Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Galina Blaževič, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo G. B. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1231-292/2016 pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovui SALVA Kindlustuse AS, trečiasis asmuo – R. R., dėl draudimo išmokos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas G. B. kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui SALVA Kindlustuse AS (įgaliotas atstovas UAB „Finance property“), trečiajam asmeniui R. R. dėl 6005 Eur draudimo išmokos priteisimo turtinei žalai atlyginti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2016-02-26 nutartimi atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą Alytaus rajono apylinkės teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nurodė, kad pagal bendrąją teismingumo taisyklę, ieškinys pareiškiamas teismui pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (CPK 29 straipsnis). Kadangi atsakovo buveinė yra Estijoje, o jo įgalioto asmens UAB „Finance Property“ buveinė yra Vilniuje, ieškinys teismingas Vilniaus apylinkės teismui, jei UAB „Finance Property“ yra atsakovės filialas, o jei draudimo bendrovė filialo Lietuvoje neturi, o tik įgaliotą atstovą, tai teismingumo klausimas turi būti sprendžiamas CPK VII nustatyta tvarka.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskirajame skunde ieškovas G. B. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-02-26 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti ieškinį. Su teismo nutartimi nesutinka remdamasi šiais argumentais:

Ieškinys pareikštas Alytaus rajono apylinkės teismui pagal CPK 30 straipsnio 3 ir 11 dalis.

Nagrinėjamu atveju ieškovo gyvenamoji vieta yra Alytuje, žala ieškovo turtui padaryta taip pat Alytyje, todėl ieškinys pareikštas pagal ieškovo gyvenamąją vietą ir žalos padarymo vietą (CPK 30 straipsnio 6 dalis).

Atsakovas SALVA Kindlustuse AS juridinių asmenų registre nėra įregistravęs filialo ir / ar atstovybės, tačiau Lietuvoje yra atstovaujamas įgalioto atstovo UAB „Finance property:“ Todėl teismingumo klausimas turėtų būti sprendžiamas CPK VII dalyje (tarptautinis civilinis procesas) nustatyta tvarka.

Pagal 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir tarybos reglamentą (ES) Nr. 1215/2012 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Reglamentas), draudikui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys gali būti pareikštas, jeigu ieškinius pareiškia draudėjas, apdraustasis arba naudos gavėjas – kitoje valstybėje narėje ieškovo nuolatinės gyvenamosios (buveinės) vietos teismuose (Reglamento 3 skirsnio 11 straipsnio b dalis).

Tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta 2014-09-10 generalinė transporto priemonių draudimo (KASKO) sutartis Nr. 59315458 kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis. Vartotojas gali pareikšti ieškinį kitai sutarties šaliai valstybės narės, kurioje yra tos sutarties šalies nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta, teismuose, arba, neatsižvelgiant į kitos sutarties šalies nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą – vartotojo nuolatinės gyvenamosios vietos teismuose (Reglamento 4 skirsnio 18 straipsnis).

Alytaus rajono apylinkės teismas analogiškoje byloje priimdamas ieškinį taikė CPK 30 straipsnį ir bylą išnagrinėjo (civilinė byla Nr. 2-12-292/2015).

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju ieškovas (draudėjas) ieškinį atsakovui SALVA Kindlustuse AS (Estijos Respublikoje registruotas juridinis asmuo) (draudikui) dėl draudimo išmokos priteisimo, vadovaudamasis CPK 30 straipsnio 6 ir 11 dalimis, pateikė Alytaus rajono apylinkės teismui.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą Alytaus rajono apylinkės teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas), nes alternatyvus teismingumas (CPK 30 straipsnis) netaikytinas ir ieškinys turi būti pareikštas pagal bendrąją teritorinio teismingumo taisyklę – Vilniaus apylinkės teisme (CPK 29 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

Teismas užsienio (tarptautinį) elementą turinčioje byloje privalo išspręsti jurisdikcijos klausimą ex officio (CPK 782 straipsnis). Tarptautinį civilinį procesą reglamentuoja nacionalinė teisė, dvišalės ir daugiašalės sutartys. Jeigu yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos vidaus teisėje (CPK 780 straipsnis). Taigi bylą nagrinėjantis teismas turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dvišalė sutartis, tarptautinė daugiašalė sutartis, Europos Sąjungos teisės aktai) reglamentuoja nagrinėjamos bylos teismingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2011). Šioje byloje pirmosios instancijos teismas bylos teismingumo klausimą išsprendė vadovaudamasis nacionalinėmis civilinio proceso normomis.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylos teismingumo, nepagrįstai taikė CPK (nacionalinę teisę), o ne analogišką proceso teisės klausimą reglamentuojančių Europos Sąjungos antrinės teisės aktų nuostatas. Lietuvos Respublikai daugiašalės sutarties pagrindu 2004 m. gegužės 1 d. tapus Europos Sąjungos nare, tarptautinio civilinio proceso šaltinis, sprendžiant teismingumo klausimus civilinėse ir komercinėse bylose, yra 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – ir Reglamentas). Kadangi ginčas yra kilęs tarp asmenų, kurių registruotos buveinės vietos yra Europos Sąjungos valstybėse narėse (Estijos Respublikoje ir Lietuvos Respublikoje), tai sprendžiant jurisdikcijos klausimą nagrinėjamoje užsienio (tarptautinį) elementą turinčioje byloje, aktualus būtent šio Reglamento normų, nustatančių jurisdikcijos taisykles, taikymas.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju ginčo draudimo polise Nr. 59315458 šalys sutarė dėl jurisdikcijos – draudimo sutarčiai taikomi Jungtinės Karalystės ir Velso įstatymai, todėl sprendžiant dėl bylos teismingumo, turi būti pasisakoma, ar tokio turinio susitarimu pagal Reglamento nuostatas turi būti vadovaujamasi.

Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nagrinėjamu atveju nedaro įtakos šios bylos teisiniam rezultatui, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiama teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.