Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Albino Bielskio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. P. ir M. O. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį (perkvalifikavus veiką iš BK 253 straipsnio 2 dalies) aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (dėl 2014 m. gruodžio 19 d. įvykdyto plėšimo) dvejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (dėl 2014 m. gruodžio 23 d. įvykdyto plėšimo) dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (dėl 2014 m. gruodžio 29 d. apie 18.10 val. įvykdyto plėšimo) dvejų metų ir dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (dėl 2014 m. gruodžio 29 d. apie 18.40 val. įvykdyto plėšimo) trejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir A. P. paskirta subendrinta trejų metų ir dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir nuteistajam A. P. paskirta galutinė subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

– pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (perkvalifikavus veiką iš BK 253 straipsnio 2 dalies) aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (dėl 2014 m. gruodžio 19 d. įvykdyto plėšimo) dvejų metų laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (dėl 2014 m. gruodžio 23 d. įvykdyto plėšimo) dvejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (dėl 2014 m. gruodžio 29 d. apie 18.10 val. įvykdyto plėšimo) dvejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (dėl 2014 m. gruodžio 29 d. apie 18.40 val. įvykdyto plėšimo) dvejų metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir M. O. paskirta subendrinta trejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir Š. B., tačiau dėl šios nuosprendžio dalies apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. O. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis, neturėdamas leidimo, įgijo, laikė ir realizavo šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, o būtent 2014 metų liepos mėnesio viduryje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis įgijo savadarbį šaunamąjį ginklą, pagamintą perdirbant pramoninės gamybos pneumatinį 4,5 mm kalibro šautuvą IŽH-22 Nr. 87110736, kuris po savadarbių perdirbimų (praplatintas šovinio lizdas ir suformuotas skeliamasis mechanizmas) pritaikytas šaudyti .22 (5,6 mm) kalibro ilgaisiais žiedinio įskėlimo šoviniais, ir šaudmenis – 43 vnt. pramoninės gamybos .22 (5,6 mm) kalibro ilguosius žiedinio įskėlimo šovinius, kurie pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskiriami prie draudžiamų ginklų, juos neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė namo, priklausančio R. J., esančio Kėdainių rajone, (duomenys neskelbtini) namo rūsyje, iki 2014 m. gruodžio 19 d., kai perdavė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis A. P..

A. P. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neturėdamas leidimo įgijo, laikė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, o būtent, kad jis 2014 m. gruodžio 19 d. iš M. O. įgijo savadarbį šaunamąjį ginklą, pagamintą perdirbant pramoninės gamybos pneumatinį 4,5 mm kalibro šautuvą IŽH-22 Nr. 87110736, kuris po savadarbių perdirbimų (praplatintas šovinio lizdas ir suformuotas skeliamasis mechanizmas) pritaikytas šaudyti .22 (5,6 mm) kalibro ilgaisiais žiedinio įskėlimo šoviniais, ir šaudmenis – 43 vnt. pramoninės gamybos .22 (5,6 mm) kalibro ilguosius žiedinio įskėlimo šovinius, kurie pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskiriami prie draudžiamų ginklų, juos neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė savo sandėliuke, priklausančiame R. P., esančiame Kėdainių rajone, (duomenys neskelbtini) namo kieme, iki 2014 m. gruodžio 30 d. 10.30 val., kai policijos pareigūnų vykdomos kratos metu šaunamasis ginklas ir šaudmenys pas jį buvo rasti ir paimti.

A. P. ir M. O. pagal BK 180 straipsnio 3 dalį nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe padarė plėšimą panaudodami šaunamąjį ginklą, o būtent, kad jie 2014 m. gruodžio 19 d. apie 17.50 val., iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą panaudodami šaunamąjį ginklą, UAB „Drivita“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kėdainių rajone, M. O. sutartoje vietoje laukiant bendrininko savo automobilyje „Audi 100 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) A. P., vykdydamas išankstinį susitarimą, savadarbiu šaunamuoju ginklu, pagamintu perdirbant pramoninės gamybos pneumatinį 4,5 mm kalibro šautuvą IŽH-22 Nr. 87110736, pagrasino nukentėjusiajai pardavėjai V. V. šauti ir šovė į alkoholinių gėrimų lentyną, taip palaužė nukentėjusiosios V. V. valią, priešinimąsi ir pareikalavo atidaryti kasos stalčių, o kai tik nukentėjusioji atidarė kasos aparato stalčių, iš ten A. P. pagrobė svetimą, UAB „Drivita“ priklausantį, turtą – pinigus 1 456,00 Lt (421,69 Eur), ir padarė tokio pat dydžio turtinę žalą.

Taip pat A. P. ir M. O. pagal BK 180 straipsnio 3 dalį nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe padarė plėšimą panaudodami šaunamąjį ginklą, o būtent, kad jie 2014 m. gruodžio 23 d. apie 19.00 val., iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą panaudodami šaunamąjį ginklą, Kėdainių rajono vartotojų kooperatyvo parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kėdainių rajone, M. O. sutartoje vietoje laukiant bendrininko savo automobilyje „Audi 100 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) A. P., vykdydamas išankstinį susitarimą, tuo pačiu šaunamuoju ginklu pagrasino parduotuvės darbuotojai E. B. šauti ir šovė į sieną, taip palaužė pardavėjos E. B. valią ir priešinimąsi, pareikalavo atidaryti kasos aparato stalčių, ir kai E. B. jį atidarė, iš ten A. P. pagrobė svetimą, Kėdainių rajono vartotojų kooperatyvui priklausantį, turtą – pinigus 1 399,61 Lt (405,36 Eur), ir padarė tokio pat dydžio turtinę žalą.

Taip pat A. P. ir M. O. pagal BK 180 straipsnio 3 dalį nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe su Š. B., padarė plėšimą, panaudodami šaunamąjį ginklą, o būtent, kad jie 2014 m. gruodžio 29 d. apie 18.10 val., iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, panaudodami šaunamąjį ginklą, UAB „Jotvidus“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Panevėžio rajone, Š. B. sutartoje vietoje laukiant bendrininkų savo automobilyje „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) A. P. ir M. O., vykdydami išankstinį susitarimą, bendrais veiksmais savadarbiu šaunamuoju ginklu, pagamintu perdirbant pramoninės gamybos pneumatinį 4,5 mm kalibro šautuvą IŽH-22 Nr. 87110736, pagrasino nukentėjusiajai R. P. šauti ir šovė į alkoholinių gėrimų lentyną, taip palaužė R. P. valią ir priešinimąsi, ir pareikalavo atidaryti kasos stalčių, o kai tik R. P. atidarė kasos pinigų stalčių, iš ten A. P. ir M. O. bendrais veiksmais pagrobė svetimą, UAB „Jotvidus“ priklausantį, turtą – pinigus 880,00 Lt (254,87 Eur).

Taip pat A. P. ir M. O. pagal BK 180 straipsnio 3 dalį nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe su Š. B., padarė plėšimą, panaudodami šaunamąjį ginklą, o būtent, kad jie 2014 m. gruodžio 29 d. apie 18.40 val., iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą panaudodami šaunamąjį ginklą, UAB „Drivita“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kėdainių rajone, Š. B. sutartoje vietoje laukiant bendrininkų savo automobilyje „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) M. O., vykdydamas išankstinį susitarimą, savadarbiu šaunamuoju ginklu, pagamintu perdirbant pramoninės gamybos pneumatinį 4,5 mm kalibro šautuvą IŽH-22 Nr. 87110736, pagrasino parduotuvės darbuotojai A. S. šauti, taip palaužė jos valią ir priešinimąsi, ir pareikalavo atidaryti kasos stalčių, o kai A. S. atidarė kasos pinigų stalčių, iš ten bendrais veiksmais A. P. ir M. O. pagrobė svetimą, UAB „Drivita“ priklausantį, turtą – pinigus 1 140,00 Lt (330,17 Eur).

Nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nuosprendį ir skirti jam švelnesnę bausmę.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad darant kai kurias nusikalstamas veikas, už kurių padarymą apeliantas nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis atliko tik antraeilį vaidmenį, tačiau apygardos teismas už šių veikų padarymą paskyrė jam griežtesnes bausmes nei už tas veikas, kurias darant jo vaidmuo buvo pagrindinis. Apelianto teigimu, vykdant 2014 m. gruodžio 29 d. UAB „Jotvidus“ ir UAB „Drivita“ apiplėšimus, jis stovėjo už M. O. nugaros. Būtent M. O. vienoje iš šių parduotuvių šovė į alkoholinių gėrimų vitriną ir grasino pardavėjoms, o nuteistasis apiplėšimo metu ramino pardavėjas, jų atsiprašė. Anot apelianto, atsiprašyti ir nuraminti pardavėjų jis nepamiršdavo visų vykdytų plėšimų metu, dėl to pirmosios instancijos teismas galėjo pripažinti esant jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nurodytą BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Apeliaciniame skunde prašoma sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę dar ir todėl, kad jo motina serga sunkia onkologine liga. Nuteistasis A. P. nurodo, kad yra sulaikytas nuo 2014 m. gruodžio 31 d. ir bijo, jog bausmės atlikimo metu motinos būklė gali pablogėti, o šalia nebus jokio žmogaus, galinčio jai padėti, nes apelianto tėvas miręs, todėl motina gyvena viena, kitų šeimos narių, galinčių ja pasirūpinti, neturi. Apeliantas pažymi ir tai, kad nusikalstamas veikas darė dėl sunkios materialinės padėties. Šiuo metu jis suprato savo nedovanotiną elgesį, sutinka, jog yra nusipelnęs bausmės, tačiau prašo jo pasigailėti ir skirti švelnesnę ar su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Nuteistasis M. O. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nuosprendį ir jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti bei teismo nuožiūra paskirti kelias baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas.

Apelianto teigimu, apygardos teismas, skirdamas jam realią laisvės atėmimo bausmę ir neatidėdamas jos vykdymo, netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas ir nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad jis ne tik prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, bet ir atlygino nusikalstamomis veikomis padarytą žalą, atsiprašė nukentėjusiųjų, o jie jam atleido. Be to, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neįvertino, kad apeliantas yra charakterizuojamas teigiamai, dirba, mokosi, ruošiasi vesti. Nuteistojo teigimu, svarstydamas bausmės jam paskyrimo klausimą, teismas turėjo atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir ypač daug dėmesio skirti jo asmenybei, teigiamiems socialiniams ryšiams su aplinkiniais ir tam, kaip juos paveiks realios laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, jis neteks galimybės mokytis, dirbti, negalės sukurti šeimos ir kuo skubiau atiduoti skolos asmeniui, iš kurio skolinosi pinigų siekdamas atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad žalą nukentėjusiesiems atlygino jis vienas, o kiti du nuteistieji to net nesiruošė daryti. Jis taip pat atsiprašė visų nukentėjusiųjų ir taip elgėsi ne vien dėl to, kad palengvintų savo padėtį, bet ir dėl to, kad jam buvo gėda dėl savo neteisėtų poelgių. Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas ir nuteistojo M. O. kaimynų pasirašytas prašymas–tarpininkavimas, kuriame kaimynai prašė teismo neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės, o jis asmeniškai pažadėjo pateisinti jų parodytą pasitikėjimą, tačiau šis dokumentas nuosprendyje neįvertintas. Be to, apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismui nepateikė dar vieno jį teigiamai charakterizuojančio įrodymo, t. y. kad jis padeda Kėdainių bendruomenės socialinio centro prižiūrimiems asmenims.

Apeliantas taip pat pažymi, kad nuo pat pirmos apklausos prisipažino padaręs dalį nusikalstamų veikų, gailėjosi, nuoširdžiai ir atvirai apibūdino savo bei kitų bendrininkų veiksmus, o tai padėjo laiku bei operatyviai išaiškinti nusikalstamas veikas, ištirti jų aplinkybes. Jis iki šiol labai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, o vykstantis baudžiamasis procesas jam yra didžiulė ir nelengva gyvenimiška pamoka. Atidėjus paskirtos bausmės vykdymą, bausmės tikslai bus pasiekti, nes pabuvęs Kauno tardymo izoliatoriuje apeliantas teigia nebenorintis vėl kada nors patekti į tokią baisią vietą. Anot M. O., įvertinus tai, kad bausmės tikslai apima ir pagalbą kaltininkui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su kaltininko asmenybės ugdymu, auklėjimu, sulaikymu nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bei siekį įgyvendinti teisingumo principą, jį siųsti realiai atlikti laisvės atėmimo bausmės yra netikslinga. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, jis mokosi, dirba, ruošiasi vesti, o tai patvirtina, kad apeliantą su supančia aplinka sieja tvirti socialiniai ryšiai. Nuteistasis taip pat nurodo, kad neteisina savo ankstesnio elgesio, vertina jį kritiškai, tačiau atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą yra pasirengęs savo geru elgesiu įrodyti, kad yra vertas teismo pasitikėjimo. Jis pasižada niekada nebepažeisti teisės normų, toliau dirbti, mokytis, sukurti šeimą bei tapti visaverčiu, padoriu ir geru visuomenės nariu.

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti, prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmetamas, nuteistojo M. O. apeliacinis skundas tenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus. Nagrinėjamu atveju nuteistasis A. P. nesutinka su jam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtomis bausmėmis, prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte, ir sušvelninti apygardos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę. Nuteistasis M. O. apeliaciniame skunde sutinka su jam paskirta laisvės atėmimo bausme, tačiau prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jos vykdymą.

Bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, laiko nepagrįstu nuteistojo A. P. apeliacinio skundo teiginį, kad skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausmė yra per griežta ir turi būti švelninama. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro bendrą bausmės paskirtį. Minėtame straipsnyje nustatyta, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje, kurio 2 dalyje nurodyta, jog skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. P. bausmę, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė.

Apeliantas padarė penkis baigtus tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas yra apysunkis, o kiti keturi padaryti veikiant iš savanaudiškų paskatų ir priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad jis visiškai pripažino savo kaltę ir dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat kad atlygino nusikalstama veika padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veika padaryta veikiant bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Priešingai, nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis, aplinkybės, kad apiplėšimų metu jis nuramindavo nukentėjusiąsias nurodydamas, kad jų nesužeis, o tik apiplėš, negali būti laikomos lengvinančiomis jo atsakomybę pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Minėtoje teisės normoje nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių. Nurodytos aplinkybės buvimui konstatuoti būtini aktyvūs kaltininko veiksmai, kuriais jis siekė įsiterpti į įvykių eigą taip, kad padarinių visai neatsirastų arba, jeigu jie iš dalies jau buvo atsiradę, jų nepadaugėtų. Šioje baudžiamojoje byloje tokių nuteistojo A. P. veiksmų nenustatyta. Bylos medžiagoje esantys įrodymai patvirtina, kad nuteistasis aktyviai dalyvavo vykdant ginkluotus apiplėšimus ir jokių realių veiksmų, kad neatsirastų BK 180 straipsnio 3 dalyje nurodytų veikų padariniai, t. y. svetimo turto netekimas, ar kad jie būtų mažesni, jis neatliko. Vien tik atsiprašymas už savo vykdomus veiksmus, patikinimas, jog vykdomas ginkluotas apiplėšimas, o ne siekiama ką nors nužudyti ar sužaloti, ir tolesnis savo nusikalstamų veiksmų tęsimas – grasinimas ginklu bei pinigų paėmimas iš parduotuvių kasų padedant bendrininkui – neleidžia konstatuoti BK 59 straipsnio 1 dalyje nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimo.

Priešingai, nei teigia apeliantas, byloje nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina, kad jis nusikalstamas veikas padarė dėl labai sunkios turtinės padėties. Apeliantas yra jauno amžiaus (gimęs 1991 metais) ir darbingas, įgijęs profesinį išsilavinimą, neturintis sveikatos problemų, galintis dirbti ir gauti legalių pajamų. Nepaisant to, duomenų apie tai, kad nusikalstamų veikų padarymo metu jis būtų kur nors legaliai dirbęs, byloje nėra. Šios aplinkybės rodo, kad apelianto turtinė padėtis nebuvo tokia sunki, kad dėl šios priežasties reikėtų daryti savanaudiškas nusikalstamas veikas.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad vykdant 2014 m. gruodžio 29 d. UAB „Jotvidus“ ir UAB „Drivita“ apiplėšimus nuteistasis A. P. atliko antraeilį vaidmenį, t. y. negrasino pardavėjoms ginklu, iš jo nešovė, nes tai padarė M. O.. Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai, neatsižvelgiant į tai, kokius konkrečius veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Be to, vykdymo bendrininkas (bendravykdytojas) yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (kasacinės nutartys Nr. 2K-605/2007, Nr. 2K-211/2008, Nr. 2K-197/2009, Nr. 2K-55/2012). Byloje nustatyta, jog 2014 m. gruodžio 29 d. UAB „Jotvidus“ ir UAB „Drivita“ priklausantis turtas buvo pagrobtas bendrais nuteistųjų A. P., M. O. ir Š. B. veiksmais. Nuteistieji iš anksto susitarė apiplėšti parduotuves, žinojo, kad bus naudojamas šaunamasis ginklas, o apeliantas aktyviais veiksmais prisidėjo prie vykdomų apiplėšimų: kartu su M. O. ėjo į UAB „Jotvidus“ ir UAB „Drivita“ parduotuvių patalpas, reikalavo, kad pardavėjos atiduotų pinigus, ėmė juos iš kasų, kartu su M. O. pasišalino iš įvykio vietų ir grįžo į jų laukusį nuteistojo Š. B. vairuojamą automobilį, pasidalijo pagrobtus pinigus. Esant paminėtoms aplinkybėms, teigti, jog apelianto veiksmai darant minėtus nusikaltimus buvo antraeiliai, nėra pagrindo. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantas suprato tiek savo, tiek bendrininkų atliktų veiksmų esmę, pats sąmoningai dalyvavo padarant 2014 m. gruodžio 29 d. nusikalstamas veikas, tiesiogiai prisidėdamas realizuojant nusikalstamus ketinimus pagrobti svetimą turtą, todėl už šias nusikalstamas veikas jis pagrįstai nuteistas kaip apiplėšimo panaudojant šaunamąjį ginklą bendrininkas (BK 180 straipsnio 3 dalis). Vis dėlto vienodas nusikaltime dalyvavusių bendrininkų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindas dar nereiškia, kad visiems asmenims, padariusiems tokį patį nusikaltimą, turi būti paskirta ir vienoda bausmė. Kiekvienu konkrečiu atveju skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltininko asmenybę, kaltės laipsnį, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. P., šių nuostatų nepažeidė. Kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nepagrįstai nurodyti nuteistojo A. P. teistumai pagal Ukmergės rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 6 d. ir Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžius, nes vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 3 dalies a papunkčiu teistumas pagal juos jau yra išnykęs. Vis dėlto tai nepanaikina apygardos teismo konstatuotų faktų, kad nuosprendyje nurodytas veikas A. P. padarė turėdamas neišnykusį teistumą pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. ir 2014 m. birželio 11 d. nuosprendžius už viešosios tvarkos pažeidimą bei nesunkų sveikatos sutrikdymą; naujas nusikalstamas veikas padarė Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu. Nuteistasis A. P. taip pat yra ne kartą baustas administracine tvarka, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Surviliškio seniūnijos charakterizuojamas neigiamai, kaip mėgstantis įsivelti į įvairias konfliktines situacijas (t. 4, b. l. 37–43, 48). Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo nuosprendyje buvo įvertintos ir remiantis jomis individualizuotos nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir subendrinta galutinė bausmė. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymuose nustatyta tvarka, vėl padaro tyčinį nusikaltimą, yra laikomas recidyvistu ir, vadovaujantis BK 56 straipsnio 1 dalimi, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė, didesnė negu konkretaus baudžiamojo įstatymo straipsnio, pagal kurį jis yra nuteistas, sankcijos vidurkis. Baudžiamajame įstatyme už nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymą nustatyta arešto arba laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė, už BK 180 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą nustatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurios dydis yra nuo dviejų iki dešimties metų. Už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką nuteistajam A. P. paskirtų bausmių dydžiai yra gerokai mažesni nei šių straipsnių sankcijų vidurkiai. Dėl to nėra jokio pagrindo prieiti prie išvados, kad nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos per griežtos bausmės. Byloje esanti nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga jį apibūdina labiau neigiamai, nei teigiamai, rodo, kad jis linkęs nusikalsti, tinkamų išvadų nedaro ir savo elgesio nekeičia, jo daromos nusikalstamos veikos sunkėja, o su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės neturi jokio teigiamo poveikio. Taigi apygardos teismas pagrįstai nuteistajam netaikė BK 75 straipsnyje nustatyto bausmės vykdymo atidėjimo.

Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, atkreipia dėmesį į sunkią savo motinos ligą. Teismų praktikoje akcentuojama, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-77/2007, Nr. 2K-226/2010, Nr. 2K-19/2011). Nagrinėjamu atveju aplinkybių, būtinų BK 62 straipsnio (švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas) nuostatoms taikyti, nenustatyta. Taigi nei nuteistojo asmenybės bruožai, nei jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykis, nei aplinkybė, kad jis atsiprašė nukentėjusiųjų, nei kartu su apeliaciniu skundu pateikti duomenys apie jo motinos ligą nesudaro pagrindo vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi skirti jam kitokią, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti nuteistojo A. P. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Nuteistasis M. O. savo apeliaciniame skunde prašo atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., buvo pakeista BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, nurodant, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienų iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

M. O. nuteistas už vienos apysunkės ir keturių sunkių tyčinių nusikalstamų veikų padarymą. Skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta galutinė trejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taigi šiuo atveju yra formalusis pagrindas jam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Vis dėlto apygardos teismas, spręsdamas apeliantui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, nusprendė paskirtosios bausmės jam neatidėti. Šis teismas tokį savo sprendimą motyvavo tuo, kad nors ir yra dvi nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, t. y. jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atlygino nusikalstama veika padarytą žalą, tačiau yra ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. veikos padarytos veikiant bendrininkų grupe. Be to, M. O. yra teistas ir ne kartą baustas administracine tvarka, o tai rodo, kad jis, kaip asmenybė, gali būti pataisytas tik skyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę.

Pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, Nr. 2K-91/2014, Nr. 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų nusikalstamų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinti šie dalykai: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad M. O. kaltu prisipažino jau pirmosios apklausos atliekant ikiteisminį tyrimą metu (t. 2, b. l. 167–168), nurodė ne tik savo, bet ir bendrininkų atliktus veiksmus, nesiekė išvengti atsakomybės, kritiškai vertino savo ankstesnį elgesį. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jis taip pat pripažino kaltę, davė išsamius ir nuoseklius parodymus apie nusikaltimų padarymo aplinkybes, gailėjosi dėl padarytų nusikaltimų, kritiškai vertino savo nusikalstamus poelgius, nukentėjusiųjų asmeniškai atsiprašė ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir bylos nagrinėjimo apygardos teisme metu. Būtent M. O. ir jo tėvų pastangomis visiškai atlyginta nukentėjusiesiems šioje byloje padaryta žala. Tačiau kiti nuteistieji jokių aktyvių veiksmų padarytai žalai atlyginti neatliko. Nuteistasis tiek iki nusikalstamų veikų padarymo, tiek po jų dirbo. Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. jis mokosi Kėdainių profesinio rengimo centre, darbdavio, šeimos narių ir kaimynų, gyvenamosios vietos seniūnijos darbuotojų, Kėdainių bendruomenės socialinio centro darbuotojų charakterizuojamas teigiamai, ruošiasi kurti šeimą (t. 3, b. l. 57–62; t. 5, b. l. 110–117). M. O. anksčiau teistas tik vieną kartą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, t. y. už nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą. Nors jis yra baustas administracine tvarka, tačiau paskutinis pažeidimas pagal bylos duomenis yra užfiksuotas 2013 m. rugsėjo 22 d. (t. 3, b. l. 41–44). Apygardos teismas, spręsdamas BK 75 straipsnio taikymo M. O. klausimą, į šias aplinkybes nesigilino, nuosprendyje jų išsamiau neanalizavo. Nors nuteistasis padarė vieną apysunkį, o kartu su bendrininkais – keturis sunkius nusikaltimus, byloje nėra duomenų, kad po nusikalstamų veikų, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, apeliantas būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, o tai rodo kritišką savo veiksmų vertinimą bei leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ikiteisminis tyrimas ir teisminis bylos nagrinėjimas jau padarė apeliantui teigiamą poveikį.

Kolegija sprendžia, jog aptartų aplinkybių visuma, apibūdinanti padarytas nusikalstamas veikas ir nuteistojo M. O. asmenybę, leidžia daryti išvadą, kad BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai gali būti pasiekti pritaikius jam BK 75 straipsnyje nustatytą bausmės vykdymo atidėjimą. Dėl to Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nuosprendis keičiamas, o M. O. paskirtos trejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas trejiems metams, paskiriant šiam nuteistajam kelias baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nuosprendį pakeisti.

Nuteistajam M. O. taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) ir Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės – laisvės atėmimo trejiems metams ir dviem mėnesiams – vykdymą atidėti trejiems metams.

Vadovaujantis BK 70 straipsniu, 71 straipsniu, 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punktais, M. O. paskirti baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas:

Per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos atlikti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Sumokėti 5 MGL (1 MGL prilyginus 38 eurams), t. y. 190,00 Eur (vieno šimto devyniasdešimties eurų), įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ne vėliau kaip per vienus metus nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos. Tęsti darbą ir (ar) mokymąsi. Būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini), Kėdainių rajonas, nuo 22.00 val. vakaro iki 06.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu.Neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nuteistajam M. O. išaiškinti, kad pagal BK 75 straipsnio 5 dalį bausmės atidėjimo tvarka ir sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme.

vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, jeigu jis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įvykdys baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, nepadarys Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų pažeidimų, kai sueis bausmės vykdymo atidėjimo terminas, bus laikomas atlikusiu bausmę;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdys baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu šį laiką gali pratęsti;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdys baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, tačiau padarys kitus teisės pažeidimus, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus bus taikytos administracinės nuobaudos, ir (ar) vartos psichiką veikiančias medžiagas arba nevykdys kitų įstatymuose nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali jam papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) BK 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje nustatytų pareigų;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų arba ir po papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdys ar padarys teisės pažeidimą, už kurį jam bus taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdys kitų įstatymuose nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir jis turės įvykdyti pagal nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.