Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-05-26 · Administracinė byla Nr. eI-2578-789/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-05-26Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-02-11Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-05-26
Bylos Nr.
eI-2578-789/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-07953-2013-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ernestas Spruogis, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
UAB „SK Impeks Medicinos diagnostikos centras“
Atsakovas
Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos, Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Trečiasis asmuo
K. A., Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Advokatai
Miglė Dereškevičiūtė
Administracinė byla Nr. eI-2578-789/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07953-2013-3Procesinio sprendimo kategorija 5, 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio, dalyvaujant pareiškėjos UAB „SK Impeks Medicinos diagnostikos centras“ atstovams advokato padėjėjai Miglei Dereškevičiūtei, Jūratei Garšvienei, Valei Simanavičiūtei-Abromavičienei, atsakovės Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos atstovams Dariui Giruckui, Editai Godliauskaitei ir Ramunei Vaitkevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „SK Impeks Medicinos diagnostikos centras“ skundą atsakovei Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys K. A., Sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos) dėl įsakymo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjos UAB „SK Impeks Medicinos diagnostikos centras“ atstovė 2013-12-19 išsiuntė elektroninių ryšių priemonėmis teismui skundą (elektroninės bylos t. 1, l. 1–11), kuriame prašo panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2013-11-18 įsakymą Nr. T1-1551.

Paaiškino, kad ginčijamame įsakyme pareiškėja buvo įspėta dėl 2013-10-03 Kontrolės Nr. T3-232/2013 ataskaitos Nr. D17-199-(1.27) išvadose nurodytų teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų pažeidimo, o būtent dėl viršytos gydytojo chirurgo kompetencijos, dėl pacientės K. A. (toliau – ir Pacientė) raštiško sutikimo chirurginei intervencijai nebuvimo ir dėl per vėlai pateikto Medicininių dokumentų išrašo. Dėl kitose ataskaitose nurodytų pažeidimų pareiškėja gavo atitinkamas rekomendacijas. Atsižvelgusi į tai, Tarnyba padarė išvadą, kad pareiškėja Pacientei suteikė nekokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Nurodė, kad 2012-12-27 Pacientė kreipėsi į pareiškėją dėl apgamų nugaros ir veido srityse, Pacientei buvo paskirta konsultacija pas gydytoją G. B., kuris diagnozavo smakro kairės pusės odos pigmentinį apgamą ir nugaros kairės pusės dermatofibromą bei nukreipė Pacientę į dienos chirurgijos stacionarą apgamo destrukcijai lazeriu su histologiniu ištyrimu. Pacientė savo valią pašalinti šiuos darinius pareiškė pasirašydama Paciento valios pareiškimą dėl asmens sveikatos priežiūros, Asmens sveikatos priežiūros paslaugų sutartį Nr. 0127189 bei Paciento sutikimą operaciniam gydymui. Gydytojas bei pareiškėjos darbuotojai taip pat informavo Pacientę žodžiu apie diagnozę, galimas komplikacijas, gydymo alternatyvas ir kitą susijusią informaciją. Tą pačią dieną Pacientei buvo pašalinti minėti dariniai (atlikta lazeriodestrukcija) ir, atsižvelgiant į tai, kad tik smakro srityje buvęs apgamas kėlė gydytojui įtarimų, šis darinys buvo išsiųstas histologiniam tyrimui. Gautose tyrimo išvadose pažymėta, kad pašalintas darinys yra dermalinis nevocitinis apgamas, kurio ligos kodas pagal TLK-10-AM (Tarptautinę statistinę ligų ir susijusių sveikatos sutrikimų klasifikaciją, Australijos modifikaciją) – D.22 (melanocitinis apgamas).

Šalies argumentai

2013-05-16 Pacientė pirmą kartą po 2012-12-27 suteiktų gydytojo chirurgo G. B. paslaugų žodžiu kreipėsi į pareiškėją, pateikdama nusiskundimus dėl jų kokybės. Pareiškėja nurodė, kad minėtas gydytojas turi medicinos praktikos licenciją Nr. MPL-01304, suteikiančią teisę verstis gydytojo medicinos praktika pagal įgytą gydytojo chirurgo profesinę kvalifikaciją, taip pat gydytojas turi ilgametį darbo gydytoju chirurgu onkologu stažą, kurį patvirtina teisės aktų nustatyta tvarka įgytas gydytojo chirurgo onkologo sertifikatas ir kiti gydytojo G. B. nuolatinį kvalifikacijos tobulinimą patvirtinantys dokumentai. Pareiškėjos nuomone, teisės aktai įpareigoja atsakovę tikrinti teikiamų paslaugų kokybę tikrinant ne tik jų atitiktį teisės aktų reikalavimams, bet ir tikrinant paslaugų veiksmingumą (kiek jos pacientui padėjo, buvo efektyvios), tinkamumą (sąvoka apibrėžta Sveikatos sistemos įstatymo 2 str. 10 p.), prieinamumą (sąvoka apibrėžta Sveikatos sistemos įstatymo 2 str. 11 p.), priimtinumą (sąvoka apibrėžta Sveikatos sistemos įstatymo 2 str. 9 p.) ir kitus aspektus. Atkreipė dėmesį, kad Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 str. 8 d. yra įtvirtina kur kas platesnė kokybiškų paslaugų sąvoka nei Tarnybos neplaninių asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolių atlikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2013-02-06 įsakymu Nr. Tl-136, 2 p.

Pažymėjo, kad atsakovės pagrindinis argumentas, dėl kurio Pacientei suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos laikomos nekokybiškomis, yra tas, kad šis ligos kodas nėra nustatytas gydytojui taikomoje sveikatos apsaugos ministro 2000-01-28 įsakymu Nr. 50 patvirtintoje gydytojo chirurgo medicinos normoje MN 74:2000 „Gydytojas chirurgas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, t. y., atsakovės nuomone, buvo viršyta gydytojo chirurgo kompetencija. Mano, kad Tarnyba nepagrįstai nevertino to, kad Pacientei jokios žalos nebuvo padaryta, kad gydytojas G. B. lazerioterapiją atliko kvalifikuotai, laikantis aukščiausių standartų, atitinkant šiuolaikinio medicinos mokslo lygį bei visas tokioms intervencijoms taikomas metodikas. Pareiškėjos nuomone, Tarnyba, nevertinusi visų kokybiškų paslaugų sąvoką apimančių aspektų, negalėjo konstatuoti, kad suteiktos paslaugos buvo nekokybiškos.

Nurodė, kad gydytojas G. B. yra įgijęs gydytojo chirurgo onkologo profesinę kvalifikaciją pagal visus taikytinų teisės aktų reikalavimus. G. B. 1999-10-13 sveikatos apsaugos ministras išdavė sertifikatą Nr. S0216, leidžiantį verstis gydytojo chirurgo onkologo praktika. Taigi, gydytojas G. B. turėjo ir turi teisę diagnozuoti ir gydyti (duomenys neskelbiami) (suteiktas ligos kodas D.22), turėdamas tiek onkologo, tiek chirurgo kvalifikaciją ir sertifikatą. Atkreipė dėmesį, kad pagal 2004 m. pasikeitusį teisinį reglamentavimą vienintelis dokumentas, liudijantis asmens teisę verstis medicinos praktika, yra licencija, o gydytojo chirurgo onkologo specializuota praktika buvo prilyginta gydytojo chirurgo profesinei kvalifikacijai. Todėl 2004-09-01 G. B. įgijo medicinos praktikos licenciją Nr. MPL-01304, suteikiančią teisę jam verstis medicinos praktika pagal gydytojo chirurgo profesinę kvalifikaciją. Gydytojas chirurgas, turintis galiojančią licenciją, leidžiančią jam atlikti navikų šalinimo procedūras, turi teisę teikti tiek dienos chirurgijos paslaugas, tiek suaugusiųjų chirurgijos stacionarines antrino lygio paslaugas, apimančias ir D.22 ligos gydymą. Paaiškino, kad atskiros gydytojo chirurgo onkologo ar gydytojo onkologo medicinos norma niekada nebuvo patvirtinta. D.22 ligos kodas yra nurodytas gydytojo onkologo chemoterapeuto, gydytojo onkologo radioterapeuto bei gydytojo dermatovenerologo medicinos normose. Nurodė, kad D.22 liga nepagrįstai nėra įtraukta į medicinos normą, reglamentuojančią gydytojo chirurgo kompetenciją.

Paaiškino, kad, vadovaujantis formaliu Tarnybos požiūriu, susidaro tokia situacija, kai gydytojas G. B., iki sertifikato galiojimo pabaigos turėjęs teisę kaip gydytojas chirurgas onkologas diagnozuoti ir gydyti D.22 navikus, nuolat kėlęs šioje srityje savo kvalifikaciją, tapęs vienu geriausių šalies specialistų, pasikeitus teisės aktams neteko kompetencijos gydyti tik vienos rūšies navikus. Pareiškėjos nuomone, nebūtinai gydytojas dermatovenerologas turi teisę atlikti šias procedūras, bet būtent sveikatos priežiūros įstaiga turi užtikrinti, kad jos bus suteiktos pacientui, o tą gali padaryti ir kitas atitinkamą kvalifikaciją turintis gydytojas.

Pabrėžė, kad gydytojo chirurgo medicinos norma (MN 74:2000) nebuvo nė karto keista nuo pat jos priėmimo 2000-01-28. Pareiškėjos nuomone, Tarnyba netinkamai aiškina sąvokas, nes nedaro skirtumo tarp dermatovenerologijos ir chirurgijos gydymo būdų. Pagal teisės aktuose įtvirtintas chirurgijos ir dermatovenerologijos sąvokas dermatovenerologas neturi teisės gydyti ligų, mechaniškai veikiant patologinį procesą, t. y. gydyti chirurginiu būdu, nes tą daro chirurgas. Ligas, kurių gydymo būdai nėra detalizuoti, gydytojas dermatologas gali gydyti taikant medikamentinį ar kitokį būdą, bet ne chirurginį, nes tai priklauso gydytojo chirurgo kompetencijai. Paaiškino, kad Tarnyba diagnozės nekvestionavo. Mano, kad šioje situacijoje Tarnyba privalėjo situaciją vertinti ne formaliai, o išsamiai, įvertinant visą turimą gydytojo patirtį ir kvalifikaciją.

Nesutinka su ataskaitos teiginiu, jog nugaros srityje buvusi dermatofibroma buvo pašalinta neturint Pacientės raštiško sutikimo. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų sutartyje Nr. 0127189 yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad šalys susitaria, kad pareiškėja pagal šią sutartį atliks Pacientei odos darinių chirurginę eksciziją. Be to, gydytojas G. B., pildydamas pacientės Gydymo stacionare ligos istoriją Nr. 2012/002234/2100, nurodė, kad dermatofibroma yra lydinčioji liga, todėl visas gydymas taikomas bendrai abiems dariniams. Atsižvelgiant į tai, kad abu dariniai buvo vertinami in corpore, Pacientės sutikimas operaciniam gydymui taikomas visam gydymui, t. y. ir melanocitiniam apgamui, ir dermatofibromai.

Taip pat nesutinka su ataskaitos nurodytu pažeidimu, kad G. B. Medicininių dokumentų išrašą apie 2012-12-27 buvusią Pacientės ambulatorinę konsultaciją ir dienos chirurgijos stacionare atliktas odos darinių šalinimo intervencijas surašė tik 2013-01-10, tuo pažeisdamas pareiškėjos direktoriaus 2010-11-19 patvirtintą Medicininių dokumentų pildymo tvarką. Gydytojas G. B. pagal pareiškėjos įstaigoje nustatytą darbo grafiką dirba vienintelę savaitės dieną – ketvirtadienį. Kadangi tyrimo atsakymas gautas 2013-01-04 (penktadienį), pirmoji gydytojo darbo diena ir buvo 2013-01-10 (ketvirtadienis), kada ir buvo užpildyti dokumentai. Taigi atsakovė visiškai neatsižvelgė į faktines situacijos aplinkybes, nesivadovavo teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, taip pat Viešojo administravimo įstatymo imperatyviais objektyvumo, proporcingumo, efektyvumo ir subsidiarumo principais.

2015-03-12 teisme gautas pareiškėjos prašymas dėl norminio teisės akto teisėtumo ištyrimo, kuriame prašoma medicinos normą MN 74:2000 „Gydytojas chirurgas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ pripažinti prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymui bei Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymui. Pareiškėjos nuomone, teisės aktų leidėjas, vadovaudamasis Konstitucijos saugomu teisėtų lūkesčių principu, panaikindamas specializuotos medicinos praktikos sertifikatų sistemą, turėjo pareigą užtikrinti asmenims, įgijusiems atitinkamas teises vadovaujantis ankstesne tvarka, tas pačias teises, kurias jie turėjo iki teisės aktų pasikeitimų. Mano, kad gydytojo chirurgo medicinos norma taip pat prieštarauja Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2 d. 3 p., nustatančiam, kad teisėkūroje turi būti vadovaujamasi pagarbos asmens teisėms ir laisvėms principu, reiškiančiu, kad teisės aktų nuostatos turi užtikrinti ir negali paneigti Konstitucijoje, Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų asmens teisių ir laisvių, teisėtų interesų. Pareiškėja taip pat įsitikinusi, kad gydytojo chirurgo medicinos norma prieštarauja Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 6 p. ir 7 p., reikalaujantiems, kad teisėkūroje būtų laikomasi aiškumo pricipo, reiškiančio, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, ir sistemiškumo principo, reiškiančio, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina. Mano, kad Sveikatos apsaugos ministerijos rengiamas gydytojo chirurgo medicinos normos pakeitimo projektas rodo, jog Sveikatos apsaugos ministerija pripažįsta reglamentavimo spragą. Gydytojo chirurgo medicinos norma, kurioje po Medicinos praktikos įstatymo pakeitimų nebuvo įtvirtintas ligos D.22 gydymas, neužtikrina pacientams galimybės gauti aukščiausios kokybės asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurias galėtų teikti ilgametę patirtį sukaupę ir didžiausią kvalifikaciją turintys gydytojai. Atsižvelgusi į tai, pareiškėja daro išvadą, kad teisės aktų leidėjas, neužtikinęs gydytojų chirurgų onkologų praktikos tęstinumo, t. y. atitinkamai nepapildęs gydytojo chirurgo medicinos normos, pažeidė Sveikatos sistemos įstatymo 5 str. 1 d. 5 p.

Atsiliepimas

Atsakovė Tarnyba atsiliepime (elektroninės bylos t. 2, l. 1–6) nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybė tiesiogiai priklauso nuo teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų laikymosi teikiant šias paslaugas. Taigi jei teisės aktuose nustatytų reikalavimų nėra laikomasi, darytina išvada, kad suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos negali būti laikomos kokybiškomis, tuo pažeidžiant paciento teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Atkreipė dėmesį, kad, vertindama pareiškėjos teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, vadovavosi Aprašo 4 p. antroje pastraipoje nurodyta asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės sąvoka.

Vertindama pareiškėjos atvejį, Tarnyba rėmėsi faktinėmis aplinkybėmis, kurios buvo nustatytos išsamiai išanalizavus pateiktą medicininę dokumentaciją, ir teisės aktais, kurių atžvilgiu tos aplinkybės įvertintos. Atkreipė dėmesį, kad Kontrolės ataskaita yra motyvuota, pateiktos išvados atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nustatytą pareigą pagrįsti ją objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų nuostatomis, nes Kontrolės ataskaitoje išdėstyti su pareiškėjos Pacientei 2012-12-27 ir 2013-05-16 teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis susiję faktai.

Pabrėžė, kad gydytojo chirurgo ir gydytojo dermatovenerologo normos yra galiojančios, šių specialistų kompetencija yra aiški, šie specialistai teikia asmens sveikatos priežiūros paslaugas minėtose normose apibrėžtos kompetencijos ribose, o ligos, pagal Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikaciją (Australijos modifikacija, TLK-10-AM) koduotos D.22, diagnozavimas ir gydymas pagal 2004-12-10 sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-899 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 59:2004 „Gydytojas dermatovenerologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (toliau – ir MN 59:2004) nuostatas yra priskirtas gydytojo dermatovenerologo kompetencijai.

Paaiškino, kad gydytojo chirurgo onkologo medicinos norma nėra ir nebuvo patvirtinta, todėl teigti, kad gydytojo chirurgo onkologo kompetencijai anksčiau buvo priskirta diagnozuoti ir gydyti ligas, kurios šiandien nepriskirtos gydytojui chirurgui, būtų neteisinga ir nepagrįsta. Pagal MN 59:2004 14.6 p. būtent gydytojas dermatovenerologas diagnozuoja ir gydo odos ir gleivinės ikinavikinius procesus, gerybinius navikus (D.18, D.22, D.23). Dermatovenerologas turi teisę taikyti Lietuvoje įteisintus tyrimo, diagnostikos ir gydymo metodus, privalo kvalifikuotai diagnozuoti ir gydyti jo medicinos normoje nurodytas odos bei gleivinės ligas, rekomenduoti ir organizuoti profilaktikos priemones, turi mokėti atlikti odos ir gleivinės biopsiją, lazerioterapiją, odos ir poodžio pažeidimų eksciziją, chirurginiu būdu pašalinti nagų plokštelę ir kitus veiksmus, kurie atliekami mechaniškai veikiant paciento kūną, todėl pareiškėjos teiginys, kad dermatovenerologas neturi teisės gydyti ligų, mechaniškai veikiant patologinį procesą, t. y. gydyti chirurginiu būdu, yra neteisingas ir nepagrįstas.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teiginys, kad 1999-10-13 sveikatos apsaugos ministro gydytojui G. B. išduotas sertifikatas Nr. S0216, leidžiantis verstis gydytojo chirurgo onkologo praktika, kartu suteikė ir teisę diagnozuoti ir gydyti melanocitinį apgamą (ligos kodas D.22), nėra pagrįstas teisės aktų nuostatomis. Pats sertifikatas savaime nepatvirtino, kad šio sertifikato turėtojas turėjo įgijęs ir onkologo, ir chirurgo kvalifikaciją. Išduotas sertifikatas leido verstis onkologo chirurgo praktika gydytojo turimos pagrindinės kvalifikacijos (gydytojo G. B. atveju – chirurgo) ribose. Gydytojo onkologo licencijos gydytojas G. B. neturėjo.

Atkreipė dėmesį, kad šiuo konkrečiu atveju Pacientei buvo teikta ne chirurgijos ar dermatologijos asmens sveikatos priežiūros paslauga, o dienos chirurgijos paslauga, kuri pagal sveikatos apsaugos ministro 2004-05-14 įsakymą Nr. V-364 yra priskiriama prie bendrųjų asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro 2009-08-21 įsakymu Nr. V-668 patvirtinto Dienos chirurgijos paslaugų teikimo reikalavimų ir dienos chirurgijos paslaugų sąrašo (toliau – ir įsakymas Nr. V-668) 1 p., dienos chirurgija yra planinė gydomoji chirurgijos, vaikų chirurgijos, urologijos, abdominalinės chirurgijos, kraujagyslių chirurgijos, veido ir žandikaulių chirurgijos, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos, ortopedijos traumatologijos, akušerijos-ginekologijos, oftalmologijos, otorinolaringologijos, neurochirurgijos, dermatovenerologijos sveikatos priežiūros veikla, kurios metu taikoma vietinė, regioninė ar bendroji nejautra, užtikrinama paciento priežiūra iki 24 valandų ir galimybė suteikti chirurgijos paslaugas, naudojant šiuolaikines technologijas ir neatitraukiant jo nuo įprastos socialinės aplinkos, prireikus paciento priežiūra gali būti pratęsiama iki 48 valandų. To paties įsakymo 6 p. nurodyta, kad dienos chirurgijos paslaugas gali teikti atitinkamų profesinių kvalifikacijų chirurgijos, vaikų chirurgijos, urologijos, abdominalinės chirurgijos, kraujagyslių chirurgijos, veido ir žandikaulių chirurgijos, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos, akušerijos ir ginekologijos, oftalmologijos, otorinolaringologijos, neurochirurgijos, vaikų odontologijos, dermatovenerologijos gydytojai, turintys galiojančią licenciją, kuri suteikia teisę jos turėtojui atlikti Dienos chirurgijos paslaugų sąraše nurodytas operacijas ar diagnostines procedūras. Šis sąrašas yra pateiktas įsakymo Nr. V-668 priede, kur nurodyta, kad viena iš dienos chirurgijos paslaugos teikimo metu atliekamų procedūrų – navikų šalinimas, ligos kodas D.22 (melanocitiniai apgamai). Nurodė, kad ne vien gydytojas chirurgas turi teisę teikti dienos chirurgijos paslaugas. Ši teisė suteikta ir gydytojui dermatovenerologui, o konkrečios ligos, šiuo atveju koduotos ligos kodu D.22, diagnozavimas ir gydymas jam priskiriamas pagal medicinos normoje nurodytą šios kvalifikacijos gydytojo kompetenciją. Pareiškėja per siaurai ir vien lingvistiškai aiškina teisės normas, reglamentuojančias tam tikrų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, nes visas paslaugas, kurių pavadinime yra žodis „chirurgija“ priskiria išimtinai gydytojo chirurgo kompetencijai.

2012-12-27 pacientės pasirašytoje Asmens sveikatos priežiūros paslaugų sutartyje Nr. 0127189 nurodyta, kad pareiškėja Pacientei atliks odos darinių chirurginę eksciziją (išpjovimą), numatytos pareiškėjos ir Pacientės teisės ir pareigos, atsiskaitymai, atsakomybė už sutarties sąlygų nesilaikymą, sutarties galiojimas, ginčų galiojimas, ginčų sprendimas. Iš sutarties formuluočių galima daryti išvadą, kad sutartis yra bendro pobūdžio, ji nėra pritaikyta konkrečiam atvejui, konkrečiam pacientui, vartojamos abstrakčios ir plačios sąvokos. 2012-12-27 17 val. K. A. pasirašė Paciento sutikimą operaciniam gydymui, kuriame nurodyta planuojama operacija – biopsija ir destrukcija lazeriu. Gydytojas G. B. grafoje, kurioje privalu įrašyti galinčią įvykti komplikaciją, jei nenurodyta anksčiau, galimų Pacientei taikytos intervencinės procedūros komplikacijų neįrašė. Pacientės sutikime operaciniam gydymui K. A. taip pat patvirtino, kad ji sutiko, jog jai gydytojas G. B. atliktų smakro kairės pusės odos pigmentinio apgamo destrukciją lazeriu ir biopsiją. Pacientė K. A. sutikimo taikyti jai vietinę nejautrą ir pašalinti nugaros srityje buvusią dermatofibromą nedavė. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 str. 2 d. aiškiai nurodyta, kad prieš atliekant pacientui chirurginę operaciją, invazinę ir (ar) intervencinę procedūrą, turi būti gautas informacija pagrįstas paciento sutikimas, kad jam būtų atliekama konkreti chirurginė operacija, invazinė ir (ar) intervencinė procedūra, toks sutikimas turi būti išreikštas raštu, pasirašant sveikatos apsaugos ministro patvirtintus reikalavimus atitinkančią formą, įstatyme nėra nustatyta galimybė apjungti paciento sutikimus, motyvuojant lydinčiosios ligos statusu ar abstrakčiai nurodant, kad pacientui bus atlikta odos darinių chirurginė ekscizija.

Gydytojas G. B. Medicininių dokumentų išrašą (apskaitos forma Nr. 027/a) apie 2012-12-27 buvusią Pacientės ambulatorinę konsultaciją ir dienos chirurgijos stacionare atliktas odos darinių šalinimo intervencijas surašė tik 2013-01-10 ir Asmens sveikatos istorijoje nepažymėjo apie atsakymo pacientui davimo faktą. Pati įstaiga savo vidaus dokumentuose yra įtvirtinusi pareigą, kad visais atvejais gydytojai informaciją (išrašą iš Asmens sveikatos istorijos, F 027/a) apie suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, rekomenduotą gydymą per 3 darbo dienas privalo pateikti pačiam pacientui <...> atsakymą pasirašo konsultavęs gydytojas specialistas, pažymi jį asmeniniu spaudu ir įrašo ambulatorinėje Asmens sveikatos istorijoje apie atsakymo davimo faktą. Pareiškėja, žinodama savo darbuotojų darbo specifiką, t. y. darbą ne kiekvieną dieną, turėjo įvertinti realias galimybes gydytojui, teikusiam asmens sveikatos priežiūros paslaugas, užpildyti ir reikiamus dokumentus. Pareiškėja, savo valia nusistačiusi būtent tokį – 3 darbo dienų – terminą, privalo laikytis vidaus dokumento reikalavimų.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo K. A. 2014-02-06 rašte (elektroninės bylos t. 2, l. 178–179) nurodė, kad 2013-12-23 sudarė su pareiškėja taikos sutartį, jokių pretenzijų dėl 2012-12-27 suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų neturi, todėl prašė pašalinti ją iš trečiųjų suinteresuotų asmenų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2015-03-31 rašte (elektroninės bylos t. 3, l. 59–61) nurodė, kad byloje nagrinėjamas ginčas dėl gydytojo chirurgo kompetencijos teisinio reglamentavimo yra tiesiogiai susijęs su Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencija, o ne su privalomaisiais sveikatos draudimo teisiniais santykiais, todėl atsiliepimo į pareiškėjos skundą neteiks. Informavo, kad pagal privalomojo sveikatos draudimo informacinėje sistemoje „Sveidra“ turimus duomenis pateikti informaciją, kiek yra atvejų, kai gydytojai chirurgai ir (ar) kiti gydytojai specialistai diagnozuoja pacientui diagnozę melanocitinis apgamas pagal ligos kodą D.22, nėra galimybės. Mano, kad įstaiga, turėdama licenciją teikti tam tikras sveikatos priežiūros paslaugas, privalo užtikrinti, kad šias paslaugas teiks gydytojai, turintys teisę teikti šias paslaugas.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos apsaugos ministerija 2015-04-07 rašte (elektroninės bylos t. 3, l. 67–70) nurodė, kad pareiškėjos prašymas ištirtini norminio administracinio akto teisėtumą yra nepagrįstas, todėl neturėtų būti tenkinamas. Kadangi yra patvirtintos ir galioja gydytojo chirurgo bei gydytojo dermatovenerologo medicinos normos, šių gydytojų specialistų kompetencija yra aiški, konkreti, suprantama ir nedviprasmiška. Šie specialistai turi teisę teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas minėtose normose apibrėžtos kompetencijos ribose. Atsižvelgiant į tai, kad gydytojo chirurgo onkologo praktika įeina į gydytojo chirurgo kompetenciją, gydytojų teisėti lūkesčiai nebuvo pažeisti. Atkreipė dėmesį, kad gydytojo chirurgo medicinos normos 37 p. yra aiškiai nurodyta, kokias ligas gydytojas chirurgas turi diagnozuoti ir gydyti pagal savo kompetenciją ir sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje dirba, lygio reikalavimus. Tarp daugiau nei 100 išvardintų ligų yra nurodyta visa eilė onkologinių navikinių ligų, todėl pareiškėjos teiginiai, kad gydytojas, nuolat kėlęs kvalifikaciją onkologijos srityje, neteko teisės šia veikla verstis, yra klaidinantys ir neatitinka tikrovės. Pabrėžė, kad darbo grupė, rengusi gydytojo chirurgo medicinos normos projektą, neįtraukė ligos kodu D.22 (melanocitinis apgamas) į gydytojo chirurgo medicinos normą, nes tam pritarė chirurgų draugija ir du universitetai. Atkreipė dėmesį, kad jau nuo 2004-12-10 yra aiškiai reglamentuota, kad ligą kodu D.22 turi mokėti diagnozuoti ir gydyti gydytojas dermatavenerologas, t. y. daugiau nei 10 metų Lietuvoje galiojančiame teisiniame reglamentavime nustatyta, kad pareiškėjos nurodytas sveikatos priežiūros paslaugas teikia gydytojai dermatovenerologai. Informavo, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013-04-05 įsakymu Nr. V-339 sudaryta darbo grupė peržiūrėjo gydytojo chirurgo medicinos normą ir rengė minėtos medicinos normos pakeitimo projektą, tačiau galutinis projektas ir sprendimas šiuo klausimu nėra priimtas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovės nurodė, kad palaiko skundą ir prašymą ištirti norminio teisės akto atitiktį aukštesnės galios teisės aktams. Pripažino, kad gydytojo chirurgo medicinos normoje nėra aiškiai įtvirtinta gydytojo chirurgo kompetencija diagnozuoti ir gydyti melanocitinį apgamą (suteiktas ligos kodas D.22), tačiau, pareiškėjos atstovų nuomone, atsakovas ginčijamoje situacijoje turėjo atsižvelgti į teisinio reglamentavimo prieštaringumą, nenuoseklumą ir netaikyti pareiškėjai atsakomybės.

Teismo posėdyje atsakovės atstovai nurodė, kad nesutinka su skundu. Paaiškino, kad melanocitinį apgamą ginčijamu atveju galėjo diagnozuoti ir gydyti vienintelis gydytojas – gydytojas dermatovenerologas, o gydytojas chirurgas pagal tuo metu galiojusius teisės aktus to daryti neturėjo teisės. Pacientė K. A. kreipėsi į UAB „SK Impeks Medicinos diagnostikos centras“, turėjo gydytojo dermatovenerologo siuntimą dėl nugaroje esančio apgamo gydymo, o gydytojas G. B. papildomai diagnozavo smakro kairės pusės odos pigmentinį apgamą bei nukreipė pacientę į dienos chirurgijos stacionarą apgamo destrukcijai lazeriu su histologiniu ištyrimu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo K. A. (jos atstovas), trečiųjų suinteresuotų asmenų Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl Tarnybos 2013-11-18 įsakymo Nr. T1-1551 „Dėl pacientei K. A. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad K. A. VšĮ Centro poliklinikoje 2012-12-05 buvo išrašytas siuntimas pas pareiškėją (elektroninės bylos t. 2, l. 63–64). 2012-12-27 UAB „SK Impeks Medicinos diagnostikos centras“ gydytojas chirurgas G. B. diagnozavo Pacientei smakro kairės pusės odos pigmentinį apgamą ir nugaros kairės pusės dermatofibromą bei nukreipė Pacientę į dienos chirurgijos stacionarą apgamo destrukcijai lazeriu su histologiniu ištyrimu. Tą pačią dieną gydytojas G. B. atliko Pacientei operaciją ir pašalino du apgamus – veido srityje ir nugaroje (elektroninės bylos t. 2, l. 57, 61–62, 65–66, 74–75). Pacientė 2012-12-27 pasirašė Asmens sveikatos priežiūros paslaugų sutartį Nr. 0127189, Paciento valios pareiškimą dėl gydymo stacionare, Paciento valios pareiškimą dėl asmens sveikatos priežiūros bei Paciento sutikimą operaciniam gydymui (elektroninės bylos t. 2, l. 68–73, 114). 2013-01-04 gauti histologinio tyrimo rezultatai, kuriuose nurodytas ligos kodas D.22 (elektroninės bylos t. 2, l. 67). Gydytojas G. B. 2013-01-10 surašė Medicininių dokumentų išrašą (apskaitos forma Nr. 027/a) apie 2012-12-27 buvusią Pacientės ambulatorinę konsultaciją ir dienos chirurgijos stacionare atliktas odos darinių šalinimo intervencijas, kuriame nurodė, kad 2012-12-27 Pacientei buvo atlikta kairės smakro srities apgamo biopsija su lazerio destrukcija ir kairės nugaros srities dermatofibromos lazerio destrukcija be biopsijos (elektroninės bylos t. 2, l. 76). 2013-05-16 Pacientė buvo konsultuota ją operavusio gydytojo G. B. (elektroninės bylos t. 2, l. 110–111).

2013-07-02 K. A. kreipėsi į pareiškėją su skundu, kuriame abejoja jai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybe ir gydytojo kompetencija (elektroninės bylos t. 2, l. 173). Pareiškėja 2013-07-05 raštu Nr. 1550 atsakė Pacientei, kad nustatė, jog ją aptarnavo patyręs chirurgas, paslaugos buvo suteiktos tinkamai, kokybiškos, adekvačios buvusiai sveikatos būklei (elektroninės bylos t. 2, l. 172). 2013-07-08 Tarnyboje gautas Pacientės 2013-07-08 skundas dėl pareiškėjos 2012-12-27 suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kuriame pareiškėja abejoja ją gydžiusio gydytojo G. B. kompetencija (elektroninės bylos t. 2, l. 53). Pažymėtina, kad Tarnybos Pacientų teisių priežiūros skyrius, surinkęs su Pacientės skundo tyrimu susijusią medžiagą, surašė tris skirtingo turinio ataskaitas: 2013-10-03 (elektroninės bylos t. 1, l. 37–39), 2013-11-05 (elektroninės bylos t. 1, l. 41–45) ir 2013-11-15 (elektroninės bylos t. 1, l. 47–51): 2013-10-03 ataskaitoje konstatuoti trys pažeidimai, o 2013-11-05 ir 2013-11-15 ataskaitose konstatuoti 6 pažeidimai.

2013-11-18 Tarnybos direktorius priėmė ginčijamą įsakymą (elektroninės bylos t. 1, l. 13), kuriame nustatė, kad: 1) trečiajam suinteresuotam asmeniui K. A. 2012-12-27 ir 2013-05-16 UAB „SK Impeks Medicinos diagnostikos centras“ asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant Kontrolės T3-232/2013 2013-11-05 ataskaitos Nr. D17-223-(1.27) išvadose nurodytų teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus, t. y. Pacientei buvo suteiktos nekokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos; 2) Pacientei suteiktus nekokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeista Pacientės teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Be to, skundžiamame įsakyme pareiškėja įspėta dėl Kontrolės T3-232/2013 2013-10-03 ataskaitos Nr. D17-199-(1.27) išvadoje nurodytų teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų pažeidimų.

Nors ginčijamo įsakymo 1.1 p. nustatytas 2013-11-05 kontrolės ataskaitos išvadose nurodytų teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų pažeidimas, o skundžiamo įsakymo 2 p. pareiškėja įspėta dėl 2013-10-03 kontrolės ataskaitos išvadose nurodytų teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų pažeidimų, tačiau atsakovė 2014-08-28 rašte (elektroninės bylos t. 3, l. 4–6) teismui paaiškino, kad tai rašymo apsirikimai, nes skundžiamo Tarnybos direktoriaus 2013-11-18 įsakymo Nr. T1-1551 1.1 ir 2 p. turėjo būti nurodyta 2013-11-15 užregistruota Kontrolės T3232/2013 ataskaita Nr. D17-237-(1.27). Iš pareiškėjos skundo turinio matyti, kad ji pateikė argumentus dėl Kontrolės T3-232/2013 2013-10-03 ataskaitos Nr. D17-199-(1.27) išvadoje nurodytų teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų pažeidimų, už kurių padarymą ji buvo įspėta (skundžiamo įsakymo 2 p.), o dėl kitose ataskaitose nurodytų pažeidimų pareiškėja teigia gavusi atitinkamas rekomendacijas. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjai galėjo būti taikyta atsakomybė (įspėjimas) tik už pakankamai tiksliai skundžiamame įsakyme nurodytus pažeidimus, t. y. atsakomybės ribos negali būti išplėstos. Kadangi šiuo atveju buvo priimtos trys skirtingo turinio ataskaitos, kurios apibrėžia konstatuotus pažeidimus, o ginčijamame įsakyme nurodyta, kad pareiškėja įspėjama dėl Kontrolės T3-232/2013 2013-10-03 ataskaitos Nr. D17-199-(1.27) išvadoje nurodytų teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų pažeidimų, teismas daro išvadą, kad pareiškėjai atsakomybė galėjo kilti tik dėl 2013-10-03 ataskaitoje nurodytų trijų pažeidimų (2013-11-05 ir 2013-11-15 ataskaitos, kuriose konstatuoti 6 pažeidimai ir kurios neminimos skundžiamo įsakymo 2 p., negalėjo būti vertinamos kaip apibrėžiančios pareiškėjos atsakomybės ribas, nes toks aiškinimas sunkintų pareiškėjos teisinę padėtį). Taigi šioje byloje teismas tirs, ar atsakovė pagrįstai taikė pareiškėjai įspėjimą už Kontrolės T3-232/2013 2013-10-03 ataskaitos Nr. D17-199-(1.27) išvadose nurodytų teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų pažeidimus.

Tarnybos Pacientų teisių priežiūros skyrius 2013-10-03 Kontrolės T3-232/2013 ataskaitoje Nr. D17-199-(1.27.) konstatavo, kad Pacientei UAB „SK Impeks Medicinos diagnostikos centras“ 2012-12-27 ir 2013-05-16 asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus: 1) 2012-12-27 Pacientės konsultacijos metu gydytojas G. B. Pacientei atliko dermatoskopinį tyrimą ir lazerioterapiją, 2012-12-27 ir 2013-05-16 Pacientei diagnozavo ir gydė ligą, kurios kodas pagal TLK-10 yra D.22 ir tuo viršijo gydytojo chirurgo kompetenciją pagal Lietuvos medicinos normoje MN 74:2000 „Gydytojas chirurgas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ priskirtų diagnozuoti ir gydyti ligų sąrašą; 2) Įstaiga nepateikė Pacientės pasirašyto sutikimo intervencinei procedūrai (odos darinių šalinimui lazeriu) pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintus Sutikimo dėl chirurginės operacijos, invazinės ir (ar) intervencinės procedūros atlikimo formos reikalavimus. Tuo įstaiga pažeidė sveikatos apsaugos ministro 2010-03-08 įsakymu Nr. V-184 patvirtinto Sutikimo dėl chirurginės operacijos, invazinės ir (ar) intervencinės procedūros atlikimo formos reikalavimų aprašo nuostatas; 3) gydytojas G. B. Medicininių dokumentų išrašą (apskaitos forma Nr. 027/a) apie 2012-12-27 buvusią Pacientės konsultaciją išdavė tik 2013-01-10, tuo pažeidė Diagnostikos centro direktoriaus 2010-11-19 patvirtintos Medicininių dokumentų pildymo tvarkos 6.17 p. – visais atvejais gydytojai informaciją (išrašą iš asmens sveikatos istorijos F 027/a) apie suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, rekomenduotą gydymą per 3 darbo dienas privalo pateikti pačiam pacientui <...> (elektroninės bylos t. 1, l. 37–39).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, kurio 3 str. 1 d. nustatyta, kad pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos – prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui tinkamu laiku tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 str. 8 d.). Pacientų skundų, nesusijusių su žalos atlyginimu, pateikimo ir nagrinėjimo tvarką nustato Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 str. (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 str. 1 d.). Pagal minėto įstatymo 23 str. 2 d. pacientas, manydamas, kad yra pažeistos jo teisės, sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje, jo manymu, buvo pažeistos jo teisės, turi teisę pateikti skundą, laikydamasis šiame įstatyme nustatyto pacientų skundų nagrinėjimo tvarkos turinio ir formos reikalavimų. Į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas pacientai turi teisę kreiptis tik nepatenkinti skundų nagrinėjimu sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje, jų manymu, jų teisės buvo pažeistos (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 str. 6 d.).

Šioje administracinėje byloje ginčo dėl faktinių bylos aplinkybių iš esmės nėra. Pareiškėja ginčija Tarnybos atliktą aplinkybių vertinimą ir atsakomybės už nustatytus pažeidimus taikymą. Be to, abejoja teisinio reglamentavimo atitiktimi Konstitucijai.

Dėl medicininių dokumentų užpildymo laiko

UAB „SK Impeks Medicinos diagnostikos centras“ direktorius 2010-11-19 patvirtino Medicininių dokumentų pildymo tvarką (elektroninės bylos t. 2, l. 115–123), kurios 6.17 p. nustatyta, kad visais atvejais gydytojai informaciją (išrašą iš asmens sveikatos istorijos F 027/a) apie suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, rekomenduotą gydymą per 3 darbo dienas privalo pateikti pačiam pacientui (paciento įstatyminiam atstovui) ar jį siuntusiajam gydytojui.

Pareiškėja nesutinka su atsakovės nurodytu pažeidimu, kad G. B., 2013-01-10 surašydamas Medicininių dokumentų išrašą apie 2012-12-27 buvusią Pacientės ambulatorinę konsultaciją ir dienos chirurgijos stacionare atliktas odos darinių šalinimo intervencijas, pažeidė pareiškėjos direktoriaus 2010-11-19 patvirtintą Medicininių dokumentų pildymo tvarką. Atkreipė dėmesį, kad gydytojas G. B. neturėjo objektyvių galimybių anksčiau užpildyti medicininių dokumentų, nes pagal pareiškėjos įstaigoje nustatytą darbo grafiką dirba vienintelę dieną – ketvirtadieniais, o tyrimo atsakymas gautas tik 2013-01-04 (penktadienį). Taigi pirmoji gydytojo darbo diena ir buvo 2013-01-10 (ketvirtadienis), kada ir buvo užpildyti dokumentai. Atsakovė pažymėjo, kad pati įstaiga savo vidaus dokumentuose yra įtvirtinusi pareigą visais atvejais per 3 darbo dienas pateikti pacientui informaciją apie suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir rekomenduotą gydymą. Atsakovė pagrįstai atsiliepime nurodė, kad pareiškėja, žinodama savo darbuotojų darbo specifiką, t. y. darbą ne kiekvieną dieną, turėjo įvertinti realias galimybes gydytojui, teikusiam asmens sveikatos priežiūros paslaugas, užpildyti ir reikiamus dokumentus. Pažymėtina, kad ginčijamo termino išimtys Medicininių dokumentų pildymo tvarkoje nėra nustatytos. Taigi UAB „SK Impeks Medicinos diagnostikos centras“, savo valia nusistačiusi būtent tokį – 3 darbo dienų – terminą, privalo laikytis vidaus dokumento reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, Tarnyba pagrįstai Kontrolės ataskaitoje pripažino, kad gydytojas G. B., 2013-01-10 surašydamas Medicininių dokumentų išrašą apie 2012-12-27 buvusią Pacientės konsultaciją, pažeidė pareiškėjos direktoriaus 2010-11-19 patvirtintos Medicininių dokumentų pildymo tvarkos 6.17 p., t. y. pažeidė 3 darbo dienų terminą, kuris, kaip nurodyta Medicininių dokumentų pildymo tvarkos 6.17 p., taikomas visais atvejais.

Dėl Pacientės sutikimo

Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 str. 2 d. įtvirtinta, kad, prieš atliekant pacientui chirurginę operaciją, invazinę ir (ar) intervencinę procedūrą, turi būti gautas informacija pagrįstas paciento sutikimas, kad jam būtų atliekama konkreti chirurginė operacija, invazinė ir (ar) intervencinė procedūra. Toks sutikimas turi būti išreikštas raštu, pasirašant sveikatos apsaugos ministro patvirtintus reikalavimus atitinkančią formą. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 15 str. 2 d. nustatyta, kad paciento sutikimas dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo turi būti pagrįstas informacija ir tinkamas. Sutikimas laikomas pagrįstas informacija ir tinkamas, jeigu jis atitinka visas šias sąlygas: 1) yra duotas asmens, galinčio tinkamai išreikšti savo valią; 2) yra duotas, gavus pakankamą ir aiškią informaciją; 3) yra duotas paciento (jo atstovo) laisva valia; 4) atitinka teisės aktų nustatytus formos reikalavimus (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 15 str. 3 d.). Pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 15 str. 4 d. sutikimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo formos reikalavimus tvirtina sveikatos apsaugos ministras.

Sutikimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo formos reikalavimų aprašas nustato bendruosius reikalavimus sutikimui, kuris išreiškiamas tam tikrais paciento veiksmais, sutikimui dėl chirurginės operacijos, invazinės ir (ar) intervencinės procedūros atlikimo, reikalavimus pasirenkant alternatyvų diagnostikos ar gydymo metodą (Sutikimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo formos reikalavimų aprašo 1 p.). Sutikimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo formos reikalavimų aprašo 9.1–9.12 p. nustatyti reikalavimai sutikimo dėl chirurginės operacijos, invazinės ir (ar) intervencinės procedūros atlikimo formai, tačiau sveikatos priežiūros įstaigoje sutikimų formas, atitinkančias šiame apraše nustatytus reikalavimus, tvirtina sveikatos priežiūros įstaigos vadovas (Sutikimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo formos reikalavimų aprašo 2 p.).

Pareiškėja nesutinka su ataskaitos teiginiu, jog nugaros srityje buvusi dermatofibroma buvo pašalinta neturint Pacientės raštiško sutikimo. Pareiškėjos nuomone, Pacientė, pasirašydama Paciento valios pareiškimą dėl asmens sveikatos priežiūros, Asmens sveikatos priežiūros paslaugų sutartį Nr. 0127189 bei Paciento sutikimą operaciniam gydymui, pareiškė savo valią pašalinti abu darinius. Atkreipė dėmesį, kad gydytojas G. B., pildydamas pacientės gydymo stacionare ligos istoriją, nurodė, kad dermatofibroma yra lydinčioji liga, todėl visas gydymas taikomas bendrai abiems dariniams. Pabrėžė, kad abu dariniai buvo vertinami in corpore, o Pacientės sutikimas operaciniam gydymui taikomas visam gydymui, t. y. ir melanocitiniam apgamui, ir dermatofibromai. Be to, asmens sveikatos priežiūros paslaugų sutartyje yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad šalys susitaria, kad pareiškėja pagal šią sutartį atliks Pacientei odos darinių chirurginę eksciziją.

2012-12-27 Pacientės pasirašytoje Asmens sveikatos priežiūros paslaugų sutartyje Nr. 0127189 nurodyta, kad pareiškėja Pacientei atliks odos darinių chirurginę eksciziją (išpjovimą), numatytos pareiškėjos ir Pacientės teisės ir pareigos, atsiskaitymai, atsakomybė už sutarties sąlygų nesilaikymą, sutarties galiojimas, ginčų galiojimas, ginčų sprendimas. Teismas, įvertinęs minėtos sutarties formuluotes, daro išvadą, kad sutartis yra bendro pobūdžio, ji nėra pritaikyta konkrečiam atvejui, konkrečiam pacientui, vartojamos abstrakčios ir plačios sąvokos. Minėtoje sutartyje odos darinių chirurginė ekscizija nurodyta kaip paslaugos, dėl kurios susitarė sutarties šalys, pavadinimas, tačiau ši paslauga detaliau neaptarta (odos darinių lokalizacija kūne nenurodyta ir jie kitaip neindividualizuoti). Teismas sutinka su Tarnybos pozicija, kad Pacientė sutikime operaciniam gydymui patvirtino, kad ji sutinka, jog jai gydytojas G. B. atliktų sutikime konkrečiai įvardintą smakro kairės pusės odos pigmentinio apgamo destrukciją lazeriu ir biopsiją, tačiau sutikimo pašalinti nugaros srityje buvusią dermatofibromą nedavė, nes šis darinys sutikime konkrečiai neaptartas. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėja nepagrįstai Pacientės duotą sutikimą konkrečiai operacijai (smakro kairės pusės odos pigmentinio apgamo pašalinimui) interpretuoja (aiškina) plečiamai, motyvuodama tai lydinčiosios ligos statusu ir abiejų darinių bendru vertinimu. Iš bylos duomenų matyti, kad abu dariniai yra skirtingi (melanocitinis apgamas, dermatofibroma) ir buvo skirtingose kūno dalyse – nugaroje, smakre. Dėl anksčiau nurodytų priežasčių teismas atmeta pareiškėjos argumentą, kad pacientės sutikimas pašalinti nugaros srityje buvusią dermatofibromą buvo įformintas tinkamai.

Dėl gydytojo chirurgo kompetencijos

Pagrindinis pažeidimas, dėl kurio Pacientei suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos pripažintos nekokybiškomis, yra tas, kad gydytojas G. B. 2012-12-27 ir 2013-05-16 Pacientei diagnozavo ir gydė ligą, kurios kodas pagal TLK-10 yra D.22, ir tuo viršijo gydytojo chirurgo kompetenciją, nes jam taikytinoje Lietuvos medicinos normoje MN 74:2000 „Gydytojas chirurgas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ priskirtų diagnozuoti ir gydyti ligų sąraše kodas D.22 nenustatytas.

Lietuvos medicinos norma MN 74:2000 „Gydytojas chirurgas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ reglamentuoja praktinės veiklos mastą, teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę (Medicinos normos MN 74:2000 1 p.). Gydytojo chirurgo kompetencija apibrėžta Medicinos normos 74:2000 VII skyriuje: 36 p. įtvirtinta, ką gydytojas chirurgas turi žinoti, o 37 p. nustatytas sąrašas ligų (pagal TLK-10 terminologiją), kurias gydytojas chirurgas gali diagnozuoti, gydyti pagal savo kompetenciją ir sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje dirba, lygio reikalavimus. Šiame sąraše yra nurodyti tam tikri (konkretūs) gerybiniai navikai, kuriuos gydytojas chirurgas gali diagnozuoti ir gydyti, tačiau ligos kodas D.22 nėra nurodytas. Nors ligos kodas D.22 priskiriamas navikų grupei, tačiau pareiškėjos teiginys, kad šio gerybinio naviko gydymas negali skirtis nuo kitų navikų gydymo, yra nepagrįstas. Priešingai, kiekvienai ligai tikslingai suteikti skirtingi kodai, kurių diagnozė ir gydymas taip pat gali skirtis, atsižvelgiant į medicinos mokslo lygį.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovės pripažino, kad gydytojo chirurgo medicinos normoje nėra aiškiai įtvirtinta gydytojo chirurgo kompetencija diagnozuoti ir gydyti melanocitinį apgamą (suteiktas ligos kodas D.22), tačiau, pareiškėjos atstovų nuomone, atsakovas ginčijamoje situacijoje turėjo atsižvelgti į teisinio reglamentavimo prieštaringumą, nenuoseklumą ir netaikyti pareiškėjai atsakomybės. Teismo posėdyje atsakovės atstovai nurodė, kad melanocitinį apgamą ginčijamu atveju galėjo diagnozuoti ir gydyti vienintelis gydytojas – gydytojas dermatovenerologas, o gydytojas chirurgas pagal tuo metu galiojusius teisės aktus to daryti neturėjo teisės.

Medicinos normos 74:2000 35.12 p. nustatyta, kad gydytojas chirurgas privalo nepriskirtais jo kompetencijai atvejais (neišvardytais VII skyriuje) siųsti pacientą konsultuotis ir gydytis pas atitinkamos srities specialistą. Gydytojas chirurgas, kitiems specialistams diagnozavus jo kompetencijai nepriskirtas ligas, privalo tirti ir gydyti pagal jų nurodytą planą bei metodus, tų metodų parodymus, priešparodymus ir galimas komplikacijas, prireikus perduoti pacientą tirti bei gydyti kitiems specialistams (Medicinos normos 74:2000 33 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-04-30 nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1195/2012 konstatavo, kad atitinkamos srities gydytojo profesinę kompetenciją sudaro specialiųjų (medicinos mokslo) žinių, gebėjimų ir įgūdžių visuma. Pagal Medicinos praktikos įstatymo 2 str. 9 d. medicinos praktika – gydytojo pagal įgytą profesinę kvalifikaciją ir nustatytą kompetenciją atliekama sveikatos priežiūra, apimanti asmens sveikatos būklės tikrinimą, ligų profilaktiką, diagnozavimą ir ligonių gydymą. Medicinos praktikos įstatymo 2 str. 11 d. apibrėžta, kad medicinos praktikos licencija – dokumentas, patvirtinantis gydytojo teisę verstis atitinkama medicinos praktika. Medicinos praktikos įstatymo 4 str. 1 d. nustatyta, kad verstis medicinos praktika Lietuvos Respublikoje turi teisę gydytojas, turintis šio Įstatymo nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią licenciją. Byloje nėra ginčo, kad gydytojas G. B. turi tik gydytojo chirurgo licenciją, o kitokio pobūdžio dokumentų (pažymėjimų, sertifikatų ir pan.) turėjimas nesuteikia jam teisės verstis atitinkama (dokumente nurodyta) medicinos praktika.

Kaip teisingai nurodo atsakovė, specialistu dėl ligos, kurios kodas pagal TLK-10 yra D.22, gali būti pripažintas tik gydytojas dermatovenerologas (turintis licenciją verstis dermatovenerologo praktika) pagal MN 59:2004 14.6 p., kuriame nustatyta, kad gydytojas dermatovenerologas turi mokėti diagnozuoti ir gydyti odos ir gleivinės ikinavikinius procesus, gerybinius navikus (D.18, D.22, D.23), in situ navikus (D03–D04, D07.4) ir piktybinius navikus (C43 tik diagnozuoja, C44 diagnozuoja ir gydo chirurginiu būdu be plastinės operacijos arba destrukcija), (C46, C84–C85). Taigi ginčijamu atveju ligą D.22 galėjo diagnozuoti ir gydyti vienintelis gydytojas – gydytojas dermatovenerologas, o gydytojas chirurgas pagal tuo metu galiojusius teisės aktus to daryti neturėjo teisės.

Aukščiau nurodytų teisės normų sisteminė, loginė ir teleologinė analizė suponuoja, kad Medicinos normos 74:2000 33 p., esantis IV skyriuje Bendrosios nuostatos, negali būti aiškinamas plečiamai, o turi būti siejamas su atitinkamo specialisto kompetencija pagal atitinkamą Lietuvos medicinos normą diagnozuoti ir (ar) gydyti atitinkamą ligą. Priešingas aiškinimas nesiderintų su tam tikros specializacijos ir kompetencijos nustatymu atskiriems medicinos specialistams. Kadangi ginčijamu atveju asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu galioję teisės aktai tiesiogiai vienam iš gydytojų (dermatovenerologui) suteikė teisę ir pareigą (kompetenciją) diagnozuoti ir gydyti ligą D.22, gydytojas chirurgas G. B., žinodamas, kad ligos D.22 diagnozavimas ir gydymas nepatenka į jo, kaip chirurgo, kompetencijos ribas, privalėjo siųsti Pacientę konsultuotis ir gydytis pas atitinkamos srities specialistą – dermatovenerologą, kaip ir nustatyta Medicinos normos 74:2000 35.12 p. Tačiau chirurgas G. B. minėtų veiksmų neatliko ir pats diagnozavo ligą D.22 bei gydė Pacientę. Kadangi nagrinėjamoje byloje gydytojas chirurgas nėra kompetentingas gydyti ligą pagal TLK-10 kodą D.22, veikė ne pagal kompetentingo gydytojo (dermatovenerologo) sudarytą gydymo planą, todėl teismas daro išvadą, kad Tarnyba pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad gydytojas chirurgas viršijo savo kompetencijos ribas.

Pagal įsakymo Nr. V-668 1 p. dienos chirurgijos paslauga – tai planinė gydomoji chirurgijos, vaikų chirurgijos, urologijos, abdominalinės chirurgijos, kraujagyslių chirurgijos, veido ir žandikaulių chirurgijos, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos, ortopedijos traumatologijos, akušerijos-ginekologijos, oftalmologijos, otorinolaringologijos, neurochirurgijos, dermatovenerologijos sveikatos priežiūros veikla, kurios metu taikoma vietinė, regioninė ar bendroji nejautra, užtikrinama paciento priežiūra iki 24 valandų ir galimybė suteikti chirurgijos paslaugas, naudojant šiuolaikines technologijas ir neatitraukiant jo nuo įprastos socialinės aplinkos. Prireikus paciento priežiūra gali būti pratęsiama iki 48 valandų. Dienos chirurgijos paslaugų sąrašą (nurodytas priede) nustato Sveikatos apsaugos ministerija. Dienos chirurgijos paslaugas gali teikti atitinkamų profesinių kvalifikacijų chirurgijos, vaikų chirurgijos, urologijos, abdominalinės chirurgijos, kraujagyslių chirurgijos, veido ir žandikaulių chirurgijos, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos, akušerijos ir ginekologijos, oftalmologijos, otorinolaringologijos, neurochirurgijos, vaikų odontologijos, dermatovenerologijos gydytojai, turintys galiojančią licenciją, kuri suteikia teisę jos turėtojui atlikti Dienos chirurgijos paslaugų sąraše nurodytas operacijas ar diagnostines procedūras (įsakymo Nr. V-668 6 p.). Pažymėtina, kad dienos chirurgijos paslaugų sąraše yra ligos D.22 gydymas, todėl ši procedūra (melanocitinio apgamo pašalinimas) galėjo būti atliekama kaip dienos chirurgijos paslauga. Be to, įsakymo Nr. V-668 6 p. nustatyta, kad dienos chirurgijos paslaugas gali teikti dermatovenerologijos gydytojai. Iš minėto reglamentavimo matyti, kad ginčijamu atveju teisinis reguliavimas buvo tinkamas tam, kad Pacientei ligą D.22 diagnozuotų ir gydytų (suteikdamas dienos chirurgijos paslaugą) kompetentingas tai atlikti gydytojas – būtent gydytojas dermatovenerologas. Įsakymo Nr. V-668 6 p. nurodytas platus galinčių teikti dienos chirurgijos paslaugas gydytojų sąrašas (pavyzdžiui, urologijos, ortopedijos ir traumatologijos, akušerijos ir ginekologijos, oftalmologijos, otorinolaringologijos, dermatovenerologijos gydytojai) paneigia teiginį, kad tik gydytojai chirurgai gali teikti dienos chirurgijos paslaugas, t. y. paslaugų pavadinime vartojamas terminas „chirurgija“ šiuo atveju neskirtas apibūdinti šias paslaugas galinčio teikti gydytojo specializaciją.

Pareiškėjos argumentas, kad ne tik gydytojas G. B., bet ir kiti gydytojai chirurgai diagnozuoja ir gydo melanocitinius apgamus (ligos kodas D.22), ir su tuo susijęs prašymas išreikalauti įrodymus, kokių specializacijų gydytojai išrašo D.22 ligos kodą, ar tai daro gydytojai chirurgai (kiek yra tokių atvejų), teisėjų kolegijos nuomone, nėra reikšmingas nagrinėjamai bylai. Šioje byloje teisėjų kolegija jau konstatavo, kad gydytojai chirurgai tokios teisės ginčui aktualiu laikotarpiu neturėjo, o kitų subjektų galimai padaryti analogiški pažeidimai nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas ir neturėtų įtakos šios situacijos vertinimui. Be to, pareiškėjos minimas gydytojo chirurgo medicinos normos galimas pakeitimas ateityje taip pat nėra susijęs su šia byla, nes būtų taikomas tik į ateitį, t. y. net ir įtraukus ligos kodą D.22 į naujai rengiamą gydytojo chirurgo medicinos normą tai nepatvirtintų, kad gydytojas G. B., 2012–2013 m. teikdamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas Pacientei, elgėsi teisėtai, nes šiuo atveju ginčijama situacija vertintina pagal tuo metu (2012–2013 m.) galiojusius teisės aktus, kurie gydytojui chirurgui nesuteikė teisės diagnozuoti ligos kodą D.22 ir gydyti melanocitinius apgamus. Taip pat už šios bylos nagrinėjimo ribų išeina ir pareiškėjos argumentai, susiję su ankstesnėmis gydytojo G. B. kompetencijos ribomis. Laikotarpis, kai dar galiojo gydytojui G. B. išduotas chirurgo onkologo sertifikatas, nėra šios bylos tyrimo objektas. Atsižvelgiant į tai, kad gydytojo chirurgo onkologo praktika įeina į gydytojo chirurgo kompetenciją, gydytojų teisėti lūkesčiai nebuvo pažeisti. Šiuo atveju buvo pažeisti Pacientės lūkesčiai, kad ją gydys pagal teisės aktus kompetenciją turintis tai daryti gydytojas specialistas. Nustačius, kad Pacientei asmens sveikatos priežiūros paslaugas suteikė netinkamos specializacijos gydytojas, nėra pagrindo pripažinti, kad Pacientei galėjo būti suteiktos kokybiškos paslaugos, nes tai yra esminis asmens sveikatos priežiūros paslaugų tekimo pažeidimas. Atkreiptinas dėmesys, kad toks vertinimas atitinka formuojamą administracinių teismų praktiką (pvz., Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-04-27 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3692-561/2015).

2015-03-12 teisme gautas pareiškėjos prašymas dėl norminio teisės akto teisėtumo ištyrimo, kuriame prašoma medicinos normą MN 74:2000 „Gydytojas chirurgas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ pripažinti prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymui bei Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymui. Atsižvelgusi į šiame sprendime išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šioje byloje taikytinų teisės aktų atitiktimi aukštesnės galios teisės aktams. Teismo nuomone, ginčijamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas, o būtent gydytojo chirurgo medicinos normoje įtvirtintas reguliavimas, kurio atitiktimi aukštesnės galios teisės aktams abejoja pareiškėja, yra aiškus ir nedviprasmiškas. Pareiga kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo ištyrimo atsiranda tik tuo atveju, jei teismas suabejoja byloje taikytino teisės akto atitiktimi aukštesnės galios teisės aktams. Pagal teismų praktiką šalių pozicija šiuo klausimu nėra lemiama ir teismui nėra privaloma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-05-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1241-552/2015). Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių dėl byloje taikytų teisės aktų nuostatų atitikties aukštesnės galios teisės aktams, todėl pareiškėjos prašymas dėl norminio teisės akto teisėtumo ištyrimo netenkintinas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovė faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai. Atsižvelgusi į nustatytus pažeidimus, Tarnyba padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėja Pacientei suteikė nekokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, ir įspėjo dėl Kontrolės T3-232/2013 2013-10-03 ataskaitos Nr. D17-199-(1.27) išvadoje nurodytų teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų pažeidimų. Tarnybos 2013-11-18 įsakymas Nr. T1-1551 „Dėl pacientei K. A. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

Pareiškėjos UAB „SK Impeks Medicinos diagnostikos centras“ skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Egidija PuzinskaitėRasa Ragulskytė-MarkovienėErnestas Spruogis