- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-29
- Bylos Nr.
- 2-12-292/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kvederavičienė
- Ieškovas
- S. K.
- Atsakovas
- G. M., Compensa TU S
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 73.2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovams G. M. ir Compensa TU S.A. V. I. G. dėl draudimo išmokos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu (b.l. 1-4) prašo iš atsakovų G. M. ir Compensa TU S.A. V. I. G. Lietuvos filialo jos naudai solidariai priteisti 3728,68 Lt draudimo išmoką turtinės žalos atlyginimui, taip pat solidariai 5 procentų procesines metines palūkanas bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2013-10-04 kelyje Alytus- Vilnius susidūrė automobilis VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamas G. M. ir automobilis VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamas jos. Atsakovo G. M. vairuojamas automobilis, išvažiuodamas iš šalutinio kelio nuo Užupių kaimo į pagrindinį kelią ir darydamas kairį posūkį judėjimui link Alytaus miesto, nepraleido pagrindiniu keliu tiesiai važiuojančio jos vairuojamo automobilio. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu eismo įvykyje dalyvavę automobiliai.
Po eismo įvykio jie abu užpildė ir pasirašė eismo įvykio deklaraciją, iš kurios matyti, kad už eismo įvykio metu padarytą žalą atsakingas G. M., kurio automobilis eismo įvykio metu buvo draustas draudimo kompanijoje Compensa TU S.A. V. I. G. pagal įprastinės transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Tokiu būdu, eismo įvykio metu padarytą žalą turėjo atlyginti draudimo bendrovė, apie eismo įvykį ji buvo informuota. Draudimo kompanijai nurodė, kad važiavo pagrindiniu keliu Alytus- Vilnius, iš šalutinio kelio išvažiavo mašina ir automobiliai susidūrė. Atsakovas G. M. draudimo kompanijai nurodė, kad jam sukant į Alytų, darydamas kairį posūkį jis nepraleido automobilio, todėl S. K. vairuojamas automobilis atsitrenkė į jo automobilio užpakalinį buferį savo priekiu.
2013-10-07 buvo atlikta jai priklausančio automobilio apžiūra bei surašytas transporto priemonės techninės apžiūros protokolas, kuriame nurodytos keičiamos dalys: variklio gaubtas, priekinis kairės pusės sparnas, priekinis kairės pusės žibintas, priekinė kairės pusės posūkio imitacija, priekinės kairės pusės grotelių apvadas, remontuojamas dalys- priekinis buferis (dažomas).
Tačiau 2013-10-30 iš draudimo bendrovės ji gavo atsakymą, kad atlikus automobilių sugadinimų bei defektų analizę, draudimo bendrovė nustatė, jog jos vairuoto automobilio sugadinimai yra priekinėje kairėje automobilio dalyje dėl kontakto iš automobilio priekinės dalies link jo galo, sugadinimai išsidėstę 45-75 cm. aukštyje nuo žemės paviršiaus. Atitinkamai atsakovo G. M. sugadintas (nubrėžtas, trūkęs) galinis buferis, sugadinimo aukštis 50-60 cm. aukštyje nuo žemės paviršiaus, sugadinimai yra persidengę tarpusavyje ir patirti ne dėl vieno įvykio, todėl įvertinus abiejų transporto priemonių sugadinimus, jų kryptis, aukščius bei pobūdį (esminiai jos automobilio sugadinimai išsidėstę 55-75 cm. Aukštyje), todėl mano, kad jos automobiliui padaryti sugadinimai negalėjo atsirasti dėl kontakto su G. M. vairuojamu automobiliu, abiejų eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis. Draudimo bendrovė atsisakė atlyginti jos patirtus nuostolius.
2014-03-13 ji draudimo bendrovei pateikė reikalavimą iki 2014-03-24 sudaryti jos automobiliui padarytos žalos remonto sąmatą, atsižvelgiant į pačios draudimo kompanijos nustatytus automobilio apgadinimus bei atlyginti patirtus nuostolius, tačiau 2014-04-09 draudimo kompanija informavo, kad jie neturi teisės išmokėti draudimo išmokos, kol neįsitikino, kad draudžiamasis įvykis buvo, o atlikus apgadinimų ir defektų analizę jie nustatė, kad transporto priemonės apgadinimai yra patirti ne dėl vieno eismo įvykio ir yra persidengę tarpusavyje. Draudimo kompanija padarė išvadą, kad jos transporto priemonės nustatyti ir nurodyti apgadinimai, lyginant su kito eismo įvykio dalyvio G. M. transporto priemonės apgadinimais, neatitinka nurodytų aplinkybių ir yra nesuderinami apgadinimų pobūdžio atžvilgiu, todėl buvo padaryti ne aptariamo eismo įvykio metu. Draudikas atsisakė atlyginti žalą, ji mano, kad nepagrįstai, nes iki nurodyto eismo įvykio automobilis jokia forma nebuvo apgadintas, transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga, iki tol nebuvo dalyvavusi jokiuose teismo įvykiuose.
UAB „Autoremas“ 2014-09-30 sudarė jos automobilio remonto sąmatą, pagal kurią eismo įvykio metu patirtų sugadinimų remonto kaina yra 3728,68 Lt.
Draudimo kompanija nepagrįstai eismo įvykį pripažino ne draudžiamuoju įvykiu ir atsisakė mokėti draudimo išmoką.
Iš draudimo kompanijos reikalauja priteisti draudimo išmoką civilinės atsakomybės draudimo sutarties pagrindu, o iš G. M. dėl to, kad draudimo bendrovė atsisako sumokėti draudimo išmoką.
Atsiliepimas
Atsakovas G. M. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka visiškai, nes jo transporto priemonė buvo drausta civilinės atsakomybės draudimu ir draudimo bendrovė, o ne jis, turi atlyginti ieškovės patirtus nuostolius. Pripažįsta 2013-10-04 eismo įvykio faktą ir savo kaltę, automobiliu važiavo ne jis vienas, bet ir jo tėvas B. M. ir G. Č.. Sugadinimai (ne tame aukštyje, ieškovės automobilio didesni sugadinimai nei jo) galėjo atsirasti dėl to, jog jo automobilio gale yra įtaisytas kablys, todėl po susidūrimo ieškovės automobilis užsikabino ant jo. Po eismo įvykio jo vairuojamam automobiliui buvo pakeltas galinis buferis, tačiau iki draudimo bendrovei atliekant apžiūrą, jie patys savo jėgomis jį uždėjo, ištaisydami sulankstytus laikiklius.
Atsakovo Compensa TU S.A. V. I. G. atstovas į teismo posėdį neatvyko, tačiau jam žinoma apie teismo posėdžio vietą ir laiką, prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (b.l. 80-81). Pateikė atsiliepimą į ieškinį (b.l. 45-46 b.l.), kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes atlikę nurodyto eismo įvykio tyrimą, padarė išvadą, jog ieškovės automobiliui padaryti apgadinimai negalėjo atsirasti eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis ir todėl šį įvykį pripažino nedraudžiamuoju, nes nebuvo nustatyta būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga- priežastinis ryšys tarp ginčo eismo įvykio ir nurodytų ieškovės automobilio apgadinimų. Nesutampa automobilių tarpusavio apgadinimo aukščiai. Ieškovės automobilio apgadinimai padaryti 60 cm. aukštyje, o atsakovo- 45 cm. aukštyje. Tokiu būdu skirtingame aukštyje esantys automobilių apgadinimai negalėjo atsirasti vieno eismo įvykio metu, todėl tikėtina, kad automobilis buvo reikšmingai apgadintas dar iki aptariamo eismo įvykio. Taip pat nesuderinamas automobilių padarytų apgadinimų laipsnis, t.y. ieškovės automobilio apgadinimai buvo veikiami stipresnio mechaninio poveikio, kas lėmė žymius kairės pusės priekinio automobilio sparno sugadinimus, automobilio kapoto sulenkimą ir kt., tuo tarpu kito eismo įvykio dalyvio automobilio apgadinimai yra tik nežymus galinio buferio kairės pusės subraižymas. Dėl to jie padarė išvadą, kad nurodyto eismo įvykio metu nežymiai subraižius kito eismo įvykio automobilį, negalėjo būti žymiai apgadintas ieškovės automobilis.
Ieškovės automobilio modelio priekinis buferis yra aiškiai išsikišęs automobilio žibintų, sparno bei kapoto atžvilgiu. Šiuo atveju ant automobilio priekinio buferio kairės pusės yra matomi jo įbrėžimai, kurie yra 45 cm. aukštyje ir kurie atitinka kito eismo įvykio dalyvio automobilio subraižymo aukštį bei laipsnį. Buferis nėra suskaldytas ir neišstumtas iš savo padėties, todėl iš esmės nėra pažeistas. Taip pat nebuvo pažeistas ir automobilio kairės pusės priekinis priešrūkinis žibintas, kuris taip pat yra sutampančių apgadinimų aukštyje. Esant šioms aplinkybėms automobilio apgadinimai negalėjo atsirasti nesugadinus priekinio buferio ir jame esančio priešrūkinio žibinto.
Ieškovės automobilio esminiai apgadinimai buvo padaryti mechaniškai veikiant automobilį tik 60 cm. Aukštyje ir šie apgadinimai negalėjo atsirasti deklaruojamo eismo įvykio metu. Atsižvelgus į automobilių buferių sutampančius apgadinimus bei šių apgadinimų laipsnį, jie sutiktų tik dėl to, kad abu automobiliai galėjo kontaktuoti padarydami tik nežymius subraižymus.
Nepagrįstas ir reikalavimo dydis. Pagal ieškovės pateiktą sąmatą, automobilio atkūrimo kaštai sudaro 3729,68 Lt. Tačiau turtą remontuoti yra netikslinga, jeigu būtinos remonto išlaidos yra lygios 75 procentams turto rinkos vertės iki eismo įvykio ar didesnės. Tokiu atveju žalos dėl turto sugadinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvykio.
Ieškovės automobilio vidutinė rinkos vertė buvo 3820 Lt, reikalaujamos priteisti remonto išlaidos- 3728,68 Lt sudarytų 97,61 procentą automobilio rinkos vertės ir pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 14 punktą, ieškovės automobilis laikytinas sunaikintu. Jie paskaičiavo ieškovės automobilio likutinę vertę ir nustatė, kad automobilio likutinė vertė yra 1301 Lt. Tokiu būdu iš nustatytos automobilio rinkos vertės- 3820 Lt atėmus jo likutinę vertę, gauta suma yra 2519,00 Lt, kuri ir turi sudaryti ieškovės materialinio reikalavimo pagrindą, o ne 3728,68 Lt remonto išlaidų suma.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos esmė.
Ieškovė siekia, kad jai būtų atlyginta žala, padaryta jos automobiliui eismo įvykio metu civilinės atsakomybės draudimo pagrindu. Ieškovė prašo išreikalauti iš atsakovės- Compensa TU S. A. V. I. G. (draudimo bendrovės) neišmokėtą draudimo išmoką, o iš atsakovo G. M. priteisti turtinę žalą, kaip iš asmens, sukėlusio eismo įvykį, draudimo bendrovei atsisakius išmokėti draudimo išmoką. Ieškovė prašo solidarios atsakovų atsakomybės.
Dėl solidarios atsakovų atsakomybės.
Ieškovės reikalavimas yra kildinamas iš civilinės atsakomybės pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį. CK 6.254 str. 2 d. numato, kad tik tais atvejais, kai draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Tokiu būdu, įstatymas šiuo atveju nenumato solidarios atsakovų pareigos atlyginti žalą civilinės atsakomybės pagrindu (CK 6.6 str.). Pažymėtina, kad atsakovo G. M. prievolė atlyginti žalą ieškovės niekuo ir neįrodinėjama, nurodant, kad pastarojo atsakomybė- (prievolė atlyginti žalą) atsiranda tik iš draudimo bendrovės atsisakymo sumokėti draudimo išmoką. Dėl šių aplinkybių iš apdraustojo civilinės atsakomybės draudimu ir atsakingo už žalos padarymą G. M. nepagrįstai reikalaujama solidarios atsakomybės, nes ginčas pagal ieškinio pagrindą yra tik ginčas dėl draudimo išmokos išmokėjimo.
Dėl draudiminio įvykio.
Bylos duomenimis nustatyta, kad eismo įvykio dieną 2013-10-04 G. M. vairavo draudimo bendrovės Compensa TU S. A. V. Insurance G. T. priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi apdraustą automobilį (b.l.49). Pagal šią sutartį draudimo bendrovė buvo apdraudusi transporto priemonės VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) naudojančio valdytojo civilinę atsakomybę dėl žalos padarymo nukentėjusiems tretiesiems asmenims.
Įvykis atsakovės draudimo bendrovės nebuvo pripažintas draudžiamuoju, dėl to yra kilęs ir ginčas, o taip pat ir dėl draudimo išmokos dydžio.
Šioje byloje yra trys asmenys- nukentėjęs asmuo ieškovė S. K. ir Įprastosios transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutarties šalys- G. M. ir draudimo bendrovė.
Civilinės atsakomybės tikslas yra apsisaugoti nuo galimų nuostolių, kurie atsirastų atlyginus nukentėjusiems padarytą žalą. Civilinės atsakomybės draudimo atveju draudėjas su draudiku susitaria dėl esminės sąlygos- prievolės (civilinės atsakomybės) įvykdymo. Draudikas kaip trečiasis asmuo kompensuoja nukentėjusiems draudėjo (apdraustojo) padarytą žalą.
Tokiu būdu, atsakovė- draudimo bendrovė privalėtų sumokėti išmoką nukentėjusiai S. K. už žalą padariusio draudėjo (apdraustojo) veiką. Žala tokiais atvejais nukentėjusiam padengiama remiantis ne teisinių santykių dėl žalos atlyginimo pagrindu, o draudimo teisinių santykių pagrindu.
Draudimo įstatymo 107 str. taip pat numato, kad draudimo išmoką draudikas moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui.
Draudimo bendrovės atsisakymas atlyginti nuostolius grindžiamas atsisakymu pripažinti šį eismo įvykį draudiminiu, nenustačius būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio tarp ginčo eismo įvykio ir ieškovės automobilio apgadinimų, nes: 1) skirtingame aukštyje esantys automobilių apgadinimai negalėjo atsirasti vieno eismo įvykio metu; 2) eismo įvykio metu nežymiai subraižius atsakovo G. M. automobilį, negalėjo būti žymiai apgadintas ieškovės automobilis; 3) žymūs ieškovės automobilio apgadinimai negalėjo atsirasti nesugadinus priekinio buferio ir jame esančio priešrūkinio žibinto.
Eismo įvykio faktas bei automobiliui padarytų apgadinimų laipsnis įrodytas ne tik eismo įvykio deklaracija, įvykio aplinkybių pranešimo protokolu, bet ir ieškovės S. K. ir atsakovo G. M. paaiškinimais, liudytojų A. B., J. K. parodymais, kurios patvirtino, kad iki eismo įvykio ieškovės automobilis nebuvo apgadintas, liudytojų B. M. ir G. Č. parodymais, kurie eismo įvykio metu sėdėjo G. M. vairuojamame automobilyje. Todėl nesutampantys automobilių apgadinimų aukščiai, skirtingi abiejų automobilių sugadinimo laipsniai ir kt. draudimo bendrovės nurodyti nesuderinamumai dėl automobiliams padarytų sužalojimų, kurie draudimo bendrovei kelia abejonių, jog ieškovės automobilis reikšmingai buvo apgadintas dar iki aptariamo eismo įvykio, paneigti byloje surinkta medžiaga, vertinant jų visumą (CPK 185 str.).
Dėl draudimo išmokos dydžio.
Yra bendras draudimo išmokos dydį nusakantis principas: draudiko atlyginamų nuostolių dydį, rūšis ir tvarką apibrėžia draudimo sutartis ir civilinės atsakomybės draudimo taisyklės.
„Esant draudiminiam įvykiui, draudikas privalo tiesiogiai atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą, neviršydamas draudimo sumos, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kita žalos atlyginimo tvarka (LAT Senato 2000-06-16 nutarimas „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo turtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu“).
LR draudimo įstatymo 102 str. numato, kad draudimo išmokos dydis yra lygus dėl draudžiamojo įvykio patirtų draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo nuostolių ir (ar) kt. išlaidų dydžiui, jei šalių susitarimu, nenustatyta, kad draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių (kitų išlaidų).
Skaičiuodamas draudimo išmokos dydį, atsakovė- draudimo bendrovė įrodinėja, kad turtas (automobilis) yra sunaikintas ir jį remontuoti yra ekonomiškai netikslinga, todėl mano, kad tokiu atveju galėtų būti atlygintas tik skirtumas tarp sunaikinto turto rinkos vertės iki sunaikinimo ir likutinės vertės po eismo įvykio. Tokiu būdu, atsakovas iš esmės remiasi Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795, 14 p., kuris numato, kad žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvykio. Įvykis yra eismo įvykis, nes tai įvykis kelyje, kurio metu dalyvaujant judančioms transporto priemonėms, buvo sugadintos transporto priemonės. Žalos atlyginimo dydis pagal turėtas remonto išlaidas nustatomas, kai automobilį remontuoti ekonomiškai tikslinga.
Iš draudimo bendrovės pateiktos išvados dėl ieškovės transporto priemonės žalos dydžio nustatymo ir transporto priemonės likutinės vertės (b.l.49-50) matyti, kad sugadinto automobilio remontas ekonomiškai netikslingas (remonto kaštai 3728,68 Lt sudaro 97,61 procentą transporto priemonės vertės), todėl turtas (automobilis) laikomas sunaikintu. Tokiu būdu turi būti nustatoma žala dėl turto sunaikinimo, kuri ir apskaičiuojama remiantis nurodytų Taisyklių 14 punktu. Pagal draudimo bendrovės išvadą ir pačios ieškovės pateiktus įrodymus (b.l.15) automobilio vertė iki jo apgadinimo buvo 3820 Lt, automobilio likutinė vertė po eismo įvykio- 1301 Lt. Tokiu būdu žala dėl automobilio sunaikinimo yra 2519 Lt. Pažymėtina, jog pati ieškovė nurodė, kad šiuo metu automobilis suremontuotas ir realios jo pataisymo išlaidos taip pat buvo virš dviejų tūkstančių litų. Automobilio įsigijimo kaina 1200 Lt (b.l. 29).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovė turėjo šias bylinėjimosi išlaidas- 112 Lt sumokėtas žyminis mokestis, 3 Lt banko paslaugos mokestis, iš viso: 32,44 Eur (b.l.5-6), 242 Lt (79,09 Eur) už remonto sąmatos sudarymą (b.l.34-35) ir 433,77 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 86- 96), iš viso: 537,16 Eur.
Ieškinį patenkinus iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui- proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra ne didesnės kaip yra numatyta Rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio, atsižvelgta į bylos sudėtingumą, į advokato darbo ir laiko sąnaudas.
Išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra 9,16 Eur.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (92 str.), priteistinos iš kiekvienos šalies po lygiai (CPK 96 str. 5 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Ieškinį G. M. atžvilgiu atmesti.
Priteisti iš Compensa TU S.A. V. Insurance G. S. Kraulaidienei 729,55 Eur draudimo išmoką dėl automobilio sugadinimo ir 362,89 Eur kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, iš viso: 1092,44 Eur.
Priteisti iš Compensa TU S.A. V. Insurance G. S. Kraulaidienei 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 729,55 Eur sumos, pradedant skaičiuoti jas nuo 2014-10-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš Compensa TU S.A. vienna I. G. 4,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Priteisti iš S. K. 4,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.