Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjo skundas netenkinamas.

Pareiškėjas D. D. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2022-04-24 iki 2023-11-29 Šiaulių kalėjime buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose neveikė ventiliacija, nebuvo tinkamai užtikrinamas patalpos apšvietimas, nuo lubų byrėjo tinkas.

Visuomenės sveikatos saugos reikalavimus laisvės atėmimo vietoms nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2018 m. lapkričio 1 d.). Šios normos 12 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, pagal 14 punktą, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, o 15 punktas numato, kad natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau kaip 24 val. Higienos normos 16 punktas reglamentuoja gyvenamųjų patalpų oro temperatūrą, kuri turi būti ne žemesnė kaip 18°C ir ne aukštesnė kaip 28°C, santykinę oro drėgmę, kuri turi būti nuo 35 iki 65 proc., bei oro judėjimo greitį šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15 - 0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05 – 0,15 m/s. Pagal Higienos normos 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, jos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, o 39 punktas numato, kad ant gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.

Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintos Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (galioja nuo 2020-12-22) numato, kad naujai įrengiamose arba rekonstruojamose kamerose turi būti įrengti langai, užtikrinantys natūralios dienos šviesos patekimą į patalpas.

Atsakovė į bylą pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento Šiaulių kalėjime atliktų patikrinimų aktus (59-79 b. l.), iš kurio matosi, kad 2022 m. sausio 6 d. buvo patikrinta pareiškėjo laikymo kamera Nr. 87, kontrolės metu nustatyta, jog oro temperatūra, santykinė oro drėgmė tikrintose kamerose atitiko higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. 2023 m. lapkričio 9 d. patikrinta pareiškėjo laikymo kamera Nr. 101, patikrinimo metu išmatuota oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitiko higienos normos reikalavimus.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo laikymo laikotarpiu buvo patikrinta pareiškėjo laikymo kamera Nr. 89, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų skundęsis dėl kažkokios tai konkrečios kameros būklės. Į bylą pateikta pažyma, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas laikymo laikotarpiu nei į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių, nei į Šiaulių kalėjimo viršininką su prašymais ir skundais dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė (57 b. l.).

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, jos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad siekiant pagerinti patalpų oro apykaitą bei kvapų ištraukimą, Šiaulių kalėjime ištraukiamosios ventiliacijos ventiliatoriai buvo prijungti prie natūralios ventiliacijos kanalų (darbai baigti 2020 m. rugsėjo 25 d.), atskiroms grupėms gyvenamųjų kamerų sumontuoti skirtingi ventiliatoriai. Pareiškėjas pats patvirtina, kad galimybė išvėdinti kameras per langą buvo sudaryta, todėl nėra pagrindo konstatuoti higienos normos 17 punkto pažeidimą.

Taigi byloje nėra duomenų, jog pareiškėjo laikymo kameros Šiaulių kalėjime neatitiko higienos normos reikalavimų, pareiškėjas dėl kamerų būklės skundžiasi abstrakčiai, nenurodo, kurioje jo laikymo kameroje ir konkrečiai kada kokie parametrai (oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė apšvieta, oro judėjimo greitis ar kt.) buvo galimai pažeisti, dėl galimai netinkamų laikymo sąlygų laikymo laikotarpiu nei į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių, nei į kitas institucijas nesikreipė, todėl nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėjo laikymo kameros neatitiko higienos normos reikalavimų.

Pareiškėjas nurodo, kad gyvenamosiose kamerose tualetai nuo likusio kameros ploto atskirti tik apie 1,5 m aukščio pertvara arba tokio pat aukščio užuolaida, gamtinius reikalus turėjo atlikti matant kitiems asmenims ir kalėjimo personalui, buvo priverstas kvėpuoti tualeto smarve užterštu oru.

Sanitarinių mazgų įrengimą gyvenamosiose tardymo izoliatorių kamerose pareiškėjo laikymo laikotarpiu reglamentavo Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389, kurių 12.5. punkte įtvirtinta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 x 142 cm, arba ne mažiau, kaip 1,42 m² matmenų (ploto) sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos ir grindys dengiamos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nesant techninėms galimybėms esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara (iki kameros lubų) ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Pagal Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, tardymo izoliatorių kamerose turi būti sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupimas), praustuvė. Nuo 2015-11-01 galiojanti higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimo kamerose nereglamentuoja.

Atsakovė nurodo, kad Šiaulių kalėjimo kamerose įrengtos sanitarinių mazgų kabinos, kurių aukštis didesnis nei 1,5 metro, kabinų durų angos užpildytos durų blokais, o dalyje kamerų – storo audinio nepermatomomis užuolaidomis.

Sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelėje (49-50 b. l.) nurodyta, kad sanitarinio mazgo atitvėrimo konstrukcijos pareiškėjo laikymo kamerose mūrinės, sienelių aukštis nuo 2,12 iki 2,30 m. Į bylą pateiktos ir kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, fotonuotraukos, iš kurių matosi, kad sanitariniai mazgai kamerose atitverti sienelėmis, įėjimai į sanitarinių mazgų zonas atskirti durimis.

Pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtų bylų praktiką, sanitarinio mazgo atitvėrimas durimis arba užuolaidomis pakankamai užtikrina kamerose laikomų asmenų privatumą (LVAT 2021 m. gegužės 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-318-968/2021, 2021 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-263-602/2021, 2022 m. gegužės 25 nutartys administracinėse bylose Nr. TA-214-415/2022, Nr. TA-360-662/2022 ir kt.).

Dėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad kamerose laikėsi nemalonus kvapas iš sanitarinio mazgo pažymėtina, jog ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė, kad sanitariniame mazge turi būti įrengta atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema arba mechaninis vėdinimas. Atsakovė nurodo, kad kameros Šiaulių kalėjime vėdinamos per langus, toks vėdinimo būdas numatytas ir Taisyklių 12.10 p., taip pat Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punkte. Be to, atsakovė nurodė, kad kamerose ištraukiamosios ventiliacijos ventiliatoriai buvo prijunti prie natūralios ventiliacijos kanalų (darbai baigti 2020 m. rugsėjo 25 d.). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, neteisėti atsakovės veiksmai nenustatyti ir šiais aspektais.

Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI nėra šilto vandens ir nėra sudaryta galimybė prausti visą kūną po dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę, pažeidžiamas privatumas naudojantis dušu, nes persirengimo kambarys yra priešais duris, po dušo būna atidaromos durys arba stebima pro langelius.

Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 10 punktas numato, kad tardymo izoliatoriuose nuteistųjų ir suimtųjų gyvenamuosiuose korpusuose turi būti įrengiamos šios patalpos: kameros su sanitariniu mazgu; korpuso vyresniojo pareigūno kabinetas; socialinės reabilitacijos priemonių organizavimo darbo kabinetas: esant techninėms galimybėms įrengiamas nuteistųjų ir suimtųjų priėmimo asmeniniais klausimais kabinetas; tualetas personalui; valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruošimo sandėlis (pagal poreikį); pasivaikščiojimo kiemas; gali būti įrengiamos kitos paskirties patalpos.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad Šiaulių kalėjime kalinčiųjų prausimuisi įrengtos penkios dušinės: dvi po 8 vietas ir trys po 6 vietas, įrengtos atskiros persirengimo ir prausimosi patalpos, dušai tarpusavyje atskirti pertvaromis.

Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI administracija nesuteikia po 8 valandas užimtumo.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad įgyvendinant socialinės reabilitacijos programas bendravimas su nuteistaisiais vykdomas nuolat, tiek tarnybiniuose kabinetuose, tiek gyvenamojoje kameroje. Šiaulių kalėjime visu ginčo laikotarpiu suimtieji (nuteistieji) buvo vedami į treniruoklių salę, sporto aikšteles, užsiėmimų kambarį-skaityklą, žaidimų kambarius bei stalo teniso patalpą pagal kiekvieną savaitę tvirtinamą grafiką, kuris buvo sudaromas bendrai visiems suimtiesiems (nuteistiesiems). Šiaulių kalėjimo Resocializacijos skyriaus specialistai nuolat organizavo pozityvaus užimtumo renginius, bendradarbiaujant su visuomeninėmis organizacijomis ir savanoriais buvo vedami įvairūs užsiėmimai, skaitomos paskaitos įvairiomis socialinėmis temomis, buvo organizuojami susitikimai su religinių organizacijų atstovais.

Pareiškėjas nurodo, kad turėjo teisę tik į pusantros valandos pasivaikščiojimą kiemelyje.

Pasivaikščiojimo tvarką ir trukmę laisvės atėmimo vietų įstaigose reglamentuoja Bausmių vykdymo kodeksas, kurio 33 straipsnio 4 punkto 2 papunktyje pasakyta, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti pusantros valandos, o neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, nėščios moterys ir ligoniai (pagal gydytojų išvadą) – tris valandas, bei Laisvės atėmimo vietų vidaus tvarkos taisyklių XVI skyrius, kur numatyta, kad nuteistieji, paskirti atlikti bausmę uždaro tipo sąlygomis, turi teisę kasdien pasivaikščioti pusantros valandos.

Atsakovė į bylą pateikė 2023 m. gruodžio 12 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad nuteistasis D. D. laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 24 d. iki 2023 m. lapkričio 24 d. bausmę Šiaulių kalėjime atliko uždaro tipo sąlygomis paprastojoje grupėje (55 b. l.). Pareiškėjas pats nurodo, kad turėjo galimybę kasdien pasivaikščioti po pusantros valandos, todėl jo pretenzijos dėl pasivaikščiojimo trukmės atmestinos, kaip nepagrįstos.

Pareiškėjas nurodo, kad buvo priverstas apsipirkinėti parduotuvėje nematydamas prekių, jokios informacijos apie prekes nėra pateikiama, prekės parduotuvėje sveriamos už akių.

Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (galiojo nuo 2020-01-22 iki 2022-12-31), 35-36 punktai numatė, kad paprastajai ir drausmės grupėms priskirtiems nuteistiesiems (suimtiesiems) sudaromos sąlygos apsipirkti pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) parduotuvėje ne rečiau kaip kartą per savaitę, o lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems – ne rečiau kaip du kartus per savaitę. Paprastai nuteistieji pataisos įstaigos parduotuvėje apsiperka patys. Nuteistųjų (suimtųjų), kurie laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose (kamerose), apsipirkimą organizuoja pataisos įstaiga (tardymo izoliatorius). Jiems suteikiama galimybė įsigyti prekių, nevedant jų į pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) parduotuvę, o jų įsigytos prekės ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų įsigijimo įteikiamos nuteistajam (suimtajam).

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad Šiaulių kalėjime parduotuvės paslaugas teikia UAB „Lobby Baltic“, t. y. savarankiškas LKT nepavaldus juridinis asmuo, apsipirkimas Šiaulių kalėjime organizuojamas pagal Šiaulių kalėjimo viršininko patvirtintą grafiką, maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas su kainomis atnaujinamas kas mėnesį pagal poreikį ir tiekiamas į kameras.

Pareiškėjas nurodo, kad maistas į Šiaulių TI tiekiamas šaltas, neatitinkantis nustatytų normų, be to, kyla grėsmė užsikrėsti nuodingomis medžiagomis maisto dalinimo metu.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad Šiaulių kalėjime laikomi asmenys gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, Šiaulių kalėjime maistas negaminamas, atvežamas pagamintas, transportuojamas sandariuose bei uždengtuose termosuose. Pagamintas maistas dalinamas atitinkamos talpos samčiais, kurių tūris atitinka reikalingą svorį. Visas maistas sveriamas, porcijos tikrinamos. Pagamintas maistas išduodamas griežtai laikantis higienos reikalavimų. Termosai, kuriose buvo laikomas paruoštas maistas, atidaromi tik tada, kai dalinamas maistas, todėl maistas visada paduodamas šiltas. Pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo maisto niekuo nepagrįsti, dėl maisto kokybės jis Šiaulių kalėjimo administracijai neskundė, duomenų, kad būtų skundęsis kitoms institucijoms, taip pat nėra, todėl nėra pagrindo laikyti, kad dėl maitinimo Šiaulių kalėjime pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.