisių ir daržovių leidžiama įsigyti be pakuotės; suimtųjų ir nuteistųjų turimi maisto produktai (išskyrus šviežius vaisius ir daržoves), vaistiniai preparatai, vitaminai ir maisto papildai, supakuoti ne į gamintojo pakuotes arba laikomi pažeidžiant laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nustatytą tvarką, paimami ir sunaikinami.

Laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų prekių kainų kontrolės tvarką iki 2023 m. vasario 2 d. nustatė Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-09 įsakymu Nr. V-172 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų kontrolės taisyklės, kurių tikslas – užtikrinti, kad laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų prekių pardavimo kainos neviršytų šių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikiančių toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo įstaiga. Taisyklių 5-8 punktuose nurodyta, kad laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorius sudaro komisiją arba paskiria atsakingą asmenį tikrinti įstaigoje veikiančioje parduotuvėje parduodamų prekių kainas, kainos turi būti tikrinamos ne rečiau kaip kartą per mėnesį ir palyginamos su maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainomis parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, tikrinimo rezultatai įforminami aktu, nustačius, kad maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainos parduotuvėje yra didesnės kaip 10 procentų, negu šių prekių kainos toje miesto (rajono) teritorijoje esančiose parduotuvėse ir kurių prekių apyvarta yra panaši, parduotuvės savininkui įstaigos direktorius pateikia raštišką įspėjimą, o pakartotinai nustačius didesnį kainų skirtumą, nuomos sutartis su parduotuve nutraukiama.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad Šiaulių kalėjime parduotuvės paslaugas teikia UAB „Lobby Baltic“, t. y. savarankiškas LKT nepavaldus juridinis asmuo, apsipirkimas Šiaulių kalėjime organizuojamas pagal Šiaulių kalėjimo viršininko patvirtintą grafiką, maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas su kainomis atnaujinamas kas mėnesį pagal poreikį ir tiekiamas į kameras.

Įvertinęs išdėstytą teisinį reglamentavimą ir atsakovės nurodytas faktines aplinkybes, teismas laiko, kad Šiaulių kalėjime apsirūpinimo prekėmis tvarka nebuvo pažeista, teisės aktuose nėra numatyta, kad Šiaulių kalėjimo kamerose laikomas asmuo, norintis apsipirkti įstaigoje esančioje parduotuvėje, turi pamatyti prekes vizualiai, perskaityti ant pakuotės esančią informaciją, gauti lankstinukus. Pareiškėjas skundžiasi abstrakčiai, nenurodo, kad jo įsigytų prekių kainos neatitiko kainoraščiuose nurodytų prekių kainų, kad buvo netikslus prekės svoris ir pan., kada tai buvo, ar jis dėl to skundėsi Šiaulių kalėjimo administracijai ar kitoms institucijoms, todėl jo teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodo, kad maistas į Šiaulių TI tiekiamas šaltas, neatitinkantis nustatytų normų, be to, kyla grėsmė užsikrėsti nuodingomis medžiagomis maisto dalinimo metu.

Suimtųjų ir nuteistųjų maitinimo laisvės atėmimo vietose organizavimą nuo 2023 m. sausio 1 d. reglamentuoja Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444. Taisyklių 312-322 punktai numato, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, kuriuos tvirtina laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius. Nepilnamečiai, nėščios moterys ir krūtimi maitinančios motinos maitinamos 4 kartus per dieną, kiti suimtieji ir nuteistieji – 3 kartus per dieną. Maitinimo grafikas sudaromas taip, kad tarpai tarp maitinimų būtų ne trumpesni kaip 3 ir ne ilgesni kaip 5 valandos (išskyrus miegui skirtą laiką). Kamerose laikomiems suimtiesiems ir nuteistiesiems maistas į kameras pristatomas šilumą palaikančiuose įrenginiuose. Kiti nuteistieji maitinami bausmės atlikimo vietos valgykloje. Nuteistųjų maitinimosi valgykloje grafiką tvirtina laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius arba jo įgaliotas darbuotojas. Maistas turi būti gaminamas 3 ar 4 kartus per parą pagal technologinių procesų bei maisto higienos normų reikalavimus ir valgiaraščius. Valgiaraščiuose nurodyti patiekalai gaminami pagal patiekalų receptūras, kurias tvirtina laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius. Šiluma apdorojamo maisto (patiekalo) temperatūra jo viduje turi būti ne žemesnė kaip +75 °C. Maistas turi būti pagamintas likus 20-30 minučių iki išdavimo ar supylimo į šilumą palaikančius įrenginius. Jeigu suimtieji ar nuteistieji maitinami 2 arba 3 pamainomis, pagamintas maistas turi būti laikomas šilumą palaikančiuose įrenginiuose, esant juose ne žemesnei kaip +68 °C temperatūrai, ir suvartotas pagaminimo dieną. Laisvės atėmimo vietų įstaiga ne rečiau kaip vieną kartą per pusmetį atlieka suimtiesiems ir nuteistiesiems tiekiamo maisto laboratorinius tyrimus.

Asmenys laisvės atėmimo vietose maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintas Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2018-11-08). Taisyklių 5 punkte numatyta, kad maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija, 6 punkte nurodyti asmenų maitinimo valgiaraščiai, 7 punkte nurodoma, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad Šiaulių kalėjime laikomi asmenys gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, Šiaulių kalėjime maistas negaminamas, atvežamas pagamintas, transportuojamas sandariuose bei uždengtuose termosuose. Pagamintas maistas dalinamas atitinkamos talpos samčiais, kurių tūris atitinka reikalingą svorį. Visas maistas sveriamas, porcijos tikrinamos. Pagamintas maistas išduodamas griežtai laikantis higienos reikalavimų. Termosai, kuriose buvo laikomas paruoštas maistas, atidaromi tik tada, kai dalinamas maistas, todėl maistas visada paduodamas šiltas. Pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo maisto niekuo nepagrįsti, dėl maisto kokybės jis Šiaulių kalėjimo administracijai neskundė, duomenų, kad būtų skundęsis kitoms institucijoms, taip pat nėra, todėl nėra pagrindo laikyti, kad dėl maitinimo Šiaulių kalėjime pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-939/2013).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, tik tokiu atveju, jeigu jis yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis. Taigi tik ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti. Tik nustačius konkrečius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4070-261/2018, 2017 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1371-520/2017 ir kt.).

Kadangi reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant visoms trims civilinės atsakomybės sąlygoms, nenustačius nei Šiaulių kalėjimo neteisėtų veiksmų, nei pareiškėjo patirtos žalos, nėra civilinės atsakomybės sąlygų, todėl neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas, o pareiškėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo D. D. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Jarūnė Sedalienė